Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Dariaus Kantaravičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algirdo Remeikos

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios R. Š. gynėjo advokato Mečislovo Norvaišo apeliacinį skundą dėl Alytus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2019 m. kovo 15 d. nuosprendžio, kuriuo R. Š. pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 1 dalyje, ir nubausta 120 (vienu šimtu dvidešimt) valandų viešųjų darbų, įpareigojant ją per 6 (šešis) mėnesius neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Iš R. Š. priteista UAB ,,P.“ naudai 310,44 Eur turtinei žalai atlyginti ir 700 Eur advokato darbui apmokėti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. R. Š. nuteista už tai, kad 2018 m. sausio 3 d. apie 5.20 val. (duomenys neskelbtini), tyčia sugadino svetimą UAB ,,P.“ priklausantį turtą - parduotuvės ,,R.“ pastatą, išdaužydama lango stiklo paketą 170 Eur vertės, o parduotuvės viduje nuo lentynų nustumdama sunaikino prekes – sudaužė alkoholinių gėrimų ne mažiau kai dvidešimt šešis butelius, iš kurių dvidešimt bespalvio stiklo, kurio vieno mažiausia vertė 5,90 Eur, bendros 118 Eur vertės ir šešis butelius spalvoto stiklo, kurio vieno mažiausia vertė 3,74 Eur, bendros 22,44 Eur vertės, tuo padarydama UAB ,,P.“ bendrą 310,44 Eur turtinę žalą.

2. Alytaus apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, jog vaizdo įraše užfiksuoti duomenys, specialisto išvada, liudytojo A. Š. parodymai bei kiti byloje esantys įrodymai, juos sugretinus vienus su kitais, leidžia daryti išvadą, kad R. Š. padarė BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą.

3. Apeliaciniame skunde nuteistosios R. Š. gynėjas prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. kovo 15 d. nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį.

3.1. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad įvykio vietos apžiūros protokole be kita ko nurodyta, jog iš įvykio vietos paimta: kapišonas, supakuotas į voką su užrašu Nr. 1, stiklo šukės, supakuotos į voką su užrašu Nr. 2, kirvis ir jo kotas supakuoti į voką su užrašu Nr. 3, avalynės daktiloskopinė plokštelė supakuota į voką su užrašu Nr. 4. Šie daiktai, išskyrus kapišoną, kirvio kotą su kirvapente, kurie buvo išpakuoti ekspertinėje įstaigoje, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo papildomai apžiūrėti. Sugretinus įvykio vietos apžiūros protokole esančius įrašus, susijusius su paimtų daiktų įpakavimo numeracija, su tų pačių daiktų pakuočių, pateiktų ekspertinei įstaigai numeriais, matyti, kad numeriai nesutampa – įvykio vietos apžiūros metu kapišonas buvo įpakuotas į voką su užrašu Nr. 1, o ekspertinėje įstaigoje tas pats daiktas jau yra voke Nr. 2.

3.2. Skunde tvirtinama, kad įvykio vietos apžiūros protokolas surašytas šiurkščiai pažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 92, 179, 205, 207 straipsnių reikalavimus. Nėra nurodyta, kokia speciali technika buvo panaudota atliekant šį veiksmą, nėra pareigūno nuorodų apie daiktų, paimtų iš įvykio vietos, įpakavimą ir užantspaudavimo būdą. Iš esmės analogiški pažeidimai padaryti paimant pavyzdžius lyginamajam tyrimui. Protokoluose nenurodyta, kokios techninės priemonės buvo panaudotos, neapibūdinta šio tyrimo veiksmo eiga, nenurodyta, į ką ir kaip buvo įpakuoti seilių mėginiai. Iš to seka, kad Valstybės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijai buvo pateikta medžiaga, gauta pažeidžiant paminėtas baudžiamojo proceso teisės normas, t. y., leistinumo reikalavimą. Tačiau teismas šiame procesiniame sprendime užfiksuotus duomenis pripažino R. Š. kaltės įrodymais.

3.3. Skunde teigiama, kad vaizdo įrašus peržiūrėję liudytojai D. V., N. Č., G. Š., J. Š. negalėjo įvardinti vaizdo įrašuose matyto asmens lyties, juo labiau įvardinti konkretaus asmens. Liudytojas A. Š. (parduotuvės „R.“ savininkas), apklausiamas pirmą kartą 2018 m. sausio 11 d. apie vaizdo kamerų įrašus nedavė jokių parodymų, o jau 2018 m. gegužės 2 d. vykusios apklausos metu kategoriškai tvirtino, kad parduotuvės vaizdo kamerų įrašuose užfiksuota R. Š. – pardavėja, kurią atpažino iš išvaizdos ir judesių, nepaaiškindamas, būtent kokie išorės bruožai ir būtent kokie to asmens judesių ypatumai leidžia identifikuoti konkretų asmenį. Sugretinus aukščiau minėtų liudytojų apklausos protokoluose ir CD diskų apžiūros protokoluose užfiksuotus duomenis su liudytojo A. Š. apklausos protokole užfiksuotais duomenimis dalyje dėl vaizdo įrašų, kuriuose atpažįsta R. Š., pastarieji, apelianto įsitikinimu, dėl nepatikimumo vertintini kritiškai ir nepripažįstami jo ginamosios kaltės įrodymais.

3.4. Skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad vaizdo įraše matyti, kad į parduotuvę patenkantis ir iš jos pasišalinantis asmuo yra su gobtuvu, todėl lieka neaišku, iš kur įvykio vietoje, atsirado panašus daiktas.

3.5. Skunde pažymima, kad R. Š. neturėjo jokio tikslo įvykdyti jai inkriminuotą nusikalstamą veiką. Santykiai su darbdaviu buvo geri. Įvykio dienos ryte ji turėjo pradėti darbą, pakeisdama praėjusią dieną dirbusią L. L.. Dėl to jai nebuvo jokio tikslo prieš einant į darbą brautis į parduotuvę ir daužyti prekes.

2. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorė prašė nuteistosios gynėjo apeliacinį skundą atmesti, nuteistosios gynėjas prašė jį tenkinti.

3. Nuteistosios R. Š. gynėjo advokato Mečislovo Norvaišo apeliacinis skundas atmetamas.

4. Nuteistosios R. Š. gynėjo apeliaciniame skunde keliamas įrodymų vertinimo klausimas, teigiama, kad teismas įrodymų vertinimą atliko pažeisdamas BPK reikalavimus, kad rėmėsi įrodymais, kurie neatitinka įrodymų leistinumo kriterijaus ir todėl priėmė nepagrįstą apkaltinamąjį nuosprendį.

5. Pažymėtina, kad pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Būtina sąlyga vertinant įrodymus yra tai, kad vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Kita įrodymų vertinimui būtina sąlyga – įrodymai turi būti įvertinami vadovaujantis įstatymu, o tai reiškia, jog pirmiausia turi būti nustatyta, ar įrodymai atitinka BPK 20 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Pagal BPK 20 straipsnio 3 dalies nuostatas įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Be to, įrodymais pripažįstami tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti baudžiamojo proceso įstatyme numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 1, 4 dalys). Duomenys tikrinami atliekant BPK numatytus proceso veiksmus, taip pat tarpusavyje lyginant duomenis, gautus iš skirtingų šaltinių.

6. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistosios gynėjo apeliacinį skundą, konstatuoja, jog apylinkės teismas šių reikalavimų nagrinėjamoje byloje laikėsi. Nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo teiginiais, jog įrodymai įvertinti netinkamai, pažeidžiant BPK 20 straipsnio reikalavimus. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinys patvirtina, kad nuteistosios R. Š. kaltę padarius BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, pagrindžia teismo posėdyje išsamiai ištirtų įrodymų visuma. Išvadą, kad nuteistoji padarė minėtą nusikalstamą veiką, teismas padarė išsamiai ir nešališkai išnagrinėjęs visas bylos aplinkybes, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, juos logiškai susiejęs į vieną visumą. Laikantis BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų reikalavimų nuosprendyje išdėstytos įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, t. y. veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės, pakankamai išsamiai išdėstyti įrodymai, kuriais rėmėsi teismas padarydamas išvadas dėl R. Š. kaltės, išdėstyti motyvai, kuriais atmesti kiti įrodymai, pasisakyta dėl nuteistosios gynėjo teiginių apie tai, kad kai kurie įrodymai neatitinka leistinumo reikalavimų.

7. Kad būtent nuteistoji išdaužė parduotuvės „R.“ lango stiklą ir sudaužė parduotuvės lentynose buvusius alkoholinių gėrimų butelius, patvirtina įvykio vietos apžiūros protokolo duomenys, vaizdo kamerų įrašai, specialisto išvada. Vaizdo įrašuose užfiksuota, kad visas įvykis truko labai trumpai. Juose matyti, kaip prie parduotuvės lango priėjęs raudoną gobtuvą ant galvos užsidėjęs asmuo atsineštu kirviu išdaužė langą, per jį įlipęs į parduotuvę iškart rankomis nustūmė lentynose buvusius butelius ir staigiai pasišalino iš įvykio vietos. Užfiksuota, kad daužiant stiklą nuo kirvio koto ant grindų nukrito jo galva. Apžiūrint įvykio vietą lauke, šalia parduotuvės rastas raudonas kapišonas, parduotuvės viduje ant palangės kirvio kotas, o netoliese ant grindų kirvio galva. Pastebėtina, kad vaizdo įraše užfiksuota, kad asmuo, įlipdamas per išdaužto lango stiklą ir būdamas parduotuvės viduje, rankose jau nieko neturėjo, o kirvio kotas apžiūrint įvykio vietą rastas ant palangės, tad galima pagrįstai manyti, kad tai kotas to paties kirvio, kuriuo ir buvo daroma nusikalstama veika. Nors nuteistoji tikino, kad šie daiktai yra ne jos ir kad anksčiau ji jų nėra nei mačiusi, nei lėtusi, tačiau atlikus DNR tyrimą, nustatyta, kad ant kirvio koto, striukės gobtuvo nustatytas moteriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su R. Š. DNR profiliu. Šių įrodymų, teisėjų kolegijos vertinimu, visiškai pakanka konstatuoti, kad BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą įvykdė būtent R. Š.. Nors liudytojas A. Š. nurodė, kad peržiūrėjęs vaizdo įrašus atpažino, kad asmuo su kirviu daužantis stiklo paketą ir nuo lentynos nustumiantis butelius, yra pardavėja R. Š., teisėjų kolegijai kyla įtarimų dėl to, ar šis asmuo iš tokio trumpo vaizdo įrašo, kuris yra byloje, galėjo išties atpažinti, kad jame užfiksuotas asmuo yra būtent nuteistoji, juolab, kad apklausa, kurioje jis nurodė atpažįstąs R. Š. vyko jau po to, kai byloje buvo gauta specialisto išvada, tačiau, kaip ir minėta, ir be jo parodymų, byloje esančių įrodymų pakanka išvadai, kad nuteistoji įvykdė BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą.

8. Skunde ginčijama įvykio vietos apžiūros protokolo atitiktis įrodymams keliamiems reikalavimams, tvirtinant, kad šis dokumentas neatitinka formos ir turinio reikalavimų: nenurodyta, kokia technika buvo panaudota atliekant šį veiksmą, nėra nuorodų apie daiktų, paimtų iš įvykio vietos įpakavimą ir užantspaudavimo būdą (kokiu antspaudu ar spaudu, kokios ikiteisminio tyrimo įstaigos ir t.t.). Iš esmės analogiškais argumentais ginčijama ir pavyzdžių lyginamajam tyrimui atlikti protokolų atitiktis įrodymams keliamiems reikalavimams. Nurodoma, kad juose nėra pažymėta, kokios techninės priemonės buvo panaudotos, neapibūdinta šio tyrimo veiksmo eiga, neužfiksuota, į ką ir kaip buvo įpakuoti seilių mėginiai.

9. Teisėjų kolegija, atsakydama į šiuos argumentus, pažymi, kad visi šie apeliacinio skundo klausimai buvo keliami ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir apylinkės teisme išsamiai tiriami, pateikiant į juos motyvuotas išvadas. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, esminių BPK pažeidimų, kurie leistų daryti išvadą, kad įvykio vietos apžiūros protokolas ar pavyzdžių lyginamajam tyrimui atlikti paėmimo protokolai negali būti laikomi teisėtu įrodymu, nenustatė.

10. BPK 179 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, atliekant tyrimo veiksmus, rašomi protokolai. Tyrimo veiksmų metu taip pat gali būti fotografuojama, filmuojama, daromas garso ir vaizdo įrašas, daromi pėdsakų atspaudai ir išliejos, sudaromi planai ir schemos bei naudojami kitokie fiksavimo būdai; 2 dalyje – protokolą rašo tyrimo veiksmą atliekantis arba jam padedantis asmuo tyrimo veiksmo metu arba tuojau pat jį pabaigus. Protokole turi būti nurodyta tyrimo veiksmo atlikimo vieta ir laikas (data ir valanda); tyrimo veiksmą atliekantis asmuo ir visi asmenys, kurie dalyvauja ar kurių akivaizdoje tai atliekama; apklaustų asmenų parodymai arba kitų tyrimo veiksmų aprašymas ir rezultatai; asmenų, kurie dalyvavo atliekant tyrimo veiksmą ar kurių akivaizdoje jis atliktas, pareiškimai. Jeigu atliekant tyrimo veiksmą buvo panaudotos techninės priemonės, protokole turi būti nurodytos jų naudojimo sąlygos ir tvarka; 3 dalyje – protokolą pasirašo atlikęs tyrimo veiksmą asmuo, protokolą surašęs asmuo ir visi kiti asmenys, dalyvavę atliekant tyrimo veiksmą. Apie tai, kad dalyvavęs atliekant tyrimo veiksmą asmuo atsisako pasirašyti tyrimo veiksmo protokolą arba dėl fizinių trūkumų ar kitokių priežasčių negali jo pasirašyti, pažymima protokole ir tyrimo veiksmą atlikęs asmuo tai patvirtina parašu.

11. Apžiūrint įvykio vietą didžiausią dėmesį reikia skirti daiktams, turintiems reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, tai yra objektams, kurie buvo nusikalstamos veikos padarymo įrankiais ar priemonėmis arba ant kurių išliko nusikalstamos veikos pėdsakų, nes palikti pėdsakai padeda identifikuoti kaltininką. Bylos duomenys patvirtina, kad, vadovaujantis BPK 92, 179, 207 straipsnių nuostatomis, buvo atlikta įvykio vietos apžiūra, surašytas įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kokie daiktai (nurodant tam tikrus jų požymius, pvz., raudonos spalvos kapišonas, kurio viršutinėje dalyje matomas užrašas „Bear USA“, medinis sulaužytas kirvio kotas, ant kurio matosi stiklo šukės ir t. t.), kurioje vietoje rasti bei paimti, kad jie supakuoti ir sunumeruoti; prie įvykio vietos apžiūros protokolo pridėtos fotolentelės. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad apžiūros protokole nenurodyta, kokios tiksliai techninės priemonės (nenurodytas fotoaparato pavadinimas) buvo naudojamos įvykio vietoje fiksuojant tyrimui reikšmingas aplinkybes, tačiau šis pažeidimas nelaikytinas esminiu. Akivaizdu, kad įvykio vietos apžiūra buvo fiksuojama, prie apžiūros protokolo yra jo priedas, kuriame pateikiamos apžiūros metu darytos nuotraukos, kuriose užfiksuota ne tik įvykio vieta, bet ir tyrimui reikšmingi daiktai – kapišonas, šukės, kirvis ir t.t..

12. BPK 205 straipsnyje įtvirtinama, kad siekiant surasti nusikalstamos veikos pėdsakus ir kitus objektus, turinčius reikšmės tyrimui, nustatyti įvykio situaciją ir kitas reikšmingas bylai aplinkybes, atliekamas įvykio vietos, žmogaus kūno, lavono, vietovės, patalpų, dokumentų ir kitokių objektų tyrimas (1 dalis). Daiktai, dokumentai ir kitokie objektai tiriami jų radimo vietoje. Daiktai, dokumentai ar kitokie objektai, kuriems ištirti reikia daug laiko arba kuriuos būtina tirti techninėmis priemonėmis, gali būti tiriami laboratorijoje arba kitoje vietoje, kur yra tam reikalingos sąlygos (2 dalis). BPK 207 straipsnis įtvirtina, kad turinčius reikšmės nusikalstamai veikai ištirti daiktus ar kitus objektus, kurių nereikia tirti šio kodekso 205 straipsnyje nustatyta tvarka, apžiūri prokuroras, ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar specialistas. Dėl apžiūros surašomas protokolas. Apžiūros protokole smulkiai aprašomi apžiūrėti objektai, nurodomi jų požymiai, turintys reikšmės nusikalstamos veikos aplinkybėms nustatyti. Apžiūrimi daiktai kiek galima nufotografuojami arba nufilmuojami. Nagrinėjamu atveju visa tai buvo padaryta apžiūrint įvykio vietą. Šiuo atveju 2019 m. sausio 3 d. įvykio vietos apžiūros metu rasti daiktai (ant kurių galėjo išlikti nusikalstamos veikos pėdsakų), vadovaujantis BPK 205 straipsniu, pagal 2019 m. sausio 26 d. užduotį atlikti objektų tyrimą buvo perduoti specialistams atlikti DNR tyrimą. Iš 2019 m. kovo 6 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvados Nr. S 40/2018(01) matyti, kad specialistės, atlikusios DNR tyrimą, daiktus apžiūrėjo ir aprašė.

13. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad įvykio vietos apžiūros metu rasti tyrimui reikšmingi daiktai buvo paimti ir supakuoti į vokus. Apžiūros protokole nurodyta, kad kapišonas supakuotas į voką ir įdėtas į popierinį voką Nr. 1, stiklo šukės – į voką Nr. 2, kirvis bei jo kotas - į voką Nr. 3. Specialisto išvadoje nurodyta, kad tirti gauti 2 rudo popieriaus paketai užklijuoti, su užrašais. Kadangi vokai nebuvo užantspauduoti, o gynėjas kėlė įrodymų leistinumo klausimą, apylinkės teismas, siekdamas pašalinti bet kokias abejones, apklausė įvykio vietos apžiūrą atlikusį pareigūną V. S., kuris paaiškino, kad visus rastus daiktus supakavo į popierinius vokus, pasirašė, užklijavo, bet neužantspaudavo, kadangi antspaudų įvykio vietoje neturi. Taip pat nurodė, kad jei vokai yra užklijuoti, jie daugiau neatplėšinėjami. Tuo tarpu Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijoje minėti vokai gauti užklijuoti. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindo pripažinti, jog įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys būtų neteisingi, kad atliekant šį veiksmą būtų esmingai pažeisti BPK reikalavimai. Taip pat pažymi, kad BPK 92 straipsnio 4 dalyje esanti nuostata, kad daiktai, kurių <...> negalima laikyti ir perduoti kartu su nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga, turi būti nufotografuojami, užantspauduojami, nėra imperatyvi ir šio reikalavimo nesilaikymas ar galimybių nebuvimas vietoje užantspauduoti paimamus daiktus pats savaime nereiškia, kad paimti daiktai negali būti laikomi įrodymais. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors skiriasi įvykio vietos apžiūros protokole ir specialisto išvadoje nurodyto voko, kuriame buvo kapišonas, numeris (įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta vokas Nr. 1, o specialisto išvadoje vokas Nr. 2), tačiau pastebėtina, kad atlikus DNR tyrimą, R. Š. DNR rasta ir ant kirvio koto, o voko, kuriame buvo šis kotas numeris, nurodytas įvykio vietos apžiūros protokole, ir specialisto išvadoje sutampa (vokas Nr. 3).

14. Kaip minėta, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvadoje Nr. S 40/2018(01) konstatuota, kad atlikus DNR tyrimą, ant kirvio koto, striukės gobtuvo nustatytas moteriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su R. Š. DNR profiliu. Nuteistosios gynėjas apeliaciniame skunde abejoja specialisto išvados pripažinimu įrodymu BPK 20 straipsnio prasme, teigia, jog lyginamieji pavyzdžiai, pagal kuriuos buvo pateikta minėta specialisto išvada, gauti pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais.

15. BPK 144 straipsnis reglamentuoja pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo tvarką. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras turi teisę paimti iš įtariamojo pavyzdžius lyginamajam tyrimui, o 3 dalyje įtvirtinta, kad dėl pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo surašomas protokolas. Nagrinėjamu atveju R. Š. sutiko duoti pavyzdžius lyginamajam tyrimui, atliekant šį veiksmą buvo paimtas DNR (seilių) mėginys, surašytas pavyzdžių lyginamajam tyrimui atlikti paėmimo protokolas, jokios techninės priemonės nebuvo naudotos. Vokai su R. Š. ir kitų pardavėjų lyginamaisiais pavyzdžiais buvo pateikti atlikti objektų tyrimą Nors protokole ir detaliai neapibūdinta, kokiu būdu buvo paimti seilių mėginiai, vokai su seilių mėginiais nebuvo užantspauduoti, tačiau specialisto išvadoje nurodyta, kad minėti vokai buvo užklijuoti, ant jų užrašyti asmenų duomenys, o kiekvieno voko viduje rastose DNR ėmimo kortelėse nurodyti asmenų duomenys sutapo su ant voko nurodytais duomenimis, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad atliekant pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimą būtų padaryta esminių pažeidimų, dėl kurių šio procesinio veiksmo atlikimo metu gauti duomenys galėtų būti pripažinti gauti neteisėtai. Visa tai patvirtina, kad ir specialisto išvada priimta remiantis baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka gautų duomenų pagrindu. Priešingai nei teigia nuteistosios gynėjas, tokia specialisto išvada galima remtis nustatant šiai bylai reikšmingas aplinkybes ir grindžiant apkaltinamąjį nuosprendį.

16. Atsižvelgiant į visa, kas išdėstyta, daroma išvada, kad skundžiamame nuosprendyje atlikta išsami byloje surinktų įrodymų analizė, įvertinta jų visuma, teismo nuosprendis nėra grįstas neleistinais, keliančiais abejonių ar prieštaringais duomenimis. Iš baudžiamosios bylos taip pat matyti, kad pirmosios instancijos teismas nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes, nuosprendį pagrindė teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Teismas apkaltinamajame nuosprendyje analizavo ne tik įrodymus, kuriais grindė teismo išvadas, bet nurodė motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė nuteistosios duotus parodymus. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad nuteistosios kaltė neįrodyta ar pagrįsta tik prielaidomis. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistosios R. Š. įvykdyta nusikalstama veika įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal BK 187 straipsnio 1 dalį. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti nuteistosios gynėjo apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistosios R. Š. gynėjo advokato Mečislovo Norvaišo apeliacinį skundą atmesti.