Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr.1-90-287/2012m.

Procesinio sprendimo kategorija 1; 1.1; 1.1.3; 1.1.3.2; 1.1.7; 1.1.7.1; 1.1.7.2; 1.1.7.2.5; 1.1.8; 1.1.8.1; 1.1.8.1.1; 1.1.8.2; 1.1.13; 1.2; 1.2.4; 1.2.4.8; 1.2.4.8.1; 2; 2.1; 2.1.15; 2.1.15.1; 2.1.15.1.1; 2.1.15.3; 2.1.15.3.3; 2.3; 2.3.2.2; 2.3.4; 2.3.6; 2.3.6.4; 2.3.6.4.1; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.5; 2.3.6.6.

2012 m. gegužės 24 d.

Pakruojo rajono apylinkės teismo teisėja Rima Razumienė, sekretoriaujant Janinai Juozaitienei, dalyvaujant prokurorei Vitalijai Lukšienei, gynėjui advokatui Anatolijui Šichovcovui, nukentėjusiajam A. A. Č.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. P., gimęs (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nedirbantis, išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, teistas 2004-06-15 Šiaulių apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 4 d., 254 str. 1 d., 159 str. laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams, teistas 2004-12-22 Kelmės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams, 2006-08-16 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nutartimi iš pataisos namų lygtinai paleistas 2 mėnesiams ir 9 dienoms, 2006-10-26 išbrauktas iš pataisos inspekcijos įskaitos, teistumas išnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis R. P. 2012 m. sausio 6 d., apie 00 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), konflikto metu, tyčia sudavė kumščiais bei spyrė kojomis kartu gyvenančiam patėviui A. A. Č. ne mažiau kaip vieną kartą į galvos sritį bei ne mažiau kaip du kartus į veido sritį, padarydamas jam sužalojimus: nubrozdinimus galvoje, kraujosruvas akių vokuose ir veido kairėje, tai yra, nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis R. P. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos iš esmės kaltu prisipažino ir parodė, kad tą dieną jo mama R. Č. ir patėvis A. Č., pas kuriuos B. kaime jis gyveno jau kokius keturis mėnesius, parsivežė iš N. parduotuvės 3 butelius po 2 litrus talpos alaus ir pradėjo alų gerti. Tame pačiame kambaryje kartu buvo ir jis, nes ten yra televizorius, į kurį jis periodiškai žvilgčiojo, bei skaitė knygą. Iki nakties ir mama, ir patėvis jau buvo gerokai įkaušę, galima tvirtinti, kad girti. Jis alaus negėrė, tik jiems siūlant gerti, imitavo, kad gėrė, vengdamas konfliktinės situacijos, nes Č. yra konfliktinės asmenybės. A. Č., gerdamas alų, visą vakarą kabinėjosi prie R. Č. ir prie jo, nes toks yra jo elgsenos modelis, tačiau jis į Č. svaičiojimus nekreipė dėmesio ir mano, kad todėl iššaukė Č. agresiją, dėl ko Č. smogė jam į veidą. Jis atsistojo, norėdamas išeiti iš kambario, ir Č. taip pat atsistojo, užstodamas jam išėjimą bei ketindamas tęsti puolimą, todėl jam nieko kito neliko, kaip tik vikriai nuversti Č. ant grindų, kadangi Č. yra stambus, sveria 120 kg, o jis sveria tik 65 kg. Č. nugriovęs yra grindų, jis sudavė su kumščiu pora kartų į galvą, kad aprimtų, tačiau A. Č. nenurimo ir gulėdamas ant grindų jam smogė, todėl jis trenkė Č. dar du ar tris kartus su kumščiu ir Č. aprimo. Tada kažkas pasidarė R. Č., kuri puolė ant jo su peiliu ir bandydama su peiliu jam įdurti, subraižė kūną bei jam iš jos peilį atimant, supjaustė dešinės plaštakos pirštus. Po to mama išlėkė pas kaimynę kviesti policijos. Jis, nors buvo paieškomas kitoje jam iškeltoje byloje, niekur nesislėpė ir persirengęs savo kambaryje laukė policijos. Jis mamai jokių pretenzijų nereiškė ir policijai nesakė, kad mama puolė ant jo su peiliu. Patėvio sutramdyti kitokių galimybių jis neturėjo, tik kaip suduodamas smūgius, nes reikėjo pro patėvį išeiti iš kambario. Jis pripažįsta, kad sužalojimai Č. atsirado dėl jo suduotų smūgių. Iš viso Č. jis sudavė ne mažiau 5 smūgių į galvą ir veidą. Tardamas paskutinį žodį, kaltinamasis nukentėjusiojo dėl suduotų smūgių atsiprašė ir nurodė, jog pripažįsta kaltę. Mano, kad blogai, jog byloje nėra nustatyta, kokį alų gėrė Č., kad taip jiems susuko galvas, bei kad nebuvo nustatytas jiems girtumas, nes jį tai tikrino ir jis buvo blaivus. Sutinka su ligonių kasų pareikštu civiliniu ieškiniu.

Nukentėjusysis A. A. Č. parodė, kad tą vakarą jis buvo savo namuose, buvo išgėręs alaus ir planavo kitą dieną važiuoti į Šiaulius, todėl nuėjo miegoti. Bet paskui vėl atsikėlė ir susipyko su žmonos sūnumi R., kuris pas juos gyveno nuo rugsėjo mėnesio. R. pradėjo jam priekaištauti, kad jie su žmona nenori, jog jis pas juos gyventų, o jis pasakė, kad tegul gyvena, tik tegul prisideda materialiai prie bendros buities, o R. atsakė, kad neturi pinigų. Taip žodis po žodžio jie ir susiginčijo, kuris kuriam pirmas sudavė jis neatsimena, tačiau po to R. jam sudavė kumščiu ne mažiau penkių smūgių, po kurių jis nugriuvo ant grindų. Jam nugriuvus, R. jį spardė kojomis, daugiausia spyrė į veidą ir galėjo spirti ne mažiau penkių kartų. Jis prisimena, kad jį mušti R. trukdė žmona, kuri bandė R. atitraukti, mėtė į jį visokius po ranka pakliuvusius daiktus, norėjo paskambinti į policiją, bet R. iš jos atėmė mobilų telefoną, todėl ji išbėgo pas kaimynę. Jam atsistojus nuo grindų, R. daugiau jo nebemušė ir nuėjo į savo kambarį. Laukiant policijos pareigūnų, R. kaip ir bandė jo atsiprašyti, sakydamas, kad viskas negražiai gavosi, o jis jam pasakė, kad galėjo pas juos gyventi, tik reikėjo žmoniškai elgtis. Atvažiavę policijos pareigūnai R. išsivežė, o atvažiavusi greitoji išvežė jį į Šiaulių ligoninę, kur jis išgulėjo iki sausio 10 d. ir jam buvo nustatytas veido sumušimas, kitokių sužalojimų nebuvo nustatyta. Civilinio ieškinio jis nereiškia, jokių pretenzijų R. neturi ir jam atleidžia.

Liudytoja D. J. parodė, kad datos ji neatsimena, bet kažkur apie pusę pirmos nakties į jos duris kažkas pabeldė ir jas atidariusi, ji pamatė kaimynę R. Č., kuri paprašė leisti paskambinti į policiją, nes namuose sūnus ar tai atėmė, ar tai sudaužė jos telefoną. Č. iš laidinio telefono paskambino į policiją, pokalbio ji nesiklausė. Ji matė, kad Č. kakta ir viena ranka buvo kruvinos, suprato, kad Č. namuose kažkas vyksta, nes Č. atrodė išsigandusi ir iš jos pasakymo suprato, kad yra įvykęs konfliktas tarp jos vyro ir jos sūnaus. Smulkmenų ji Č. neklausinėjo, nes nenorėjo kištis ir Č. paskambinusi, išėjo.

Iš tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto (b.l. 2-4) matyti, kad įvykio vieta yra Pakruojo rajone, B. kaime, kad policiją iškvietė R. Č. ir kad jos vyrą A. A. Č. konflikto metu sumušė jos sūnus R. P.

Iš asmens blaivumo testo Nr.1559 rezultatų (b.l. 5) matyti, kad kaltinamasis R. P. įvykio metu buvo blaivus.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo su foto lentelėmis (b.l. 7-10) matyti, kad įvykio vieta yra Pakruojo rajone, B. kaime, ir kad apžiūrint įvykusio konflikto vietą, kambaryje ant grindų rastos dėmės, panašios į kraują.

Iš specialisto išvados Nr.G 343/12(04) (b.l. 13) matyti, kad nukentėjusiajam A. A. Č. jo sumušimo namuose metu jam buvo padarytos kraujosruvos akių vokuose, veido kairėje, nubrozdinimai galvoje, kad sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, trijų ar daugiau trauminių poveikių pasekmėje, vieną suduodant į galvos sritį ir padarant nubrozdinimus, du suduodant į veido sritį ir padarant kraujosruvas akių vokuose, veido kairėje, kad padaryti sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Iš Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio su priedu (b.l. 26-28) matyti, kad Valstybinė ligonių kasa už nukentėjusiojo A. A. Č. gydymą reiškia 457,88 Lt civilinį ieškinį ir prašo jį priteisti iš R. P., jeigu jis bus pripažintas kaltu nusikalstamos veikos padarymu.

Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, konstatuoja, kad kaltinamojo R. P. kaltė dėl nežymaus kito žmogaus sužalojimo yra įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., kadangi jis namuose, suduodamas smūgius nukentėjusiajam A. A. Č., padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis R. P. pripažino, jog sužalojimai nukentėjusiajam A. A. Č. atsirado nuo jo suduotų smūgių, tačiau jis teigė, kad suduoti smūgius jį privertė pats nukentėjusysis, kadangi užstojo duris ir jis negalėjo išeiti iš kambario, vengdamas konflikto, bei pirmas jam sudavė smūgį, ir nepripažino spardęs nukentėjusįjį kojomis.

Tokie kaltinamojo parodymai yra nepagrįsti, nes jie yra paneigti kitų byloje ištirtų įrodymų. Nukentėjusysis A. A. Č. savo nuosekliais parodymais tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme patvirtino, kad tarp jo ir kaltinamojo namuose įvyko konfliktas, kurio metu jiems apsistumdžius ir jam nugriuvus, kaltinamasis jį mušė kumščiais ir spardė kojomis į galvos ir veido sritį. Liudytoja D. J. savo nuosekliais parodymais patvirtino, kad po vidurnakčio pas ją atbėgo kaimynė R. Č., kuri buvo išsigandusi, buvo kruvinu veidu ir kruvina ranka bei prašė leisti paskambinti į policiją, kad ji suprato, jog Č. namuose įvyko konfliktas, bet smulkmenų neklausinėjo. Nukentėjusiojo A. A. Č. parodymus patvirtina specialisto išvada dėl jam trijų ar daugiau trauminių poveikių pasekmėje padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo. Netikėti nukentėjusiojo ir liudytojos parodymais teismas neturi jokio pagrindo, kadangi byloje nebuvo nustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių jie galėtų apkalbėti kaltinamąjį, be to, jie parodymus davė, būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą bei prisiekę.

Kaltinamojo R. P. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių byloje nėra (BK 59 str., 60 str.).

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 str. ir 55 str.

Kaltinamasis R. P. teistas, tačiau teistumas išnykęs (b.56-79), baustas administracine tvarka už neatsargius pažeidimus (b.l. 80-81), į psichiatro ir priklausomybių įskaitas neįrašytas (b.l. 83), gyvenamosios vietos seniūnija apie jį duomenų neturi (b.l. 85), nedirbantis (b.l. 86), darbo biržoje neregistruotas (b.l. 88), padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), nėra jo atsakomybę nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, nukentėjusysis jam pretenzijų neturi ir atleidžia, todėl atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, nusikaltimo pobūdį, jo pavojingumo laipsnį ir kitas išdėstytas aplinkybes, kad pasiekti bausmės tikslus, jis yra baustinas laisvės apribojimo bausme (BK 48 str. 1 d., 2 d., 3 d.).

Į atliktą bausmės laiką kaltinamajam R. P. įskaitytinas sulaikyme išbūtas laikas (BK 66 str., b.l. 35, 46, 50-51).

Valstybinės ligonių kasos, atstovaujamos Šiaulių teritorinės ligonių kasos, 457,88 Lt civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo už nukentėjusiojo A. A. Č. gydymą yra įrodytas, kadangi nukentėjusysis buvo gydomas po smurto prieš jį panaudojimo dėl kaltinamojo kaltės, ir todėl tenkintinas visiškai, priteisiant jį iš kaltinamojo R. P. (CK 6.263 str., 6.280 str., b.l. 26-28).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-299, 301-310 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. P. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., ir jį nubausti laisvės apribojimu 5 (penkiems) mėnesiams.

Į atliktą bausmės laiką nuteistajam R. P. įskaityti sulaikyme išbūtą laiką 2012 m. sausio 6 d.

Priteisti iš nuteistojo R. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio B. kaime, Pakruojo rajono savivaldybėje, šiuo metu suimto ir laikomo Šiaulių tardymo izoliatoriuje, 457,88 Lt (keturis šimtus penkiasdešimt septynis litus 88 centus) civilinį ieškinį už nukentėjusiojo A. A. Č. gydymą Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos, įmonės kodas 191351679, buveinė Europos a. 1, 03505 Vilniuje, a.s. Nr.(duomenys neskelbtini) „Swedbank“ AB, banko kodas 73000.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Pakruojo rajono apylinkės teismą.