Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Leonas Jachimavičius, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (duomenys neskelbtini) klubo atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės G. K. ieškinį atsakovui (duomenys neskelbtini) klubui dėl visuotinio narių susirinkimo priimtų sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

1. Nutartis nėra grindžiama jokiais motyvais, išskyrus tai, kad ieškovė yra pareiškusi reikalavimą, kuriuo ginčija atsakovo valdybos priimtą sprendimą.

2. Nutartyje nenurodyti argumentai, susiję su būsimo, galimai ieškovei palankaus, teismo sprendimo įvykdymo rizika.

3. Nagrinėjamu atveju neegzistuoja grėsmė būsimo teismo sprendimo, kuriuo galimai būtų panaikintas atsakovo valdybos sprendimas dėl laikino ieškovės narystės atsakovo klube sustabdymo, įvykdymui.

4. Įstatyme nėra numatyta skundžiama nutartimi taikyta laikinoji apsaugos priemonė-asociacijos valdybos organo sprendimo sustabdymas.

5. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra neadekvačios byloje pareikštam reikalavimui, neatitinka proporcingumo, protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų.

6. Skundžiama nutartis nepagrįstai riboja atsakovo, kaip asociacijos, laisvę laisvai tvarkyti savo vidaus reikalus, veikti pagal savo nusistatytas taisykles, įskaitant teisę laisvai pasirinkti savo narius steigimo dokumentuose nurodytiems tikslams įgyvendinti.

7. Taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra tapačios ieškinyje pareikštam reikalavimui.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo nagrinėjimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Pagrindinis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas, užtikrinti ieškinį, būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Pagal laikinųjų apsaugos priemonių instituto civiliniame procese paskirtį ir esmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti gali būti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios susijusios su pareikštais ieškinio reikalavimais (CPK 145 str. 2 d.). Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nesprendžia bylos iš esmės ir nepasisako dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią būsimo teismo sprendimo įvykdymo negalimumui arba pasunkėjimui – neturi būti aiškinama vien kaip būtinumas užtikrinti teismo sprendimo rezoliucinės dalies įgyvendinimą. Laikinųjų apsaugos priemonių instituto reikšmė ir paskirtis – preliminariomis priemonėmis pašalinti arba sumažinti galimos žalos ateityje kilimą. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, yra vertinamas ne ieškinio reikalavimų pagrįstumas, o kitos aplinkybės, kaip antai grėsmė, kad galimas palankus ieškovui teismo sprendimas bus neįvykdytas arba iki bylos išnagrinėjimo bus padaryta žala įstatymo saugomiems asmenų interesams. Taikant laikinąsias apsaugos priemones reikia remtis ekonomiškumo, proporcingumo bei bendraisiais teisės principais. Proporcingumo principo taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto. Teismas turėtų atsižvelgti į galimus padarinius, kurie kiltų ieškovui, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o ieškinys būtų patenkintas, ir padarinius, kurie kiltų atsakovui, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, o ieškinys – atmestas.

Nagrinėjamu atveju ieškovės prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė yra sustabdyti 2013-01-04 (duomenys neskelbtini) klubo valdybos priimtą sprendimą dėl klubo nario G. K. narystės klube sustabdymo. Įvertinęs teisinį reglamentavimą bei byloje pateiktus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, bylą laimėjus ieškovei, kuri visą bylos nagrinėjimo laiką negalės naudotis įstatymo, įstatų suteikiamomis teisėmis, būtų pažeisti jos interesai. Tokiu atveju būtų pažeistas visų proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų gynimo pusiausvyros principas, būtų pažeistas ekonomiškumo principas civiliniame procese. Be to, ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra tiesiogiai susijusios su galimybe įvykdyti būsimą teismo sprendimą ir turi įtakos teismo sprendimo įvykdymui, jomis yra būtent siekiama užkirsti kelią tolimesniam galimam ieškovės teisių pažeidinėjimui ar naujų teisinių ginčų tarp bylos šalių kilimui.

CPK 270 str. nustatyti reikalavimai teismo sprendimui nutarčiai, šio straipsnio 4 d. 4 p,. nustatyta, kad teismas turi motyvuoti sprendimą (nutartį). 329 str. 2 d. 4 p. nustatytas vienas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, kai apeliacinės instancijos teismas naikina apskųstą sprendimą ir perduoda bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, kai sprendimas, nutartis yra be motyvų (sutrumpintų motyvų). Tačiau absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Neišsamūs motyvai reiškia CPK normų pažeidimą, tačiau šis pažeidimas vertintinas viso teismo sprendimo (nutarties) kontekste. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje, nors ir neišsamiai, tačiau nurodė prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindus, o nutartis vien tik formaliais pagrindais negali būti panaikinta. Be to, atsižvelgiant į tai, jog buvo teisinis pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, neišsamūs nutarties motyvai nagrinėjamu atveju neturėjo įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui ir teisėtumui, todėl nesudaro teisinio pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį.

Teismas sprendžia, kad naikinti skundžiamą Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 11 d. nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

CPK 80 str. 2 d. numatyta, kad už atskiruosius skundus dėl laikinųjų apsaugos priemonių mokamas 100 Lt žyminis mokestis. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo atskirasis skundas netenkintinas, atsakovo (duomenys neskelbtini) klubo sumokėtas 100 Lt žyminis mokestis nepriteistinas (CPK 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 11 d. nutartį palikti nepakeistą.