Telšių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Germinai Nabažienei, dalyvaujant prokurorui Žilvinui Generauskui, nukentėjusiajam E. U., jo atstovei pagal įstatymą V. U., kaltinamojo gynėjui advokatui Adomui Jonauskui, Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Vladui Narmontui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nesusituokęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, besimokinantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. J. nežymiai sutrikdė sveikatą mažamečiui, tai yra jis 2012 m. sausio 26 d., apie 15:30 val., Mažeikių rajone, Tirkšliuose, Mokyklos gatvėje, ties namu Nr. 6, tyčia pastūmė mažametį E. U., gim. (duomenys neskelbtini), dėl ko E. U. atsitrenkė į metalinio tinklo tvorą, tuo nukentėjusiajam E. U. padarydamas odos nubrozdinimą dešiniame skruoste, poodinę kraujosruvą kairėje prie alkūnės sąnario, keletą poodinių kraujosruvų abiejose kojose, taip nežymiai sutrikdydamas E. U. sveikatą.

K. J. kaltu neprisipažino ir parodė, kad kaltinime nurodytą dieną 2012-01-26, jis atsikėlė apie 6 val. turėjo važiuoti į (duomenys neskelbtini), tačiau tą savaitę į mokyklą nėjo, nes sirgo, turėjo medicininę pažymą, jam buvo pūlinė angina, dėl kurios turėjo gulėti lovoje. Tą dieną jautėsi gerai atsikėlęs apsirengė darbiniais murzinais drabužiais: velvetine striuke su užtrauktuku, viduj buvo kailis, džinsines kelnes, kurios buvo įplyšusios, sportinius batus – juodus kedus, ir užsimovė kepurę. Nuo 7 val. išėjo į kiemą ir tvarkė motorolerį. Nuo motorolerio nuėmė jo kaminą. Kieme prie įvažiavimo prinešęs malkų užkūrė bačką, į kurią įdėjo išdeginti motorolerio kaminą. Žino, kad deginti negalima, tačiau niekas nesiskundė, nors pakankamai juodi dūmai judėjo į kaimynų pusę. Kai įdėjo deginti kaminą, nuėjo tvarkyti motorolerio. Kai jis išėjo į lauką dar tėvas su mama miegojo. Šeimoje dar yra sesuo, kuri mokosi toje pačioje mokykloje kaip ir jis bei brolis. Tą rytą, kai jis buvo lauke prie motorolerio sesuo į mokyklą išėjo apie 7.10 val., o brolis, kuriam yra 17 m., išėjo 7.30 val. į darbą, nes į mokyklą taip pat nėjo. Su savimi telefono ir laikrodžio neturėjo. Laiką nurodo pagal nuojautą. Mama su tėvu visą laiką buvo namuose. Apie 10 val. grįžo į namus pavalgyti. Apie 10.20 val. išėjo atgal į lauką, apie 2 val. degino motorolerio kaminą, išėmęs jį vėsino sniege. Apie 11 val. atvažiavo pas juos dėdė P., mamos brolis. Jis tvarkė kieme stovėjusio traktoriaus laidyną. Nors anksčiau nurodė, kad tėvas buvo namuose, bet patikslino, kad tėvas abu kartu su dėde P. lauke tvarkė traktoriaus laidyną ir vienas kitą kieme matė, tai yra jie matė, kaip jis tvarkė motorolerį. Dėdė išvažiavo apie 13-14 val. Po to apie 15 val. jam atvežė kitą karbiuratorių motoroleriui ir gal po 15 min. išvažiavo. Apie 11.30 val. jis parėjo namo nusirengė nešvarius drabužius, persirengė kitais. Kai grįžo namo tėvai jį matė. Apie 12 val. ėjo pailsėti, atsigulti, užmigo. Kai atsikėlė apie 15 val. abu tėvai buvo namuose, su jais susitiko. Tėvas gulėjo lovoje, mama virtuvėje prie stalo skaitė knygą. Mama klausė kur eina, jis atsakė, kad eina į lauką prie deginamo motorolerio kamino. Ir vėl apsirengė darbiniais rūbais ir apie 15.10 val. išėjo į lauką. Deginamo motorolerio kamino ugnis buvo užgesusi. Išėmė kaminą, jį išdaužė, iškratė ir ėjo prisisukti kamino prie motorolerio. Parėjo į trobą apie 15.30 val., nusirengė ir buvo namuose. Kai grįžo namo mama valgyti gamino, tėvas prie stalo sėdėjo. Abu buvo virtuvėje. Parėjęs persirengė, ėjo į savo kambarį klausytis muzikos. Paskui užmigo. Po to atsikėlė, apsirengė išėjo apie 18 val. į lentpjūvę nusimaudyti. Tada buvo apsirengęs ploną striukę su užrašu „Red Bull“. Ji yra šviesiai mėlyna tarpais juoda. Užrašas priekyje ir gale, yra paveiksliukas su buliais. Ėjo iki lentpjūvės apie 5 min. Nusimaudė po dušu. Tada atėjo pabūti pas lentpjūvėje dirbantį R., pažiūrėjo televizorių. Po to ėjo pas draugą M.. Pas M. galbūt išėjo apie 18.30 val. Būnant pas M. apie 19 val. jam paskambino mama, pasakė, kad pareitų namo, nes jį kaltina, kad vaiką sumušė. Namie mama klausė, ką jis prisidirbo. Kai pirmą kartą pakvietė policininkė apklausti, po apklausos vakare nuvažiavo su mama pas U., kur norėjo išsiaiškinti. Pas U. jis pakėlė balsą, nes nervai neatlaikė. Ten jie nieko neišsiaiškino, o tik dar labiau susipyko ir išvažiavo namo. Nukentėjusiojo berniuko nepažįsta, jį pirmą kartą matė policijoje. Su jo broliu mokėsi vienoj Tirkšlių mokykloj, buvo draugais. Su U. yra tolimi kaimynai, su jais nei jis, nei kas iš šeimos nebuvo susipykę, nes net nebuvo su kitais šeimos nariai pažįstami. Nežino, dėl ko jį apkaltino, nes jis to nepadarė. Kad jis buvo namie daugiau negali patvirtinti joks draugas ir kaimynas, tik šeimos nariai. Tą 2012-01-26 visą dieną buvo namuose ir iš kiemo, kuriame remontavo motorolerį nebuvo išėjęs. Tą dieną degino motorolerio kaminą, remontavo jo karbiuratorių, buvo išardęs variklį, remontavo stūmoklius, žiedus, buvo nuėmęs plastmases, tačiau kada ką tiksliai darė nurodyti negalėjo. Policijoje jam sakė, kad jis neva vaiką sumušė prie pačios mokyklos, kur yra gyvatvorės. Nuo jo namų iki tos vietos yra kažkur kilometras. Per penkias minutes galima iki tos vietos ateiti, tačiau jis išėjęs iš kiemo nebuvo. Tirkšliuose yra daug vaikinų panašių į jį, tačiau K. jis yra vienas ir kitų konkrečių panašių į jį asmenų, išskyrus savo brolį, įvardinti negalėjo. Po nukentėjusiojo apklausos patvirtino, kad turi juodą žieminę striukę su paveikslėliu nugaroje.

Nukentėjusysis E. U. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2012-01-26 buvo šešios pamokos, bet jis dar buvo pas auklėtoją, nes jam reikėjo sulaukti autobuso. Iš mokyklos išėjo po 15 val. Nuo mokyklos iki stotelės yra keli šimtai metrų. Už mokyklos sutiko tris vaikinus. Iš kurių vienas jam buvo matytas, žinojo, kad jis anksčiau mokėsi jo mokykloje ir jį vadino „K.“. Jis buvo apsirengęs tamsios spalvos striuke, su kažkokiais paveikslėliais ir priekio ir galo, jo kelnės buvo džinsinės, šviesiai mėlynos, buvo rudi batai. Kepurės jis neturėjo. Kitas kartu buvęs jaunuolis su juodos spalvos žiemine striukę buvo su kepure. Trečias vaikinas buvo su pusiau stora striuke, kurios spalvos neatsimena. Konstantinas pasakė, kad reikia jį išprausti su sniegu. Ir jis nuo K. pradėjo bėgti, o jis pradėjo vytis. Jis vienas jį vijosi. Vijosi kelis metrus, nes buvo slidu ir nelabai galėjo nuo jo pabėgti. Bėgo link stotelės. Pasivijęs K. jį sučiupo už rankos. Sučiuptą ranką jam skaudėjo. Jo išsigando, nes jis yra vyresnis. Nuo jo bėgo, nes pasirodė baisiai. Buvo šalta, nenorėjo, kad būtų išpraustas sniegu. Pagavęs jį K. už rankos pastūmė. Kai krito nusibrūžino į metalinę tvorą. Į tvorą susitrenkė ranką, kurią skaudėjo. Striukę suplėšė trijose vietose. Skaudžiai nukrito su keliais ant žemės. Aplinkui daugiau nieko nepastebėjo. Kiti du jaunuoliai stovėjo ir žiūrėjo. Kai jis nukrito ant žemės ir atsitrenkė į tvorą jo K. su sniegu nebeprausė. Po to K. nuėjo prie draugų ir jie visi nuėjo link parduotuvės, o jis atsikėlęs nuėjo link stotelės. Dėl šio įvykio jis išsigando. Kitą savaitę jam buvo baisu eiti į mokyklą. Dėl šio įvykio ėjo pas daktarę, mama davė vaistų. Bijojo vėl sutikti K.. Kai atvažiavo autobusas, grįžo su juo namo, kur namuose apie tai kas įvyko papasakojo broliui, mamai. Namie broliui apibūdino jį pastūmusio vaikino išvaizdą, kad jis garbanotais plaukais, jo ūgį, akis, veidą, kaip apsirengęs, kad prieš du metus kartu su broliu buvo jį sutikę prie bažnyčios, anksčiau jį irgi matydavo prie autobuso stotelės. Brolis pasakė, kad tai galėjo būti K. ir žino kur jis gyvena. Kai grįžo tėtis su tėvais nuvažiavo į K. namus, tačiau jo namuose nebuvo ir nieko negalėjo išsiaiškinti. Tada jie nuvažiavo į policiją, kad tiksliai išsiaiškintų kas tai padarė. Policijoje sutiko D. Š., kuriam pasakė, kad jį pastūmė K. Vėliau į namus atvažiavo policininkė ir parodė jam keturias foto nuotraukas, iš kurių jis atpažino K., kaip asmenį jį pastūmusį į tvorą. Kai K. atpažino iš nuotraukų, prieš tai jo daugiau niekur nebuvo sutikęs ir matęs. Vėliau policijoje akistatoje jis susitiko su K. ir patvirtino, kad būtent jis pastūmė jį, nors K. neigė tai padaręs. Jis tikrai yra įsitikęs, kad jį pastūmė K., o ne koks nors kitas asmuo. Jis tikrai neapsiriko ir be pagrindo apkaltinti K. J. jis neturi jokio pagrindo. Teismo posėdyje kreipdamasis į kaltinamąjį K. J. pasakė, kad „tai tu mane pastūmei“.

Nukentėjusiojo E. U. atstovė pagal įstatymą teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2012-01-26, po 15.30 val. grįžo mano sūnus iš mokyklos. Jo akys buvo paraudonavusios, pabrozdintas dešinys skruostas. Sūnaus striukė buvo suplėšyta. Jis jai pasakė, kad už mokyklos posūkio sutiko tris jaunuolius ir vienas pasakė, kad reikia jį išprausti su sniegu. Jis bėgo, o jį vijosi, stūmė, jos sūnus pasisuko ir nuvirto. Ji paskambino vyrui, pasakė kas nutiko. Su vyresniu sūnum Egidijus pakalbėjo, jam apibūdino tą jaunuolį, kuris jį pastūmė, pasakė, kokia nosis, antakiai, kad banguoti plaukai. Vyresnis sūnus pasakė, kad tai galėtų būti „K.”. Grįžęs vyras pasakė, kad gal jie nuvažiuos pas jį ir jis atsiprašys. Nuvažiavo į J. namus. Tada buvo kažkur 18.30 val. moteris atidarė duris. Jie pasakė kas nutiko, sakė, kad nori surasti kaltininką ir išsiaiškinti, ar būtent jis tai padarė. Ji pasakė, kad sūnų nėra namuose. Tada jie atsiprašė, pasakė, kad kreipsis į policiją ir tegul ji aiškinasi. Po savaitės atvažiavo policijos pareigūnė, apklausė E. Po to atsivežė 4 nuotraukas, iš kurių E. atpažino K., kad būtent jis jį pastūmė ir sužalojo. Jai paskambino vyresnysis sūnus ir pasakė, kad „K.“ skambino ir perspėjo, kad jis atvažiuos. Sūnus jai pasakė, kad „K.“ jam pasakė, kad jis vis tiek „išsivartys“. K. ji anksčiau nebuvo mačiusi. Pas juos atvažiavo moteris su vaikinu, tai buvo K. su mama. Jie prisistatė, pradėjo sakyti, kuo juos kaltina, kad paduos juos į teismą. Ji jiems sakė, kad nieko neturi asmeniškai prieš jos sūnų, tik parašė pareiškimą, jog sūnus buvo užpultas. Jie pradėjo juos įžeidinėti. Moteris jai pasakė, kad parodytų vaiką ir tegul jis atpažįsta jos sūnų. Vaikinas pradėjo grasinti, motina ant jo užšaukė ir jis apsiramino. Jiems sakė, kad jei kitas jaunuolis užpuolė jos sūnų, tai policija nustatys. Po šio įvykio jos sūnus pradėjo prastai mokintis, jam girdė raminamąsias arbatas, davė tabletę. Po to buvo akistata pas tyrėją. K. įžeidinėjo ją ir jos sūnų. Jis sakė: „Ko jūs norit? Ko aiškinat? Jei aš tavo sūnų pakiščiau“? E. susigūžė. Tik tada ji parašė ieškinį dėl neturtinės žalos, nes jis labai įžūliai elgėsi. K. sakė, kad nori iš jo pinigų išpešti. E. bijojo eiti į mokyklą, krito jo mokymosi rezultatai. Ėjo dėl to pas socialinę darbuotoją. Jiems būtų užtekę atsiprašymo ir dalies pinigėlių už sugadintą striukę. Todėl teismo prašo tik priteisti 100 Lt turtinę žalą už suplėšytą striukę, o nuo dalies ieškinio, tai yra nuo 2000 Lt neturtinės žalos priteisimo, atsisako. Sūnus meluoti nemėgsta. Ji sūnumi tiki. Sūnus daugiau niekada nėra grįžęs su suplėšyta striuke.

Liudytojas V. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis K. J. yra jo sūnus ir paaiškino, kad 2012-01-26 jo sūnus buvo namuose, taisė motorolerį. K. atsikėlė, jam skaudėjo akis ir sakė, kad neis į mokyklą, sakė, kad susitaisys motorolerį. K. išėjo vakare į dušą, o jis tą dieną buvo namuose, gulėjo, nes buvo po operacijos, iš kurios buvo grįžęs prieš naujus metus. Tą dieną jis nieko nesidarbavo. Buvo apie 11 val. atvažiavęs P., traktoriui pravesti laidyną. P. traktorių tvarkė vienas, o jis tik buvo nuėjęs į lauką jam parodyti kas kur ir grįžo namo. Kartu su P. lauke nesidarbavo. Atsakydamas į klausimus patikslino, kad jis ryte atsikėlė apie 8.00 val. K. buvo kambaryje, po to išėjo į lauką. Matė, kaip jis duslintuvą degino. Po to K. buvo parėjęs namo, pavalgė ir vėl išėjo. Per virtuvės langą matė, kaip jis buvo kieme, nors visą laiką prie to lango nesėdėjo. Daugiausia gulinėjo, pasivaikščiodavo ir vėl eidavo gulti. Kai gulėjo – miegojo. Sūnus buvo apsirengęs darbiniais drabužiais, tik kai jis ėjo nusimaudyti vakare, tada persirengė. Žmona buvo namuose. U. nepažįsta, su jais susipykę nebuvo. Teigia, kad ne jo sūnus jų vaiką nuskriaudė, nes jis buvo namuose, todėl ir liudija. P. išvažiavo, kai sutvarkė laidyną, jis užtruko valandą ar pusantros valandos. Vėliau grįžo ir sūnui kažką motoroleriui atvežė. Galutinai P. išvažiavo po 15.00 val. Žmona tą dieną iš namų nebuvo išėjusi. Sūnūs kartais eina į parduotuvę. K. pats nusiperka cigarečių. Jis pasisako, kai išeina. Iki parduotuvės nuo namų yra apie kilometras. Einama 5-10 min.

Liudytoja J. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis K. J. yra jos sūnus ir paaiškino, jog sūnus K.tą dieną buvo namuose. Jis taisė motorolerį. K. nebuvo mokykloje. Jis buvo apsirengęs darbiniais rūbais. Jei jis kur išeina – persirengia, nusiprausia – tik tada eina. Septintą ryto K. atsikėlė, apie puse aštuonių išėjo tvarkyti motorolerio. K. skaudėjo akys, todėl ir nėjo į mokyklą. Suvirinimo pamokos buvo, todėl ir skaudėjo jam akys. Pūlingos anginos nebuvo. Trečiadienį vakarą nusprendė neiti į mokyklą. Ankstesnėm dienom ėjo į mokyklą. Lauke K. statinėj degino motorolerio kaminą, lauke remontavo motorolerį. Buvo parėjęs iš lauko namo, atsigėrė vandens. Ji visą dieną buvo namie, gamino valgyti. Ji buvau iš po operacijos, dar serganti. Prigulusi nebuvo. Visą dieną sėdėjo virtuvėj, matė sūnų pro langą. K. buvo apsirengęs darbiniais rūbais, užsimovęs juodą kepurę, darbiniais pirštines. Buvo parėjęs pavalgyti, kai praalko, pasišildyti. K. persirengęs nebuvo, į savo kambarį nebuvo parėjęs. Buvo atvažiavęs P. K. – jos brolis. Jis atvažiavo apie 11 val. traktoriui elektros dalį sutvarkyti. P. vienas tvarkė traktorių. Vyras buvo troboje, jis buvo po skrandžio operacijos. Vyras savo kambaryje lovoje gulėjo, virtuvėje sėdėjo. Jis užmigęs nebuvo. P. K. apie 15.00 valandą K. atvežė motoroleriui dalį, po to 16 val. kažkur išvažiavo. Po to K. vienas remontavosi motorolerį. K. į trobą parėjo prieš 18.00 val. Apie 18.00 val. išėjo nusimaudyti į lentpjūvę. Persirengė švariais drabužiais. Iki to laiko nebuvo persirengęs. Sūnus į miestelį nebuvo išėjęs. Jei išeina – jis pasisako. Gal ir buvo K. grįžęs į namus, gal kokį kartą. Gal ji tada kitam kambary tada buvo. Po to sūnus nusimaudė ir parėjo namo. Ta moteris su vyru ir vaiku buvo atvažiavę tą vakarą, sakė, atseit jos sūnus pastūmė jų vaiką. Ji jų nepažinojo. Kaip tik tada K. buvo išėjęs maudytis. Kai K. grįžo apie 20 val., jam viską pasakė paklausė ką jis padarė, o jis pasakė, kad visą dieną buvo namie. Telefonu K. neskambino. Po to aiškinosi, buvo nuvažiavę į U. namus. Prašė, kad išeitų jų sūnus lauk, kad atpažintų. Norėjo išgirsti iš jo, kad jos sūnus jį pastūmė. Ją užsipuolė, kad ieško teisybės. Nepavyko išsiaiškinti. Ji perka maistą, K. labai retai eina į parduotuvę. K. pats cigaretes perka. Tą dieną jis nėjo į parduotuvę. Jis tik įbėgdavo į namus ir išbėgdavo. Jis tikrai nebuvo persirengęs dieną, o persirengė tik vakare eidamas į lentpjūvę.

Liudytojas D. Š. parodė, kad gyvena Tirkšliuose. Kaltinamąjį pažįsta. Su nukentėjusiuoju E. mokėsi vienoje mokykloje. Paties įvykio nematė. Jis su broliu ir dar vienu asmeniu, kurio vardo nežino, buvo atvažiavę į policiją. Jie buvo nuskriaudę vaiką, bet ne šioje byloje. Sutiko policijoje nukentėjusįjį. Jis sakė, kad K. jį užpuolė. Su nukentėjusiuoju jis policijoje bendravo tiesiogiai. Policijoje buvo žiemą, tiksliau kada – nežino. Neklausė nukentėjusiojo, kada jį užpuolė. Nepastebėjo, ar matėsi ant jo kokios žymės. Jis sakė, kad į mokyklą ar iš mokyklos ėjo, ir jį užpuolė K.. Tirkšliuose K. yra vienas, tai kaltinamasis K. J.. Klausė nukentėjusiojo, ar tikrai K. tai padarė, sakė, kad tikrai. Policijoje tada K. sutikęs nebuvo. Neatsimena, ar su K. yra kalbėjęs ta tema. Kai gavo šaukimą, kalbėjo su K., jo klausė, kaip viskas buvo, klausė, kodėl jį iškvietė. K. jam nesakė, ką reikia sakyti teisme. Jis tik pasakė, kad jis yra kaltinamasis. Anksčiau ta tema nėra su K. kalbėję. Nežino, kaip buvo ieškomas kaltinamasis šioje byloje. Kaip E. su tėvais ieškojo kalto asmens, kaip jį sumušė – nėra tokių dalykų pasakojęs, nei K. nei kitiems asmenims. Tirkšliuose nėra panašių asmenų į K.

Liudytojas M. D. parodė, kad nukentėjusysis E. U. yra jo brolis ir paaiškino, kad su kaltinamuoju lankė bendrą mokyklą. K. už M. gal 3 ar 4 klasėmis buvo vyresnis. Kai jis parėjo iš mokyklos brolis E. verkdamas priėjo prie jo ir papasakojo, kad ėjo link autobusų stotelės ir sutiko tris vaikinus. Vienas jam sakė, kad reikia brolį išmaudyti su sniegu. Vienas pradėjo jį vytis. Prie krūmų bandė įsprausti, ir jį pastūmė į krūmus, suplėšė broliui striukę, jis virsdamas parkrito ant kelių ir įsibrėžė veidą. Sakė, kaip tas jaunuolis atrodė. Sakė, kad yra iš mokyklos pravarde „Š.“ ar „Š. brolis“. Sakė, kad yra aukštas, lieknas, pailgais banguotais plaukais, nurodė kaip buvo apsirengęs. Brolio jis klausė, ar pažino kitus. Jis atsakė, kad neįsiminė. Vakare tėtis parvažiavo, papasakojo viską tėčiui. Vėliau tėtis parvažiavo namo, kuriam E. apibūdino užpuoliką taip pat. E. sakė jam, kad kartą einant jiems kartu iš parduotuvės buvo su užpuoliku prie bažnyčios susitikę akis į akį. Tėtis nusprendė, kad reikia kreiptis į policiją. Jis tėčiui pasakė, kad žino, kur jis daugmaž gyvena. Tėvai su broliu nuvažiavus pas jų, nuėjo išsiaiškinti. To nepavykus padaryti, po to jie važiavo į policiją parašyti pareiškimo, nes tuose namuose sakė, kad ne tas įtariamasis. Sakė, kad jis buvo namuose, kad jis negalėjo daryti. Bet iš matymo, iš pasakojimo, K. atitiko apibūdinimą. „Š.“ – buvo K. pravardė. Taip vadindavo abu brolius iš mokyklos, nes ir K. brolis yra su tokia pravarde „Š.“. E. pasakojimas atitiko K. apibūdinimą. Pagalvojo, kad tai gali būti K. J.. Jį vadino mokykloj „Š.“, „K.“. Po kurio laiko buvo atvažiavę K. J. su tėvais. Vakare K. jam skambino, tačiau tėvų namie nebuvo. Sakė, kad nori viską išsiaiškinti, kad yra nekaltas ir, kad vis tiek „išsivartys“. „Išsivartysiu“ jis suprato, kad išsisuksiu. Nekaltumas ir išsisukinėjimas nelabai suderinama. Jam sakė, kad tėvų nėra. Dar kelis kartus jam skambino. Po kurio laiko grįžo tėvai ir atvažiavo K. su mama. Jie pradėjo su tėvais kalbėtis. Jų pokalbį girdėjo. Jie kalbėjo, kad K. yra nekaltas, kad įvyko nesusipratimas. Po to prasidėjo ginčas, pradėjo jie rėkti ant tėvų, vadinti įvairiais žodžiais. Gal sakė, kad brolis psichiškai nesveikas, kad išsigalvoja tokius dalykus. Išsirutuliojo didesnis ginčas. Tėvai nuramino juos, pasakė, kad policija viską išspręs. Dėl tos bylos į namus buvo atvažiavę pareigūnai, žino, kad E. iš nuotraukų atpažino, kad jį sužalojo K. Nesutarimų su J. neturėjo. Nusistatymo prieš jį neturi. Tikslo jį apkalbėti neturi. E. motyvo taip pat jokio nėra apkaltinti ne tą žmogų. Mūsų šeimos nekonfliktuoja, nebuvo pažįstami su J. Žino, kad K. nepripažįsta. Sakė, kad to nepadarė. Brolis nuo pat pradžių sakė, kad būtent K. jį užpuolė ir sužalojo. Jis tikrai broliu tiki. Po sužalojimo broliui E. buvo matyti mėlynės, įbrėžtas veidas, jam buvo suplėšyta striukė. Kitų tokių panašių pagal E. apibūdinimą jis nepažįsta. Kitų įtariamųjų iš niekur neatsirado ir nebuvo nustatyti. Brolis pasakojo, kad anksčiau jiems su broliu einant pro bažnyčios gatvę kartu jie buvo sutikę K., kuris jo tada kažko paklausė, o jis jam kažką atsakė. Policijos komisariate, kai rašė pareiškimą, sutiko pažįstamus D. Š. ir D. Š.. Su jais bendravo, jiems papasakojo kas nutiko, kad E. sužalojo K.

Kaltinamasis K. J. po liudytojo parodymų nurodė, kad pravardė „Š.“ yra jo brolis ir pagal apibūdinimą tai gal jis sužalojo nukentėjusįjį, bet žino, kad jis tą dieną buvo darbe ir mokyklą taip pat nėjo.

Liudytojas P. K. parodė, kad kaltinamojo K. J. mama yra jo sesuo ir paaiškino, kad tą sausio 26 d. dieną jis buvo atvažiavęs pas J. taisyti traktoriaus elektrinės dalies. Tą dieną jis į darbą nėjo, prašė, kad mechanikas jį išleistų iš darbo. Nors sausio 28 d. į darbą ėjo. Paaiškino, kad paprastai jo darbo laikas yra darbo dienos nuo pirmadienio iki penktadienio. Patikslinus nustatyta, kad sausio 28 d. buvo šeštadienis. Nurodė, kad pas J. atvažiavo apie 11 val., K. taisė motorolerį daržinėlės viduj. Buvo prie jo priėjęs, sakė, kad nedirba karbiuratorius. Namuose buvo K. tėvas, jo sesuo. Kambaryje su jais atsigėrė kavos ir išėjo darbuotis. Darbavosi prie traktoriaus dviese jis ir K. tėvas V. Traktorių tvarkė garaže. V. visada buvo kartu ir miegoti nebuvo išėjęs. Apie 14.30 val. darbus baigė. Iš garažo matė K., kartais jis ateidavo kokį raktą pasiimti. Jo visą laiką nematė, nes užstojo siena. Nuo 11 val. iki 14.30 val. visą laiką buvo prie traktoriaus kartu su V., K. tėvu, o laikas nuo laiko vis matydavo ateinantį ir K. Nuo 14.30 val. nuėjo į kambarį, užkando, pasėdėjo. Namie buvo jis, V., sesuo ir K. Kai pavalgė K. išėjo prie motorolerio ir grįžo po 15 val., sakė, kad neis sutaisyti motorolerio. Apie 16 val. išvažiavo namo ir atvežė K. karbiuratorių. Vėliau vėl grįžo ir išvažiavo prieš 18 val. Jokio laužo K. nebuvo užkūręs ir jis nieko tą dieną tikrai nedegino, nes negalima miestelyje kūrenti, negalima teršti gamtos. Tikrai tą dieną pas J. niekas lauke nekūreno jokio laužo ir nieko nedegino. Vėliau sužinojo, kad nuskriaudė vaiką. Jam sesuo sakė, kad vaiką nuskriaudė tą dieną, kai jis pas juos remontavo traktorių, o tą dieną K. buvo namuose ir nieko nuskriausti negalėjo. Jis pats tiksliai neatsimena, kurią būtent dieną jis remontavo traktorių pas J., jam apie tai pasakė sesuo J. J.. Kai jis buvo pas J., K. visą laiką buvo namie ar kieme, nors ne visada į jį žiūrėjo, bet girdėjo, kaip jis skrabėjo. Puse keturių negalėjo jis suspėti nueiti į miestelį. 15.00 val. išėjo K. į lauką. 15.30 K. buvo kambaryje. Nuo 14.30 val. iki 15.30 val. jie visi buvo namie. Žino, kad vaiką nuskriaudė prie mokyklos. Atstumas nuo J. namų iki mokyklos – nuo 500 m iki kilometro. Pėsčiom tokį atstumą per 10 minučių galima nueiti neskubant. Kai išvažinėjo K. ruošėsi eiti maudytis. Tą dieną K. buvo apsirengęs darbiniais rūbais ir kitais rūbais persirengęs nebuvo.

Liudytojas M. B. parodė, kad kaltinamasis K. J. yra jo draugas ir kaimynas. Žino, kad K. yra neteisėtai apkaltintas. Žino, kad jis ėjo į dušą į jo darbovietę, nusimaudė ir atėjo pas jį į namus. Kas anksčiau buvo – nežino. Visą dieną K. buvo namuose, jis pats jam taip sakė. Pats to nematė. Kalba eina apie šių metų sausio ar vasario mėnesį. Sniego tada nebuvo. Dienos neatsimena. Sausio mėnesį dirbo lentpjūvėje. Iš darbo grįžo šeštą valandą. Darbo metu su J. nebendravo. Apie 19 val. K. atėjo pas jį į namus. Prieš tai nesusisiekė su juo, tai yra jie prieš nesiskambino telefonu. Žiūrėjo kartu filmą. Jis pas jį buvo nuo 19 val. iki kažkur 20.30 val. Pasibaigė filmas, tai jis ir išėjo. K., kai jis buvo pas jį namuos, niekas neskambino. Vėliau K. pasakė, kad yra parašytas pareiškimas, sakė, kad nieko jis nėra padaręs. K. jam tą vakarą nesakė, kad yra ką nuskriaudęs. Sakė, kad buvo namuose beveik visą dieną. Jis jam nesakė, ką dirbo tą dieną namuose. Nuo J. namų iki mokyklos yra apie puse kilometro. Tokį atstumą galima nueiti per 10 minučių.

Liudytojas A. J. parodė, kad kaltinamasis K. J. yra jo brolis ir paaiškino, kad žino, jog sausio 26 d. jo brolis buvo namuose ir tvarkė motorolerį, po to vakare išėjo pas M. B.. Jis pats buvo darbe, to nematė, bet žino, jam sakė šeimos nariai. Jis dabar mokosi ir laisvalaikiu dirba. Sausio mėnesį taip pat mokėsi ir dirbo. Sausio 26 d. dirbo. Atsikėlė iš ryto 7 val. Į darbą išėjo apie 7.30 val. Namuose tada buvo brolis, sesuo ir tėtis su mama. Kai jis išėjo iš namų, dar visi miegojo. Per pusvalandį jis susitvarkė ir išėjo į lauką, laukė viršininko. Grįžo iš darbo apie 19 val. Namuose rado tėvus, ar sesuo buvo – nežino. Po darbo jam skambino mama, sakė, kad buvo atvažiavę nukentėję, kad jo ieškojo, klausė ar ką padarė. Darbe buvo visą laiką. Paskui žino, kad apkaltino brolį, kad jis taip padarė. Su broliu ta tema nieko nešnekėjo. Brolis sakė, kad ne jis taip padarė. Mama sakė, kad brolis buvo namuose. Jis to taip pat nepadarė. Teisme tą vaiką mato pirmą kartą. Nukentėjusiojo brolį M. pažįsta. Su juo nebendrauja, tik pažįsta vienas kitą. Kai 7.30 val. išėjo iš namo, savo brolio tada nematė. Išėjo pro vartelius, jie yra šalia vartų. Kieme stovėjo bačka, bet dabar ji sulamdyta. Visas šiukšles degindavom joje. Tą rytą, kai išėjo, niekas nedegė. Kai grįžo, buvo vėlu, ir net nežiūrėjo į ją ar kas degė. Brolis grįžo namo vakare truputį vėliau. Jis buvo degalinėje, kai jam mama paskambino. 20.00 val. jis jau miegojo. Su broliu apie tai nebendravo, tik su tėvais. Tuo metu, kai brolis grįžo, jis jau miegojo. Su M. mokėsi vienoje mokykloje, bet ne toje pačioje klasėje, skirtumas - 1 metai. Tarp jų jokių konfliktų nebuvo. M. yra vadinęs jį pravarde „Š.“, kuri jam nepatinka. Dviese su K. apie tą įvykį nekalbėjo, apie tai kalbėjo tik su tėvais. Tirkšliuose panašių į K. yra. Jis nemaišo, bet kiti gali sumaišyti, tačiau iki šiol nėra buvę, kad būtų kas nors sumaišę jo brolį su kuo kitu.

Pakartotinai nukentėjusiojo paklausus jis kategoriškai patvirtino, kad nė vieno sėdinčio salėje ten nebuvo išskyrus K.. Būtent K. jį pastūmė. Ne A., ne M., ne D. Atpažino K. iš karto, jokių abejonių niekada nebuvo ir nėra. Kai po įvykio pamatė K. autobusų stotelėje ir kai jis buvo atvažiavę į jų namus aiškintis, jis K. iš jam pateiktų nuotraukų jau buvo atpažinęs.

2012-01-26 protokole – pareiškime nurodytos E. U. sužalojimo aplinkybės (1 b.l.).

2012 m. vasario 1 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos apžiūra (9-10, 11 b.l.).

Fotonuotraukose užfiksuota E. U., jo suplėšyta striukė (18-19 b.l).

2012 m. vasario 10 d. specialisto išvadoje Nr. G 322/12 (03) nurodyta, kad E. U. padarytas odos nubrozdinimas dešiniame skruoste, poodinė kraujosruvą kairėje rankoje prie alkūnės sąnario, keletas poodinių kraujosruvų abiejose kojose, kas sutrikdo sveikatą ne ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, todėl E. U. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Pateiktame med. dokumente nurodytos keturios trauminių kontaktų sritys (dešinys skruostas, kairė ranka prie alkūnės sąnario, abi kojos), kurios tiesiogiai kontaktavo ne mažiau kaip po vieną kartą su kietu buku daiktu ar daiktais, neprieštarauja užduotyje nurodytoms įvykio aplinkybėms ir įvykio laikui (21 b.l.). 2012-02-01 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad E. U. nurodė asmenį, pažymėtą lentelėje Nr. 4, tai yra K. J., kuris jam griebė už rankos ir pastūmė. Asmenį atpažįsta iš veido bruožų, akių, nosies, lūpų (23-24, 25 b.l.).

2012-01-26 liudytoja V. U. apklausos protokole nurodė, kad jos sūnų galėjo sužaloti pilnametis jaunuolis, kuriam 19 m., pavarde J. (26 b.l).

2012 m. kovo 16 d. akistatos metu tarp nuketėjusiojo E. U. ir įtariamojo K. J., nukentėjusysis E. U. nurodė, kad 2012-01-26, apie 15 val., pasibaigus pamokoms, jis ėjo link autobuso stotelės važiuoti į namus, kai tolėliau pamatė būrelį vyresnių vaikinų. Tada vienas iš jų, dabar sėdintis priešais (K. J.), garsiai pasakė norintis jį išprausti sniegu ir metėsi į jo pusę, o jis nenorėdamas būti išpraustas bandė pabėgti, bet nubėgo netoli, kai vaikinas jį prisivijo ir pastūmė. Po stūmimo jis atsitrenkė į šalia buvusią metalinę tinklinę tvorą, kuri buvo apžėlusi gyvatvore, paskui nugriuvo ant žemės. Jam vaikinas jokių smūgių nesudavė ir nuėjo, kiti su juo buvę vaikinai stovėjo kiek toliau ir niekur nesikišo. Atsitrenkdamas į tvorą bei nugriūdamas ant žemės jis susitrenkė keletoje vietų, jam po to skaudėjo, bei suplyšo striukės dešinė rankove trijose vietose. K. J. nurodė, kad jis nukentėjusiojo nepastūmė, nes visą dieną buvo namuose ir taisė motorolerį (60 b.l.).

2012-03-19 nukentėjusiojo E. U. įstatyminė atstovė pareiškė civilį ieškinį K. J. dėl 2000 Lt neturtinės ir 100 Lt turtinės žalos atlyginimo (30 b.l.), teisiamojo posėdžio metu nuo dalies ieškinio, tai yra nuo 2000 Lt neturtinės žalos priteisimo, atsisakė.

Kaltinamojo K. J. kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. yra įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais ir išdėstytais įrodymais, tai yra liudytojų, nukentėjusiojo parodymais, įvykio vietos apžiūros, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką, akistatos protokolais, specialisto išvada, paties kaltinamojo parodymais.

Nors kaltinamasis K. J. kaltu neprisipažino, tačiau jo kaltę patvirtina byloje detaliai išanalizuoti ir ištirti įrodymai. Kaltinamojo K. J. parodymų ne tik, kad nepatvirtina, tačiau ir paneigia liudytojų jo šeimos narių, giminaičio, draugo, tai yra mamos J. J., tėvo V. J., brolio A. J., dėdės P. K., draugo M. B. duoti parodymai, kurie skirtingi, prieštaringi ir keliantys teismui pagrįstumų abejonių dėl jų nešališkumo ir nesuinteresuotumo bylos baigtimi. Tiek kaltinamojo tėvas, tiek motina nurodė, kad K. J. į mokyklą nėjo todėl, nes jam skaudėjo akys, tačiau jis visą dieną lauke galėjo remontuoti motorolerį, deginti jo kaminą, ir gal būt dar labiau dirginti tariamai skaudamas akis, o pats K. J. nurodė, kad jam buvo pūlinė angina, nuo kurios paprastai būna aukšta temperatūra, tačiau jautėsi gerai ir visą šaltą žiemos dieną praleido lauke. Tiek V. J., tiek J. J. nurodė, kad sausio 26 d. visą dieną K. J. matė arba namie ar kieme, tačiau nurodė, kad pastoviai į jį nežiūrėjo, nes V. J. tą dieną daugiausia miegojo, nes buvo po operacijos, o J. J. taip pat negaluodama, tačiau visą dieną praleido virtuvėje, nors kartais iš jos išeidavo į kitą kambarį. Kaltinamasis K. J. nurodė, kad 11.30 val. grįžo iš lauko, persirengė švariais rūbais ir iki 15 val. miegojo savo kambaryje, tačiau nei mama, nei tėvas, nei dėdė P. K. to patvirtinti negalėjo ir toliau tvirtindami, kad K. J. visą dieną ir pastoviai matė arba namuose arba kieme prie motorolerio. Kaltinamojo tėvas tvirtina, kad tą dieną daugiausia jis gulinėjo, miegojo, o P. K. tik aprodė traktorių, tačiau pastarasis nurodė, kad V. J. kartu su juo nuo 11 val. iki 14.30 val. lauke remontavo traktorių. J. J. taip pat nurodė, kad tą dieną jos vyras V. J., nors ir po operacijos, tačiau tą dieną nemiegojo. Kaltinamasis K. J. nurodė, kad visą dieną nuo 7 val. ryto kieme statinėje degino motorolerio kaminą, tačiau to nepatvirtino 7.30 val. į darbą išėjęs jo brolis A. J., kuris nurodė, kad brolio jis nesutiko, visi šeimos nariai dar miegojo, o išeinant kieme jokia statinė nedegė. Kad tą dieną, kai buvo atvažiavęs remontuoti traktoriaus elektrinės dalies, nedegė statinė ir joje niekas nebuvo deginama, nurodė ir P. K.. Kaltinamasis K. J. nurodė, kad degino motorolerio kaminą ir jį vėsino sniege, o jo draugas M. B. nurodė, kad tą dieną kai pas jį darbe K. J. maudėsi ir buvo pas jį atėjęs į namus, sniego nebuvo. K. J. nurodė, kad kai buvo pas M. B. jam skambino mama ir klausė ką jis prisidirbo, kad sumušė vaiką, o M. B. nurodė, kad kai pas jį buvo K. J. jam niekas neskambino ir jis tiesiog išėjo namo kai baigėsi filmas. Nors J. J. kategoriškai teigia, kad jos sūnus K. J. buvo tą dieną namuose, tačiau tiek K. J., tiek jo brolis A. J. nurodė, kad jiems mama skambino ir nebūdama tikra ir abejodama, kad jie galėjo sužaloti vaiką, jų visgi teiravosi, ką jie padarė.

Vertinant kaltinamojo ir jį ginančių apklaustų jo tėvų liudytojų V. J., J. J., bei teismo iniciatyva apklaustų liudytojų kaltinamojo brolio A. J., dėdės P. K., draugo M. B. parodymus matyti, kad jie tik abstrakčiai tvirtina, kad neva 2012 sausio 26 d. kaltinamasis K. J. buvo namuose, tačiau jie apie tariamai tos pačios dienos įvykius, pasakoja skirtingai, neatmetant galimybę, kad jie kalba apie skirtingas dienas. Atsižvelgiant į tai, matyti, kad minėtų asmenų parodymai nėra nuoseklūs, yra prieštaringi, paneigiantys kaltinamojo duotus parodymus, ir dėl tol vertintini kritiškai, todėl teismas neturi pagrindo jais remtis, manant, kad jie duoti siekiant, jog kaltinamasis išvengtų įstatymo numatytos baudžiamosios atsakomybės, ar siekiant palengvinti kaltinamojo padėtį.

Nukentėjusiojo E. U. parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu tiek teisiamojo posėdžio metu yra išsamūs, nuoseklūs, juos patvirtina, įvykio vietos apžiūros protokolas, specialisto išvada, liudytojų D. Š., kuriam esant visiškai nesuinteresuotam ir nepažįstamam asmeniui, tą pačią dieną kai policijoje buvo rašomas pareiškimas nukentėjusysis nurodė, kad jį sužalojo Konstantinas, taip pat M. D., V. U. parodymai, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką, akistatos protokolai, dėl to teismas neturi jokio pagrindo jais abejoti ir netikėti. Nukentėjusysis E. U. nuo pat pirmo pasakojimo savo artimiesiems ir visose apklausose tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamųjų posėdžių metu, asmenį, jį pastūmusį į tvorą ir jį sužalojusį, jo išvaizdą apibūdino vienodai, nors ir vadino jį „K.“, „Š.“, „Š“ broliu, tačiau patvirtino, kad niekada neabejodamas ir nesimėtydamas visada kalbėjo apie tą patį žmogų, kaip vėliau buvo nustatyta būtent apie K. J.. Taip pat teismas nenustatė nei nukentėjusiojo E. U., nei jo artimųjų jokio siekio ar motyvo apkalbėti, apšmeižti ar kitaip pakenkti kaltinamajam K. J. ar jo šeimai, netgi priešingai tik pirma nuvažiavus pas J. į namus ir nepavykus patiems išsiaiškinti kas nutiko E. U., jie kreipėsi į policiją, siekdami nustatyti kaltą asmenį, o teisme net atsisakė civilinio ieškinio dalies dėl 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d., įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, yra įsitikinęs, kad K. J. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

Fizinio skausmo sukėlimas ar sveikatos sutrikdymas – tai neteisėtas tyčinis mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, sukėlęs nežymų žmogaus sužalojimą arba trumpą susargdinimą. Poveikis kito žmogaus organizmui turi pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, siekiant sukelti fizinį skausmą ar kitokias fizines kančias. Šis nusikaltimas gali būti padarytas tik tyčiniais kaltininko veiksmais.

Išnagrinėtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis nežymiai sutrikdė sveikatą mažamečiui, tai yra jis tyčia pastūmė mažametį E. U., dėl to E. U. atsitrenkė į metalinio tinklo tvorą, padarydamas jam sužalojimus ir nežymiai sutrikdydamas E. U. sveikatą. Agresyvus kaltinamojo elgesys patvirtina jį veikus tiesiogine tyčia, tai yra supratus, kad atlieka veiksmus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. dispozicijoje ir to norėjus.

Kaltinamojo K. J. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 str.) ir bausmės paskirtį (BK 41 str.), atsižvelgia į įvykdyto nusikaltimo pavojingumo laipsnį bei pobūdį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, kad K. J. padarė vieną baigtą nesunkų tyčinį nusikaltimą žmogaus sveikatai, į jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į K. J. asmenybę, kad jis jauno amžiaus, besimokantis, charakterizuojamas patenkinamai, turintis pastovią gyvenamąją vietą, visą laiką neigė savo kaltę ir žalos nukentėjusiajam neatlygino, administracine tvarka nebaustas, neteistas. Įvertinus visas nurodytas aplinkybes kaltinamajam skirtina vienintelė straipsnio, kuriuo jis yra kaltinamas, sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, tačiau artima jos minimumui.

Bausmės vykdymo atidėjimą reglamentuojančio BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją, esminė taikymo sąlyga yra teismo išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas šią išvadą gali suformuluoti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Vadinasi, nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti motyvuojamas ne tik bausmės skyrimas, bet ir sprendimas dėl paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo, nurodant BK 75 straipsnio taikymo sąlygas bei pagrindžiant išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti atidedant bausmės vykdymą (kasacinė nutartis Nr. 2K-181/2012).

Esant Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d. numatytiems pagrindams bei teismui sprendžiant, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, kaltinamajam bausmės vykdymas atidėtinas, paskiriant kaltinamajam įstatymo numatytus tris įpareigojimus. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, nes teismui nėra pateikta duomenų kad jis po 2012-01-26, kada įvykdė šioje byloje inkriminuotą nusikalstamą veiką, dar būtų įtariamas padaręs kitų nusikalstamų veikų, ar administracinių teisės pažeidimų, teismas mano, kad paskyrus laisvės atėmimo bausmę ir jos vykdymą atidėjus K. J. bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, be to kaltinamajam bus suteikta didesnė galimybė atlyginti nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui padarytą turtinę žalą, ir tokiu būdu bus užtikrintas teisingumo principo ir nukentėjusiojo teisių įgyvendinimas.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. BPK 109 straipsnyje yra nustatyta, kad turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas. Turtinės žalos samprata suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Žalos dydis – fakto klausimas. Šis klausimas kasacinės instancijos teisme gali būti nagrinėjamas tik tikrinant, ar spręsdami šį klausimą teismai teisingai taikė įstatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-117/2010).

Atsižvelgiant į nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovės pagal įstatymą ieškinio reikalavimą atlyginti dėl nusikalstamų veiksmų nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą, dėl kurios atsiradimo yra atsakingas kaltinamasis K. J., kada dėl pastūmimo nukentėjusysis E. U. atsitrenkė į tvorą ir susiplėšė striukę, iš kaltinamojo K. J. priteistina E. U. padaryta 100 Lt turtinė žala, kadangi civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkintinas visiškai.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo E. U. atstovei pagal įstatymą V. U. atsisakius dalies ieškinio dėl 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir teismui atsisakymą priėmus, procesas dėl dalies civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nutrauktinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 297, 303-305, 307 str., teismas

K. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. ir paskirti jam keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d. 1 p., 5 p., 8 p., bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams ir įpareigojant per vieną mėnesį jį atsiprašyti nukentėjusiojo asmens, bausmės vykdymo atidėjimo metu tęsti mokslą arba pradėti dirbti bei neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Priteisti iš K. J. 100,00 Lt (vieną šimtą litų) E. U. turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo E. U. atstovei pagal įstatymą V. U. dalyje ieškinio dėl 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo atsisakius kaltinamajam K. J. ir teismui jos atsisakymą priėmus, procesą dėl šios civilinio ieškinio dalies baudžiamojoje byloje, nutraukti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą.