Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukštojo išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą adresu: (duomenys neskelbtini), gyvenantis adresu: (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 281 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Apklaustas teisme kaltinamasis V. P. dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino pilnai, nurodė, kad kaltinamajame akte nurodytomis aplinkybėmis bei vietoje jis vairuodamas automobilį „Škoda“ ruošėsi išvažiuoti iš degalinės teritorijos į (duomenys neskelbtini). Privažiavęs prie pagrindinio kelio važiuojamosios dalies, sustojo ir apsižvalgė, ar nėra kitų transporto priemonių, kuriems jis galėtų trukdyti eismui. Po kurio laiko jis pradėjo judėti, važiavo labai nedideliu greičiu, tuo momentu buvo pasukęs galvą į šoną, o jam atsisukus pamatė priešais savo automobilio važiuojantį dviratininką. Tas dviratininkas jo atžvilgiu važiavo iš dešinės pusės į kairę, atstumas iki pravažiuojančio dviračio buvo gal apie pusę metro, gal ir mažiau, įvyko kontaktas su dviračiu, dviratininkas nugriuvo. Pats įvykis įvyko žaibiškai, jis buvo išlipęs iš automobilio, priėjęs prie dviratininko teiravosi, ar jam viskas gerai. Jis važiuojančiu automobiliu kairės (vairuotojo pusės) bamperio kraštu kliudė iš priekio pravažiuojančio dviračio galinį ratą. Dėl savo veiksmų gailisi ir atsiprašo nukentėjusiojo bei nori susitaikyti su R. J.. Prašo byla nutraukti jo atžvilgiu susitaikius su nukentėjusiuoju asmeniu. Sutinka su bylos nagrinėjimu sutrumpinto proceso tvarka.

Teismo posėdyje dalyvavęs nukentėjusysis R. J. patvirtino, kad jis susitaikė su kaltinamuoju, jam atleido, patvirtino, kad jis susitarė su kaltinamuoju, kad V. P. iki 2023 m. spalio 1 d. sumokęs jam 500 Eur jo patirtą žalą į jo nurodytą banko sąskaitą. Neprieštarauja dėl baudžiamosios bylos nutraukimo šalims susitaikius.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis V. P. savo kaltę pripažino visiškai, davė išsamius parodymus, jam sutinkant bei prokurorui neprieštaraujant, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.

V. P. įtariamojo apklausos metu (2023-04-06 apklausa) prisipažino kaltu padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą. V. P. parodė, kad susipažinęs su tyrėjos peržiūrėti pateikto vaizdo įrašo, kuriame užfiksuotos įvykio aplinkybės, turiniu, jis turi pripažinti, kad iš šalia kelio esančios teritorijos įvažiuodamas į kelią, jis kliudė jo judėjimo krypties atžvilgiu iš dešinės pusės į kairę pagal šaligatvio liniją išvažiavimą iš degalinės kirtusį dviratininką. Anksčiau neigė šią aplinkybę, nes viskas vyko „žaibišku greičiu“. Be to, pirmą kartą buvo apklaustas po įvykio praėjus daug laiko, dėl ko įvykio detalės galėjo užsimiršti. Turi pripažinti, kad, kaip užfiksuota vaizdo įraše, prieš pat įvykį, jis vairuojamu automobiliu, su kuriuo kurį laiką stovėjo, pajudėjo. Ketindamas įvažiuoti į kelią atleido stabdį, dėl ko automobilis, gali būti, pradėjo riedėti. Pajudėjęs į priekį jis nepastebėjo išvažiavimą iš degalinės teritorijos kirtusio dviratininko ir jį kliudė. Kontakto metu automobilio priekine dalimi kliudė dviračio galinį ratą. Kliudė dviratininką nežymiai. Smūgis, kiek atsimena, buvo nežymus. Netgi pasakytų, kad tai buvo ne smūgis o prilietimas ar stumtelėjimas. Matyt tokio kontakto užteko. Dviratininkas su dviračiu nugriuvo ant kelio. Kaip minėjo ankstesnėje apklausoje, jis su dviratininku bendravo, įsitikino, kad jis sveikas. Jie kartu apžiūrėjo jo dviratį ir kompiuterį. Atsimena, kad ant dviračio jokių pažeidimų jie nepastebėjo. Įvykio metu jo vairuoto automobilio priekinis bamperis ar kita jo priekinės dalies vieta nebuvo pažeista. Gali patikinti, kad po įvykio jokie automobilio remonto darbai nebuvo atliekami. Pripažįsta, kad susidariusioje eismo situacijoje jis turėjo praleisti dviratininką. Labai gailisi dėl įvykusio, padarė tai nepiktybiškai. Dviratininką kliudė, nes jo nepastebėjo. Norėtų su nukentėjusiuoju susitarti draugiškai, (b. l. 161-164)

V. P. įtariamojo apklausos metu (2023-03-22 apklausa, kai V. P. nepareiškė savo pozicijos dėl jo atžvilgiu kilusių įtarimų) parodė, kad jis teisę vairuoti transporto priemones įgijo 2008 metais. Šiuo metu bendrovėje (duomenys neskelbtini) dirba (duomenys neskelbtini). Vykdydamas savo darbines funkcijas jis naudojasi darbdavio suteikta transporto priemone – automobiliu „Škoda Octavia", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2022-10-07 rytą, apie 8.00-9.00 val., jis, vairuodamas minėtą automobilį „Škoda Octavia", (duomenys neskelbtini) prospektu važiavo į pagrindinį (duomenys neskelbtini) ofisą, esantį (duomenys neskelbtini) gatvėje. Pakeliui, jis užvažiavo į (duomenys neskelbtini) prospekte esančią „(duomenys neskelbtini)" degalinę. Gali būti, kad degalinė, kaip nurodyta įtarime, įsikūrusi prospekto pastate Nr. (duomenys neskelbtini). Negali tiksliai pasakyti, kokiu tikslu užvažiavo į degalinę. Prabuvus degalinėje apie 10 minučių, jis vairuojamu automobiliu privažiavo išvažiavimą iš degalinės teritorijos į (duomenys neskelbtini) prospektą ir sustojo. Ties išvažiavimu stovėjo kelio ženklas, nurodantis duoti kelią kitiems eismo dalyviams. Dėl minėtos priežasties stovėdamas laukė, kada pravažiuos jam iš kairės pusės prospekto keliu judėję automobiliai, kuriems jis galėtų sudaryti kliūtį. Koja buvo nuspaudęs stabdį. Iš dešinės pusės artėjusio dviratininko jis nepastebėjo, kadangi beveik visą dėmesį buvo nukreipęs į kairę pusę. Vienu metu pažiūrėjo ir į dešinę pusę, tačiau tuo metu dviratininko nematė. Netrukus, kai pamatė, kad iš kairės pusės važiuojančių automobilių nebėra, jis, norėdamas įsitikinti, kad nėra kitų kliūčių, pasisuko į dešinę pusę. Staiga pamatė tiesiai prieš pat savo automobilį stovintį dviratininką, kuris po poros sekundžių nugriuvo. Kaip suprato, dviratis prieš tai važiavo jam iš dešinės pusės. Tuo metu jis koja vis dar buvo nuspaudęs stabdžio pedalą, jo vairuojamas automobilis pajudėjęs nebuvo. Nugriuvus dviratininkui, jis išlipo iš automobilio ir bendravo su dviračio vairuotoju, t. y. apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus vaikinu. Pastarasis buvo sąmoningas, iškart atsistojo ir pakėlęs dviratį pasitraukė ant šaligatvio. Dviratininkas jokių apsaugų, t. y. šalmo ar liemenės, neturėjo. Klausiamas, dviratininkas nesiskundė savo sveikatos būkle, patikino, kad su juo viskas gerai. Prie jo apžiūrėjęs savo dviratį ir kitus daiktus, dviratininkas nenurodė, kad kas nors būtų sugadinta. Dviratininkas jo atžvilgiu nereiškė jokių pretenzijų. Įsitikinus, kad su dviratininku viskas gerai, jie su pastaruoju išsiskyrė. Visas bendravimas su dviratininku užtruko apie trijų minučių laiko tarpą. Nori pažymėti, kad ties įvykio vieta nebuvo kitų transporto priemonių, kurių vairuotojams jie galėjo kliudyti išvažiuoti iš degalinės. Praėjus mėnesiui, darbovietėje jam pranešė, kad jis, kaip suprato, būtent dėl šio įvykio ieškomas policijos. Tai jį nustebino, nes jokių pretenzijų iš dviratininko nebuvo sulaukęs. Pasirodo, pastarasis vėliau parašė pareiškimą. Jis į psichiatro ar narkologo įskaitas nėra įrašytas, (b. l. 148-150)

Nukentėjusysis R. J. parodė, kad 2022-10-07, apie 09.00 val., (duomenys neskelbtini) jam priklausančiu dviračiu važiavo į darbovietę, esančią (duomenys neskelbtini) gatvėje. Važiuojant link minėtos gatvės (duomenys neskelbtini) šaligatviu ties degaline „(duomenys neskelbtini), jis pamatė iš degalinės teritorijos į prospekto važiuojamąją dalį įvažinėjantį automobilį „Škoda". Automobilio vairuotojas, neįsitikinęs savo veiksmų saugumu, jo nepraleido ir partrenkė jį tuo metu, kai jis dviračiu kirto išvažiavimą iš degalinės teritorijos. Iš įvykio vietoje sustojusio automobilio „Škoda“ išlipęs vyras buvo vidutinio, apie (duomenys neskelbtini) cm ūgio, trumpai kirptų plaukų, tvarkingai apsirengęs. Kažkokių jo veido bruožų jis neįsiminė. Vairuotojas jo atsiprašė. Kaip jam pasirodė, jis buvo išsigandęs. Jie trumpai pasišnekėjo. Kadangi tuo metu buvo šoke, jis pagalvojo, kad griūdamas tiesiog susitrenkė. Bendraujant su vairuotoju, jis jam pasakė, kad pretenzijų neturi, nes lyg tais jis sveikas, o dviratis nesugadintas. Tuo metu už jį partrenkusio automobilio „Škoda“ sustojo iš degalinės teritorijos išvažinėjęs sunkiasvoris automobilis, kurio vairuotojas šaukdamas nurodė, kad skuba, reikalavo patraukti automobilį. Tada automobilio „Škoda“ vairuotojas dar kartą jo atsiprašė, sėdo į automobilį ir nuvažiavo (duomenys neskelbtini) prospektu link žiedinės sankryžos. Jis neįsidėmėjo automobilio „Škoda“ valstybinio registracijos numerio. Po to, jis, dar būdamas ištiktas šoko, bandė eiti link darbovietės, tačiau suprato, kad dėl abiejų kojų skausmo to padaryti nebepajėgs. Paskambinęs pakvietė į pagalbą savo kolegas. Į įvykio vietą atvykusi M. K. pasiėmė jo dviratį, o kitas bendradarbis P. P. nuvežė jį į Vilniaus Respublikinę ligoninę. Jam buvo diagnozuotas dešinės kojos kulkšnies lūžis. Ant kitos kojos buvo tik kraujosruvos. Iš ligoninės grįžus į namus, pas jį atvyko policijos pareigūnai, kurie „formino“ eismo įvykį. Jis nusprendė, kad turi automobilio „Škoda" vairuotojui pretenzijų. Šiai dienai gali tik nurodyti, kad dėl dviračio apgadinimo jam buvo padaryta apie 200 eurų dydžio turtinė žala. Šiuo metu yra nedarbingume, perka vaistus, patyrė kitų nuostolių. Jis informuotas apie galimybę dėl patirtos žalos atlyginimo pareikšti ikiteisminiame tyrime civilinį ieškinį. Dėl jo apsispręs, kai bus nustatytas galimai nusikalstamą veiką įvykdęs asmuo. Taip pat, esant galimybei, kreipsis į draudimo bendrovę, kur civilinės atsakomybės draudimu buvo draustas automobilis „Škoda", (b. l. 52-55; 56, 57).

Remiantis ikiteisminio tyrimo metu pateikta Valstybinės TMT Vilniaus skyriaus teismo medicinos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (pateikta įvertinus medicininius dokumentus), nustatyta, kad R. J. eismo įvykio metu patyrė dešinės čiurnos vidinės kulkšnies lūžį ir kairės čiurnos vidinės kulkšnies odos nubrozdinimą. Sužalojimai visumoje atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, (b. l. 72).

Eismo įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad 2022-10-07 eismo įvykis kilo apie 12 metrų pločio išvažiavime iš degalinės „(duomenys neskelbtini)", esančios adresu: (duomenys neskelbtini), teritorijos į (duomenys neskelbtini)kelio važiuojamąją dalį. Ties išvažiavimu iš degalinės yra įrengti kelio ženklai Nr. 203 („Duoti kelią”) ir Nr. 402 („Važiuoti į dešinę"), nurodantys, kad iš degalinės teritorijos į (duomenys neskelbtini) kelią įvažiuojančių transporto priemonių vairuotojai privalo praleisti keliu važiuojančias kitas transporto priemones, taip pat važiuoti tik viena eismo kryptimi sukant į dešinę. Žiūrint išvažiavimo iš degalinės kryptimi, ties artimesniuoju (duomenys neskelbtini) kelio važiuojamosios dalies kraštu yra įrengtas apie 1,8 metrų pločio šaligatvis. Įvykio vietoje ar jos artimoje aplinkoje nebuvo rasta pėdsakų ar objektų, kurie galėtų būti susiję su eismo įvykiu. Eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės, kaip nustatyta, apžiūros momentu iš įvykio vietos jau buvo patrauktos. Apžiūros metu nustatyta, kad degalinės teritorijoje įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, (b. l. 27-35; 24)

Ikiteisminio tyrimo metu buvo išreikalauti ir prie bylos medžiagos prijungti degalinės „(duomenys neskelbtini)", esančios adresu: (duomenys neskelbtini), teritorijoje įrengtomis vaizdo stebėjimo kameromis tyrimui aktualiu laikotarpiu (t. y. 2022-10-07) nufilmuotų vaizdų įrašai.

Apžiūros metu peržiūrėjus vaizdo įrašus, buvo nustatyta, kad viena iš kamerų nuo degalinės pastato pusės buvo filmuojamas išvažiavimas iš degalinės teritorijos į (duomenys neskelbtini) kelio važiuojamąją dalį. Šia kamera buvo užfiksuota, kaip nuo degalinės pastato pusės prie išvažiavimo iš teritorijos privažiavo ir sustojo šviesios spalvos galimai 2021 metų laidos „Škoda" markės lengvasis automobilis su tamsintu galinio lango stiklu (automobilis link kameros buvo pasuktas galine dalimi). Automobilis stovėjo jo vairuotojui praleidinėjant (duomenys neskelbtini) keliu iš kairės pusės į dešinę važiuojančias transporto priemones. Tuo metu, važiuodamas prieš automobilio priekinę dalį iš dešinės pusės, išvažiavimą iš degalinės teritorijos kirto tikėtina prieš tai šaligatviu judėjęs dviratininkas. Dviratininkui dar pilnai nepravažiavus pro automobilio priekinę dalį, automobilis pajudėjo ir tikėtina priekine dalimi kliudė dviračio galinę dalį, po ko dviratis tikėtina buvo nublokštas (t. y. dviratininkas nugriuvo) į kairę pusę nuo automobilio, tuo pačiu už kameros filmavimo ribų. Po to, automobilis buvo vėl sustabdytas, įjungti jo avariniai šviesų signalai. Iš vairuotojo vietos išlipęs vyras nuėjo už kameros filmavimo ribų kryptimi, kuria po kontakto su automobiliu judėjo dviratis. Po kiek laiko vairuotojas grįžo prie automobilio ir pastatė transporto priemonę taip, kad nebūtų trukdoma eismui. Dar po trijų minučių pastarasis vairuojamu automobiliu iš degalinės teritorijos išvažiavo.

Išanalizavus kita degalinėje įrengta vaizdo stebėjimo kamera artimu laiku (kaip nustatyta, kamerų laikmačių duomenys neatitiko realaus laiko, taip pat neveikė sinchroniškai) degalinės teritorijoje nufilmuotą vaizdo medžiagą, buvo nustatytas savo išoriniais požymiais į minėtą ties išvažiavimu iš degalinės užfiksuotą transporto priemonę panašus „Škoda“ markės automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas vidutinio amžiaus vyro, (b. l. 102; 114-121)

Ikiteisminio tyrimo nustatyta, kad 2022-10-07 eismo įvykiui artimu laiku degalinės „(duomenys neskelbtini)" ( (duomenys neskelbtini)) teritorijoje įrengtomis vaizdo stebėjimo kameromis užfiksuotas galimai „Škoda“ markės automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tai automobilis „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio valdytoju yra (duomenys neskelbtini) (b. l. 125)

Ikiteisminio tyrimo metu, remiantis (duomenys neskelbtini) atstovų suteikta informacija nustatyta, kad 2022-10-07 įmonės automobiliu „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) naudojosi V. P., gim. (duomenys neskelbtini) m. (b. l. 131; 132)

Ikiteisminio tyrimo metu (2022-10-07) atlikus eismo įvykio metu R. J. vairuoto dviračio „(duomenys neskelbtini)“ apžiūrą, akivaizdžių didesnių transporto priemonės apgadinimų nebuvo rasta, (b. l. 37-42)

Ikiteisminio tyrimo metu (2023-04-06) atlikus eismo įvykio metu V. P. vairuoto automobilio „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūrą, ant transporto priemonės priekinės dalies akivaizdžių didesnių apgadinimų nebuvo rasta, (b. l. 44-47)

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Asmuo atsako pagal šį straipsnį tik tais atvejais, kai šiame straipsnyje numatytos veikos yra padarytos dėl neatsargumo (BK 281 str. 7 d.).

Minėto BK straipsnio dispozicija yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus, reglamentuojančius kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo reikalavimus. KET pažeidimai, dėl kurių gali kilti baudžiamoji atsakomybė, yra numatyti Kelių eismo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (nagrinėjamu atveju aktuali taisyklių redakcija, galiojusi 2021 m. rugsėjo 21 d. eismo įvykio metu).

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281 straipsnį kyla tik dėl tokio Kelių eismo taisyklių pažeidimo, kurio metu žūva žmogus (žmonės) ar padaromi nesunkūs ar sunkūs sveikatos sutrikdymai. Būtina baudžiamosios atsakomybės sąlyga yra priežastinis ryšys tarp kelių eismo dalyvio (dalyvių) eismo saugumo taisyklių pažeidimo ir kilusių padarinių.

KET 1 priedo kelio ženklo Nr. 203 (Duoti kelią) reglamentuoja “ Vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms kertamu keliu, o esant papildomai lentelei Nr. 843 „Pagrindinio kelio kryptis“ – važiuojančioms pagrindiniu keliu“

KET 102 punktas reglamentuoja “Įspėjamieji kelio ženklai, įspėjantys vairuotoją apie būsimą pavojingą kelio ruožą, kuriuo važiuojant reikia imtis atitinkamų atsargumo priemonių ...“

Teismas, vadovaudamasis BPK 20 straipsnio reikalavimais, išnagrinėjęs ir įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo V. P. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, įrodyta.

Pirmiau nurodyti kaltinamojo V. P. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai atitinka objektyvias bylos aplinkybes, kad kaltinamajame akte nurodytomis aplinkybėmis bei vietoje jis vairavo automobilį „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei išvažiuodamas iš degalinės „(duomenys neskelbtini)", esančios adresu: (duomenys neskelbtini), teritorijos į (duomenys neskelbtini) kelio važiuojamąją dalį pažeidė ties išvažiavimu iš degalinės teritorijos įrengto Kelių eismo taisyklių 1 priedo kelio ženklo Nr. 203 („Duoti kelią”) reikalavimą, nustatantį pareigą duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms kertamuoju keliu, jis neįsitikino tokių savo veiksmų saugumu bei sudarė kliūtį jam iš priekio vairuotojo atžvilgiu iš dešinės į kairę pusę pravažiuojančiam dviratininkui bei pastarąjį kliudę. Nukentėjusiajam R. J. dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, o taip pat apgadintas jam priklausantis dviratis „(duomenys neskelbtini)“. Be to, kaltinamojo kaltę patvirtina ir papildo kitų byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma – ikiteisminio tyrimo metu apklausto nukentėjusiojo R. J. parodymai, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, vaizdo įrašai, policijos įvykių registro išrašas, medicinos specialisto išvados duomenys, jog R. J. eismo įvykio metu patyrė dešinės čiurnos vidinės kulkšnies lūžį ir kairės čiurnos vidinės kulkšnies odos nubrozdinimą (b. l. 72). Sužalojimas atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, nes dėl jo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, bei kita rašytinė bylos medžiaga. Vadovaudamasis šiais įrodymais, teismas konstatuoja, jog V. P., 2022 m. spalio 7 d., apie 8.50 val., vairuojamu automobiliu „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiuodamas iš degalinės „(duomenys neskelbtini)", esančios adresu: (duomenys neskelbtini), teritorijos į (duomenys neskelbtini) kelio važiuojamąją dalį pažeidė ties išvažiavimu iš degalinės teritorijos įrengto Kelių eismo taisyklių 1 priedo kelio ženklo Nr. 203 („Duoti kelią”) reikalavimą, nustatantį pareigą duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms kertamuoju keliu, ir Kelių eismo taisyklių 102 punkto reikalavimą, numatantį, kad įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms (dviračiams ir kitoms), tai yra, jis, neįsitikinęs savo veiksmų saugumu, iš šalia kelio esančios teritorijos įvažiuodamas į (duomenys neskelbtini) kelio važiuojamąją dalį sudarydamas kliūtį nedavė kelio (duomenys neskelbtini) kelio dalimi – ties kelio važiuojamąja dalimi įrengtu šaligatviu, jo judėjimo krypties atžvilgiu iš dešinės pusės į kairę važiavusiam ir išvažiavimo iš degalinės teritorijos važiuojamąją dalį pagal šaligatvio liniją kirtusiam R. J., vairuojamam dviračiui „(duomenys neskelbtini)“, dėl ko, susidūrus transporto priemonėms, R. J. dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, o taip pat apgadintas jam priklausantis dviratis „(duomenys neskelbtini)“.

Taigi tokia V. P. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota kaip nusikaltimas, numatytas BK 281 straipsnio 1 dalyje.

IV. Dėl susitaikymo instituto taikymo

Pagal BK 38 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visuma šio straipsnio 1 dalyje išvardintų sąlygų, t. y. jeigu asmuo: 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pagal BK 38 straipsnio 2 dalį šiais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje BK 38 straipsnio 2 dalyje numatytų pagrindų nenustatyta, todėl vertintinos šios straipsnio 1 dalyje išvardintos sąlygos.

Sprendžiant V. P. baudžiamosios atsakomybės klausimą teismas įvertina baudžiamojoje byloje ištirtas aplinkybes ir atsižvelgia į veikos pavojingumo laipsnį, V. P. kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, į kaltinamojo asmenybę, nusikaltimo baigtumą.

Teismas nustatė, kad V. P. padarė viena nesunkų nusikaltimą, teisme kaltę pripažino, teismas nustatė jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nes savo kaltę pripažino pilnai, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis turimais duomenimis praeityje neteistas, paskutinių 5 metų laikotarpiu (2023-05-15 duomenys) baustas administracine tvarka, taip pat ir už KET pažeidimus, baustas 9 kartus, iš jų – 2 kartus po 2022-10-07 eismo įvykio (paskirtos baudos sumokėtos) (b. l. 172-177) V. P. dirba, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, po nusikaltimo padarymo turimais duomenimis naujų nusikalstamų veikų nėra padaręs.

Kaltininkas V. P. susitaikė su nukentėjusiuoju R. J., ką patvirtina teismo posėdžio metu išreikštas tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiojo pageidavimas nutraukti bylą dėl susitaikymo. Kaltinamasis V. P. atsiprašė nukentėjusįjį, teismo posėdyje šalis pateikė 2023-06-26 prašymą, iš kurio matyti, jog nukentėjusysis susitarė su kaltinamuoju, kad V. P. iki 2023 m. spalio 1 d. sumokęs jam 500 Eur jo patirtą žalą į jo nurodytą banko sąskaitą Swedbank Nr. (duomenys neskelbtini).

Tokiu būdu įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, yra pagrindas manyti, jog V. P. ateityje laikysis įstatymo reikalavimų ir nebedarys naujų nusikalstamų veikų. Dėl to atsižvelgiant į išreikštą ir nukentėjusiojo valią dėl kaltininko atsakomybės teismas mato pagrindą taikyti įstatymo nuostatas, leidžiančias V. P. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui susitaikius su nukentėjusiuoju.

V. Kiti klausimai

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 151-152).

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, priteistinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

V. P. vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, padarymą, susitaikius su nukentėjusiuoju R. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Patvirtinti susitarimą tarp kaltinamojo V. P. bei nukentėjusiojo R. J., pagal kurį kaltinamasis įsipareigoja iki 2023 m. spalio 1 d. atlyginti R. J. 500 (penkis šimtus) eurų dėl patirtos žalos atlyginimo, pinigus sumokant į R. J. nurodytą banko sąskaitą Swedbank Nr. (duomenys neskelbtini).

Kaltinamajam V. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 3 dalimi, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 4 dalimi, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.