- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-11-09
- Bylos Nr.
- II-442-873/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-13262-2016-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Nijolė Žimkienė
- Pareiškėjas
- S. J.
- Advokatai
- Stasys Survila
- Kategorijos
- 2.10.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Nijolė Žimkienė, dalyvaujant pareiškėjai S. J., jos atstovui advokato padėjėjui Stasiui Survilai, vertėjui Audriui Krušnai, išnagrinėjus S. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2 policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio 2016 m. rugpjūčio 29 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2 policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio 2016 m. rugpjūčio 29 d. nutarimu Nr. 10-AT1-7319 nutraukta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal Lietuvos Respublikos ATPK 183 straipsnį, nesant šio pažeidimo įvykio ir sudėties.
Šalies argumentai
S. J. skundu, pateiktu per atstovą, advokato padėjėją Stasį Survilą, su priimtu nutarimu nesutiko, prašė panaikinti nutarimą ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti organui, įgaliotam surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus. Skunde nurodė, jog priimtas nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas dėl to, kad Prevencijos poskyrio pareigūnė, nutraukdama administracinę teiseną, netinkamai įvertino nustatytas faktines aplinkybes dėl Lietuvos Respublikos ATPK 183 straipsnio Viešosios rimties trikdymas pažeidimo buvimo, nes šis straipsnis įtvirtina, kad viešosios rimties trikdymas, tai šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais bei kitokiais garsiniais aparatais ar kiti triukšmą keliantys veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte bei kitose viešosiose vietose, o vakaro ir nakties metu - ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, jeigu tai trikdo viešąją rimtį. Byloje yra nustatyta, kad N. C. 2016 m. rugpjūčio 2 d., apie 23.53 val., savo veiksmais trikdė viešąją tvarką. Tai pripažino ir pati N. C.. Be to, N. C. paaiškinimas, kad ji beldėsi į kaimynės duris, nes nežinojo, kaip išjungti anūkės paliktą įjungtą kompiuterį, ir baiminosi, kad dėl to gali kilti gaisras bute, yra ne kas kita, kaip išgalvota versija, siekiant išvengti atsakomybės. Mano, kad N. C. 2016 m. rugpjūčio 2 d., nakties metu, beldėsi į buto duris kerštaudama S. J., jog ji iškvietė policijos pareigūnus. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad yra surinkta pakankamai duomenų, įrodančių N. C. neteisėtą elgesį, todėl N. C. turi atsakyti dėl ATPK 183 straipsnio pažeidimo. Nėra nustatyta jokių duomenų, patvirtinančių, kad N. C. kreipėsi į S. J. civilizuotu būdu dėl kompiuterio išjungimo. Jeigu N. C. tikrai būtų prašiusi pagalbos, ji kreiptųsi ne tik į pareiškėją, bet ir į kitus kaimynus, skambintų pagalbos telefonu. (b. l. 11-14).
Skundo nagrinėjimo metu S. J. skundą palaikė, paaiškino, kad nurodytame bute seniai vyksta triukšmas, muštynės. Rugpjūčio 1 d. buvo kolektyvinis policijos iškvietimas, policija atvažiavo, išvežė J. K.. Rugpjūčio 2 d., 00.30 val., S. J. jau miegojo, pasigirdo du skambučiai į duris. Ji priėjo prie durų, paklausė, kas ten, pažiūrėjo pro akutę. Ten stovėjo N. C.. Ji sakę, kad atidarytų. S. J. pasidarė bloga, jie ji atidarys, prasidės konfliktai, ji neišvers, todėl durų neatidarė, o iškvietė policiją. Atvažiavo policija, užėjo, surašė duomenis, pradėjo jai skambinti. Ji 5 minutes neatidarė, paskui atidarė, sakė, kad pas ją kompiuteris buvo įjungtas, todėl ir atėjo. Policininkas užėjo, pakalbėjo su ja, tuo viskas ir baigėsi. Su N. C. S. J. kalbėjo pro duris, ji sakė atidaryti, tačiau S. J. neatidarė. Ji nuėjo, grįžo, vėl pradėjo belsti kumščiu, paklausus, ko reikia ir pasakius, kad kvies policiją, pasakė kviesti ir išėjo pas save, paskui S. J. iškvietė policiją. N. C. nesakė, ko jai reikėjo, tiesiog sakė atidaryti duris. Durys yra gretimos, jos yra artimiausios kaimynės.
Atsiliepimas
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2 policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio atsiliepimu į skundą prašoma skundo netenkinti. Nurodoma, kad 2016 m. rugpjūčio 29 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 10-AT1-7319 priimtas pagrįstai ir teisingai, remiantis policijos pareigūnų, vykusių į iškvietimą, tarnybiniu pranešimu, N. C. paaiškinimų bei VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro pateiktais duomenimis. Duomenų, kad N. C. paaiškinimas, jog ji beldėsi į duris, kadangi bijojo, jog dėl neišjungto kompiuterio gali kilti gaisras, yra versija siekiant išvengti atsakomybės, nėra. Policijos pareigūnai patvirtino, kad moters bute 2016 m. rugpjūčio 2 d., nakties metu, iš tiesų buvo įjungtas kompiuteris. Priimant nutarimą buvo atkreiptas dėmesys, kad N. C. yra 83 metų amžiaus moteris, dėl ko tikėtina, kad technologinių naujovių ypatumai jai nėra žinomi ir jų veikimas gali kelti baimę dėl galimos grėsmės jos bei aplinkinių kaimynų sveikatai ir turtui. Administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai nustato administracinę atsakomybę. Asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik nustačius pažeidimo faktą (vietą, laiką, esmę) ir konstatavus būtinus pažeidimo sudėties elementus: objektą, objektyviąją pusę, subjektą ir subjektyviąją pusę. N. C. 2016 m. rugpjūčio 2 d., nakties metu, baimės sukeltas beldimas į kaimynės buto duris formaliai gali būti traktuojamas kaip veiksmas, pažeidžiantis viešąją rimtį. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimą trūko įrodymų, kad pažeidimo subjektyvioji pusė, t. y. N. C. motyvas, tikslas ir psichologinis santykis buvo būtent nukreiptas pažeisti viešąją tvarką. Moteris nurodė nakties metu beldusi kaimynei į buto duris siekdama sulaukti pagalbos, kadangi bijojusi galimų padarinių (gaisro) dėl neišjungto kompiuterio. Taigi garbingo amžiaus moters siekis sulaukti pagalbos negali būti vertinamas administraciniu pažeidimu, nors ir yra nustatytas pažeidimo objektas, objektyvioji pažeidimo pusė bei subjektas. Nagrinėjamu atveju, norint patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn, buvo būtina nustatyti ir papildomą pažeidimo sudėties dalį - subjektyviąją pusę. Pažymi, kad remiantis bendromis teisės normomis nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis. Visi nagrinėjant bylą kilę prieštaravimai aiškinami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Taip pat pažymi, kad dėl 2016 m. rugpjūčio 2 d. N. C. veiksmų papildomų skundų policijos įstaigoje registruota nebuvo (b. l. 17-18).
Į bylos nagrinėjimą institucijos, priėmusios nutarimą, atstovas neatvyko, apie skundo nagrinėjimo laiką yra pranešta, skundas nagrinėtas institucijos atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 284 straipsnio nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Lietuvos Respublikos ATPK 301 straipsnyje nustatyta, jog teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Skundžiamu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2 policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio nutarimu nepradėta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal Lietuvos Respublikos ATPK 183 straipsnį, kadangi trūksta duomenų, įrodančių asmens kaltę dėl viešosios rimties trukdymo.
Lietuvos Respublikos ATPK 183 straipsnyje numatyta atsakomybė už viešosios rimties trikdymą, t. y. už šauksmus, švilpimą, garsų dainavimą arba grojimą muzikos instrumentais bei kitokiais garsiniais aparatais ar kitus triukšmą keliančius veiksmus gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte bei kitose viešosiose vietose, o vakaro ir nakties metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, jeigu tai trikdo viešąją rimtį.
Iš policijos registruojamų įvykių registro matyti, kad 2016 m. rugpjūčio 2 d., 23.53 val. registruotas pranešimas, jog adresu (duomenys neskelbtini), į pranešėjos duris laužiasi kaimynė iš 55 buto ( b. l. 4).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2 policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjos I. M. 2016 m. rugpjūčio 9 d. tarnybinio pranešimo duomenimis, policijos pareigūnams atvykus pagal iškvietimą paaiškėjo, jog policiją kvietė S. J., kuri paaiškino, kad jos kaimynė N. C., gyv. (duomenys neskelbtini), nakties metu beldžia į duris ir taip trukdo ramiai ilsėtis. N. C. paaiškino, kad 2016 m. rugpjūčio 1 d. jos anūkę išvežė į psichiatrijos ligoninę, ji nespėjo išjungti kompiuterio. Kadangi N. C. yra senyvo amžiaus, apie kompiuterius nesupranta, pagalbos kreipėsi pas kaimynę iš gretimo buto. 2016 m. rugpjūčio 9 d., kartu su tyrėja L. T. papildomai buvo nuvykta adresu (duomenys neskelbtini), bendrauta su N. C., ji paaiškino, kad kaimynei trukdyti nenorėjo, tiesiog baiminosi, kad jai neišjungus kompiuterio nuo jo gali užsidegti butas (b. l. 5).
Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 2 kuopos 4 būrio vyriausiojo patrulio V. M. 2016 m. rugpjūčio 3 d. tarnybinio pranešimo duomenimis, 2016 m. rugpjūčio 3 d., apie 00.20 val., patruliuodami kartu su vyriausiuoju patruliu V. C., iš Vilniaus miesto VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) į duris laužiasi kaimynė iš (duomenys neskelbtini) buto. Atvykus minėtu adresu juos pasitiko pranešėja S. J., kuri paaiškino, kad jos kaimynė jai skambinėja į duris. Pabeldus į (duomenys neskelbtini) butą, duris atidarė N. C., kuri paaiškino, kad 2016 m. rugpjūčio 1 d. jos anūkę išvežė į psichiatrijos ligoninę, todėl anūkė nespėjo išjungti kompiuterio. Kadangi N. C. yra senyvo amžiaus ir kompiuteriuose nieko nesupranta, todėl norėjo paprašyti kaimynės S. J., kad ši padėtų išjungti kompiuterį, nes kompiuteris šviečia ir trukdo ilsėtis. Jis kompiuterį išjungė (b. l. 1).
VšĮ Antakalnio poliklinikos 2016 m. liepos 7 d. rašto duomenimis, J. K. registruota psichikos sveikatos centre, diagnozė – paranoidinė šizofrenija ( b. l. 7).
Skundžiamas nutarimas priimtas nenustačius N. C. veiksmuose pažeidimo sudėties – kaltės. Teismas, vertindamas tyrimo metu ir skundo nagrinėjimo metu gautus duomenis, daro išvadą, kad jie patvirtina skundžiamo nutarimo išvadas.
Iš Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 2 kuopos 4 būrio vyriausiojo patrulio V. M. 2016 m. rugpjūčio 3 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad atvykus policijos pareigūnams kompiuteris N. C. bute buvo įjungtas, N. C. paaiškino ėjusi pas kaimynę pagalbos išjungti kompiuterį. Analogiška N. C. pozicija užfiksuota ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2 policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjos I. M. 2016 m. rugpjūčio 9 d. tarnybiniame pranešime – nuvykus tikslinti informaciją N. C. paaiškino, kad kaimynei trukdyti nenorėjo, tiesiog baiminosi, kad jai neišjungus kompiuterio nuo jo gali užsidegti butas.
Teismas vertina, kad nors pareiškėja tvirtina, jog kaimynė trikdė viešąją rimtį, vien senyvo asmens prašymas atidaryti duris artimiausio buto kaimynei nurodant svarią priežastį – nemokant išjungti kompiuterio, bijant, kad jis gali užsidegti, nevertintinas teisei priešingu elgesiu, užtraukiančiu atsakomybę pagal ATPK 183 straipsnį. Teismas pasisako, kad galimai konfliktiški asmenų santykiai negali būti pagrindu netikėti N. C. paaiškinimu dėl kreipimosi į kaimynę priežasties, kadangi pareiškėja savo versiją apie galimai tyčinius veiksmus grindžia tik prielaidomis (dėl ko prašoma atidaryti duris, ji nepaklausė). Motyvai, kad asmuo galėjo kreiptis pagalbos į kitus kaimynus, skambinti bendrajam pagalbos centrui, šios išvados nekeičia. Teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėja nurodė N. C., jog ji kviečia policiją, tuo būdu, ši galėjo tikėtis, kad pagalbą jai suteiks policijos pareigūnai, kas, vyriausiojo patrulio V. M. tarnybinio pranešimo duomenimis, ir buvo padaryta.
Asmens kaltė turi būti įrodyta, esant abejonių, kurių negalima pašalinti, jos aiškintinos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Teismas pasisako, kad skundžiamo nutarimo išvadoms dėl kaltės nebuvimo nepritarti nėra pagrindo.
Atsižvelgus į išdėstytą, konstatuotina, jog Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2 policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio 2016 m. rugpjūčio 29 d. nutarimo Nr. 10-AT1-7319, kuriuo nutraukta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal Lietuvos Respublikos ATPK 183 straipsnį, naikinti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2 policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio 2016 m. rugpjūčio 29 d. nutarimą Nr. 10-AT1-7319 palikti nepakeistą ir S. J. skundo netenkinti.
Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui.