Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2024-08-27 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-1085-1096/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-08-27
Bylos Nr.
II-1085-1096/2024
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01245-2024-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Kristina Grinevičiūtė
Pažeidėjas
P. G.
Kategorijos
  • 17.11.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 22.10.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio nusižengimo byla
Nr. II-1085-1096/2024
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01245-2024-1Procesinio sprendimo kategorijos: 17.11.3; 22.10.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. rugpjūčio 27 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Grinevičiūtė,sekretoriaujant Andželikai Junevičiūtei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui P. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens P. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos grupės vyriausiojo specialisto 2024 m. liepos 4 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13-ANR_N-10766-2024 (ROIK: (duomenys neskelbtini)).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos grupės (toliau – ir Institucija) vyriausiojo specialisto 2024 m. liepos 4 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13-ANR_N-10766-2024 (toliau – ir Nutarimas) P. G. (toliau – ir pareiškėjas) pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 2 dalyje, dėl to, kad jis 2024 m. kovo 27 d., 12.36 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sustojo ir stovėjo Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) draudžiamoje vietoje: transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtoje teritorijoje. Administracinis nusižengimas, numatytas tame pačiame kodekso specialiosios dalies straipsnyje, per metus padarytas pakartotinai. Tuo P. G. pažeidė KET 150.15 punktą, ir už tai jam paskirta 60 Eur dydžio bauda (b. l. 15-16).

Šalies argumentai

P. G. pateikė Vilniaus miesto apylines teismui skundą, kuriame prašo panaikinti minėtą 2024 m. liepos 4 d. nutarimą.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad gavo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos administracinio nusižengimo protokolą 2024 m. gegužės 16 d. 14.32 val., kuriame įvardintas administracinis nusižengimas, kuris padarytas adresu (duomenys neskelbtini). 2024 m. birželio 5 d. A. G., savivaldybės atstovui buvo siųstas laiškas, kad su paskirta bauda nesutinka, su įrodymais, jog toje vietoje jokių draudžiančių ženklų tokį automobilio parkavimą nėra. Taip pat nusiųsta nuotrauka kaip priparkuotas automobilis. Tačiau į šį siųsta laišką atsakymo pareiškėjas negavo. 2024 m. liepos 4 d. gavo pranešimą apie priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje. Be to informuoja, kad šiame kieme jokių kelio ženklų draudžiančių tokį stovėjimą nėra, taip pat nėra jokio ženklinimo ženklų ar linijų, kurie nurodytų konkretų sustojimą ar stovėjimo būdą. Automobilis priparkuotas tvarkingai, šalia kitų stovėjusių automobilių, ne ant šaligatvio ar pievos. Taip pat paliktas pravažiavimas kieme tarp šaligatvio ir priparkuoto automobilio kitoms transporto priemonėms neužtveriant pravažiavimo kelio. Prašo panaikinti baudą (b. l. 2).

Atsiliepimas

Institucija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašo netenkinti ir palikti galioti priimtą nutarimą.

Institucijos nuomone, išnagrinėjus ir įvertinus surinktų įrodymų visumą, nutarimas Nr. SAVAD-13-ANR_N-10766-2024 administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini) priimtas teisėtai ir pagrįstai.

Pagal Kelių eismo taisyklių 3.16 punktą Transporto priemonių stovėjimo aikštelė - teritorija, skirta ar pritaikyta transporto priemonėms stovėti. Pažymėtina, jog jeigu vietoje šaligatvio ar ant jo yra įrengta automobilių stovėjimo vieta, tai ji turi būti pažymėta atitinkamu kelio ženklu, t. y. ženklu su raide P. Šio ženklo galiojimo zonoje leidžiama stovėti visiems automobiliams. Vieta, kurioje paliktas Pareiškėjos automobilis, neturi transporto priemonių stovėjimo aikštelės ar įrengtų, specialiai suformuotų stovėjimo vietų specifinio požymio, suteikiančio transporto priemonių stovėjimo vietos statusą. Prie šios teritorijos taip pat nėra kelio ženklo Nr. 528 „Stovėjimo vieta (Transporto priemonių stovėjimo vieta)“, kuris naudojamas transporto priemonėms stovėti skirtai vietai pažymėti. Jis įrengiamas prie pat stovėjimo aikštelės arba prieš stovėti skirtą kelio ruožą (Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministro 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 3-83 patvirtintų Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklių 174 punktas). Kelio ženklo, draudžiančio statyti automobilius šioje vietoje, nebuvimas, nepaverčia šios vietos transporto priemonių stovėjimo aikštele. Draudimą stovėti tam tikrose vietose įtvirtina ne tik draudžiamieji ženklai, tačiau ir daugybė Kelių eismo taisyklių nuostatų. Šių taisyklių 150 punkte įstatymų leidėjas nurodo eilę draudimų dėl sustojimo ar stovėjimo: draudimą stovėti skiriamojoje, greitėjimo ir lėtėjimo juostose, ant tiltų, viadukų, estakadų, pėsčiųjų perėjose, ant vejos, šaligatvių, o taip pat ir transporto priemonių eismui neskirtoje teritorijoje. Kaip matyti iš byloje esančių nuotraukų, P. G. automobilis kaip tik ir yra pastatytas tokioje teritorijoje, dar ir pervažiavus šią teritoriją atskiriantį bortą. Kelių eismo taisykles privalančiam išmanyti vairuotojui šie draudimai turi būti žinomi.

Šalies argumentai

Pareiškėjo skunde nurodoma, kad „Informuoju, jog šiame kieme jokių kelio ženklų draudžiančių tokį stovėjimą nėra (prisegu nusižengimo dieną darytus įrodymus), taip pat nėra jokio ženklinimo ženklų ar linijų, kurie nurodytų konkretų sustojimo ar stovėjimo būdą. Automobilis priparkuotas tvarkingai, šalia kitų stovėjusių automobilių, ne ant šaligatvio ar pievos. Taip pat paliktas pravažiavimas kieme tarp šaligatvio ir priparkuoto automobilio kitoms transporto priemonėms neužtveriant pravažiavimo kelio.“ P. G. teigimu teritorija, kurioje buvo paliktas automobilis, ne ant šaligatvio ar pievos. Tačiau neminima, jog teritorija, kurioje pastatytas jo automobilis šalia namo (duomenys neskelbtini), atribota borteliu. Tad norint pastatyti automobilį, P. G. turėjo užvažiuoti ant borto, kuris aiškiai matomas ir pateiktose nuotraukose. Tai, kad pareiškėjas nesuprato, kokia danga (žolė, veja ar kita) yra pervažiavus bortą, nesuteikia jam teisės taip statyti automobilio. Pareigūnui, kuris užfiksavo nusižengimą, pareigūnui, surašiusiam administracinio nusižengimo protokolą, nekilo jokių abejonių, jog ši teritorija nėra skirta transporto priemonių eismui ir stovėjimui. Pagal Kelių eismo taisyklių 3.16. punktą, transporto priemonių stovėjimo aikštelė – tai teritorija, skirta ar pritaikyta transporto priemonėms stovėti. Teritorija, kurioje buvo pastatytas P. G. automobilis, neatitinka specifinio požymio, suteikiančio jai transporto priemonės stovėjimo aikštelės statusą – ji nėra skirta ar specialiai pritaikyta transporto priemonių stovėjimui. Šiuo atveju yra akivaizdu, kad teritorijos paskirtis nėra skirta transporto priemonių stovėjimui. Atkreiptinas dėmesys, jog namo (duomenys neskelbtini) kieme (kaip ir kituose miesto kiemuose) žaliosios zonos atskirtos borteliais, kas nurodo suformuotos infrastruktūros vientisumą ir tęstinumą, bei transporto priemonių judėjimo ribas. Tačiau nei viena iš šių zonų nei skirta, nei pritaikyta parkuoti (statyti) automobilius ar jais važiuoti. Tam Įrengtos atskiros asfalto-betono dangos aikštelės prie kiekvieno daugiabučio namo. Kelio ženklo, draudžiančio statyti automobilius šioje vietoje, nebuvimas, nepaverčia šios vietos transporto priemonių stovėjimo aikštele.

Būdamas atidus vairuotojas, žinodamas Kelių eismo taisykles, P. G. negalėjo nesuprasti, kad užvažiavo ant bortelio, kur tolimesnis transporto priemonių judėjimas ir stovėjimas draudžiamas, ir nestatyti automobilio KET neleistinoje vietoje. Kiekvieno vairuotojo pareiga, paliekant automobilį, įsitikinti, ar jį pastatė nepažeisdamas KET, nepriklausomai nuo to, kaip ir kokiu tikslu jis įvažiavo į automobilio statymo vietą.

Išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą ir pripažinus P. G. kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje, nuobauda jam buvo skirta ANK 417 straipsnio 2 dalies sankcijos ribose, atsižvelgus į ANK 34 str. numatytas nuobaudų skyrimo taisykles.

Administracinės teisenos uždaviniai, įtvirtinti įstatyme, įpareigoja teismą užtikrinti, kad būtų saugoma Lietuvos Respublikos visuomeninė santvarka, visų piliečių ir kitų asmenų teisės ir laisvės, teisėti interesai, taip pat nustatyta valdymo, valstybinė ir viešoji tvarka. Teisėsaugos institucijos ir ypatingai teismas privalo stiprinti teisėtumą, auklėti piliečius, kad šie tiksliai ir nenukrypdami laikytųsi Lietuvos Respublikos Konstitucijos bei kitų įstatymų, gerbtų kitų piliečių, kitų asmenų teises, garbę ir orumą, sąžiningai vykdytų savo pareigas ir jaustų atsakomybę visuomenei. Visi asmenys, kurie pripažįsta savo neteisėtą elgesį, ir kurie visais įmanomais būdais stengiasi išvengti atsakomybės, vienodai atsako prieš Lietuvos Respublikos įstatymus, turi susilaukti teisingos ir privalomos jiems atsakomybės (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 21 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-140-716/2017).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus visas bylos aplinkybes, manome, kad P. G. nusižengimas kvalifikuotas tinkamai, administracinio nusižengimo protokolas – teisėtas, nuobauda paskirta sankcijos ribose, Institucijos nutarimas – teisėtas ir pagrįstas (b. l. 30-31).

Pareiškėjas P. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad jam buvo neteisingai paskirta nuobauda, kadangi jis automobilį prisiparkavo pagal visus kelio ženklus ir atitinkamas KET taisykles. Mano, jog automobilį buvo priparkavęs tinkamai, aplink nebuvo jokių kelio ženklų, nurodančių kaip statyti automobilį, dėl to jis pastatė jį taip, pat kaip ten stovėjo kiti automobiliai. Teismo posėdžio metu parodžius nuotrauką patvirtino, jog buvo automobilį pastatęs būtent taip, kaip užfiksuota nuotraukoje (b. l. 5). Automobilį prisiparkavo daugiabučio namo kiemo teritorijoje esančioje aikštelėje, kuri skirta automobilių stovėjimui; mano, kad tai buvo tinkama teritorija automobilio parkavimui, ten nedraudžiama taip statyti automobilį (b. l. 3). Toje vietoje nėra kelio ženklų, dėl to nedraudžiama statyti automobilį taip, kaip jis jį pastatė. Nurodė, kad jis neužvažiavo ant žalios vejos, pro medį eina bortas, o ten šalia yra įvažiavimas. Mano, kad ten esantis bortas yra likęs nuo sovietinių laikų, ten nėra veja. Normalus bortelis yra po dešine, kur eina šaligatvis. Nurodė, kad yra ne vilnietis, tačiau 2024 m. kovo 27 d. buvo Vilniuje. Automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso ne jam, tačiau jis buvo vairuotojas. Nurodė, kad iš nuotraukų matosi, jog ten, kur stovi jo galiniai ratai ir kitur yra ta pati danga. Jei toje vietoje aiškiai matytųsi, jog yra šaligatvis ar kažkokia veja, ten nebūtų statomi automobiliai. Šiuo atveju jis pastatė automobilį galvodamas, jog tai yra tinkama tam vieta ir jog nepadarė jokio pažeidimo (b. l. 33-36).

L. V. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad yra Vilniaus miesto savivaldybės viešosios tvarkos grupės vyriausiasis specialistas. Nurodė, kad paskutiniu metu pradėjo gauti daug žmonių skundų dėl minėtu adresu daromų KET pažeidimų, o būtent – dėl minėtu adresu esančio daugiabučio pastato kieme statomų tam neskirtoje vietoje automobilių. Pagal minėtus skundus jam buvo suformuota užduotis nuvykti minėtu adresu ir užfiksuoti pažeidimus, vienas iš minėtų pažeidėjų buvo ir Pareiškėjas. Nurodė, kad užfiksuotose nuotraukose matosi, kad yra užvažiuota ant kelio borto – ten yra ne linija, o betoninis bortas. Buvo galiniu ratu, t. y. važiuojant galu, užvažiuota ant borto, iš vairuotojo pusės matosi, kad eina šaligatviai. Toje vietoje buvo nesenai atlikta gatvės rekonstrukcija, atitinkamai buvo sutvarkytas gerbūvis ir gyventojai piktinasi, kad tai yra pažeidinėjama. Ten esantys kelio borteliai nustato, jog tai nėra eismui skirta teritorija, tačiau jie yra piktybiškai išvažinėti, praktiškai sulyginti su žeme, nes ne tik Pažeidėjas taip pažeidinėja tvarką (minėtoje vietoje per šiuos metus buvo užfiksuoti jau 23 pažeidimai). Nurodoma, jog toje vietoje automobiliams yra palikta vieta stovėti prie pastato, kur yra speciali aikštelė, ten parkavimo vietos yra apmokestintos. Mano, kad dėl to nenuostabu, jog žmonės, bandydami išvengti mokesčio už parkavimą, bando gudrauti ir parkuotis ten, kur negalima pagal KET, t. y. tam neskirtose vietose. Minėta vieta, kur Pažeidėjas prisiparkavo, buvo tikrai neskirta parkavimuisi. Toje vietoje nėra kelio ženklų (nei draudžiančių, nei leidžiančių parkuotis), tačiau pagal kelio dangą gali kilti įtarimas, kad tai nėra skirta parkavimuisi vieta. Iš nuotraukų matosi, kad iš kairės pusės yra žolė, šalia stovi medis, tačiau galimai dėl sunešto purvo, buvusių oro sąlygų ir to, kad mašinos ten važinėja, ten buvęs bortelis buvo palaidotas ir pilnai neatliko savo funkcijų. Be to, toje vietoje yra nuokalnė, kas irgi turėtų sukelti įtarimą, kadangi visos aikštelės yra išlygintos. Leidžiamoje vietoje parkuotis yra asfaltas, tačiau jis su duobėmis. O šiuo atveju, buvo prisiparkuota ant žolės (b. l. 33-36).

Institucijos, priėmusios skundžiamą Nutarimą, atstovas į teismo posėdį neatvyko, jam buvo tinkamai pranešta apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą, atsiliepime prašė nagrinėti skundą atstovui nedalyvaujant. Atsižvelgiant į tai, skundas išnagrinėtas nedalyvaujant Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui.

Skundas netenkinamas.

Nagrinėjant skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, teismas patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundžiamu Nutarimu nubaustas už tai, kad jis kad jis 2024 m. kovo 27 d. 12.36 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sustojo ir stovėjo KET draudžiamoje vietoje: transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtoje teritorijoje, šiais veiksmais pažeidęs KET 150.15 punktą.

Teismas, nagrinėdamas bylą, vadovaujasi byloje surinktais faktiniais duomenimis, t. y. administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais (ANK 569 straipsnio 1 dalis).

ANK 417 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinė atsakomybė už sustojimą ir stovėjimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimą ir stovėjimą nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimą.

Kelių eismo taisyklių 150.15 punkte numatyta, kad kelio ir įvažiavimo (išvažiavimo) į (iš) šalia kelio esančią (-os) teritoriją (-os) važiuojamųjų dalių sankirtoje ir arčiau kaip 5 m atstumu nuo jos (toje kelio pusėje, kurioje yra nurodytas įvažiavimas (išvažiavimas) į (iš) šalia kelio esančią (-os) teritoriją (-os)), išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo vietą nurodantys kelio ženklai.

Ginčo byloje dėl faktinių aplinkybių, t. y. kad P. G. vairuotas automobilis buvo pastatytas nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje, nėra. Ginčas byloje kyla dėl to, ar automobilis buvo pastatytas pažeidžiant ar vykdant KET reikalavimus.

Pareiškėjas skunde prašo nutraukti administracinę teiseną asmens atžvilgiu bei panaikinti jam paskirtą baudą (b. l. 2). Teismo posėdžio metu P. G. laikėsi pozicijos, jog automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį jis vairuoja, minėtoje vietoje priparkavo tinkamai – nepažeisdamas KET reikalavimų, kadangi aplink nebuvo jokių kelio ženklų, toje vietoje nesiskyrė danga, t. y. nurodė, priparkavęs automobilį taip, kaip kiti toje aikštelėje stovėję automobiliai.

Teismas savo iniciatyva, siekdamas pašalinti pareiškėjo skunde keliamas abejones ir nustatyti objektyvias įvykio aplinkybes, iškvietė į teismo posėdį pranešėją apie pažeidimą – liudytoją V. M. Teismo posėdžio metu liudytojas V. M. patvirtino, kad tai jo darytos nuotraukos. Tai yra (duomenys neskelbtini) mikrorajonas, (duomenys neskelbtini) gatvė. Minėtoje gatvėje nesenai buvo rekonstruota, ten buvo atlikti gerbūvio darbai ir toje vietoje nuolat netinkamai yra paliekami stovėti automobiliai. Nurodė, jog jo padarytose nuotraukose, kuriose užfiksuotas Pareiškėjo paliktas stovėti automobilis, yra aiškiai matyti, kad Pareiškėjas automobilį prisiparkavo netinkamai, t. y. ant žalios vejos (nors pripažino, jog ant žaliosios dangos (t. y. žolės vejos) galėjo būti žvyro prinešto dėl kitų pažeidėjų daromų analogiškų pažeidimų, kuomet ant žalios vejos dangos yra prinešamas purvas dėl oro sąlygų ir kitų priežasčių) bei pravažiuojant galiniais ratais kelio bortelį, kuriuo yra atskirta žalioji zona. Šias aplinkybes patvirtina ir nuotraukos, kuriose buvo užfiksuotas pažeidimas. Apklaustas liudytojas V. M. pažymėjo, jog minėtu adresu galima parkuotis tik prie pastato esančioje specialioje aikštelėje su asfalto danga ir kurioje parkavimosi vietos yra apmokestintos. Liudytojas pažymėjo, jog tai, kad Pareiškėjas netinkamai prisiparkavo patvirtina ne tik netinkama kelio danga, bet ir tai, kad automobilis yra priparkuotas nuokalnėje – kadangi Vilniaus mieste esančios parkavimosi aikštelės yra išlygintos. Teismas neturi pagrindo abejoti liudytojo parodymais, nes jie atitinka kitus byloje esančius įrodymus.

Bylos medžiagoje esančios įvykio fotonuotraukos (b. l. 3-5), iš kurių matyti, kad automobilis „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pastatytas ir paliktas stovėti neleistinoje vietoje, kuri yra nepritaikyta nei eismui, nei stovėjimui. Minėta automobilio stovėjimo vieta nėra specialiai įrengta, joje kelio ženklais nėra leidžiamas transporto priemonių stovėjimas. Be to, matyti, jog automobilio galiniai ratai stovi ties plytelėmis išdėtos kelio dalies. Pagal KET 3.16 punktą transporto priemonių stovėjimo aikštelė yra teritorija, skirta ar pritaikyta transporto priemonėms stovėti. Vieta, kurioje stovi P. G. vairuotas automobilis neturi automobilių stovėjimo aikštelėms būdingų požymių, t. y. ji neišasfaltuota, nėra įrengtas 528 kelio ženklas „Stovėjimo vieta (Transporto priemonių stovėjimo vieta)“, ši vieta nepritaikyta automobilių stovėjimui.

Teismas pažymi, kad draudimą statyti automobilius tam tikroje vietoje įtvirtina ne tik draudžiamieji ženklai, tačiau ir bendresnės KET nuostatos. KET 150 punkte nustatyti bendro pobūdžio draudimai dėl sustojimo ar stovėjimo bei sustojimą ir stovėjimą draudžiantys ženklai kiekvienu šiuo atveju nėra statomi. Jei ir nėra automobilių stovėjimą ar sustojimą draudžiančio kelio ženklo, tai dar nereiškia, kad toks veiksmas, t. y. automobilio statymas atitinkamoje teritorijoje, yra leidžiamas. KET privalančiam išmanyti vairuotojui šie draudimai turi būti žinomi ir be draudžiamųjų kelio ženklų.

Nors teismo posėdžio metu Pareiškėjas teigė, jog vietoje, kurioje pastatė automobilį nebuvo žalioji zona, buvo žvyro ir aplink taip automobilius statė kiti automobiliai, dėl to ir jis atitinkamai prisiparkavo, tačiau teismas pažymi, kad žalioji zona vien dėl ten statomų ar važiuojančių automobilių yra išvažinėta, ištrypta, sudžiūvusi ir pan., nekeičia jos kaip vejos (žaliosios zonos) statuso ir neįteisina automobilių statymo joje, t. y. iš neteisėto daugelio vairuotojų elgesio nė vienam jų teisė pageidaujamai elgtis neatsiranda. Tai, kad ta vieta, kurioje buvo pastatytas P. G. vairuotas automobilis, yra išvažinėta, turinti žvyro, nepaneigia jo neteisėto elgesio ir tokiais vairuotojo veiksmais, prisidedama prie vejos naikinimo, taip besielgiantis asmuo negali tikėtis, kad šie jo veiksmai bus vertinami kaip nepažeidžiantys jokių teisės aktų reikalavimų. Kaip minėta, vairuotojas turi vadovautis ne tik literatūriniu vejos apibrėžimu, bet ir bonus pater familias (protingo ir racionalaus, apdairaus ir atidaus, rūpestingo ir atsakingo žmogaus) elgesio standartu, įgalinančiu suvokti, kur automobilis neturėtų būti statomas, siekiant tos vejos nepažeisti, siekiant vykdyti KET reikalavimus. Bet kuriu atveju, fotonuotraukose užfiksuota automobilio „BMW“ stovėjimo vieta, kurios P. G. neginčija, tik sau naudinga linkme interpretuoja jos apibudinimą, akivaizdžiai nėra skirta nei transporto priemonių eismui, nei jų stovėjimui. Dėl to P. G. pagrįstai pripažintus kaltu pažeidęs KET 150.15. punktą, ir jo veika teisinga kvalifikuota kaip administracinis nusižengimas, numatytas ANK 417 straipsnio 2 dalyje.

Už ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą sankcijoje yra nustatyta bauda nuo 30 iki 90 Eur. Šiuo atveju Pareiškėjui nebuvo nustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Tuo tarpu nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – kad tame pačiame ANK straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą jis padarė pakartotinai, kol dar nepasibaigęs ANK 40 straipsnyje nustatytas terminas. Administracinių nusižengimų registro išrašas patvirtina, kad P. G. daug kartų baustas administracine tvarka (b. l. 20-22). Pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį baustas 2023 m. gegužės 11 d. (ROIK: (duomenys neskelbtini)), priimtu nutarimu, paskirta 15 Eur bauda, sumokėta. Teismas sprendžia, kad nuobauda parinkta tinkamai, atsižvelgiant į baudų skyrimo taisykles ir byloje surinktus duomenis.

Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, teismas konstatuoja, kad skundžiamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos grupės vyriausiojo specialisto 2024 m. liepos 4 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13-ANR_N-10766-2024, kuriuo P. G. buvo nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį 60 Eur bauda, yra teisėtas ir pagrįstas. Tokiu būdu teismas atmeta administracinėn atsakomybėn patraukto P. G. skundą, o Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos grupės vyriausiojo specialisto 2024 m. liepos 4 d. nutarimą kaip pagrįstą ir teisingą palieka nepakeistą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos grupės vyriausiojo specialisto 2024 m. liepos 4 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13-ANR_N-10766-2024 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) palikti nepakeistą ir P. G. skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Kristina Grinevičiūtė