Kauno apygardos teismo nutarimas

2021-01-11 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eAN2-10-485/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2021-01-11
Bylos Nr.
eAN2-10-485/2021
Teisminio proceso Nr.
4-19-3-00112-2020-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Panaikinti apylinkės teismo nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje
Teisėjas
Algirdas Remeika (pirm.)
Institucija
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdyba
Kategorijos
Administracinio nusižengimo Nr. eAN2-10-485/2021
Teisminio proceso Nr.: 4-19-3-00112-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: 21.11.10 (S)
Kauno apygardos teismasNuTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. sausio 11 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovės V. G. (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2020 m. spalio 23 d. nutarimo J. M. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos viršininkas D. J. 2020 m. liepos 3 d. J. M. surašė administracinio nusižengimo protokolą už tai, kad 2019 m. spalio 1 d. (duomenys neskelbtini), atlikto patikrinimo metu buvo nustatyta, kad jis, nebūdamas medžiotoju, laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 15 d. iki 2019 m. spalio 1 d. medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ medžioklės ploto vienete traktoriumi MTZ 52 su priekaba gabeno neteisėtai Š. J. sumedžiotus 2 vnt. tauriojo elnio patinus ir 1 vnt. tauriojo elnio patelę. Be to, jis dorojo MK „(duomenys neskelbtini)“ medžioklės ploto vienete neteisėtai sumedžiotus 2 vnt. tauriojo elnio patinus ir 1 vnt. tauriojo elnio patelę. Be to, jis pasisavino po susidūrimo su autotransporto priemone žuvusį stirnos jauniklį. Tokiais savo veiksmais J. M. pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikoje taisyklių 58.1.2 punkto ir 58.28 punkto reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

2. Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. spalio 23 d. nutarimu J. M. pripažintas padariusiu administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 290 straipsnio 1 dalyje (dėl nugaišusio stirnos jauniklio neteisėto pasisavinimo), ir jam paskirta nuobauda – 50 Eur dydžio bauda. Administracinė teisena pagal ANK 290 straipsnio 7 ir 8 dalis (dėl neteisėtai sumedžiotų gyvūnų gabenimo ir dorojimo) jam nutraukta.

3. Institucijos atstovė skundžia Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. spalio 23 d. nutarimą, prašo panaikinti jo dalį ir priimti naują sprendimą – J. M. patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 290 straipsnio 7 dalį.

3.1. Skunde nurodoma, kad teismo nutarimas priimtas pažeidžiant ANK 567 straipsnio, 569 straipsnio, 290 straipsnio nuostatas. Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 (toliau – Medžioklės taisyklės) 58.1.2 punktas draudžia asmeniui, neturinčiam teisės medžioti, doroti arba gabenti neteisėtai sumedžiotą gyvūną. Už šiuos veiksmus numatyta administracinė atsakomybė pagal ANK 290 straipsnio 7 dalį. Administracinio nusižengimo protokole kaltinimas J. M. buvo pateiktas pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį, tačiau teismo posėdžio metu paprašyta perkvalifikuoti veiką pagal ANK 290 straipsnio 7 dalį, nes J. M. neturi teisės medžioti. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė nepagrįstą išvadą, kad J. M. nepadarė administracinio nusižengimo, numatyto ANK 290 straipsnio 8 dalyje ar 7 dalyje, kadangi negalima nustatyti vieno iš būtinųjų administracinio nusižengimo subjektyviosios pusės sudėties požymių – kaltės, todėl negalima ir administracinė atsakomybė. Departamento nuomone, tokia teismo išvada prieštarauja administracinio nusižengimo byloje surinktai rašytinei medžiagai, teismo posėdžio metu išnagrinėtoms aplinkybėms, taip pat aplinkosauginių teisės aktų medžioklės srityje ir ANK nuostatoms. Tai, kad J. M. nežinojo, jog gyvūnai sumedžioti neteisėtai, neatleidžia jo nuo teisinės atsakomybės, kadangi tokio pobūdžio administraciniai nusižengimai (ANK 290 straipsnis) gali būti padaromi tiek tyčia, tiek neatsargumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-4-689/2020, 2AT-5-689/2020). Taigi, pasak skundo autorės, teismas nepagrįstai nurodė, jog byloje nesant duomenų, kurie patvirtintų, kad J. M. suprato, jog gabeno ir dorojo neleistinai sumedžiotus gyvūnus, pasitikėdamas ir pagrįstai manydamas, kad veža ir doroja teisėtai sumedžiotus žvėris, elgėsi nerūpestingai, tačiau jo veiksmuose nėra tyčios. Departamento atstovės nuomone, J. M., neįsitikinęs, kokius žvėris gabens ir doros, veikė nepagrįstai pasitikėdamas. Tas faktas, kurį pažymi ir teismas, kad J. M. teiravosi Š. J., ar viskas legalu, ar yra popieriai (dokumentai), suponuoja išvadą, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti pavojingi padariniai. Tačiau J. M. nepagrįstai pasitikėjo Š. J., iki galo neįsitikino, kad gyvūnai sumedžioti teisėtai, t. y. įrašyti į medžioklės lapą.

3.2. Be to, skunde atkreipiamas dėmesys, kad J. M. veiksmai (gabenimas, dorojimas) truko gana ilgą laiką, žvėrys buvo gabenami du kartus, o vieną gyvūną, J. M. teigimu, jis išdorojo pats vienas. Pareiga ir galimybė įsitikinti, ar gabenami ir dorojami žvėrys sumedžioti teisėtai, išliko visų veiksmų metu, tačiau J. M. veikė nepagrįstai pasitikėdamas ir dėl to kilo ANK 290 straipsnio 7 dalyje numatyti padariniai. Tas faktas, kad vienas žvėris buvo paslėptas ir J. M. sužinojo apie jį paslapčia iš Š. J. taip pat bet kuriam asmeniui sukeltų abejonių dėl veiksmų legalumo. Atkreiptinas dėmesys, kad J. M. yra darbingo amžiaus, naudojasi transporto priemonėmis, nors ir nemedžioja pats, bet gyvena kaime, pažįsta medžiojančius asmenis ir supranta, kad medžioklė vykdoma pagal tam tikras taisykles.

3.3. Skunde akcentuojama, kad nagrinėjamu atveju J. M. numatė, jog jo veika iš esmės gali sukelti pavojingus padarinius (Š. J. klausė, ar viskas legalu, ar yra popieriai), tačiau nepagrįstai manė, kad konkrečiu atveju jie neatsiras (pasitikėjo Š. J., nes jis kaimynas ir medžiotojas). Taigi, pavojingus padarinius J. M. numatė tik bendrai, nekonkrečiai, suvokė abstraktų tokios veikos pavojingumą, įsivaizdavo, kad apskritai panašūs veiksmai gali sukelti pavojingas pasekmes, bet atmetė tokią pavojaus realizaciją konkrečiu atveju. Nėra pagrindo netikėti J. M. paaiškinimu, kad jis nesitikėjo, kad gyvūnai sumedžioti neteisėtai, nes esant nepagristam pasitikėjimui pavojingų padarinių kilimo galimybės numatymas yra mažai tikėtinas. J. M., jo nuomone, pateisinamai ir pagrįstai pasitikėjo Š. J. įtaka konkrečiai situacijai (patikėjo, kad gyvūnus Š. J. sumedžiojo teisėtai). Būtent šis pasitikėjimas Š. J. sudarė prielaidą J. M. tikėjimui išvengti pavojingų padarinių. Abstrakčiai J. M. numatė, kad gyvūnai gali būti sumedžioti neteisėtai, bet nenumatė, kad padariniai konkrečiu atveju atsiras būtent dėl tos aplinkybės, dėl kurios jis tikėjo, kad padariniai neatsiras. J. M. tikėjimas turėjo realų pagrindą, nes Š. J. turi teisę medžioti, yra medžiotojas ir gyvūnai galėjo būti sumedžioti teisėtai. Nagrinėjamu atveju pavojingi padariniai (neteisėtai sumedžiotų gyvūnų gabenimas ir dorojimas) vis tiek kilo, nes J. M. nepakankamai atidžiai įvertino situaciją, pervertino tas aplinkybes, kuriomis pasitikėjo, o tos aplinkybės objektyviai buvo nepakankamos pasekmėms išvengti.

3.4. Pažymima, kad kad Medžioklės taisyklės numato teises ir pareigas ne tik medžiotojams, bet ir asmenims, neturintiems teisės medžioti. Medžioklė nėra tik medžiojimas. Medžioklės taisyklės nustato reikalavimus visai veiklai, kuri susijusi su medžiokle, o ne išskirtinai medžiojimui. Asmenys, susiję su medžiokle, yra ne tik medžiotojai, bet taip pat gali būti bet kurie kiti asmenys, kurie vienu ar kitu būdu dalyvauja medžioklės veikloje. Nagrinėjamu atveju, ištyrus byloje esančius duomenis, darytina pagrįsta išvada, kad J. M. gabeno ir dorojo neteisėtai sumedžiotus gyvūnus, t. y. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 290 straipsnio 7 dalyje.

4. Atsiliepimų į institucijos apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. Institucijos apeliacinis skundas tenkinamas.

6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Remiantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Pagal ANK 569 straipsnį, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

7. ANK 290 straipsnyje įtvirtinta administracinė atsakomybė už teisės aktų, reglamentuojančių medžioklės tvarką, pažeidimus. J. M. surašius administracinio nusižengimo protokolą, jo veiksmai buvo kvalifikuoti pagal šio straipsnio 8 dalį, tačiau pirmosios instancijos teismo posėdžio metu buvo pateiktas prašymas jo veiksmus perkvalifikuoti į to paties straipsnio 7 dalį, motyvuojant tuo, kad šis asmuo neturi teisės medžioti, todėl 8 dalis jam negali būti taikoma. Ginčo dėl šios aplinkybės byloje nėra. Pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai skundžiamame nutarime atskyrė ir įvertino aptariamų nuostatų taikymo klausimą, skunde taip pat analizuojamas tik ANK 290 straipsnio 7 dalies taikymas, todėl apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo priimto nutarimo teisėtumą bei pagrįstumą vertina ANK 290 straipsnio 7 dalies ribose. Šio straipsnio 7 dalyje įtvirtinta atsakomybė už medžiojimą ar buvimą medžioklės plotuose su medžioklei naudojamais įrankiais (šaunamaisiais ginklais, spąstais) ar priemonėmis (vėliavėlėmis, naktinio matymo prietaisais, kilnojamaisiais bokšteliais), kai tai daro teisės medžioti neturintis asmuo, arba neteisėtai sumedžioto gyvūno dorojimą ar gabenimą. ANK 290 straipsnyje esančios normos dispozicija yra blanketinė, t. y. nukreipianti į kitus teisės aktus. Taikant administracinę atsakomybę už šį administracinį nusižengimą reikalinga nustatyti medžioklę reglamentuojančius teisės aktus, kuriuos kaltininkas pažeidė.

8. Nagrinėjamu atveju J. M. administracinėn atsakomybėn patrauktas už Medžioklės taisyklių 58.1.2 punkto reikalavimo pažeidimus – draudimą gabenti ir doroti neteisėtai sumedžiotą gyvūną, tai yra, už tai, kad traktoriumi su priekaba gabeno neteisėtai sumedžiotą gyvūną. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, J. M., iš esmės neneigdamas gyvūno gabenimo ir dorojimo fakto, akcentavo, kad jis šiuos veiksmus atliko pasitikėdamas savo kaimynu – medžiotoju Š. J., kurio teiravosi, ar viskas yra legalu, ar gyvūnai yra sumedžioti teisėtai. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tokią J. M. poziciją, nusprendė, kad pastarojo veiksmuose nesant tyčios, jo atsakomybė pagal ANK 290 straipsnio 7 dalį negalima.

9. Apygardos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas šiuo atveju netinkamai įvertino subjektyvųjį administracinio nusižengimo požymį – kaltę, dėl šios priežasties, nutraukdamas J. M. administracinio nusižengimo teiseną, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

10. Pažymėtina, kad visi administraciniai nusižengimai gali būti padaromi tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo, išskyrus tuos atvejus, kai pagal sudėties konstrukciją akivaizdu, kad tas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tam tikra kaltės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 18 d. nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-4-689/2020, Nr. 2AT-5-689/2020). Remiantis teismų praktika, ANK 290 straipsnio 7 dalyje įtvirtintas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo. ANK 8 ir 9 straipsniuose apibrėžtos kaltės formos ir rūšys. ANK 9 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra padarytas dėl nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti.

11. Nagrinėjamu atveju, kaip pagrįstai pažymima pirmosios instancijos teismo nutarime, administracinio nusižengimo byloje nėra duomenų, neginčijamai patvirtinančių, kad J. M. neteisėtai sumedžiotus gyvūnus gabeno tyčia, tai yra žinojo, jog Š. J. nebuvo tinkamai užpildęs medžioklės lapo ir siekė gabenti bei doroti neteisėtai sumedžiotus gyvūnus. Tačiau, apygardos teismo vertinimu, tyčios J. M. veiksmuose nebuvimas nesudaro pagrindo nutraukti jam administracinę teiseną, kadangi jis administracinį nusižengimą padarė dėl nerūpestingumo, tai yra veikdamas neatsargiai.

12. Tokią išvadą apygardos teismas daro atsižvelgęs į tai, jog nors J. M. nėra medžiotojas, tačiau, kaip pats nurodė, prieš trejus–penkerius metus būdavo varovas, tada vadovavosi medžioklės vadovų nurodymais, taigi jam medžioklės taisyklės neabejotinai turėjo ir galėjo būti žinomos. Be to, jo atžvilgiu nutraukto ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju, jis nurodė, kad jam buvo žinoma pranešimo apie nežinomomis aplinkybėmis nugaišusį gyvūną tvarka. Jis ne tik padėjo Š. J. nudoroti, tačiau ir pats savarankiškai dorojo sumedžiotus gyvūnus. J. M. apklausiamas ikiteisminiame tyrime paaiškino supratęs, kad elgėsi netinkamai, kad gyvūnus reikia doroti tam skirtoje vietoje. Taigi akivaizdu, jog J. M. nesant medžiotoju, jo periodiškas dalyvavimas kontaktuojant su medžiokle užsiimančiais asmenimis jų veikloje, vis tik sudaro pakankamą pagrindą teigti, jog jam turėjo ir galėjo būti žinoma sumedžiotų gyvūnų įrašymo į medžioklės lapus tvarka prieš juos gabenant. Be to, tai, kad J. M. yra susipažinęs su medžioklės tvarka, patvirtina aplinkybė, jog jis nurodė Š. J. teiravęsis, ar gyvūnai sumedžioti teisėtai, ar yra reikiami dokumentai, ko asmuo, visiškai nesuvokdamas medžioklės ypatumų, galimai negalėtų žinoti. Šiame kontekste J. M. pozicija negali būti vertinama kaip nuosekli. Apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu J. M. nurodė, kad jį Š. J. patikino, jog viskas yra teisėta ir legalu, tuo tarpu kaip matyti iš byloje esančio Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros ((duomenys neskelbtini)) prokurorės 2020 m. kovo 2 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą ir pradėti administracinę teiseną, J. M., teikdamas paaiškinimus kaip įtariamasis, nurodė nežinojęs, ar elnias buvo sumedžiotas teisėtai, ir tuo nesidomėjęs, kas sukelia abejonių jo dėstomų aplinkybių nuoširdumu ir suponuoja nepakankamą jo rūpestingumą. Aukštesniojo teismo vertinimu, šiuo atveju J. M., turėdamas visas galimybes patikrinti, ar jo seseriai bei kaimynui priklausančiu traktoriumi bei priekaba per kelis kartus vežami sumedžioti žvėrys yra tinkamai įforminti dokumentuose, to nepadarė, kaip pats teigė, pasitikėdamas iš esmės tik Š. J. žodžiu, nepatikrinęs medžioklės lapų bei neįsitikinęs pastarojo nurodomų aplinkybių teisingumu, elgėsi nerūpestingai, neapdairiai ir gabeno neteisėtai sumedžiotus gyvūnus, kuriuos vėliau dorojo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, priešingai nei konstatuota pirmosios instancijos teismo nutarime, šiuo atveju egzistuoja pagrindas teigti, jog veikdamas analizuojamu būdu J. M. elgėsi nerūpestingai ir toks jo neatsargumas užtraukia jam administracinę atsakomybę pagal ANK 290 straipsnio 7 dalį. Dėl šios priežasties Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. spalio 23 d. nutarimo dalis, kuria administracinio nusižengimo teisena J. M. pagal ANK 290 straipsnio 7 dalį nutraukta, panaikinama, priimant naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje – pripažįstant J. M. kaltu pagal ANK 290 straipsnio 7 dalį dėl neteisėtai sumedžiotų gyvūnų gabenimo ir jų dorojimo.

Dėl J. M. skirtinos nuobaudos

13. ANK 290 straipsnio 7 dalyje numatyto nusižengimo padarymas užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio aštuonių šimtų eurų.

14. Sprendžiant J. M. pagal komentuojamo straipsnio nuostatas skirtinos administracinės nuobaudos klausimą, vadovaujantis ANK 32 straipsniu bei 34 straipsnio 2 dalimi, atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, sunkumą bei sukeltas pasekmes – jo veiksmais, tai yra jau neteisėtai kito asmens sumedžiotų gyvūnų gabenimu ir dorojimu, didelė žala gamtai nebuvo padaryta. Įvertintina J. M. asmenybė, konstatuojant, kad praeityje jis už administracinių nusižengimų, susijusių su medžioklės taisyklių pažeidimu, padarymą, nebuvo baustas. Jis savo veiksmais realizavo du ANK 290 straipsnio 7 dalyje numatyto administracinio nusižengimo alternatyviuosius požymius bei, kaip galima spręsti iš bylos duomenų, neteisėtai sumedžiotus gyvūnus jis administracinio nusižengimo aprašyme nurodytu laikotarpiu gabeno ir dorojo per kelis kartus. Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės nenustatytos. Visumos šių aplinkybių pagrindu, įvertinus dar ir tai, kad savo kaltės gabenus bei dorojus administraciniame kaltinime nurodytus gyvūnus J. M. iš esmės neneigė, tačiau teigė Š. J. buvęs patikintas dėl medžioklės teisėtumo, todėl pagrįstai manytina, kad administracinės nuobaudos tikslai nagrinėjamu atveju bus geriausiai pasiekti už ANK 290 straipsnio 7 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą J. M. skiriant baudą, lygią šio straipsnio sankcijoje numatytam baudos minimumui, t. y. 800 eurų.

15. ANK 290 straipsnio 10 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 5, 6, 7, 8 dalyse numatytus administracinius nusižengimus privaloma skirti administracinio nusižengimo padarymo įrankių, transporto priemonių, kurios buvo panaudotos gyvūnams sumedžioti ir (ar) sumedžiotiems gyvūnams gabenti, ir kitų administracinio nusižengimo padarymo priemonių konfiskavimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 18 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-4-689/2020 pažymėta, kad už administracinio nusižengimo padarymą skiriamų nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių proporcingumą pirmiausia įvertina įstatymo leidėjas, apibrėždamas įstatymų uždraustas veikas ir nustatydamas atsakomybę už jas. Taigi nustatydamas teisinį reguliavimą, pagal kurį už administracinio nusižengimo padarymą privalomai skiriamas konkretaus daikto (transporto priemonės, panaudotos sumedžiotiems gyvūnams gabenti) konfiskavimas, įstatymų leidėjas konstatavo, kad tokios priemonės taikymas atitinka padaryto pažeidimo sunkumą.

16. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad tiek traktorius, tiek ir jo priekaba, kuriais naudojantis buvo gabenami neteisėtai sumedžioti gyvūnai, priklauso tretiesiems asmenims, kurie jais leido naudotis J. M.. Nors pagal ANK 29 straipsnio 4 dalį už ANK 290 straipsnio 7 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą gali būti konfiskuojamas ir tretiesiems asmenims priklausantis turtas, tačiau šiuo atveju byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad traktoriaus bei priekabos savininkams turėjo ar galėjo būti žinoma, kad jų turtas bus panaudotas administraciniams nusižengimams daryti. Šiuo atveju nėra ir kitų ANK 29 straipsnio 4 dalyje numatytų sąlygų trečiajam asmeniui priklausančiam turtui konfiskuoti. Todėl, vadovaujantis to paties straipsnio 5 dalimi, turi būti sprendžiamas klausimas dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo.

17. Apygardos teismas, įvertinęs nustatytas nusižengimo padarymo aplinkybes – be išankstinio susitarimo, veikiant neatsargia kaltės forma, asmeniui pačiam nedalyvavus medžioklėje, o tik gabenus bei dorojus jau sumedžiotus gyvūnus bei dėl neatsargumo pakankamai neįsitikinus medžioklės teisėtumu, daro išvadą apie mažesnį administracinio nusižengimo pavojingumą. Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

18. Įvertinus J. M. asmenybę (duomenų apie ankstesnį baustumą už medžioklės taisyklių pažeidimus nepateikta, LITEKO sistemoje nėra duomenų apie kitas nuobaudas ar asmens teistumą), į tai, kad jis iš esmės pripažino administracinio nusižengimo aplinkybes, tai yra kad gabeno bei dorojo sumedžiotus gyvūnus, nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kaltės formą – neatsargumas, darytina išvada, kad vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais sankcijoje numatytas konfiskavimas, išieškant iš J. M. konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, šiuo atveju būtų akivaizdžiai neproporcinga administracinio poveikio priemonė, suvaržytų administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teises daugiau, negu yra būtina. Nesant duomenų apie ankstesnius pažeidimus, taip pat nėra pagrindo manyti, kad J. M. ateityje darys administracinius nusižengimus, susijusius su medžioklės taisyklių pažeidimais. Šiuo atveju apygardos teismas neturi pagrindo abejoti, kad vien administracinės nuobaudos paskyrimas bus pakankamas atgrasyti asmenį nuo administracinių nusižengimų darymo, paveikti, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, paskyrus baudą asmuo bus nubaustas pakankamai. Įvertinęs visas nurodytas aplinkybes apygardos teismas daro išvadą, kad nuobaudos tikslai bus pasiekti J. M. neskiriant administracinio poveikio priemonės, numatytos ANK 290 straipsnio 10 dalyje (ANK 34 straipsnio 6 dalis).

19. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad skundžiamo Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. spalio 23 d. nutarimo dalis dėl administracinės teisenos J. M. pagal ANK 290 straipsnio 7 dalį nutraukimo panaikinama ir priimamas naujas nutarimas – J. M. pripažintinas padariusiu jam inkriminuotą administracinį nusižengimą ir jam skirtina sankcijoje numatyta minimalaus dydžio bauda. Pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, administracinio poveikio priemonė jam neskirtina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, teismas

nutaria:

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovės V. G. apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2020 m. spalio 23 d. nutarimo dalį dėl administracinės teisenos J. M. pagal ANK 290 straipsnio 7 dalį nutraukimo ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje.

Pripažinti J. M. kaltu pagal ANK 290 straipsnio 7 dalį ir už šio administracinio nusižengimo padarymą jam paskirti administracinę nuobaudą – 800 Eur (aštuonių šimtų eurų) baudą.

Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, už ANK 290 straipsnio 7 dalyje numatyto administracinio nusižengimo ir administracinio nusižengimo, kurį J. M. pripažintas padariusiu Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2020 m. spalio 23 d. nutarimu, padarymą paskirti galutinę nuobaudą sankcijos, numatytos už sunkesnį iš padarytųjų administracinių nusižengimų, ribose, tai yra 800 Eur (aštuonių šimtų eurų) baudą.

Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, administracinio poveikio priemonės – turto konfiskavimo J. M. netaikyti.

Kitą Marijampolės apylinkės teisko Jurbarko rūmų 2020 m. spalio 23 d. nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.

Teisėjas Algirdas Remeika