Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2014-06-12 · Administracinė byla Nr. I-2464-643/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-06-12
Bylos Nr.
I-2464-643/2014
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-05123-2013-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Margarita Stambrauskaitė
Pareiškėjas
A. J.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno
Trečiasis asmuo
Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos
Kategorijos
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-2464-643/2014Proceso Nr. 3-61-3-05123-2013-0Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2.; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. birželio 12 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Margarita Stambrauskaitė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. J. skundą atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas A. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–3), prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, po 30 Lt neturtinės žalos už kiekvieną parą praleistą kalinimo įstaigose nuo 2011 m. rugsėjo 18 d.

Pareiškėjas nurodo, kad jis nuo 2011 m. rugsėjo 18 d. iki 2013 m. kovo 14 d. buvo kalinamas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – ir Lukiškių TI-K), nuo 2013 m. kovo 14 d. iki skundo padavimo teismui buvo kalinamas Kauno tardymo izoliatoriuje (toliau – ir Kauno TI). Paaiškino, kad jis buvo laikomas perpildytose kamerose, kartu su dar trimis asmenimis, kiekvienam asmeniui tekdavo po 2 kv. m. arba net mažiau negu 2 kv. m., įskaitant baldus ir sanitarinį mazgą. Pažymėjo, jog kameroje iš esančio atviro tualeto nuolat sklisdavo nuodingas fekalijų kvapas, veisėsi musės, kriauklė labai maža, kurioje kaliniai ne tik prausdavosi bet ir skalbdavosi rūbus. Pareiškėjo teigimu, sanitarinis mazgas, kriauklė, dvi dviaukštės lovos, taburetė ir spintelė užimdavo 6 kv. m. kameros ploto, todėl keturiems asmenims judėti kameroje likdavo mažiau nei 2 kv. m., trūkdavo privatumo, gryno oro, kameroje būdavo nuolatos drėgna, maistą valgyti turėjo pasidėjęs ant kelių. Kadangi teko kvėpuoti nuodingomis metano dujomis, ir dėl patirto nuolatinio streso, t.y. dėl tokių nežmoniškų kalinimo sąlygų, pareiškėjas nurodo, jog pablogėjo jo sveikata. Atsižvelgiant į tai, prašo teismo priteisti neturtinę žalą.

Atsiliepimas

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Kauno tardymo izoliatoriaus, atsiliepime į skundą (b. l. 15–17) prašė pareiškėjo A. J. skundą, kiek tai liečia jo buvimą Kauno TI, atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad Kauno TI nėra kamerų, kurių plotas yra 8 kv. m. Mažiausios kameros – 8,43-8,62 kv. m. ploto yra drausmės izoliatoriaus kameros, kuriose, esant reikalui, laikomas tik vienas asmuo. Visu skundžiamu laikotarpiu pareiškėjas Kauno TI buvo laikomas 217 pilnų parų. Kauno tardymo izoliatorius pripažįsta, kad dėl objektyvių priežasčių atskirais laiko tarpais (90 parų) pareiškėjas buvo laikomas mažesnio, nei 2010 m. gegužės 11 d. Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu Nr. V-124 nustatyto minimalaus ploto, reglamentuojančio vienam laikomam asmeniui tenkančio ploto (3,6 kv. m.) normą. Tokie pažeidimai yra susiję su etapuojamų suimtųjų (nuteistųjų) skaičiumi ir suėmimo vykdymo režimo reikalavimais, t.y. objektyviomis aplinkybėmis, kurios nuo tardymo izoliatoriaus nepriklauso ir yra besąlygiškai vykdomos.

Dėl pareiškėjo teiginio, kad jis buvo laikomas antisanitarinėmis sąlygomis, Kauno TI nesutinka ir nurodo, jog kameros yra įrengtos taip, kaip reikalauja tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės. Klaidinantis teismą yra pareiškėjo teiginys, kad kamerose, kuriose jis buvo laikomas įrengti atviri tualetai, iš kurių sklinda fekalijų kvapas ir pareiškėjui mirtingos metano dujos. Pažymėjo, jog Kauno tardymo izoliatoriuje įrengti klozetai atitinka Lietuvos standartą LST EN 997/AC. Jų konstrukcija neleidžia kanalizacijos dujoms išeiti į patalpą. Be to, dėl fekalijų kvapo ir metano dujų Kauno tardymo izoliatorius nėra gavęs pastabų iš patalpas tikrinančio Kauno higienos centro. Jo atliktų patikrinimų aktuose nėra pareikšta pastabų dėl kamerų įrengimo ar antisanitarinių sąlygų. Pažymėjo ir tai, kad švarą ir tvarką kamerose privalo palaikyti patys jose laikomi asmenys. Naudojimosi dušu sąlygos taip pat atitinka nustatytus normatyvų reikalavimus.

Kauno TI nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad dėl netinkamų laikymo sąlygų jam pablogėjo sveikata. Mano, kad toks pareiškėjo teiginys yra abstraktus, neatitinkantis tikrovės. Pažymėjo, jog pareiškėjo sveikata, jam būnant Kauno TI nepablogėjo, o kai kuriais atžvilgiais būnant netgi pagerėjo, pvz. buvo sutvarkyti sugedę dantys. Dėl neturtinės žalos atlyginimo, nurodo, jog Kauno TI pareigūnų veiksmai A. J. atžvilgiu buvo teisėti, todėl pareiškėjo prašymas priteisti po 30 Lt neturtinės žalos už kiekvieną buvimo dieną Kauno TI yra nepagrįstas.

Atsiliepimas

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, atsiliepime į skundą (b. l. 39–46) prašė pareiškėjo A. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pareiškėjas buvo atvežtas į įstaigą 2011 m. rugsėjo 19 d. ir buvo laikomas iki 2013 m kovo 14 d. Atsakovė pažymėjo, jog nuo 2010 m. balandžio 11 d. įsigaliojo nauja Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nėra nustatyta. 2010 m. gegužės 11 d. Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-124 nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m. ploto. Pažymėjo, kad tam tikrais laikotarpiais pareiškėjui tenkantis plotas kameroje pilnai atitiko nustatytą reikalavimą, t.y. ne mažiau kaip 3,6 kv. m. ploto kiekvienam asmeniui. Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas į Lukiškių TI-K administraciją su skundais dėl prastų laikymo sąlygų nesikreipė. Paaiškino, kad Lukiškių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytas laikymo sąlygas nuteistiesiems bei suimtiesiems. Pažymėjo, kad Lukiškių TI-K administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančiųjų įstaigoje skaičiaus, nes į Lukiškių TI-K asmenys pristatomi ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti arba dėl bylų nagrinėjimo teismuose, todėl jų nepriimti neturi teisinio pagrindo. Pažymėjo, kad skirstant asmenis į kameras yra laikomasi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje numatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų. Esant tokiai situacijai tardymo izoliatoriaus administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką t.y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Paaiškino, kad kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas, įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką bei švarą kamerose, reikalingas inventorius (šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras) yra išduodamas į kameras, karantino kameras valo ūkio brigados paskirtas nuteistasis. Siekiant palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K yra sudaręs ir paslaugų teikimo sutartį su UAB „Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis“, kuri nuolatos atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Taip pat pažymėjo, kad Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Pažymėjo ir tai, kad apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.

Dėl neturtinės žalos priteisimo, paaiškino, kad remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 4 dalimi, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik tuo atveju, jeigu yra nustatytas žalos padarymo faktas. Žala yra vienas iš civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda, nes nėra delikto. Nurodo, kad konkrečiu nagrinėjamu atveju nėra būtinos CK 6.271 str. nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos. Todėl, mano, kad pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas atsiliepime į skundą (b. l. 11–14)) taip pat prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, kad Lukiškių TI-K ir Kauno TI būtu sąmoningai siekęs nežmoniškai su juo elgtis. Skunde teismui pareiškėjas iš esmės nurodė tik vieną esminį nusiskundimą - gyvenamojo ploto trūkumą, taigi iš to galima spręsti, kad laikymo sąlygos iš esmės buvo patenkinamos ir negalėjo sukelti žymių nepatogumų. Pažymėjo ir tai, kad pareiškėjas dėl netinkamų laikymo sąlygų į Kalėjimų departamentą ginčui aktualiu laikotarpiu nesikreipė. Kalėjimo departamento teigimu, pareiškėjas nesilaikė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 183 straipsnyje nustatyto privalomo bausmių vykdymo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų ir sprendimų apskundimo tvarkos. Nurodė, jog tokios tvarkos nesilaikymas sąlygoja konkrečias Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) nustatytas teisines pasekmes, t. y. nesilaikius konkrečiai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos, teismas priimti skundą atsisako.

Dėl reikalavimo priteisti neturtinę žalą, trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, pagal CK VI knygos XXII skyriaus pirmo skirsnio nuostatas, pagrindas civilinei atsakomybei atsirasti yra neteisėti atsakovo ar jo pareigūnų, tarnautojų, darbuotojų veiksmai ar neveikimas, žala, priežastinis ryšys tarp veiksmų (neveikimo) ir žalos bei kaltė. Pareiškėjas siekia žalos atlyginimo, todėl privalo visas šias aplinkybes įrodyti, tačiau pareiškėjas jokių įrodymų, kuriuos būtų galima įvardinti objektyviais, nepateikė, taip pat nedetalizavo jokių aplinkybių, kurios galėtų paliudyti apie jam padarytą neturtinę žalą. Kalėjimų departamento teigimu, pareiškėjas remiasi abstrakčiais teiginiais ir nesistengia pagrįsti bei konkrečiai įvardyti valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo kalbėti apie žalos atlyginimą. Pareiškėjas skunde teismui nenurodo, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai paskaičiuotas. Todėl mano, kad pareiškėjas nepatyrė skunde minimų neigiamų išgyvenimų, fizinių nepatogumų, papildomo diskomforto bei gyvenimo kokybės pablogėjimo. Šios aplinkybės taip pat įrodo, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi galimai siekdamas sau tik turtinės naudos (pasipelnyti) iš valstybės. Pažymėjo ir tai, kad pareiškėjas minėtose įstaigose buvo laikomas tokiomis pat sąlygomis, kaip ir visi kiti asmenys, mano, jog jokių išimčių, kad būtų pablogintas jo buvimas minėtose įstaigose nebuvo.

Be to, atkreipė dėmesį į tai, jog neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Mano, kad ne visais atvejais tam, kad būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Pagrįsdamas savo poziciją Kalėjimų departamentas remiasi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad:

Pareiškėjas A. J. 2011 m. rugsėjo 19 d. buvo atvežtas į Lukiškių TI-K ir buvo laikomas iki 2013 m. kovo 14 d. (b. l. 39–43, 47–48). Nuo 2013 m. kovo 14 d. buvo atvežtas į Kauno TI ir laikomas iki 2013 m. spalio 23 d. (b. l. 16).

Nuo 2009 m. gruodžio mėn. UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ (buvusi UAB „Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis“) teikia vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus Lukiškių TI-K (b. l. 49–59).

Lukiškių TI-K 2013-10-29 pažymose Nr. 24-3722 ir Nr. 24-3724 pažymėta, jog pareiškėjas A. J., būdamas Lukiškių TI-K, ginčijamu laikotarpiu su rašytiniais prašymais, skundais ar pasiūlymais dėl netinkamų laikymo sąlygų į įstaigos administraciją nesikreipė (b. l. 60–61).

Iš byloje esančios pareiškėjo A. J. asmens sveikatos istorijos Nr. 05-A/2012/7346 (b. l. 24–38, 63–77) matyti, kad pareiškėjui atvykus į LTI-K, buvo atlikta pirminė jo sveikatos apžiūra bei padaryti reikiami tyrimai savijauta gera, nusiskundimų nėra (b. l. 25, 30–33). Daugiausia nusiskundimų pareiškėjas jo buvimo Lukiškių TI-K metu turėjo dėl sugedusių dantų, todėl dažniausiai buvo lankytasi pas gydytoją-odontologą (b. l. 26–29). Taip pat pareiškėjas laikotarpiu nuo 2011 m. gruodžio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 7 d. buvo hospitalizuotas Laivės atėmimo vietų ligoninėje dėl prakirsto antakio ir akies sutinimo (b. l. 34–36). Pareiškėjui būnant Kauno TI didelių sveikatos nusiskundimų, išskyrus negalavimus dėl dešinės ausies, nenustatyta (b. l. 38).

Byloje ginčas kyla dėl atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K ir Kauno TI, pareigos atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė laikotarpiu nuo 2011 m. rugsėjo 19 d. iki 2013 m. kovo 14 d. kalint Lukiškių TI-K ir laikotarpiu nuo 2013 m. kovo 14 d. iki 2013 m. spalio 15 d. (kreipimosi į teismą dienos, b.l. 1), kalint Kauno TI dėl netinkamų kalinimo sąlygų. Pareiškėjas nurodo, kad buvo kalinamas nežmoniškomis, antisanitarinėmis, žiauriomis sąlygomis, periodiškai kartu su 2-3 asmenimis iki 8 kv. m. ploto kameroje. Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų patyrė stresą, pablogėjo sveikata. Taigi, byloje keliamas atsakovės Lietuvos valstybės deliktinės atsakomybės klausimas.

Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalimi, draudžiama kalinamąjį kankinti, žaloti, žeminti jo orumą arba žiauriai su juo elgtis. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas humanizmo principas reiškia, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Kadangi analizuojamu atveju pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų, taip pat yra aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. CK 6.250 straipsnio 1 dalis numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, ką ne kartą yra konstatavęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, Nr. A502-734/2009) ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (2008-11-18 sprendimas byloje S. prieš Lietuvą).

Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukelia šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje K. prieš Lenkiją, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą V. prieš Lietuvą).

Laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiūros organizavimą reglamentuoja Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 (Žin., 2010, Nr. 41-1999), kurios bendrosiose nuostatose be kita ko nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka, užtikrinta sveikatos priežiūra. Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1. punkte nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip – 3,6 kv. m.

Remiantis byloje pateiktais duomenimis (b. l. 4-5, 16, 18, 19, 20, 21, 22, 23) nustatyta ir ginčo tarp šalių iš esmės nėra, kad pareiškėjas A. J. Kauno TI atskirais laikotarpiais (viso 90 parų) ir Lukiškių TI-K laikotarpiais nuo 2011 m. rugsėjo 19 d. iki 2011 m. gruodžio 1 d. bei nuo 2011 m. gruodžio 7 d. iki 2013 m. kovo 14 d. (išskyrus 14 d., kai jam buvo užtikrintas 3,6 kv.m. plotas) pareiškėjui tenkantis plotas kameroje neatitiko nustatytų ploto reikalavimų. Byloje taip pat nustatyta, kad Lukiškių TI-K administracija atsiradus galimybei ėmėsi veiksmų perkelti pareiškėją arba iš jo kameros kitus kalinius į laisvesnes kameras, t.y. stengėsi, kad suimtieji bei nuteistieji tokiomis perpildytomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką. Be to, tiek atsakovas, tiek trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimuose neneigė, kad kalinamųjų skaičius Lukiškių TI-K nuolat viršijamas ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytos ribos, tačiau atkreipė dėmesį, kad visuomet stengiamasi pagal esamas galimybes perkelti kalinius į laisvesnes kameras. Nustatytos faktinės aplinkybės leidžia konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumą, t.y. pareiškėjas buvo kalinamas pažeidžiant Lietuvos higienos normos HN 76:2010 6 p. ir Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 1.3.1. punktą, neužtikrinant jam minimalaus 3,6 kv.m. ploto.

CK 6.247 straipsnis nustato, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo pagrįstumo klausimą, nepakanka nustatyti, kad šiuo atveju LTI-K pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar dėl to buvo padaryta žala, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą.

Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, jog nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, turi būti taikomi kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principai (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. A756-122/2010, A438-121/2009, A502-734/2009). Asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, neabejotinai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009, EŽTT 2008-11-18 sprendimas byloje S. prieš Lietuvą).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (LVAT 2007 m. birželio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-653/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A146-39/2012; 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje A438-336/2012 ir kt.). Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (LVAT 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje A438-336/2012 ir kt.).

Pareiškėjo teiginys, kad dėl buvimo per mažo ploto kamerose, jis patyrė stresą, ir dėl to pablogėjo jo sveikata nėra patvirtintas jokiais objektyviais įrodymais.

Teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjui didžiąją dalį jo kalinimo laikotarpio (apie 1,5 metų) nebuvo tinkamai užtikrinta jo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas, t.y. turėti ne mažiau kaip 3,6 kv. m. gyvenamojo ploto, kaip tai Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 1.3.1. punkte. Visa tai galėjo sukelti pareiškėjui tam tikrų fizinių nepatogumų, diskomfortą, tam tikrų sveikatos sutrikimų. Lukiškių TI-K ir Kauno TI šiuo atveju neveikė taip, kaip pagal įstatymus turėjo veikti, todėl konstatuotina, kad tarp nurodytų atsakovo pažeidimų ir pareiškėjui kilusių padarinių egzistuoja priežastinis ryšys. Pareiškėjo patirtų pažeidimų trukmė ir mastas neleidžia jų vertinti kaip vienkartinių ar trumpalaikių, t. y. tokio pobūdžio, iš kurių negali būti kildinama neturtinė žala.

Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika analogiškose bylose, atsižvelgia į pareiškėjo subjektinių teisių pažeidimo mastą, šių pažeidimų trukmę, sukeltus fizinius nepatogumus bei Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas (minimali mėnesinė alga – 1000 Lt; vidutinis darbo užmokestis apie 2171 Lt), teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, ir nusprendžia, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K priteistina 400 Lt, o iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno TI - 200 Lt suma neturtinei žalai atlyginti. Pažymėtina, kad byloje duomenų, jog pareiškėjo patirtos neigiamos pasekmės turėtų negrįžtamą pobūdį, jų mastas būtų itin didelis, nėra nustatyta, todėl, teismo nuomone, priteistina suma yra adekvati dėl padarytų pažeidimų patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 4 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. J. skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti A. J. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 200 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti A. J. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 400 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Likusioje dalyje skundą atmesti.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Margarita Stambrauskaitė