Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2021-06-23 · Civilinė byla Nr. e2-1098-1125/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-06-23
Bylos Nr.
e2-1098-1125/2021
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Skaistė Cinkutė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Transtira“
Atsakovas
Y. M.
Advokatai
Gintarė Raišutienė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1098-1125/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16610-2020-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.7.5.1; 3.2.3.1; 3.4.1.7 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 23 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Skaistė Cinkutė,sekretoriaujant Vitai Grušienei, Astai Šėžienei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Transtira“ atstovei advokatei Gintarei Raišutienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Transtira“ ieškinį atsakovui Y. M. dėl žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareikštu ieškiniu ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Transtira“ prašo iš atsakovo Y. M. priteisti 3 000 Eur žalos, padarytos dėl atsakovo neteisėtų veiksmų darbo metu, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodo, kad 2014 m. kovo 20 d. tarp UAB „Transtira“ ir atsakovo Y. M. buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 2107, pagal kurią atsakovas dirbo UAB „Transtira“ vairuotoju ekspeditoriumi. Atsakovas, dirbdamas pas ieškovę, atliko neteisėtus veiksmus darbo metu, dėl kurių ieškovei buvo padaryta žala. Darbo sutartis nutraukta nuo 2018 m. lapkričio 12 d. darbuotojo iniciatyva.

3. Paaiškina, kad atsakovas 2017 m. lapkričio-gruodžio mėnesiais ieškovės nurodymu vyko į komandiruotę (pervežimų vykdymas) su jam patikėtomis transporto priemonėmis, t. y. vilkiku, v/n (duomenys neskelbtini) ir puspriekabe, v/n (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad minėto reiso metu tinkamai neprižiūrėdamas ir netikrindamas jam patikėtų transporto priemonių bei pervežamo krovinio, 2017 m. gruodžio 14 d. pristatė į paskirties vietą pervežimo metu sugadintą krovinį, kuris pervežimo metu sudrėko ir sušlapo, t. y. buvo sugadintas; dėl padaryto nuostolio buvo gautos pretenzijos.

4. Pažymi, kad ieškovę atlikti minėtą pervežimą pasamdė UAB „Transtira Transport“, kuriai pavedimą davė Rhenus Freight Logistics GmbH &Co. KG. Atsižvelgiant į tai, minėtą kroviniui padarytą žalą UAB „Transtira Transport“ atlygino žalą patyrusiam trečiajam asmeniui Schnebbe Heuser and Partner GbR. Vėliau UAB „Transtira“ civilinės atsakomybės draudikas TT Club Mutual Insurance Limited dėl minėto įvykio pervedė už ieškovę įmonei UAB „Transtira Transport“ 7 000 Eur draudimo išmoką už ieškovę. Atsižvelgiant į tai, kad pagal tarp ieškovės ir draudiko TT Club Mutual Insurance Limited sudarytą vežėjų civilinės atsakomybės draudimo sutartį buvo numatyta 3 000 Eur franšizė (besąlyginė išskaita – suma, kurią draudžiamojo įvykio atveju privalo atlyginti pats draudėjas, t. y. ieškovė), ieškovė minėtą 3 000 Eur žalos dalį privalėjo atlyginti ir atlygino pati įmonei UAB „Transtira Transport“.

5. Teigia, kad minėtą 3 000 Eur dydžio nuostolio sumą ieškovė patyrė dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, todėl atsakovui kyla pareiga atlyginti padarytą žalą. Nurodo, kad atsakovas žino apie savo neteisėtais veiksmai padarytą žalą, ieškovė ne kartą žodžiu ir raštu kreipėsi į atsakovą dėl minėtos žalos atlyginimo, tačiau atsakovas žalos/jos dalies ieškovei neatlygino.

Šalies argumentai

6. Ieškovės teigimu, žala padaryta dėl didelio neatsargumo. Krovinys buvo sugadintas, nors sustojimų metu atsakovas galėjo ir turėjo tikrinti bei prižiūrėti jam patikėtas transporto priemones ir pervežamą krovinį; jei atsakovas tą būtų daręs, akivaizdu, kad žalos nebūtų kilę, nes atsakovas labiausiai tikėtina būtų nustatęs priežastį, dėl kurios į transporto priemonę patenka drėgmė bei būtų ją pašalinęs. Pažymi, kad prašoma atlyginti padarytos žalos suma neviršija atsakovo šešių vidutinių darbo užmokesčių dydžio (6 x 521 Eur yra lygu 3 126 Eur).

7. Teismo posėdžio metu ieškovės UAB „Transtira“ atstovė advokatė Gintarė Raišutienė palaikė ieškinio reikalavimus.

8. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko (neatvykimo priežastys nežinomos). Procesiniai dokumentai įteikti tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

9. Byloje kilo ginčas dėl darbuotojo darbdaviui padarytos žalos atlyginimo. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2014 m. kovo 20 d. ieškovė ir atsakovas sudarė darbo sutartį Nr. 2107 (su vėlesniais priedais ir pakeitimais), pagal kurią atsakovas įmonėje pradėjo dirbti vairuotoju ekspeditoriumi, 2014 m. kovo 20 d. šalys taip pat sudarė papildomą susitarimą (sutartį) prie darbo sutarties Nr. 2107; darbo sutartis nutraukta 2018 m. lapkričio 12 d.

10. 2017 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. 400, atsakovas komandiruotas vykti maršrutu Europos sąjunga ir NVS šalys, tikslu gabenti krovinius. Remiantis 2017 m. gruodžio 11 d. važtaraščiu Nr. TR0285745, UAB „Transtira Transport“ pasamdė ieškovę atlikti 5 vario ritinių palečių pervežimą, kuriai pavedimą davė įmonė Rhenus Freight Logistics GmbH &Co. 2017 m. gruodžio 14 d. atsakovui vairuojant jam įmonės patikėtą transporto priemonę, atsakovas pristatė į paskirties vietą pervežimo metu sugadintą krovinį, kuris pervežimo metu nukentėjo dėl drėgmės. Dėl minėto įvykio ieškovė gavo pretenziją atlyginti 40 621,65 Eur žalos.

11. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2019 m. rugpjūčio 16 d. mokėjimo nurodymu Nr. MOK000001082 UAB „Transtira Transport“ atlygino 10 000 Eur žalą patyrusiam trečiajam asmeniui Schnebbe Heuser and Partner GbR. Pagal tarp ieškovės ir draudiko TT Club Mutual Insurance Limited sudarytą vežėjų civilinės atsakomybės draudimo sutartį buvo numatyta 3 000 Eur franšizė (besąlyginė išskaita – suma, kurią draudžiamojo įvykio atveju privalo atlyginti pats draudėjas, t. y. ieškovė). Atsižvelgiant į tai, 2019 m. rugpjūčio 19 d. ieškovės civilinės atsakomybės draudikas TT Club Mutual Insurance Limited dėl minėto įvykio pervedė už ieškovę įmonei UAB „Transtira Transport“ 7 000 Eur draudimo išmoką. Pagal 2019 m. rugpjūčio 14 d. sąskaitą Nr. 1910020, likusią 3 000 Eur nuostolių sumą įmonei UAB „Transtira Transport“ atlygino ieškovė.

12. Taigi, ieškovė dėl įvykusio įvykio (dėl vario oksidacijos pervežimo metu sugadinto krovinio) patyrė 3 000 Eur nuostolių (franšizės išlaidų), kuriuos prašo priteisti iš atsakovo. Ieškovė 2019 m. rugpjūčio 22 d. pateikė atsakovui pretenziją dėl žalos atlyginimo Nr. 18034728, prašydama iki 2019 m. rugsėjo 6 d. atlyginti žalą, tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovas sumokėjo minėtą sumą.

Dėl atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų.

13. Kaip jau nustatyta ankščiau, atsakovas pas ieškovę nuo 2014 m. kovo 20 d. dirbo vairuotoju ekspeditoriumi. Darbuotojas pagal su įmone sudarytą darbo sutartį (10.1, 10.2, 10.3, 10.6, punktai), buvo įsipareigojęs įmonei padarytą žalą atlyginti per 30 dienų, pilnai atsakyti už jam patikėtą transporto priemonę, jos techninį stovį, laiku nustatyti jos gedimus ir juos šalinti; atsakyti už krovinio formos ir kiekio atitikimą. Papildomu susitarimu (sutartimi) prie darbo sutarties Nr. 2107, darbuotojas įsipareigojo tinkamai eksploatuoti papildomą įrangą (šaldytuvas, racija, autonominis šaldytuvas, audio aparatūra) (1.5 punktas), tinkamai vykdyti savo darbines pareigas (1.14. punktas), atlyginti materialinę žalą, atsiradusią dėl turto netekimo ar jo vertės sumažėjimo, sugadinimo (sužalojimo) (1.18.1. punktas), taip pat dėl išlaidų, susidariusių dėl sugadintų daiktų (1.18.4 punktas), prisiimti atsakomybę už jam patikėtus gabenti krovinius ir tinkamą jų pakrovimą, sugadinus ar praradus krovinį ir esant draudiminiam įvykiui – apmokėti franšizę (1.19.2 punktas).

14. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 151 straipsnyje nustatyta, kad kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą. Atlygintinos turtinės žalos dydį sudaro tiesioginiai nuostoliai ir negautos pajamos (DK 152 straipsnio 1 dalis). Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.248 straipsnio 4 dalimi, laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. DK 153 straipsnio 1 dalis numato, kad darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą turtinę žalą, bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių darbo užmokesčių dydžio, o jeigu turtinė žala padaryta dėl darbuotojo didelio neatsargumo – ne daugiau kaip jo šešių vidutinių darbo užmokesčių dydžio. DK 154 straipsnyje nustatyta, kad darbuotojas privalo atlyginti visą žalą šiais atvejais: 1) žala padaryta tyčia; 2) žala padaryta jo veikla, turinčia nusikaltimo požymių; 3) žala padaryta neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų darbuotojo; 4) žala padaryta pažeidus pareigą saugoti konfidencialią informaciją, susitarimą dėl nekonkuravimo; 5) darbdaviui padaryta neturtinė žala; 6) kai visiško žalos atlyginimo atvejis numatytas kolektyvinėje sutartyje.

15. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybių, kad dėl patekusios drėgmės krovinys buvo sugadintas, ir aplinkybių, kad įvykio dieną šalis siejo darbo teisiniai santykiai, o atsakovas vykdė savo darbines funkcijas (CPK 12 ir 187 straipsniai).

16. Ieškovės vertinimu, nagrinėjamu atveju žala padaryta dėl didelio neatsargumo, nes atsakovas sustojimų metu galėjo ir turėjo tikrinti bei prižiūrėti jam patikėtas transporto priemones ir pervežamą krovinį; jei atsakovas tą būtų daręs, akivaizdu, kad žalos nebūtų kilę, nes atsakovas labiausiai tikėtina būtų nustatęs priežastį, dėl kurios į transporto priemonę patenka drėgmė bei būtų ją pašalinęs.

17. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tyčia laikomas toks asmens elgesys, kai sąmoningai siekiama padaryti žalos (tiesioginė tyčia) arba sąmoningai leidžiama jai atsirasti (netiesioginė tyčia) (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-2275/2012). Didelis neatsargumas yra tuomet, kai asmuo nesilaiko paprasčiausių kiekvienam asmeniui suvokiamų atsargumo taisyklių, jas tiesiog ignoruoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-172/2004; Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-545-520/2010).

18. Pažymėtina, kad atsakovas jokių aktyvių ir savalaikių veiksmų tam, kad užtikrintų tinkamą savo darbo pareigų atlikimą (saugiai nugabenti krovinį) neatliko, ko pasekoje dėl tokių savo neteisėtų veiksmų krovinys buvo sugadintas.

19. Esami duomenys bei įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad atsakovas dėl savo neatsargių ir neapdarių veiksmų neužtikrino krovinio saugumo. Todėl konstatuotina, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių sugadinus krovinį, ieškovei buvo padaryta žala. Pripažintina, kad yra visos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. jis yra atsakingas už padarytą ieškovei žalą (CK 6.246 straipsnis – 6.248 straipsnio 1 dalis), nes kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 straipsnio 1 dalis).

Dėl žalos dydžio.

20. Nustatant atlygintinos turtinės žalos dydį, atsižvelgiama į: 1) netekto turto ar turto, kurio vertė sumažėjo, vertę, atskaičiavus nusidėvėjimą, natūralų sumažėjimą ir turėtas išlaidas (tiesioginius nuostolius); 2) žalą patyrusios darbo sutarties šalies kaltės laipsnį ir jos veiksmus, siekiant išvengti žalos atsiradimo; 3) žalą padariusios darbo sutarties šalies kaltės laipsnį ir jos veiksmus, siekiant išvengti žalos atsiradimo; 4) faktą, kiek patirtai žalai atsirasti turėjo įtakos darbdavio veiklos pobūdis ir jam tenkanti komercinė ir gamybinė rizika (DK 152 straipsnio 2 dalis).

21. Šiuo atveju konstatavus didelį neatsargumą atsakovui taikytina ribota turtinė atsakomybė, t. y. ne daugiau kaip šešių vidutinių darbo užmokesčio dydžio (DK 153 straipsnio 1 dalis).

22. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 patvirtinto Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašo (toliau – aprašas) 2 punkte nustatyta, kad apraše vartojama sąvoka „vidutinis darbo užmokestis“ suprantama kaip vidutinis tarnybinis atlyginimas pagal Žvalgybos įstatymo 64 straipsnio 7 dalį, vidutinis mėnesinis darbo užmokestis pagal Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalį, vidutinis valandinis darbo užmokestis ir vidutinis darbo užmokestis už darbo dieną (toliau – vidutinis dieninis darbo užmokestis). Aprašo 5.1 papunktyje nurodyta, kad apskaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį, laikomasi šių nuostatų – skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis. Darbuotojo vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas iš skaičiuojamojo laikotarpio užmokesčio, apskaičiuoto už atliktą darbą ar dirbtą laiką (jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip), įskaitant visas darbo apmokėjimo rūšis, nurodytas aprašo 3.1–3.5 papunkčiuose.

23. Aprašo 3 punkte nustatyta, kad į darbuotojo vidutinį darbo užmokestį įskaitoma: bazinis (tarifinis) darbo užmokestis už atliktą darbą, apskaičiuotas pagal įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje (toliau – įmonė) taikomas darbo apmokėjimo formas ir sistemas: mėnesines algas ir pareigines algas (toliau – mėnesinės algos) bei valandinius atlygius ir dieninius atlygius (3.1 papunktis); didesnis apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, viršvalandinį darbą, darbą naktį, kai yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, kai padidinamas darbuotojo darbo mastas, ir kitais darbo ar tarnybos santykius reglamentuojančiuose įstatymuose (toliau – įstatymai), kolektyvinėje ir darbo sutartyse numatytais atvejais (3.2 papunktis); papildoma darbo užmokesčio dalis, nustatyta šalių susitarimu arba mokama pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą (3.3 papunktis); priedai ir priemokos prie valandinių atlygių, dieninių atlygių ir mėnesinių algų, mėnesinės premijos, mokamos už mėnesio darbo rezultatus, kiti mokėjimai už atliktą darbą, numatyti darbo teisės normose, kolektyvinėje ir darbo sutartyse (3.4 papunktis). Ieškovė pateikė duomenis, kad atsakovo vienos dienos vidutinis darbo užmokestis – 25,84 Eur.

24. Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. A1-629 „Dėl metinių vidutinio mėnesio darbo dienų ir vidutinio mėnesio darbo valandų skaičių 2018 metais patvirtinimo“ nustatyta, kad 2018 metų metinis vidutinio mėnesio darbo dienų skaičius esant penkių darbo dienų savaitei – 20,9 darbo dienos (įsakymo 1.1.1 punktas). Taigi, 2018 m. patvirtintas metinis vidutinis mėnesio darbo dienų skaičius esant penkių darbo dienų savaitei yra 20,9 darbo dienos, atsakovo vienos dienos vidutinis darbo užmokestis yra 25,84 Eur. Kadangi šiuo atveju reikalaujama atlyginti žala neviršija nei trijų, nei šešių atsakovo vidutinių darbo užmokesčio dydžio, todėl priteistina visa 3 000 Eur žalos suma.

25. Teismas įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes, nenustatęs aplinkybių, sudarančių pagrindą darbuotojo įmonei padarytos turtinės žalos dydį atsakovui mažinti, nustatęs, jog darbuotojas elgėsi nepakankamai rūpestingai vykdydamas darbo pareigas, dėl savo neatsargumo padarė įmonei turtinę žalą, byloje nustatęs visas sąlygas, kurioms esant darbuotojas privalo atlyginti darbdavės patirtą žalą, daro išvadą, kad darbuotojas privalo atlyginti jo įmonei dėl savo neatsargumo padarytus 3 000 Eur nuostolius, todėl ieškinys tenkintinas visiškai ir ši suma ieškovei priteisiama iš atsakovo.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo.

26. Be to, ieškovė prašė priteisti jai iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo civilinės bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Teismas tokį ieškovės reikalavimą laiko pagrįstu CK 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 1 dalies pagrindu, todėl priteisia jai iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą (3 000 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. birželio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

27. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

28. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad patyrė 1 092,52 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 68 Eur žyminis mokestis, 324,52 Eur vertimo išlaidos, 700 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti; taip pat pateikti bylinėjimosi išlaidas pagrindžiantys įrodymai.

29. Ieškinį tenkinus, ieškovei iš atsakovo priteistinos 1 092,52 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

30. Byloje iš viso patirta 16,29 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl šios išlaidos priteistinos valstybei iš atsakovės (CPK 96 straipsnis).

31. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Transtira“, į. k. 122282884, iš atsakovo Y. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 3 000 Eur žalos atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (3 000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. birželio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 092,52 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Nurodyti, kad teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Skaistė Cinkutė