Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Egidijus Jonas Grigaravičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Administracinės komisijos prie Marijampolės savivaldybės tarybos (toliau – ir Institucija) apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 6 d. nutarimo V. M. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014-02-13 Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Miesto policijos nuovados prevencijos grupės tyrėja administracinio teisės pažeidimo protokolą V. M. surašė už tai, kad ji 2013-12-10 apie 13.00 val. ji neturėdama nepilnametės E. J., gim. (duomenys neskelbtini), įstatyminio globėjo t.y. VŠĮ „Marijampolės vaiko tėviškės namai“ žodinio ar rašytinio sutikimo, nesuderinusi su Vaiko teisių apsaugos darbuotojais, nepilnametei E. J. teikė socialines, psichologines paslaugas, tokiais savo veiksmai V. M., nesilaikydama įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdė kito asmens ginčijamą teisę, nepadarydama žymios žalos nepilnametei E. J., t.y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 188 str.

Skunde teigiama, kad V. M. vykdė tariamą teisę, kuri yra apibrėžta ATPK 188 str., kadangi pažeidžiant įstatymus, buvo bandoma perimti rūpintojo teises atstovaujant nepilnametę ir kalbant jos vardu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 3 str., teisėti vaiko atstovai yra rūpintojai ir kiti asmenys, kurie pagal įstatymą ar kitą teisės aktą privalo rūpintis vaiku, jį auklėti, globoti, jam atstovauti, ginti jo teises ir teisėtus interesus. Konkrečioje situacijoje atsiradus ar sužinojus apie bet kokios pagalbos būtinumą, reikalinga vadovautis to paties įstatymo 43 str. 4 d., t.y. fizinis ar juridinis asmuo, sužinojęs apie vaikų, kuriam būtina pagalba, privalo pranešti apie tai policijai, vaiko teisių apsaugos ar kitai kompetentingai institucijai, tačiau pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo to nepadarė. Konstatuotina, kad tik kompetentinga institucija gali imtis priemonių, kurios yra reglamentuotos vaikų teisės apsaugą reguliuojančiuose teisės aktuose. Socialinių, psichologinių paslaugų teikimo fakto tikrumu buvo įsitikinta nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, nepateikta jokių tinkamų rašytinių ar kitų pagrįstų įrodymų, kad V. M. turėjo kokį nors pagrindą bet kokia forma atstovauti nepilnametę.

Motyvuojamoji dalis

Institucijos apeliacinis skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos ATPK 302¹¹ str. 1 d. nustatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK ypatingoje dalyje, sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju nėra pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemonių. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. ATPK 256 str. numatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ATPK 257 str. numatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone.

Susipažinus su pateiktu apeliaciniu skundu darytina išvada, kad jis iš esmės yra grindžiamas tuo, jog apylinkės teismas tinkamai neištyrė visų byloje esančių įrodymų, tariamus neaiškumus nepagrįstai vertino administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, tačiau aukštesnės instancijos teismas tokius apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus ir pažymi, kad byloje esančių įrodymų vertinimas ir jų visumos pagrindu nustatytų aplinkybių konstatavimas yra išimtinė teismo prerogatyva. Vien tai, kad apylinkės teismas byloje surinktus įrodymus vertino kitaip nei Institucija, negali būti pagrindas byloje priimti kitokį sprendimą nei priėmė pirmosios instancijos teismas.

Lietuvos Respublikos ATPK 188 str. nustatyta, kad savavaldžiavimas tai savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymas savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens, nepadaręs esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms. Pagal šį straipsnį administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens elgesio neteisėtumas priklauso ne tiek dėl teisių turėjimo arba neturėjimo, kiek dėl savavališko jų vykdymo savo interesais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. nutarimas byloje Nr. N-575-741-12).

Bylos duomenimis nustatyta, kad V. M. kurį laiką, komandinio darbo principu, veikdama kartu su VšĮ „Vaiko tėviškės namai“ darbuotojais bei Marijampolės savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistais, teikė reikiamą pagalbą nepilnametei E. J.. 2013-12-10 paprašyta nepilnametės, palydėjo ją į Marijampolės savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių, kur turėjo būti sprendžiamas klausimas dėl nepilnametės elgesio, jos gyvenamosios vietos. Iš VšĮ „Vaiko ir tėviškės namų“ direktoriaus V. Š. 2014-01-16 paaiškinimo matyti, jog įstatyminis E. J. atstovas (rūpintojas) VšĮ „Vaiko ir tėviškės namai“ į Vaiko teisių apsaugos skyrių spręsti šios nepilnametės gyvenamosios vietos klausimą nebuvo kviestas, atvyko vėliau pasiimti nepilnametę iš Marijampolės AVPK patalpų. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad E. J. telefoninio pokalbio metu Tarnybos specialistei pranešė, jog patyrė globos namų darbuotojos smurtą ir kad ant jos kūno liko išorinių smurto žymių. E. J. teigė, kad nepasitiki Vaiko teisių apsaugos Marijampolės skyriumi, nes situacija globos namuose jiems yra žinoma ir po jų įsikišimo nesikeičia. Siekiant, kad būtų užfiksuoti fizinio smurto, kurį galimai panaudojo globos namų darbuotoja, požymiai ir kad vaikas būtų saugiai palydėtas į policiją, E. J. buvo pateikti nevyriausybinės organizacijos Lietuvos Carito Vilkaviškio vyskupijos, veikiančios toje savivaldybėje, socialinės darbuotojos kontaktiniai duomenys (prieš tai aptariant telefonu su socialine darbuotoja minėtos organizacijos veiklos sritį ir galimybes teikti mergaitei bendro pobūdžio pagalbą, esant jos sutikimui). Apelianto manymu, V. M. vykdė tariamą teisę, kuri apibrėžta Lietuvos Respublikos ATPK 188 str., kadangi pažeidžiant įstatymus, buvo bandoma perimti rūpintojo teises atstovaujant nepilnametę. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, bylos medžiaga patvirtina, jog V. M. ne tik nesistengė pasisavinti rūpintojo teisių, bet Marijampolės AVPK pareigūnui pati nurodė, jog ji nėra lydėtos mergaitės nei globėja, nei rūpintoja. Pažymėtina, kad nėra draudžiama palydėti nepilnametį asmenį į policiją ar VTAS bei bendrauti su juo telefonu, tokie veiksmai nelaikytini ir nepilnamečio įstatyminiu atstovavimu. Apeliantas pripažįsta, kad V. M., būdama kartu su nepilnamete VTAS, bandė ginti jos interesus, o tai reiškia, kad ji veikė ne savo, o nepilnametės interesais. Be to, byloje nėra duomenų, kad tokie V. M. veiksmai trukdė nepilnametės globėjui VŠĮ „Marijampolės vaiko tėviškės namai“ atlikti jo pareigas ar realizuoti savo teises.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad nenustatyta, jog V. M. savavališkai teikė socialines psichologines paslaugas nepilnametei E. J., t.y. bandė įgyvendinti ar perimti nepilnametės įstatyminio atstovo VŠĮ „Marijampolės vaiko tėviškės namai“ teises, atstovauti šią nepilnametę ir jos interesus minėtose institucijose, o socialinių paslaugų suteikimas nepilnamečiui, veikiant išimtinai jo interesais ir jas teikiant neturint jokio asmeninio suinteresuotumo ir savanaudiškų tikslų, negali būti traktuojamas kaip savavaldžiavimas Lietuvos Respublikos ATPK 188 str. prasme.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs visus byloje surinktus įrodymus, patikrinęs juos įrodymų tyrimo ir vertinimo aspektu, pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad byloje nėra nustatyta pakankamai objektyvių ir neginčytinų aplinkybių, kurios leistų daryti neabejotiną išvadą, jog V. M. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 188 str., todėl administracinė teisena jos atžvilgiu nutraukta teisėtai ir pagrįstai.

Apeliaciniame skunde nenurodyta objektyvių, reikšmingų argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo nutarimą keisti ar naikinti. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 6 d. nutarimas, kuriuo administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 188 str., teisena V. M. atžvilgiu buvo nutraukta, yra teisėtas ir pagrįstas, o jį naikinti Institucijos apeliacinio skundo motyvais objektyvaus pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 6 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Administracinės komisijos prie Marijampolės savivaldybės tarybos apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.