Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavelas Kujalis teismo posėdyje, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Raimondos Mackevičienės pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje J. B., gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, vykdantis individualią veiklą, baustas administracine tvarka, teistas:

1. 2022 m. balandžio 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnį ir 284 straipsnį 30 parų arešto bausme;

2. 2022 m. gegužės 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį 40 parų arešto bausme;

3. 2022 m. gruodžio 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, atidėtas 2 metams;

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. B. panaudodamas fizinį smurtą pasikėsino pagrobti svetimą turtą, o būtent: jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui, ir turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2025 m. kovo 30 d., apie 18.43 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), maršrutinio transporto stotelėje „Lūžiai“, vieną kartą galva bei du kartus kumščiu sudavė nukentėjusiajam E. Š. į veidą, taip sukeldamas jam fizinį skausmą, padarydamas akių vokų poodines kraujosruvas, o taip pat kaktos ir nosies muštines žaizdas, kurios atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą, pasikėsino pagrobti nukentėjusiajam E. Š. priklausančius du mobilaus ryšio telefonus, kurių bendra vertė sudaro 1 150 Eur, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių – nepavykus palaužti nukentėjusiojo E. Š. pasipriešinimo.

2025 m. kovo 30 d. protokole-pareiškime nurodoma, kad pareiškėjas E. Š., pageidaujantis pareikšti apie įvykį, parodė, kad 2025 m. kovo 30 d., apie 18.43 val., adresu: Vilnius, (duomenys neskelbtini), maršrutinio transporto stotelėje „Lūžiai“, jam einant gatve, priėjo nepažįstamas asmuo, kuris paprašė cigaretės. Jam davus cigaretę, jis (nepažįstamas asmuo) be jokios priežasties iš galvos trenkė į galvos sritį, po to rankos kumščiu trenkė du kartus į veido sritį, dėl ko jis nukrito ant žemės. Tada jis pradėjo sakyti, kad atiduotu jam visus savo daiktus; bandė iš striukės ištraukti jo asmeninius daiktus, o tiksliau, jo du mobiliuosius telefonus, kurių bendra vertė apie 1 150 Eur. Tačiau jis stengėsi priešintis, dėl ko nepažįstamam asmeniui nepavyko užvaldyti jo daiktų ir jis pasišalino (t. 1, e. b. l. 97-99).

2025 m. kovo 30 d. vyriausiojo patrulio D. B. tarnybiniame pranešime dėl nustatytų aplinkybių ir atliktų veiksmų nurodoma, kad 2025 m. kovo 30 d., apie 18.43 val., patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu A. S., radijo šaukiniu V1774, Vilniuje, (duomenys neskelbtini) pamatė akivaizdžiai neblaivų žmogų, kuris svirduliuodamas ir būdamas be batų, ėjo nuo Lūžių g. – (duomenys neskelbtini) sankryžos link pastato adresu Vilnius, (duomenys neskelbtini). Kaip toliau paaiškėjo, tai buvo J. B., gim. (duomenys neskelbtini). Jis dėvėjo atsegta striukę, buvo matomas jo nuogas kūnas, jo krumpliai buvo kruvini, paklausus, kas atsitiko, jis paaiškino, kad susimušė su kitu žmogumi. Bendraujant su J. B., į vietą atėjo E. Š., gim. (duomenys neskelbtini), jo veidas buvo kruvinas, kraujavo iš nosies, jis paaiškino, kad J. B. sumušė jį. E. Š. paaiškino, kad J. B. paprašė iš jo cigaretę ir vėliau be priežasties sudavė jam iš galvos į galvą, bei du kartus sudavė kumščiais, dėl ko jis nukrito ant žemės. E. Š. paaiškino, kad kada jis nukrito ant žemės, J. B. pasakė jam atiduoti viską ką jis turėjo prie savęs, bet E. Š. pradėjo priešintis, dėl ko J. B. atimti jo daiktus nepavyko. J. B. buvo nustatytas 2,18 prom. girtumas. E. Š. buvo nustatytas 1,35 prom. girtumas. Į vietą atvyko GMP 0882 ekipažas kuris apžiūrėjus E. Š. nusprendė jį tolimesniam gydymo tyrimui vežti į RVUL. E. Š. turėjo pretenzijų dėl J. B. veiksmų, tačiau dėl sveikatos būklės negalėjo parašyti pareiškimo iškart vietoje. Į įvykio vietą atvyko V1752 ekipažas, kuris perėmė J. B. dėl ROIK 0125000175296. Faktinis J. B. sulaikymo laikas 19.00 val. Buvo pradėta medžiaga, dėl kurios V1761 ekipažas pradėjo ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-11156-25. Atlikus procesinius veiksmus su J. B. ekipažas V1752 perdavė J. B. ekipažui V1761. Atlikta įvykio vietos apžiūra, kurios metu iš įvykio vietos buvo paimti dviejų raudonos spalvos dėmių nuoplovos. Buvo apklaustas pranešėjas, įvykio liudytojas, H. M., gim. (duomenys neskelbtini). Įvykis tolimesniam įforminimui buvo perduotas V1761 ekipažui (t. 1, e. b. l. 128-129).

Alkotesterio „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARKB0129 neblaivumo patikrinimo kopijoje nurodoma, kad J. B., gim. (duomenys neskelbtini), 2025 m. kovo 30 d. 19.02 val. nustatytas 2,18 prom. neblaivumas (t. 1, e. b. l. 117).

Alkotesterio „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARKB0129 neblaivumo patikrinimo kopijoje nurodoma, kad E. Š., gim. (duomenys neskelbtini), 2025 m. kovo 30 d. 19.04 val. nustatytas 1,35 prom. neblaivumas (t. 1, e. b. l. 115).

2024 m. lapkričio 18 d. patikros sertifikate Nr. 220039 nurodoma, kad alkotesterio „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARKB0129 patikros sertifikatas galioja iki 2025 m. gegužės 18 d. (t. 1, e. b. l. 116, 118).

2025 m. kovo 30 d. tyrėjo E. M. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodoma, kad 2025 m. kovo 30 d. apie 18.43 val., adresu: Vilnius, (duomenys neskelbtini), maršrutinio transporto stotelėje „Lūžiai“, J. B., gim. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatyta 2.18 prom. girtumas, panaudodamas fizinį smurtą, o tiksliau vieną kartą iš galvos trenkė E. Š., gim. (duomenys neskelbtini), po to kumščiu du kartus trenkė E. Š. į veido sritį, dėl ko jis nukrito ant žemės, bei reikalavo atiduoti E. Š. priklausančius asmeninius daiktus, kurių tiksli vertė nenustatyta, tačiau dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių J. B. nusikalstamos veikos nebaigė. Pradedamas ikiteisminis tyrimas pagal BK 22 str. 1 d. ir 180 str. 1 d. (t. 1, e. b. l. 3-12).

2025 m. kovo 30 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodoma, kad apžiūros objektas yra įvykio vieta, esanti Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Į įvykio vieta patenkama važiuojant (duomenys neskelbtini) ir sustojant viešojo transporto stotelėje „Lūžiai“. Įvykio vietoje, kairėje pusėje matosi atvira vieta, gatvės kelias su skiriamąja juostą, už kurios yra priešingos krypties eismo juosta, už kurios matosi pastatas su užrašu „(duomenys neskelbtini)“, tiesiai matosi gatvės kelias vedantys link Šešuolių g. sankryžos, dešinėje pusėje yra juodos spalvos šiukšliadėžė, už kurios yra viešojo transporto laukimo paviljonas-stotelė. Už viešojo transporto laukimo paviljono-stotelės yra suoliukas, už kurio yra kelio ženklas „stotelė“ su užrašu „Lūžiai“. Šalia juodos spalvos šiukšliadėžes matosi, kad ant pėsčiųjų tako yra raudonos spalvos dėmė, kurios nuoplova paimta ir supakuota į voką Nr. 1. Taip pat, šalia kelio ženklo „stotelė“ su užrašu „Lūžiai“, ant pėsčiųjų tako matosi raudonos spalvos dėmė, kurios nuoplova paimta ir supakuota į voką Nr. 2. Už minėto kelio ženklo „stotelė“ su užrašu „Lūžiai“, kairėje pusėje, ant važiuojamosios kelio dalies matosi išbarstytos daržovės, bulvės. Įvykio vietoje nėra akivaizdžiai matomų vaizdo stebėjimo kamerų. Daugiau įvykio vietoje jokių objektų, pėdsakų nėra ir nepaimta (t. 1, e. b. l. 13-15, 16-26).

2025 m. kovo 30 d. apklaustas nukentėjusysis E. Š. parodė, kad 2025 m. kovo 30 d., apie 18.00 val. išėjo iš savo namų ir planavo važiuoti pas savo draugę, pakeliui užėjo į parduotuvę „Maxima“ Taikos g. 162A, Vilnius, apsipirkti. Išėjus iš parduotuvės ėjo link autobusų stotelės „Lūžiai“, kuri yra (duomenys neskelbtini) g., link savo draugės. Apie 18.43 val. jam atėjus prie „Lūžiai“ stotelės, pastebėjo stotelėje sėdinti vyrą, kuris buvo basas, be batų. Jam priėjus stotelę, nepažįstamas vyras paprašė cigaretės ir jis jam vieną cigaretė davė. Padavus vieną cigaretę šis iš karto pareikalavo atiduoti viską ką turi, jis atsakė, kad nieko jam neduos. Tada savo striukės kišenėje turėjo du išmaniuosius telefonus, vienas jų „Samsung Galaxy S20 FE“, IMEI Nr. 1 354791645813078, IMEI Nr. 2 358890545813075, kurį vertina apie 150 Eur, kitas „Samsung Galaxy Z Fold5“, IMEI Nr. 1 353227411487095, IMEI Nr. 2 354332791487092, kurį vertina apie 1 000 Eur. Pasakius nepažįstamajam vyrui, kad savo daiktų neatiduos, vyras vėl pradėjo reikalauti daiktų, jis vėl jam atsakė, kad nieko neduos. Tada šis vieną kartą iš galvos trenkė jam į galvos sritį, o po to kumščiu trenkė jam du kartus į veido sritį, dėl ko pajuto labai stiprų fizinį skausmą ir nukrito ant žemės. Jam gulint ant žemės, šis vėl reikalavo daiktų. Gulint ant žemės vyriškis bandė lįsti į striukės kišenes, todėl jam priešinosi ir neleido atimti daiktus. Vyrui nepavykus atimti daiktų, pasišalino. Mano, kad jam nepavyko paimti daiktų, nes stipriai priešinosi ir galimai jį pastebėjo aplinkiniai asmenys. Atsikėlus nuo žemės pastebėjo (duomenys neskelbtini) g. važiuojančius pareigūnus ir iš karto pradėjo juos stabdyti ir aiškinti aplinkybes. Asmenį galėtų atpažinti. Civilinį ieškinį reikš tyrimo eigoje. Taip pat nori pasakyti, kad 2025 m. balandžio 4 d. išvyksta į Švediją, dėl ko negalės atvykti į apklausą jeigu to reikės papildomai (t. 1, e. b. l. 104-107).

2025 m. kovo 30 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad E. Š. pateikė ambulatorinio apsilankymo aprašymą, kopija, kuri gali turėti reikšmės tyrimo eigoje (t. 1, e. b. l. 130-132).

2025 m. balandžio 2 d. papildomai apklaustas nukentėjusysis E. Š. parodė, kad į Valstybinę teismo medicinos tarnyba kreipėsi 2025 m. balandžio 2 d. Tai buvo artimiausia priėmimo data. Jį bandęs apiplėšti žmogus jam yra nepažįstamas. 2024 m. balandžio 4 d. išvyksta į Švediją darbo reikalais, Lietuvoje nebus apie 2 mėn. Dėl patirto skausmo ir sužalojimo vyriškiui turi pretenzijų. Civilinį ieškinį teiks ir prašo jį pripažįsti civiliniu ieškovu. Yra dirbantis, dėl vykimo į TMT ir pačio įvykio darbovietėje nebuvo 2 dienas, galimai darbovietė už šias dienas jam nemokės. Darbe yra tiesiog suderinęs laisvas dienas. Jokios draudimo išmokos negavo, dėl nedarbingumo į gydymo įstaigą nesikreipė (t. 1, e. b. l. 108-110).

2025 m. kovo 30 d. apklaustas liudytojas H. M. parodė, kad 2025 m. kovo 30 d. apie 18.40 val. jis su savo šeima ėjo (duomenys neskelbtini) g. link (duomenys neskelbtini) g., priartėjęs prie (duomenys neskelbtini) g. – (duomenys neskelbtini) g. sankryžos iš apie 30 metrų atstumo jis pamatė, kad autobusų stotelėje „Lūžiai“ svirduliavo du žmonės. Pirmas iš jų buvo apie 40 metų, 1,70 m. ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, dėvėjo melsvos spalvos striukę, vilkėjo tamsios spalvos kelnes, avėjo avalinę, kurios apibudinti negali. Antras buvo apie 35 metų amžiaus, 1,85 m. ūgio, dėvėjo atsegta striukę, matėsi jo pilvas, vilkėjo tamsias kelnes, buvo be batų, avėjo tik vieną kojinę ant dešinės kojos, kita koja buvo nuoga. Priėjus arti stotelės, pamatė, kad vyrai galimai mušėsi, kadangi pirmo vyro, kuris dėvėjo melsvos spalvos striukę, veidas buvo kruvinas, iš nosies bėgo kraujas. Kad vienas kitam vyrai smūgiuotų, neįsidėmėjo ir nematė. Toliau, pirmas vyras buvo išbėgęs į kelią, paskiau nubėgo prie laiptų, kurie yra už stoteles. Taip pat, antras vyras be batų išbėgo į kelią, kelyje bandė perlipti tvorą, kuri yra skiriamojoje juostoje, tačiau, jam nepavykus, grįžo prie stoteles. Pamatė, kad vyrai galimai mušėsi ir vieno iš vyrų veidas yra kruvinas jis paskambino bendrosios pagalbos numeriu 112. Su šiais vyrais nebendravo. Vyras be batų pradėjo šalintis link šviesoforo, perėjo gatvę ir ėjo link „Nemuno baldų centras“ parduotuvės, kur jį sustabdė policijos ekipažas. Minėtų veiksmų neužfiksavo, nenufilmavo, taip pat nežino, ar aplinkui yra vaizdo stebėjimo kamerų. Daugiau apie įvykį nieko papasakoti negali (t. 1, e. b. l. 57-60).

2025 m. kovo 30 d. apklaustas įtariamuoju J. B. parodė, kad 2025 m. kovo 30 d. apie 14 val. jis susitiko su 3 draugais, su kuriais vartojo alkoholinius gėrimus. Trise išgėrė du butelius 0,7 l degtinės, jis jautėsi stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, neprisimena net to kaip atsirado (duomenys neskelbtini) mikrorajone. Įtarime nurodyto nukentėjusiojo asmens E. Š. nepažįsta, kokiomis aplinkybėmis jį sutiko, nurodyti negali, kadangi to visiškai neprisimena. Kaip užsipuolė, ar sudavė jam įtarime nurodytus smūgius neprisimena, kad būtų reikalavęs atiduoti įtarime minėtus telefonus ar kokius kitus daiktus, visiškai neprisimena. Ką daro, kai būna apsvaigęs nuo alkoholio, beveik niekada neprisimena, kadangi geria ne palaipsniui, o labai greitai, todėl jis apsvaigsta staiga ir tada būna sunku ką nors prisiminti. Kaltę pripažįsta iš dalies, kadangi visiškai neprisimena įvykio aplinkybių, neprisimena, kad būtų sudavęs smūgius ar būtų reikalavęs atiduoti telefonus, tačiau jeigu pareiškėjas nurodo, kad jam sudavė smūgius, taip galėjo būti, kadangi įtarime minėtas asmuo buvo sužalotas, o jis aplinkybių visiškai neprisimena. Kada atvyko policijos pareigūnai ir kokiomis aplinkybėmis buvo sulaikytas, visiškai neprisimena. Jis norėtų atlyginti žalą ir nukentėjusiojo atsiprašyti ir su juo susitaikyti. Šiuo metu yra dirbantis pagal individualią veiklą, gauna stabilias pajamas ir žalą gali atlyginti, jei bus pareikštas civilinis ieškinys (t. 1, e. b. l. 174-180).

2025 m. balandžio 8 d. papildomai apklaustas įtariamasis J. B. parodė, kad pranešimą apie įtarimą perskaitė, supranta, bei pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką. 2025 m. kovo 30 d. vakare, galimai pranešime apie įtarimą nurodytu laiku, (duomenys neskelbtini) mikrorajone esančioje maršrutinio transporto stotelėje „Lūžiai“ miegojo, nes buvo neblaivus. Dėl didelio neblaivumo aplinkybių neprisimena, tačiau neatmeta galimybės, kad viskas įvyko taip kaip surašyta pranešime apie įtarimą. Kodėl nepabaigė plėšimo, pasakyti negali, nes nežino. Neturi ką papildyti, lieka prie ankstesnių parodymų. Sutinka atlyginti civilinį ieškinį (t. 1, e. b. l. 187-189).

2025 m. balandžio 11 d. papildomai apklaustas įtariamasis J. B. parodė, kad sutinka atliginti 700 Eur civilinį ieškinį, pavedant pinigus į E. Š. banko sąskaitą. Taip pat sutinka, kad jo atžvilgiu ikiteisminio tyrimo byla būtų užbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinku su arešto bausme (t. 1, e. b. l. 190-192).

2025 m. balandžio 2 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. G 1158/2025(01), be kita ko, nurodyta, kad remiantis E. Š., gim. (duomenys neskelbtini), apžiūros ir medicinos dokumentų duomenimis: 1) E. Š. nustatytos akių vokų poodinės kraujosruvos, kaktos, nosies muštinės žaizdos. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (-ais) ar paviršiumi, galimai vienmomentiškai, prieš 1-3 paras iki apžiūros; 2) sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. E. Š. sužalojimų jam padarymo metu galėjo jausti fizinį skausmą; 3) sužalojimai padaryti mažiausiais 1 trauminiu poveikiu. Neatmetama, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu būdu ir laiku, t. y. 2025 m. kovo 30 d.; 4) nustatytų sužalojimų vietose pėdsakų, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie žalojančio daikto individualias savybes, neužfiksavo. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek kitam asmeniui kietu buku daiktus (daiktais) suduodant smūgius į tiriamojo sužalotas sritis, tiek ir pačiam tiriamajam nugriuvus ir sužalotomis sritimis kontaktuojant su kietu buku daiktu ( daiktais) ar paviršiumi; 5) E. Š. sužalojimo jam padarymo metu galėjo būti įvairiuose padėtyse (t. 1, e. b. l. 125-127).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Kadangi BK specialios dalies straipsnių dispozicijose nustatyta baudžiamoji atsakomybė tik už baigtas nusikalstamas veikas, sprendžiant klausimą dėl parengtinės nusikalstamos veikos stadijos, būtina papildomai vadovautis BK bendros dalies straipsnių įtvirtintais parengtinės nusikalstamos veikos (rengimosi arba pasikėsinimo) požymiais (BK 21, 22 straipsniai).

BK 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriuo tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių, t. y. aplinkybės, kurios sukliudė kaltinamajam pasiekti norimo tikslo.

BK 180 straipsnio 1 dalis nustato atsakomybę asmenims, kurie pagrobė svetimą turtą panaudodami fizinį smurtą ar grasindami tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdami galimybę priešintis. Plėšimas yra smurtinė turto pagrobimo rūšis, todėl šios normos saugomos vertybės (objektas) neapsiriboja vien tik nuosavybės teise ir apima žmogaus sveikatą, laisvę, orumą. Plėšimo išskirtinis požymis – alternatyvūs svetimo turto pagrobimo būdai, kuriuos pagrobėjas naudoja svetimam turtui užvaldyti: fizinis smurtas, grasinimas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, kitoks atėmimas galimybės priešintis. Nagrinėjamos bylos kontekste verta pažymėti, kad fizinis smurtas gali būti apibrėžtas kaip neteisėtas tyčinis prieš nukentėjusiojo valią jo organizmui daromas fizinis poveikis, pažeidžiantis kūno neliečiamumą. Šiuo poveikiu asmeniui, be kita ko, gali būti padaryta žala sveikatai, sukeltas fizinis skausmas. Teismų praktikoje ir teisinėje literatūroje pateikiami konkretūs smurtavimo pavyzdžiai, kaip antai: plėšikas gali mušti nukentėjusįjį rankomis, kojomis arba kokiu nors įrankiu, smaugti, pargriauti jį ant žemės ir pan.

Teismas, išnagrinėjęs byloje surinktus duomenis, kurie, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 1, 3 ir 4 dalių nuostatomis, pripažintini liečiamais, leistinais ir patikimais įrodymais, o būtent: protokolas-pareiškimas (t. 1, e. b. l. 97-99), ikiteisminio tyrimo pareigūnų tarnybiniai pranešimai (t. 1, e. b. l. 3-12, 128-129), neblaivumo patikrinimo kvitai ir alkotesterio patikros sertifikatas (t. 1, e. b. l. 115-118), įvykio vietos apžiūros protokolas (t. 1, e. b. l. 13-15, 16-26), specialisto išvada (t. 1, e. b. l. 125-127), liudytojo H. M. (t. 1, e. b. l. 57-60), nukentėjusiojo E. Š. (t. 1, e. b. l. 104-107, ), o taip pat kaltinamojo J. B. (t. 1, e. b. l. 174-180, 187-189, 190-192) parodymai, nustatė, kad J. B. įvykdė nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje prokuroro pareiškime nurodytomis aplinkybėmis.

Nagrinėjamoje byloje įrodyta, kad J. B., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui, ir turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2025 m. kovo 30 d., apie 18.43 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) g., maršrutinio transporto stotelėje „Lūžiai“, vieną kartą galva bei du kartus kumščiu sudavė nukentėjusiajam E. Š. į veidą, taip sukeldamas jam fizinį skausmą, padarydamas akių vokų poodines kraujosruvas, o taip pat kaktos ir nosies muštines žaizdas, kurios atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą, pasikėsino pagrobti nukentėjusiajam E. Š. priklausančius du mobilaus ryšio telefonus, kurių bendra vertė sudaro 1 150 Eur, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių – nepavykus palaužti nukentėjusiojo E. Š. pasipriešinimo.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis nuosekliai paaiškino visas tiriamo nusikaltimo aplinkybes, t. y.: kaip ir kada jis atsidūrė įvykio vietoje, kokiu būdu ir dėl kokių priežasčių kaltinamasis panaudojo smurtą jo atžvilgiu, kokius jam priklausančius daiktus kaltinamasis bandė pagrobti. Išnagrinėjus surinktų įrodymų visumą (kiekvieną atskirai ir jų visumą), matyti, kad nukentėjusiojo parodymai iš esmės atitinka kitų įrodymų turinį, todėl, teismo vertinimu, byloje nėra pagrindo abejoti jų tikrumu. Tyrimo eigoje kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, bet išsamių parodymų apie įvykį nedavė, nes tiriamo įvykio metu buvo stipriai neblaivus ir neprisimena savo atliktų veiksmų. Visgi kaltinamasis neatmetė tikimybės, kad viskas įvyko taip kaip buvo nurodyta jam pateiktame pranešime apie įtarimą. Prie bylos medžiagos pridėtas kaltinamojo neblaivumo patikrinimo kvitas patvirtina, kad jam nustatytas 2,18 prom. neblaivumas, kas akivaizdžiai turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui.

Aukščiau minėta, kad plėšimui būdinga tiesiogine tyčia. Tai reiškia, jog kaltininkas turi suprasti, kad jis neteisėtai užvaldo svetimą daiktą panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiajam priešintis, numatė, kad turto savininkas ar teisėtas valdytojas neteks šio turto, o kaltininkas jį turės kaip nuosavą, ir to norėjo. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūnų J. B. nurodė, kad tiksliai neprisimena savo atliktų neteisėtų veiksmų E. Š. atžvilgiu, nes buvo stipriai neblaivus. Teismo vertinimu, ši aplinkybe neeliminuoja jo atsakomybės už padarytą nusikaltimą, nes kaltinamasis pats, savo noru vartojo didelį kiekį alkoholinių gėrimų. Be to kaltinamasis nurodė, kad jo organizmo reakcija į per trumpą laiką suvartotą didelį kiekį alkoholio yra žinoma.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad BK 19 straipsnio 1 dalies nuostata reiškia, jog savanoriškas fiziologinis asmens apsvaigimas nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų nusikaltimo padarymo metu nėra aplinkybė, pašalinanti asmens pakaltinamumą ir kaltę. Ši nuostata reiškia, jog fiziologinis girtumas nepašalina kaltininko baudžiamosios atsakomybės už esant apsvaigimo būsenai padarytą veiką, nepriklausomai nuo girtumo laipsnio. Baudžiamoji atsakomybė tokiu atveju grindžiama tuo, kad asmuo, suprasdamas, jog dėl alkoholio vartojimo gali stipriai apgirsti, prarasti kontrolę savo veiksmams ir dėl to padaryti nusikalstamą veiką, savo noru vartoja alkoholinius gėrimus ir priveda save prie tokios būsenos, kai jo psichika ima iškreiptai atspindėti tai, kas vyksta aplink, ir jis praranda savo veiksmų kontrolę.

Taigi, atsižvelgdamas į nustatytus objektyviuosius ir subjektyviuosius nusikalstamos veikos požymius, teismas konstatuoja, kad kaltinamojo J. B. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį.

Bylos užbaigimas teismo baudžiamuoju įsakymu ir skirtina bausmė

Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra reglamentuojamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) IX dalies XXXI skyriaus pirmame skirsnyje (418–425 straipsniai). BPK 418 straipsnio nuostatos numato esmines baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prielaidas, t. y.: 1) baudžiamasis įsakymas gali būti priimtas dėl nusikalstamų veikų už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos (BPK 418 straipsnio 1 dalis); 2) proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu būtinas kaltinamojo sutikimas (BPK 418 straipsnio 2 dalies); 3) teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti (BPK 418 straipsnio 1 dalis); 4) prokuroras, priėmęs sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, privalo apie tai pranešti nukentėjusiajam, kuris turi teisę per 7 dienas nuo pranešimo gavimo apskųsti tokį sprendimą (BPK 418 straipsnio 4 dalis).

BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės rūšys – laisvės apribojimas, areštas ir laisvės atėmimas iki 6 metų. Teismo vertinimu, dėl žemiau išvardintų motyvų, J. B. gali būti paskirta su terminuotu laisvės atėmimu nesusijusi bausmė. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad J. B. informuotas apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu (t. 2, e. b. l. 20-23). J. B. sutiko su prokuroro sprendimu kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, siūlomai bausmės rūšiai neprieštaravo, bet prašė jos dydį sumažinti (t. 2, e. b. l. 28-30). J. B. raštu įsipareigojo atlyginti E. Š. 700 Eur iki 2025 m. gegužės 31 d. (t. 2, e. b. l. 31). Apie prokuroro sprendimą užbaigti baudžiamąjį procesą teismo baudžiamuoju įsakymu taip pat informuotas E. Š., kuris šio sprendimo neskundė (t. 2, e. b. l. 17-18). Taigi, įvertinęs visas aukščiau išvardintas teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo prielaidas ir byloje esančią medžiagą, teismas sprendžia, kad baudžiamasis procesas gali būti užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu.

Teismas, paskirdamas konkrečią bausmės rūšį ir jos dydį, vadovaujasi BK 54 straipsnyje nustatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Kartu teismas atsižvelgia į specialiąsias bausmių skyrimo taisykles (BK 55 – 66 straipsnis) ir BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bausmės paskirtį, t. y. ar konkrečioje situacijoje paskirta bausmė įgyvendins jai keliamus tikslus.

Byloje nustatyta, kad J. B. pasikėsino įvykdyti vieną apysunkį nusikaltimą. Įvertinęs nusikaltimo padarymo būdą, nukentėjusiajam padarytus sužalojimus ir kitas su įvykdytu nusikaltimu susijusias aplinkybes, teismas priėjo išvados, kad J. B. padarytas nusikaltimas nėra mažai pavojingas ar mažareikšmis. J. B. jam inkriminuotą nusikaltimą įvykdė tiesiogine tyčia. Iš byloje esančių J. B. asmenybę apibūdinančių duomenų matyti, kad jis anksčiau ne kartą baustas už nusikalstamas veikas ir administracinius nusižengimus. Šiuo metu turi 3 galiojančius teistumus bei 3 neapmokėtas baudas (t. 1, e. b. l. 61-76, 81-86). Sodros duomenimis J. B. vykdo individualią veiklą (t. 1, e. b. l. 77-80). Savo kaltė dėl padaryto nusikaltimo J. B. pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, kas pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Visgi, nusikaltimą J. B. padarė būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui bei būdamas recidyvistu, nes anksčiau yra įvykdęs BK 284 straipsnyje numatytas veikas, kurios padarytos viešoje vietoje, jas įvykdė panaudodamas fizinį smurtą prieš kitą asmenį, kas pripažintina jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktas).

Teismo vertinimu, visi aukščiau aptarti duomenys apibūdinantys įvykdytą nusikaltimą bei kaltinamojo asmenybę, parodo, kad minėtas nusikaltimas yra pakankamai pavojingo pobūdžio ir laipsnio, o pats J. B. yra linkęs pažeisti įstatymo saugomas vertybes. Taigi, prokuroro siūlomos skirti bausmės – 60 parų arešto – yra teisinga ir proporcinga įvykdytam nusikaltimui ir kaltinamojo asmenybei.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis ir kaltinamajam skirtinas baudos bausmės dydis mažintinas vienu trečdaliu – iki 40 parų arešto.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis E. Š. pareiškė civilinį ieškinį 700 Eur sumai (t. 2, e. b. l. 9). 2024 m. balandžio 2 d. nutarimu jis pripažintas civiliniu ieškovu (t. 2, b. l. 3-8). Paminėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis E. Š. parodė, kad kaltinamajam J. B. turi pretenzijų dėl patirto skausmo ir sužalojimų.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 str.). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 str.). Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 str. 1 d.).

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Byloje nustatyta, kad nukentėjusysis E. Š. dėl kaltinamojo J. B. panaudotų smurtinių veiksmų patyrė fizinį skausmą ir nepatogumus. Kelias dienas po įvykio jis net nedirbo tam, kad atsigauti po įvykusio. Medikai jam nustatė akių vokų poodines kraujosruvos, kaktos ir nosies muštines žaizdos. Specialistų išvadoje nurodoma, kad nusikaltimo metu jis jautė fizinį skausmą ir patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Pažymėtina, kad apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis J. B. neginčijo pareikšto civilinio ieškinio ir raštu įsipareigojo jį atlyginti visiškai iki 2025 m. gegužės 31 d. Atsižvelgiant į šias aplinkybes teismas sprendžia nukentėjusiojo E. Š. civilinį ieškinį tenkinti visiškai.

Kaltinamajam J. B. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina (t. 1, e. b. l. 193-196, 197-200).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi, pripažinti J. B. recidyvistu.

J. B. pripažinti kaltu padariusiu nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 60 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, J. B. paskirtą arešto bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam 40 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1, 2 dalimis, į J. B. paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką (nuo 2025 m. kovo 30 d. 19.00 val. iki 2025 m. kovo 31 d. 10.44 val.) prilyginant jį įvykdytai arešto parai.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo J. B. atvykimo į pataisos įstaigą atlikti bausmės dienos ar sulaikymo vykdant įsitesėjusį baudžiamąjį įsakymą dienos.

E. Š. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš J. B. E. Š. naudai 700 Eur neturtinei žalai atlyginti.

J. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

1) arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23 – 29 straipsniai;

2) ne vėliau kaip per septynias dienas po šios teismo nutarties įsiteisėjimo jis privalo įstaigos darbo metu atvykti į Pravieniškių 2-ąjį kalėjimą (adresu Pravieniškių g. 10, Kaišiadorių r.; telefonas +37034656442) atlikti arešto bausmės;

3) nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, iki antrame punkte nustatyto termino privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti bausmės atlikimo vietos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą;

4) nuteistajam per septynias dienas po šios teismo nutarties įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus bausmės atlikimo vietos administracijai apie neatvykimo priežastis, bausmės atlikimo vietos administracija per penkias darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo, kartu su kreipimusi policijos padaliniui perduodama teismo pateiktus vykdymui dokumentus dėl arešto bausmės paskyrimo ir pranešdama teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistojo neatvykimo.

5) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 (keturiolika) dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

6) Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.