Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė), Raimondo Blauzdžiaus ir Halinos Zaikauskaitės (pranešėja), sekretoriaujant Vaidai Laukavičiūtei, dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui Arvydui Balčiui, atsakovų atstovei VSDFV Vilniaus miesto skyriaus atstovei Alicijai Voicechovskai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos E. G. skundą dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus miesto skyriaus sprendimo panaikinimo, neturtinės žalos atlyginimo, atsakovai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (VSDFV) Vilniaus miesto skyrius ir Lietuvos valstybė, atstovaujama VSDFV Vilniaus skyriaus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus miesto skyrius 2007 07 30 sprendimu Nr. 30094 nusprendė išieškoti priverstine tvarka iš G. E., vykdančios individualią veiklą, į Fondo biudžetą skolą, kuri 2007 07 30 sudarė 941,39 Lt, skola 910,39 Lt, delspinigiai – 31 Lt.

panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus miesto skyriaus 2007 07 30 sprendimą Nr. 30094;Iš VSDFV Vilniaus miesto skyriaus priteisti 10 000 Lt piniginę kompensaciją neturtinei žalai atlyginti;Pranešti prokurorui dėl G. K. galimai nusikalstamos veikos, atliekant procesinius veiksmus.

Skunde pareiškėja rašo, kad skundžiamą sprendimą priėmė VSDFV Vilniaus skyriaus direktoriaus pavaduotojas G. K., kurio veiksmai, pareiškėjos manymu, yra neteisėti, atitinka BK 229 str. 1 d., kadangi asmuo diskredituoja valstybės tarnautojo vardą. Dėl to apie tai turi būti pranešta prokurorui.

Dėl prašymo priteisti neturtinę žalą paaiškina, kad žala pasireiškė pareiškėjos reputacijos pablogėjimu. Pareiškėja teigia, kad ženkliai sumenkinus jos gerą vardą ji pasiligojo, prarado buvusius bei potencialius klientus ir verslo partnerius, neteko turėtos vietos rinkoje, kadangi ją užėmė konkuruojantys verslininkai.

Teigia, kad neturtinė žala jai padaryta direktoriaus pavaduotojo neteisėtais sprendimais ir biurokratiškais raštais. Reikalavimą dėl žalos atlyginimo pagrindžia Civilinio kodekso 6.250 str. 1 d., 6.245 str. 4 d., 6.249 str., 6.271 str. nuostatomis.

Teismo posėdyje E. G. nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta tinkamai, gautas pareiškėjos prašymas bylą nagrinėti jai nedalyvaujant. Pareiškėją atstovavo advokatas. Pareiškėjos atstovas paaiškino, kad byloje yra dokumentai, kurie patvirtina, kad pareiškėja dirbo, ir darbdavys privalėjo ją drausti socialiniu draudimu. Paaiškino, kad pareiškėja dirba ir šiuo metu ir gauna darbo užmokestį. Teigė, kad VSDFV skyrius taikė įmokų skaičiavimą įvertinęs tik darbdavio veiksmus, bet visai neįvertino pačios pareiškėjos veiksmų. Duomenis apie apdraustuosius sistemina ir kaupia VSDFV įstaigos, todėl jos ir atsako už šių duomenų tinkamą tvarkymą. Tuo tarpu sankcijos taikytos pareiškėjai netgi jai nepranešant, nors buvo žinomas jos adresas. Palaikė skunde išdėstytus motyvus ir argumentus ir prašė skundą tenkinti.

Aiškina, kad 2001 04 07 pareiškėja buvo įregistruota Mokesčių mokėtojų registre, o 2005 10 03 VSDFV Vilniaus skyriuje pareiškėjai buvo išduotas draudėjo pažymėjimas Nr. 4-7-7288.

Atsakovas remiasi Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2 str. 8 d., 4 str. 3 d., 8 str. 2 d., Gyventojų pajamų mokesčio įstatymu, Vyriausybės 2005 06 14 nutarimu Nr. 647 patvirtintomis Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklėmis.

Paaiškina, kad iki 2006 metų 4 ketvirčio pareiškėja, kaip asmuo, užsiimantis savarankiška veikla, valstybinio socialinio draudimo įmokas mokėjo nustatytais dydžiais ir terminais (paskutinis valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimas buvo atliktas 2006 09 15). Kadangi pareiškėja už 2006 m. 4 ketvirtį socialinį draudimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais socialinio draudimo įmokų nesumokėjo, VSDFV Vilniaus skyrius, siekdamas pareiškėjai priminti apie jos prievolę mokėti įmokas, o tuo pačiu priminti ir apie nuo 2006 07 01 pasikeitusią bazinę pensiją ir socialinio draudimo įmokų mokėtinas sumas bazinei pensijai gauti, 2006 12 15 išsiuntė jai pranešimą. 2006 12 27 skundu pareiškėja kreipėsi į VSDFV prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl jos pažeistų teisių ir VSDFV Vilniaus skyriaus tarnautojų nusikalstamų veiksmų. Fondo valdyba 2007 01 24 raštu Nr. (10.10)-I-633 paaiškino įmokų mokėjimo tvarką, pareiškė savo nuomonę dėl skundo, nurodė sprendimo apskundimo tvarką.

Pareiškėjai toliau nemokant socialinio draudimo įmokų už individualią veiklą, VSDFV Vilniaus skyrius 2007 04 24 išsiuntė E. G. raštą, kuriame buvo nurodyta apskaičiuota tai dienai socialinio draudimo įmokų skola. 2007 08 27 E. G., kaip asmuo užsiimantis savarankiška veikla, savo įsiskolinimą padengė.

Nesutinka su skundu dėl 2007 07 03 sprendimo Nr. 30094. Paaiškina, kad E. G. į darbą UAB „Įmonių administravimo sistema“ buvo priimta nuo 2005 05 12, tačiau darbdavys (draudėjas) pareiškėjos darbo pas darbdavį laikotarpiu duomenų apie apskaičiuotas draudžiamąsias pajamas ir socialinio draudimo įmokas bei valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo finansinių ataskaitų Vilniaus skyriui nepateikė. VSDFV Vilniaus skyrius, vykdydamas viešojo administravimo subjekto pareigas, ne kartą UAB „Įmonių administravimo sistema“ siuntė reikalavimus pateikti privalomas formas. Draudėjas į reikalavimus nereagavo, nuo 2005 m. 2 ketvirčio neteikia būtinų duomenų, Vilniaus skyriui nežinoma, ar pareiškėjai buvo apskaičiuotos draudžiamosios pajamos. Dėl to nebuvo teisinio pagrindo į informacinę duomenų bazę įvesti duomenų apie pareiškėjos draudžiamąsias pajamas, nes apdraustųjų įskaitos informacinė duomenų bazė formuojama pagal draudėjų pateiktą informaciją. Todėl, Vilniaus skyriaus nuomone, pareiškėja nėra draudžiama valstybiniu socialiniu draudimu ir turi prievolę įstatymų numatyta tvarka mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas kaip savarankiškai dirbantis asmuo.

Dėl nepranešimo apie priimtą sprendimą atsakovas paaiškina, kad pareiškėjos teiginys yra nepagrįstas. Paaiškina, kad VSDFV Vilniaus skyriaus 2007 07 30 sprendimas Nr. 30094 su lydraščiu buvo išsiųstas dviems adresatams, t.y. antstoliui ir pareiškėjai.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovo atstovas paaiškina, kad skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra nepagrįstas. Paaiškina, kad skundžiamas sprendimas buvo priimtas dėl pačios pareiškėjos neteisėto neveikimo (vengimo mokėti socialinio draudimo įmokas), o už tai yra numatyta ir administracinė atsakomybė. Dėl to žalos atlyginimas negalimas.

Prašo atmesti reikalavimus kaip nepagrįstus.

Teismo posėdyje 2008 03 03 atsakovų atstovė palaikė atsiliepimo argumentus. Paaiškino, kad pareiškėja nedirba pas jos nurodomą darbdavį, nes atsakovo žiniomis šiuo metu yra išvykusi į Švediją. Paaiškino, kad pareiškėjos darbdavys buvo tikrinamas, nustatyta, kad darbdaviui yra iškelta baudžiamoji byla. Baudžiamojoje byloje yra duomenų, kad darbdavys neigia pareiškėjos darbą bendrovėje. Dėl reikalavimo atlyginti žalą aiškina, kad būtina sąlyga žalos atlyginimui yra neteisėtų veiksmų nustatymas. Tokie VSDFV Vilniaus skyriaus veiksmai nenustatyti, todėl nėra žalos atlyginimo pagrindo. Palaiko kitus atsiliepimo argumentus. Teismo posėdyje 2008 09 01 VSDFV atstovė papildomai paaiškino, kad yra duomenų, jog bendrovė, kurioje neva dirba pareiškėja, faktiškai nefunkcionuoja – tai patvirtina 2006 11 30 antstolio surašytas išieškojimo negalimumo aktas. Teigė, kad bendrovės vadovas teikia teismui klaidinančią informaciją, kad pareiškėja iki šiol dirba bendrovėje, nes bendrovė buvo pateikusi pranešimą apie darbo santykių nutraukimą. Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėja yra pasirašiusi priimant į darbą bedrovės direktorių kaip 100 procentų bendrovės akcijų turinti bendrovės savininkė, todėl akivaizdu, kad ji kontroliuoja bendrovės veiklą.

Prašo skundo netenkinti.

Teismo posėdyje atstovas nedalyvavo, apie posėdį pranešta tinkamai.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus rašytinius įrodymus, šalių atstovų paaiškinimus, daro išvadą, kad skundas atmetamas.

Ginčas kilo dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus direktoriaus 2007 07 30 sprendimo „Dėl skolos išieškojimo priverstine tvarka“ Nr. 30094 teisėtumo ir pagrįstumo. Reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo kildinamas iš viso susirašinėjimo su VSDFV Vilniaus skyriumi, apie kurį skunde nurodo pareiškėja, taip pat dėl pareiškėjos ginčijamo sprendimo priėmimo. Pareiškėja teigia, kad skyriaus raštai, kuriuose yra klaidinga informacija apie pareiškėją, paveikė pareiškėją taip, kad ji pasiligojo, prarado savo klientus ir verslo partnerius, neteko vietos rinkoje, pareiškėjos manymu, neturtinė žala pasireiškė reputacijos pablogėjimu.

1. Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus direktoriaus 2007 07 30 sprendimo „Dėl skolos išieškojimo priverstine tvarka“ Nr. 30094 teisėtumo ir pagrįstumo.

Šiuo sprendimu konstatuojama (t. I, b. l. 42), kad E. G. vykdo individualią veiklą ir jai suteiktas draudėjo kodas 748786. Konstatuojama, kad E. G. pažeidė LR valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 4, 7, 9 ir 14 straipsnių bei LR Vyriausybės 2005 06 14 nutarimu Nr. 647 patvirtintų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių 20, 25 (26, 27, 28, 29) punktų nuostatas. Dėl šių pažeidimų E. G. į valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą nesumokėjo 941,39 Lt skolos (įmokų – 910,39 Lt, delspinigių – 31,00 Lt). Sprendimu šios sumos priverstine tvarka išieškomos iš draudėjos į VSDF biudžetą.

VSDFV prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2005 02 02 įsakymu Nr. V-34 patvirtinti VSDFV Vilniaus skyriaus nuostatai (toliau – Nuostatai). Nuostatose nurodomos teritorinio skyriaus teisės (11 punktas) bei teritorinio skyriaus direktoriaus įgalinimai (15 punktas). Nuostatų 15.10 punkte numatyta direktoriaus teisė priimti sprendimus, reikalingus Valstybinio socialinio draudimo įstatyme ir šiuose nuostatuose Teritoriniam skyriui nustatytoms funkcijoms įgyvendinti, o 15.12 punkte numatyta teisė priimti įstatymų numatytais atvejais sprendimus dėl socialinio draudimo įmokų, delspinigių ir baudų išieškojimo priverstine tvarka. Nagrinėjamas ginčas yra būtent dėl tokio pobūdžio sprendimo.

Pareiškėja šio akto teisėtumą ginčija tuo pagrindu, kad periodu už kurį apskaičiuotos įmokos, ji buvo draudžiama darbdavio UAB „Įmonių administravimo sistema“, kur dirba iki šiol, tačiau pati VSDFV vilkina jos duomenų registravimą VSDFV duomenų bazėje pagal darbdavio pranešimą apie pareiškėjos darbinius santykius. Tam, kad būtų įvertinti pareiškėjos argumentai, būtina nustatyti, kokiu pagrindu priimtas skundžiamas sprendimas bei kokia jo reikšmė pačių įmokų apskaičiavime.

Ginčas, vykęs dėl socialinio draudimo įmokų apskaičiavimo.

Pateikti į bylą duomenys rodo, kad tarp pareiškėjos ir VSDFV įstaigų dėl socialinio draudimo įmokų apskaičiavimo vyko ginčas, kurio galutinis sprendimas yra priimtas Įstatyme nustatyta tvarka. VSDFV Vilniaus skyrius 2006 12 15 pranešimu informavo pareiškėją, kad ji už 2006 m. IV ketvirtį privalo sumokėti socialinio draudimo įmokas kaip savarankiškai dirbantis asmuo (b. l. 26). Pareiškėja šį pranešimą (veiksmą) skundė VSDFV prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (t. I, b. l. 27). Skundas buvo grindžiamas būtent VSDFV Vilniaus skyriaus ir UAB „Įmonių administravimo sistema“ santykiais, t.y., kad VSDFV įstaiga neteisėtai ir nepagrįstai nepriima iš pareiškėjos darbdavio informacijos apie apdraustuosius asmenis. VSDFV prie SADM išnagrinėjo pareiškėjos skundą ir 2007 01 24 raštu Nr. (10.10)1-633 (t. I, b. l. 28-29) pranešė pareiškėjai savo sprendimą, kuriuo patvirtino būtinumą mokėti Vilniaus skyriaus nurodytas įmokas, nurodė šio sprendimo apskundimo tvarką. Pareiškėja šio sprendimo neskundė Įstatymo 37 straipsnyje nustatyta tvarka. Tai reiškia, kad ginčas dėl įmokų apskaičiavimo buvo išspręstas, įmokų skaičiavimo teisingumas VSDFV Vilniaus skyriuje patvirtintas kaip teisingas ir teisėtas, atmesti pareiškėjos argumentai dėl VSDFV įstaigų darbuotojų netinkamo elgesio su UAB „Įmonių administravimo sistema“ teikiama informacija apie apdraustuosius. Pareiškėjai 2007 01 24 sprendime nurodyta, kad ji darbdavio privalomuoju draudimu nedraudžiama, todėl privalo mokėti socialinio draudimo įmokas kaip savarankiškai dirbantis asmuo. Tokių ginčų sprendimo tvarka nustatyta Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnyje ir šia tvarka pareiškėja pasinaudojo. Šio ginčo metu buvo įvertintos ir pareiškėjos darbo UAB „Įmonių administravimo sistema“ aplinkybės.

VSDFV Vilniaus skyriaus 2007 01 11 raštu Nr. 3-1703 (t. I, b. l. 17) pareiškėjai taip pat pranešama, kokiu būdu ir dėl kokių aplinkybių skyrius apskaičiuoja pareiškėjai mokėtinas socialinio draudimo įmokas. Šiame atsakyme nurodoma ir kaip apskaičiuotos mokėtinos įmokos, už kokį periodą bei kokie teisės aktų reikalavimai taikyti apskaičiuojant įmokas. Nurodytos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 6 punkto nuostatos, paaiškinama, kad šios nuostatos taikytos dėl to, kad bendrovė, kurioje pareiškėja buvo įdarbinta, neapskaičiavo socialinio draudimo įmokų. Taip pat nurodomas Taisyklių 47 punktas, reglamentuojantis skolos užskaitymo klausimus. Įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 6 punktas nustato, kad socialinio draudimo įmokų gali nemokėti asmenys, privalomai draudžiami socialiniu draudimu pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Privalomai draudžiami asmenys išvardyti Įstatymo 4 straipsnio 1 – 5 dalyse, nurodoma, kokiais atvejais kokiomis draudimo rūšims asmenys draudžiami privalomai. Šio administracinio akto pareiškėja neskundė nei teismui, nei VSDFV, nors juo taip pat buvo pranešama apie veiksmą, t.y. įmokų skaičiavimą tam tikru būdu, su kuriuo pareiškėja nesutinka skunde teismui, nors pareiškėja teisme ginčija tik sprendimą dėl priverstinio skolos išieškojimo.

Išvados dėl skundžiamo sprendimo.

Įstatymo 17 straipsnyje nustatyti socialinio draudimo įmokų, baudų ir delspinigių priverstinio išieškojimo būdai, 3 šio straipsnio dalyje nustatyta, kad Fondo valdybos teritoriniai skyriai įmokų, delspinigių, baudų išieškojimą gali perduoti antstoliams. Šiuo atveju skundžiamas sprendimas yra būtent tokio pobūdžio. T. y. šis sprendimas yra ne dėl įmokų apskaičiavimo (dėl to vyko ginčas tarp pareiškėjos ir VSDFV įstaigų, šis ginčas užbaigtas), o šis sprendimas priskirtinas vykdymo procedūroms. Kai ginčas dėl įmokų apskaičiavimo buvo užbaigtas VSDFV priimant 2007 01 24 sprendimą, Vilniaus skyrius tiesiog inicijavo įmokų išieškojimo vykdymą. VSDFV teritorinių skyrių funkcijos išvardintos Įstatymo 31 straipsnyje. VSDF administravimo įstaigų teisės nustatytos Įstatymo 36 straipsnyje. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta teritorinių skyrių direktorių ir jų pavaduotojų teisė priverstine tvarka išieškoti įsiskolinimą. Tokia teisė įtvirtinta ir šio straipsnio 5 dalyje. Fondo valdybos ir administravimo įstaigų sprendimų apskundimo tvarka nustatyta Įstatymo 37 straipsnyje. Tai reiškia, kad ir vykdymo procese priimtą sprendimą pareiškėja gali skųsti teismui, šį sprendimą ji ir skundžia. Tačiau tokio pobūdžio sprendimo nuginčijimo pagrindai gali būti tik tokie, jog jį priimant pažeistos kokios nors vykdymo procedūras reguliuojančios teisės normos, o ne apskritai įmokų apskaičiavimo teisingumas. Pareiškėja nenurodo jokių argumentų, kurie rodytų, jog VSDFV Vilniaus skyrius negalėjo vykdyti priverstinio įmokų išieškojimo. Jos argumentai susiję vien su pačių įmokų apskaičiavimo faktu, tuo tarpu sprendimas dėl įmokų apskaičiavimo teisingumo ir teisėtumo neginčijamas.

VSDFV Vilniaus skyriaus 2007 07 30 sprendime nėra argumentacijos ir motyvų dėl to fakto, kad Vilniaus skyriuje buvo įregistruotas E. G. darbo santykių faktas, nenurodoma, kaip šį faktą vertina VSDFV įstaigos. Tačiau tokių argumentų sprendime ir neturėjo būti. Tokio pobūdžio sprendimas skirtas ne tam, kad būtų sprendžiama dėl įmokų apskaičiavimo teisingumo, sprendimas skirtas tik priverstiniam apskaičiuotų įmokų, baudų ir delspinigių išieškojimui, jame nurodyti tokio išieškojimo teisiniai pagrindai. Pats įmokų, baudų ir delspinigių apskaičiavimas vyko remiantis kitais dokumentais. Tai 2006 12 15 pranešimas pareiškėjai (t. I, b. l. 26), iš kurio galima spręsti, kad įmokos skaičiuojamos nuo 2006 m. IV ketvirčio. Iš kitų bylos duomenų galima spręsti, kad iki 2006 m. IV ketvirčio pareiškėja mokėjo įmokas kaip savarankiškai dirbantis asmuo. Įmokų apskaičiavimo pagrindai ir periodai nurodyti pareiškėjai 2007 01 24 VSDFV prie SADM rašte Nr. (10.10)I-633 (t. I, b. l. 28-29), t. y. sprendime dėl jos skundo, jog įmokos skaičiuojamos neva neteisėtai.

Dėl nurodytų aplinkybių teismas negali išeiti už keliamo ginčo ribų ir imtis vertinimo, ar 2007 01 24 VSDFV prie SADM sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Šis sprendimas galioja, todėl vienintelis galimas jo vertinimas yra tai, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Dėl to teismas neanalizuoja pareiškėjos argumentų, susijusių su jos darbo santykių UAB „Įmonių administravimo sistema“ vertinimu. Tokie argumentai nagrinėjamo ginčo kontekste jokių teisinių padarinių sukelti negali, nes ginčas vyksta grynai dėl priverstinio išieškojimo procedūros.

Pareiškėja skundžiamo sprendimo neginčija tuo pagrindu, kad socialinio draudimo įmokos jai, kaip savarankiškai dirbančiam asmeniui, būtų apskaičiuotos neteisingai, šias įmokas ji jau yra sumokėjusi į Fondo biudžetą. Dėl pareiškėjos argumentų, kad priverstinio vykdymo sprendimas jai nebuvo išsiųstas. Pareiškėja šį sprendimą gavo laiku, nes teismui skundą dėl šio sprendimo padavė ABTĮ 33 straipsnyje nustatytu terminu. Bet kuriuo atveju, sprendimo neįteikimas pareiškėjui negalėtų būti pagrindu pripažinti sprendimą neteisėtu ir nepagrįstu. Tokio fakto konstatavimas galėtų būti pagrindu tik sprendimo apskundimo termino atnaujinimui. Daroma išvada, kad skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas išsprendus ginčą dėl būtinumo mokėti įmokas ir vadovaujantis VSDFV 2007 01 24 sprendimu. VSDFV Vilniaus skyriaus direktorius turėjo teisę priimti sprendimą dėl priverstinio įmokų išieškojimo, kai VSDFV patvirtino tokių įmokų apskaičiavimo teisingumą, todėl sprendimas paliekamas galioti.

2. Dėl pareiškėjos reikalavimo priteisti jai 10 000 Lt piniginę kompensaciją neturtinei žalai atlyginti.

Šioje reikalavimų dalyje teismas atsakovu įtraukė Lietuvos Respubliką, valstybę, kurią atstovauja VSDFV Vilniaus skyrius, kadangi pareiškėja žalos atsiradimą kildina iš Vilniaus skyriaus valstybės tarnautojų veiksmų. Pareiškėja nurodo valstybės tarnautojo pavardę, tačiau skundžiamą sprendimą pasirašė ne šis asmuo, bet skyriaus direktorius V. V.. Jokių kitų veiksmų ar aktų pareiškėja neskundžia, nurodo bendro pobūdžio teiginius dėl biurokratizmo, vilkinimo, nepranešimo apie priimtą sprendimą. Nei vienas iš nurodytų faktų nepasitvirtino. Iš bylos duomenų matyti, kad VSDFV Vilniaus skyrius ir VSDFV tinkamai ir laiku reagavo į visus pareiškėjos prašymus raštais, kurių ji neskundžia, pranešė jai, kokius veiksmus ji privalo atlikti tam, kad įmokos būtų skaičiuojamos taip, kaip nori pareiškėja. Pareiškėja nenurodo, kad ji pateikė VSDFV duomenis, kurių iš jos buvo prašoma ir kuriuos bet kuris dirbantysis gali gauti iš darbdavio. Tai, kokie santykiai buvo tarp VSDFV įstaigų ir UAB „Įmonių administravimo sistema“, niekaip negali būti pagrindu neturtinės žalos atlyginimui pareiškėjai. VSDFV įstaigų raštuose pareiškėjai buvo keliami teisėti ir pagrįsti reikalavimai. Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kad VSDFV įstaigų darbuotojų veiksmais jai buvo padaryta tokio pobūdžio neturtinė žala, kaip nurodo pareiškėja – vidiniai sukrėtimai, emocinė depresija, reputacijos pablogėjimas, gero vardo sumenkinimas. Pareiškėja neįrodo, kad ji pasiligojo dėl smukusios reputacijos, prarado buvusius bei potencialius klientus ir verslo partnerius, neteko turėtos vietos rinkoje, kurią užėmė konkuruojantys verslininkai. Nei viena šių aplinkybių neįrodyta, nors priešingai nei teigia pareiškėja, tokius faktus įrodyti būtų įmanoma. Teismas daro išvadą, kad dėl to, jog nenustatyti pažeidimai, kuriuos nurodo pareiškėja kaip žalos atsiradimo pagrindą, negali būti taikomos Civilinio kodekso 6.271, 6.250 straipsnių nuostatos ir neturtinės žalos priteisimui nėra teisinio pagrindo. Šio reikalavimo kontekste teismas pastebi, kad pareiškėjai žala gali būti padaryta ne VSDFV įstaigų darbuotojų veiksmais, bet pareiškėjos darbdavio veiksmais. Pareiškėja turi galimybę padarytą žalą išieškoti iš darbdavio, kuris neteikė Įstatyme ir kituose teisės aktuose nurodytos būtinos informacijos apie apdraustuosius, neapskaičiavo ir nemokėjo už pareiškėją privalomojo socialinio draudimo įmokų, o dėl to įmokas ji turėjo mokėti kaip savarankiškai dirbantis asmuo. Reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetamas kaip nepagrįstas.

3. Dėl reikalavimo pranešti prokurorui dėl galimai nusikalstamos veikos.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (ABTĮ) 109 straipsnio nuostatas, jeigu nagrinėdamas administracinę bylą teismas nustato proceso šalies arba kito asmens veiksmuose nusikalstamos veikos požymių, apie tai praneša prokurorui. Teismas įvertino visas bylos aplinkybes, nustatė, kad socialinio draudimo įmokų apskaičiavimas vyko pagal Įstatymo reikalavimus, pareiškėja pasinaudojo savo teise skųsti VSDFV Vilniaus skyriaus darbuotojų veiksmus apskaičiuojant jai įmokas, jokių nusikalstamos veikos požymių pareiškėjos nurodomų asmenų veikloje teismas nenustatė. VSDFV įstaigų tarnautojai tinkamai vykdė savo pareigas. Prašymas netenkintinas.

4. Dėl teismo išlaidų atlyginimo.

Kadangi pareiškėjos reikalavimai netenkinami, prašymas dėl išlaidų atlyginimo atmetamas (ABTĮ 44 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-88 str. 1 p., 127 str.,

nusprendė:

Pareiškėjos E. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.