Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2009-10-26 · Administracinė byla Nr. A-756-951-09

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-10-26
Bylos Nr.
A-756-951-09
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Audrius Bakaveckas (pirm.), Artūras Drigotas, Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pran.)
Pareiškėjas
A. Č.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybinei medicininio audito inspekcijai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos
Administracinė byla Nr. A756-951/2009Procesinio sprendimo kategorija 5.; 15.2.3.2. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. spalio 26 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja),

sekretoriaujant Galinai Lavrinovič,dalyvaujant atsakovų atstovui V. M. ,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Č. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, ir Valstybinei medicininio audito inspekcijai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas A. Č. kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas: 1) panaikinti Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir VMAI) 2008 m. sausio 14 d. sprendimą Nr. 4R-52-5832; 2) įpareigoti VMAI atlikti pataisos namų sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolę; 3) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VMAI, 60000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Vilniaus 2-ųjų pataisos namų direktorius neleido jam nuo 2007 m. rugsėjo 13 d. iki 2007 m. spalio 11 d. ir nuo 2007 m. spalio 25 d. iki 2007 m. lapkričio 25 d. savo lėšomis pataisos namų parduotuvėje įsigyti daržovių ir vaisių, kurie jam būtini dėl sunkios ligos. Pareiškėjas raštu kreipėsi į pataisos namų medicinos tarnybos viršininkę T. M. prašydamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 11 straipsniu bei 144 straipsnio 3 ir 6 dalimis rekomenduoti pataisos namų administracijai leisti pareiškėjui dėl medicininių indikacijų įsigyti vaisių, daržovių, medaus ir vaistažolių pataisos namų parduotuvėje. Tačiau T. M. nepagrįstai atsisakė vykdyti savo profesines pareigas ir teikti tokias rekomendacijas pataisos namų administracijai. Pareiškėjas kreipėsi į VMAI prašydamas atlikti pataisos namų sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolę. Tačiau VMAI, elgdamasi formaliai, pavedė tokią kontrolę atlikti pataisos namų vadovui, kurio veiksmais pareiškėjas skundėsi. Pareiškėjo nuomone, tokios kontrolės išvadų objektyvumas, teisingumas ir pagrįstumas kelia abejonių. Pareiškėjas nurodė, kad tuo jam buvo padaryta neturinė žala, pasireiškusi išgyvenimais, stresu, ilgalaikiu nuotaikos ir sveikatos pablogėjimu.

Atsakovas Valstybinė medicininio audito inspekcija prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Nurodė, kad VMAI kartu su Sveikatos apsaugos ministerijos 2007 m. lapkričio 28 d. raštu Nr. 17-06/17 gavo persiųstus pareiškėjo 2007 m. lapkričio 9 d. ir 2007 m. lapkričio 17 d. skundus, kuriuose jis nurodė, jog Vilniaus 2-uosiuose pataisos namuose jam neleidžiama įsigyti daržovių ir vaisių pagal Onkologijos instituto atmintinę, kurioje rekomenduojamas būtinas gyvenimo, elgesio ir maitinimosi režimas. Be to, šiuose skunduose pareiškėjas prašė įvertinti ir Sveikatos apsaugos ministerijos darbuotojos R. G. veiksmus. Išnagrinėjus pareiškėjo skundus, buvo konstatuota, kad VMAI nėra įgaliota spręsti klausimų, susijusių su nuteistųjų kalinimo sąlygomis bei kitų viešojo administravimo institucijų pareigūnų pareigų atlikimu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų 52 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 79 straipsniu, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1998 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. 154 patvirtintais VMAI nuostatais, VMAI atlieka asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, kokybės (tinkamumo) valstybinę kontrolę. Pareiškėjo minimas vaisių ir daržovių vartojimas bei jų įsigijimas įkalinimo įstaigoje nesusijęs su asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimu, o yra specifinė sritis, kurios tvarką reglamentuoja atskiri teisės aktai bei įkalinimo įstaigų vidaus dokumentai. Todėl, vykdydama sveikatos apsaugos ministro 1998 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. 571 patvirtintų Kokybės sistemos diegimo asmens sveikatos priežiūros įstaigose tvarkos ir Lokalaus medicininio audito nuostatų reikalavimus, VMAI 2007 m. gruodžio 18 d. raštu Nr. 4R-2553-583D pavedė Vilniaus 2-ųjų pataisos namų vadovui organizuoti skundo tyrimą pagal vidaus medicininio audito nuostatus ir išnagrinėti pareiškėjo 2007 m. lapkričio 9 d. bei 2007 m. lapkričio 17 d. skunduose keliamus klausimus. Vilniaus 2-jų pataisos namų vadovui buvo pavesta per atitinkamą laikotarpį pateikti VMAI tyrimo ataskaitą bei su ataskaita susijusių dokumentų kopijas. Vilniaus 2-ieji pataisos namai atliko neplaninį vidaus auditą ir 2008 m. sausio 7 d. raštu Nr. 9-88(07) pateikė tyrimo ataskaitą bei su ja susijusių dokumentų kopijas. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad pagal Tarptautinės ligų ir sveikatos problemų klasifikaciją (dešimtoji redakcija) pareiškėjui diagnozė C67.9 nustatyta 2007 m. balandžio 17 d. Pareiškėjas 2007 metais 5 kartus buvo etapuotas į Laisvės atėmimų vietų ligoninę. Po kiekvieno stacionarinio gydymo buvo tęsiamas ambulatorinis pareiškėjo sveikatos būklės stebėjimas pagal nurodytas rekomendacijas. Pareiškėjas Vilniaus 2-uosiuose pataisos namuose buvo konsultuotas įvairiausių gydytojų specialistų (vidaus ligų, psichiatro, dermatologo, odontologo). Tai patvirtina įrašai pareiškėjo ligos istorijoje. Tačiau ligos istorijoje, Laisvės atėmimų vietų ligoninės ir kitų asmens sveikatos priežiūros įstaigų pateiktose epikrizėse nėra pareiškėjui rekomenduota papildomai vartoti vaisių, daržovių ar vitaminų. Vilniaus 2-ieji pataisos namai nurodė, kad BVK 92 straipsnis numato nuteistųjų specialiąją teisę įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų, o pačią įsigijimo tvarką numato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos Teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194. Kiekvienas nuteistasis kartą per savaitę turi teisę įsigyti Vilniaus 2-uosiuose pataisos namuose esančioje parduotuvėje maisto prekių ir būtiniausių reikmenų. Tačiau ši teisė ribojama bausmių vykdymo įstatymuose nustatytais atvejais. VMAI, įvertinusi Vilniaus 2-ųjų pataisos namų tyrimo ataskaitos medžiagą, nusprendė, kad pagrindo atlikti asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolę nėra, kadangi pareiškėjo skundo dalykas nesusijęs su asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimu. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas neįrodė, jog nagrinėjamu atveju yra Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir CK) numatytos žalos atlyginimo sąlygos.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. spalio 2 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Teismas sprendime nurodė, kad byloje esantys dokumentai patvirtina, jog VMAI priėmė sprendimą dėl pareiškėjo skundų ir apie priimtą sprendimą pareiškėją informavo (b. l. 4). Tai reiškia, kad VMAI atliko jai priskirtus veiksmus, t. y. atsakė laiku ir išsamiai į pareiškėjo paduotus skundus Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 52 straipsnio 1 dalies 2 punktą, VMAI atlieka asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, kokybės (tinkamumo) valstybinę kontrolę, tuo tarpu pareiškėjo minimas vaisių ir daržovių vartojimas bei jų įsigijimas įkalinimo įstaigoje nesusijęs su asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimu, o yra specifinė sritis, kurią reglamentuoja BVK. BVK 92 straipsnyje nustatyta nuteistųjų teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų, o įsigijimo tvarka nustatyta Teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintose Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse. Atsižvelgiant į tai, teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo naikinti VMAI 2008 m. sausio 14 d. sprendimą Nr. 4R-52-5832 ir įpareigoti atlikti Vilniaus 2-jų pataisos namų sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolę. Teismas sprendime taip pat nurodė, kad pareiškėjas neįrodė, jog dėl jo skunde nurodytų aplinkybių jis patyrė neturtinę žalą (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6. 250 straipsnio 1 dalis, 6.271 straipsnio 3 dalis). Dėl nurodytų priežasčių teismas konstatavo, kad tenkinti pareiškėjo skundą nėra pagrindo.

III.

Apeliaciniu skundu pareiškėjas A. Č. prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, atitinkantį teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjo nuomone, teismas nagrinėjamu atveju netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir netinkamai taikė teisės aktus, reglamentuojančius medicininio audito atlikimo tvarką. Be to, buvo pažeista jo teisė teikti įrodymus byloje. Pareiškėjas nurodo, kad jis prašė teismo kviesti į teismo posėdį pataisos namų gydytoją L. K. , kuri galėjo paaiškinti, kokia tvarka pataisos namuose esantiems ligoniams skiriamas papildomas maitinimas. Tačiau teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti šį pareiškėjo prašymą. Teismas taip pat nepagrįstai atsisakė išreikalauti iš pataisos namų išrašą iš pareiškėjo ligos istorijos, kuriame yra gydytojos B. S. rekomendacija pataisos namų administracijai skirti pareiškėjui papildomai daržovių. Vadovaujantis BVK 144 straipsniu, gydytojų rekomendacijos yra privalomos pataisos namų administracijai. Teismas nevertino ir Kalėjimų departamento rašto, esančio administracinėje byloje Nr. I-4212/2008, kuriuo pareiškėjas grindė savo skundą. Pareiškėjo nuomone, teismas netinkamai taikė sveikatos apsaugos ministro 1998 m. spalio 6 d. įsakymą Nr. 571 „Dėl lokalaus medicininio audito nuostatų“. Pagal šio teisės akto nuostatas, medicininį auditą pataisos namuose turėjo atlikti ne pataisos namų administracija, o jos pavedimu iš medikų ir specialistų sudaryta audito grupė. Vilniaus 2-uosiuose pataisos namuose tokia grupė nėra sudaryta. Tačiau VMAI, priimdama skundžiamą sprendimą, į tai neatsižvelgė. Pareiškėjas nurodo, kad VMAI įpareigojo kalėjimų departamentą atlikti gydytojos T. M. veiksmų tyrimą. Tačiau Kalėjimų departamentas tokio tyrimo neatliko. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad nagrinėjamu atveju buvo apribota jo teisė susipažinti su bylos medžiaga.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į pareiškėjo A. Č. apeliacinį skundą atsakovas Valstybinė medicininio audito inspekcija prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos prašo palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 2 d. sprendimą nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Savo prašymą atsakovas grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti jo atsiliepime į pareiškėjo skundą, paduotą pirmosios instancijos teismui. Papildomai pažymi, kad vaisiai ir daržovės yra maisto produktai. Jie negali būti siejami su farmaciniais preparatais, kurių, esant reikalui, nepaskyrus, VMAI galėtų atlikti kontrolę asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo aspektu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2008 m. sausio 14 d. sprendimo Nr. 4R-52-5832, kuriuo atsakovas atsisakė atlikti asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolę Vilniaus 2-iuose pataisos namuose, teisėtumo ir pagrįstumo.

Valstybinė medicininio audito inspekcija prie Sveikatos apsaugos ministerijos atlieka valstybinį medicininį auditą. Šios inspekcijos nuostatuose, patvirtintuose Sveikatos apsaugos ministerijos 1998 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. 154, nurodomos tokios inspekcijos funkcijos: pagal savo kompetenciją kontroliuoja, kaip laikomasi įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių asmens sveikatos priežiūros veiklą; kontroliuoja ir įvertina asmens sveikatos priežiūros įstaigų teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir kokybę (tinkamumą); įvertina sveikatos priežiūros įstaigų teikiamų paslaugų ekonominį efektyvumą; atlieka standartinių ir faktinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, kokybės (tinkamumo) ir ekonominio efektyvumo rodiklių lyginamąją analizę; teikia siūlymus sveikatos apsaugos ministrui, Valstybinei ligonių kasai, asmens sveikatos priežiūros įstaigoms ir jų steigėjams bei kitoms kompetentingoms institucijoms dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės, prieinamumo ir ekonominio efektyvumo gerinimo; nagrinėja pacientų prašymus, pareiškimus ir skundus; atlieka pacientų ir asmens sveikatos priežiūros specialistų apklausą; analizuoja pacientams padarytos žalos atvejus; analizuoja ir įvertina asmens sveikatos priežiūros įstaigų išlaidų, susidarančių teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas, dydį ir atskirų paslaugų kaštus; atlieka kitas įstatymuose ir poįstatyminiuose aktuose nustatytas funkcijas.

Valstybinis medicininis auditas vykdomas: analizuojant asmens sveikatos priežiūros įstaigų teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų kokybę; atliekant standartinių ir faktinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, tinkamumo (kokybės) ir efektyvumo rodiklių lyginamąją analizę; analizuojant pacientų prašymus, pareiškimus ir skundus; atliekant pacientų ir asmens sveikatos priežiūros specialistų apklausą; analizuojant pacientams padarytos žalos atvejus; analizuojant asmens sveikatos priežiūros įstaigų išlaidų, atsirandančių teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, dydį ir jų kaštus.

Asmens sveikatos priežiūra – valstybės licencijuota fizinių ir juridinių asmenų veikla, kurios tikslas laiku diagnozuoti asmens sveikatos sutrikimus ir užkirsti jiems kelią, padėti atgauti ir sustiprinti sveikatą (Sveikatos sistemos įstatymo 2 str. 6 d.).

Bylos duomenimis nustatyta, Valstybinei medicininio audito inspekcijai buvo persiųsti pareiškėjo skundai, kuriuose jis nurodė, jog Vilniaus 2-siuose pataisos namuose jam nuo 2007 m. rugsėjo 13 d. iki 2007 m. spalio 11 d. ir nuo 2007 m. spalio 25 d. iki 2007 m. lapkričio 25 d. nebuvo leista savo lėšomis įsigyti vaisių, daržovių ir vaistažolių, kurie jam būtini dėl sunkios ligos. Skunduose pareiškėjas tvirtino, kad dėl šių aplinkybių (nesuteikimo galimybės įsigyti minėtų produktų) Vilniaus 2-siuose pataisos namuose jam teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos neatitiko Onkologijos instituto, kur jis buvo gydomas, rekomendacijų.

Nuteistųjų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę, sveikatos priežiūrą reglamentuoja Bausmių vykdymo kodekso XIV skyriaus (174-175 str.) bei Teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių LIII skyriaus (454-472 str.) nuostatos. Šiose teisės normose nustatyta, jog nuteistųjų sveikatos priežiūra organizuojama ir atliekama vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymu, kitais sveikatos priežiūrą reglamentuojančiais įstatymais ir teisės aktais, sveikatos priežiūros standartizacijos norminiais aktais, asmens sveikatos priežiūros technologijomis bei pagrįsta sveikatos priežiūros paslaugų bei patarnavimų teisėtumo, priimtinumo, prieinamumo, tinkamumo principais. Nuteistiesiems garantuojamos valstybės remiamos (nemokamos) asmens sveikatos priežiūros paslaugos ir patarnavimai (išskyrus dantų protezavimą, kuris gali būti atliktas nuteistajam pageidaujant iš jo asmeninėje sąskaitoje turimų lėšų), kuriuos nustato Vyriausybė. Jeigu kurios nors sveikatos priežiūros paslaugos negali būti suteiktos laisvės atėmimo vietų gydymo įstaigose, tokiais atvejais ligoniai siunčiami į viešąsias asmens sveikatos priežiūros įstaigas, užtikrinant nuteistųjų apsaugą. Už šias paslaugas ir patarnavimus pataisos darbų įstaigų asmens sveikatos priežiūros tarnybose, laisvės atėmimo vietų ligoninėse ir viešosiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose nuteistieji nemoka. Nuteistųjų sveikatos priežiūrai pataisos darbų įstaigose steigiamos asmens sveikatos priežiūros tarnybos (jų steigimo, veiklos organizavimo, reorganizavimo ir likvidavimo tvarką nustato sveikatos sistemos teisės aktai). Taisyklių 460 punktas nustato, jog Sveikatos priežiūros tarnyba pildo kiekvieno nuteistojo asmens sveikatos istoriją (medicininės apskaitos forma Nr.025/a-p), į kurią įrašo sveikatos patikrinimų duomenis, kitą sveikatos informaciją, taip pat įdeda kitus medicininės apskaitos dokumentus.

Iš byloje esančių E. (A.) Č. ligos istorijos išrašų ir epikrizių matyti, kad dėl 2007 m. balandžio 17 d. jam diagnozuotos ligos 2007 metais pareiškėjas 5 kartus gydymui buvo etapuotas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, ambulatorinę priežiūrą tęsė pataisos įstaigos asmens sveikatos priežiūros tarnybos specialistai.

Valstybinės medicininio audito inspekcijos pavedimu atliktos nuteistajam A. Č. teiktų Vilniaus 2-siuose pataisos namuose sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės 2008 m. sausio 7 d. ataskaitoje Nr. 14-36 nurodyta, kad pareiškėjui asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teikiamos nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Peržiūrėjus epikrizes ir ligos istorijos įrašus, nustatyta, jog rekomendacijų papildomai vartoti vaisius ir daržoves, ar vitaminus nebuvo (b. l. 114).

Teisėjų kolegija visiškai sutinka su atsakovo argumentu, kad pareiškėjo skunduose nurodomas vaisių ir daržovių, t.y. maisto produktų, vartojimas (pagal Onkologijos instituto atmintinę) ir jų įsigijimas pataisos namuose nėra susijęs su asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimu Sveikatos sistemos įstatymo prasme. Vaisiai ir daržovės negali būti siejami su farmaciniais preparatais, kurių, esant reikalui, nepaskyrus, Inspekcija galėtų atlikti kontrolę asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo aspektu. Todėl atsakovas, 2007 m. gruodžio 18 d. raštu pavesdamas Vilniaus 2-ųjų pataisos namų vadovui organizuoti pareiškėjo skundų tyrimą pagal vidaus medicininio audito nuostatus, teisės aktų (anksčiau minėtų Valstybinės medicininio audito inspekcijos nuostatų, ir Sveikatos apsaugos ministro 1998 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. 571 patvirtintų Kokybės sistemos diegimo asmens sveikatos priežiūros įstaigose tvarkos ir Lokalaus medicininio audito nuostatų, galiojusių ginčui aktualiu laikotarpiu) reikalavimų nepažeidė.

Teisėjų kolegija pažymi, kad A. Č. sveikatos priežiūros klausimai Vilniaus 2-ųjų pataisos namų Sveikatos priežiūros tarnyboje išnagrinėti administracinėje byloje Nr. A146-503-2009, tad teisėjų kolegija dėl šių pareiškėjo skundo motyvų plačiau nepasisakys.

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6. 248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju – Valstybinės medicininio audito inspekcijos) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismui teigė, jog dėl VMAI formalių veiksmų, pavedant asmens sveikatos kontrolę atlikti pataisos namų vadovui, jam buvo padaryta neturtinė žala, pasireiškusi išgyvenimais, stresu, ilgalaikiu nuotaikos ir sveikatos pablogėjimu.

Sprendžiant pareiškėjo skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar Medicininio audito inspekcijos tarnautojai pareiškėjo atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado pareiškėjo nurodyta žala (pasekmės). Be to, sprendžiant atitinkamos valstybės institucijos (jos darbuotojų) veikos neteisėtumo klausimą (CK 6.271 bei 6.250 straipsnio prasme), kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos valstybės institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų (jų darbuotojų) neteisėtų veiksmų.

Pareikšdamas reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjas nenurodė kokias teisės normas, kurios reglamentuoja Valstybinės medicininio audito inspekcijos veiklą (kompetenciją), pažeidė atsakovo darbuotojai. Apeliaciniame skunde pareiškėjas tvirtina, kad medicininį auditą pataisos namuose turėjo atlikti ne pataisos namų administracija, o, jos pavedimu, iš medikų ir specialistų sudaryta audito grupė. Šis argumentas nėra siejamas su atsakovo – Valstybinės medicininio audito inspekcijos veiksmais, todėl nagrinėjamam ginčui esminės reikšmės neturi. Teisėjų kolegija, patikrinusi byloje surinktų įrodymų visetą, konstatuoja, kad byloje nėra jokių duomenų, jog VMAI pareiškėjo atžvilgiu veikė neteisėtai, byloje nėra ir kitų anksčiau aptartų viešosios atsakomybės sąlygų.

Teisėjų kolegija kaip nepagrįstą atmeta ir apelianto argumentą, jog buvo apribota jo teisė susipažinti su bylos medžiaga. Iš pirmosios instancijos teismo 2008 m. rugsėjo 23 d. posėdžio protokolo matyti, kad teismo posėdžio metu buvo padaryta pertrauka ir pareiškėjui sudaryta galimybė susipažinti su bylos medžiaga (b. l. 142).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas bylą išsprendė iš esmės teisingai, procesinės teisės normų pažeidimų, kurie suteiktų pagrindą išvadai, jog dėl to buvo neteisingai išspręsta byla, nenustatyta (ABTĮ 142 straipsnio 1 dalis), apeliaciniame skunde nurodyti argumentai Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio taikymo požiūriu nėra pakankami (reikšmingi) tam, kad pareiškėjo paduotas skundas galėtų būti patenkintas. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo A. Č. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius BakaveckasArtūras DrigotasVaida Urmonaitė-Maculevičienė