Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Gyčio Večersko, teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Ramūno Antanavičiaus, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorei Alimai Petruškevičienei, nuteistajam A. P., jo gynėjui advokatui Vladislavui Mikšai,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 4 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. pripažintas kaltu pagal BK 182 str. 1 d. ir nuteistas dvejiems metams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., prie 2014-08-14 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės pridėta dalis paskirtos bausmės ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas devyneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Civilinis ieškinys tenkintas visiškai, priteista B. B. iš G. L. ir A. P. solidariai 781 euras 87 centų (2700 litų) turtinės žalos atlyginimo.

Nuosprendžiu taip pat nuteista G. L., tačiau jos atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir G. L., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 182 str. 1 d. už tai, kad veikdami kartu su nenustatytais asmenimis, apgaule įgijo svetimą turtą - nukentėjusiojo B. B. pinigus – 2 700 litų, o būtent: A. P., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), 2013-05-03 nuo 14 val. 00 min. iki 16 val. 41 min., paskambinęs G. L. nurodė gauti sąskaitą, į kurią būtų galima pervesti apgaulės būdu iš nukentėjusiojo B. B. išviliotus pinigus. G. L. pateikė G. M. AB ,,Swedbank“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis, kuriuos A. P. perdavė nenustatytam asmeniui. Šis asmuo, pasinaudojęs AB ,,Swedbank“ elektroninės bankininkystės sistema iš nukentėjusiojo B. B. AB ,,Swedbank“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), panaudodamas apgaule išviliotus nukentėjusiojo elektroninės bankininkystės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti ir atlikti, neteisėtai, atliko bankinį pavedimą, į G. M. sąskaitą pervesdamas 2 700 litų, kuriuos 2013 m. gegužės 3 d. 16 val. 41 min. G. L., pasinaudojusi jai G. M. duota kortele, išgrynino AB ,,Swedbanko“ bankomate H299, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, ir perdavė nenustatytam asmeniui.

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistąjį ir jo gynėją, prašiusius nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti, prokurorę, prašiusią apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, jog nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

Nuteistasis ginčija kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo įrodymų nepakankamumo atžvilgiu, todėl teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (BPK 320 str.).

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog A. P. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką pagal BK 182 str. 1 d. visiškai įrodyta. Apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir patikrintais įrodymais bei padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas.

BK 182 straipsnio prasme sukčiavimas – tai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, taip pat turtinės prievolės išvengimas arba jos panaikinimas savo ar kitų naudai panaudojant apgaulę. Sukčiavimo esmė yra apgaulės panaudojimas turint tikslą suklaidinti turto savininką ar valdytoją arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji dėl suklydimo apgaulės įtakoje savanoriškai patys perleidžia turtą ar teisę į turtą kaltininkui manydami, kad šis turi teisę jį gauti. Pagal Aukščiausiojo Teismo praktiką apgaulė pasireiškia turto savininko ar valdytojo arba asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, nutylint esmines savininko apsisprendimui dėl turto ar teisės į turtą perleidimo aplinkybes ir pan.

Pirmos instancijos teismo nuosprendis, priimtas nuteistojo A. P. atžvilgiu, yra pagrįstas ir teisėtas, teismo išvados grindžiamos ikiteisminio tyrimo metu surinktais, teisme ištirtais, nuosprendyje aptartais įrodymais, kurie yra patikimi ir teisėti, atitinka Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nurodytą įrodymų sampratą, šie faktiniai duomenys buvo tinkamai teisiškai įvertinti.

Kaip matyti iš nuteistojo A. P. parodymų duotų nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, matyti, kad nuteistasis davė nenuoseklius parodymus, juos keitė, nurodydamas skirtingas versijas, siekdamas lengvinti savo teisinę padėtį ir išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Ikiteisminio tyrmo metu A. P. nurodė, kad M. G. norėjo iš jo gauti sąskaitą, į kurią būtų pervesti apgaulės būdu iš kokio nors asmens gauti pinigai. Taip pat pasidomėjo ar nebus problemų. Susisiekė su G. L., kuri dėl sąskaitos davimo sutiko ir nurodė savo draugės sąskaitą. Šiuos duomenis jis perdavė M. G. (T 2 b. l. 136, 137). Taip pat šioje apklausoje nuteistasis A. P. teigė, jog, jo nuomone, būtent M. G. skambino nukentėjusiajam B. B. ir iš jo išviliojo elektroninės bankininkystės kodus ir po to pinigus iš nukentėjusiojo sąskaitos pervedė į jo parūpintą sąskaitą. Nors šių veiksmų nematė, tačiau M. G. jam pasakė, jog pinigai jau pervesti ir juos reikia nuimti. Tokią informaciją perdavė G. L., kuri pinigus išgrynino ir perdavė juos paimti atvažiavusiam žmogui. Iš išviliotų pinigų jis gavo apie 200 litų.

Teismininio bylos nagrinėjimo metu pirmojoje instancijoje A. P. parodė, kad jis pats sukčiavimais neužsiima, tačiau padėjo iš kito būrio kitam nuteistajam M. G. gauti banko sąskaitą, nes pastarasis paaiškinęs, kad iš užsienio brolis perves jam pinigus, už tą paslaugą jam paliks 100 ar 200 Lt. Jis, susisiekęs su G. L., sutarė, kad ji suras sąskaitą. Surado draugės sąskaitą ir jis (A. P.) perdavė duomenis Mindaugui, kuris nurodė kam perduoti pinigus. A. P. bendravo su G., kol ji nuėjo iki bankomato nuėmė pinigus. Atvažiavo M. žmogus, kuriam reikėjo perduoti pinigus. Apie tai informavo G.. Už paslaugą kaltinamasis gavo 100 ar 200 Lt. Kas vyksta daug maž suprato, klausimų neuždavinėjo, pasiteiravo, ar nebus problemų. M. G. atsakė, kad nebus. M. G. atlieka bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, kitame sektoriuje, bet jie turėjo galimybes matytis ir kalbėtis. Tuo metu nepagalvojo, kad daro nusikaltimą. Pataisos namuose dažnai prieina nuteistieji ir prašo leisti į sąskaitą pervesti pinigus, ir kaltinamasis ne kartą yra sutikęs. A. P. parodė, kad telefonu bendravo tik su G. ir jokio kontakto su nukentėjusiu neturėjo ir jokių kodų iš jo neišgavo.

Nuteistosios G. L. parodymais, duotas teisminio bylos nagrinėjimo metu pirmojoje instancijoje, nustatyta, kad 2013 m. tikslios dienos G. L. neprisimena jai paskambino A. P. ir paprašė duomenų banko sąskaitos, į kurią galėtų pervesti pinigus. G. L. kreipėsi į savo draugę K. G., bet ji neturėjo kortelės, todėl paprašė kitos draugės K. M.. Ji sutiko. A. P. klausė, ar gali pinigus pervesti, kuriuos G. L. turėjo perduoti žmogui, kuris atvažiuos į nurodytą vietą. G. L. susitiko su K. G. netoli jos namų ir kartu nuėjo iki (duomenys neskelbtini) prekybos centro. Į sąskaitą buvo pervesta 2700 Lt. Juos paėmė iš bankomato. A. P. pasakė, kad perduotų žmogui, kuris privažiuos automobiliu prie parduotuvės durų. G. L., atlikusi nurodytus veiksmus, informavo A. P., su kuriuo nuolat bendravo telefonu. Po to, G. L. supratusi, kas vyksta. Taip pat savo parodymuose nurodė, kad A. P. skambino ir prašė neišduoti, bet ji atsakiusi, kad viską pasakys, kaip buvo.

Liudytojos K. G. parodymais nustatyta, kad jai paskambino G. L. ir paprašė sąskaitos, kur būtų galima pervesti pinigų. Savo kortelę liudytoja buvo pametusi, todėl paskambino draugei G. M. ir paprašė sąskaitos. Ji sutiko. Liudytoja gautą kortelę su kodu perdavė G.. Ji (duomenys neskelbtini) prekybos centre nuėjo prie bankomato, nuėmė pinigus ir perdavė kažkokiam žmogui.

Liudytojas M. G. primojoje instancijoje parodė, kad su A. P. 2013 m. kartu atliko bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose. Bendraudavo, vienas kitam padėdavo. A., pravarde „(duomenys neskelbtini)“, paprašė sąskaitos, sakė sumokės. Liudytojas paprašė padėti A. P.. Jis tai suorganizavo. Liudytojas perdavė duomenis „(duomenys neskelbtini)i“, jis atsiskaitė ir viskas tuo baigėsi. Liudytojas A. P. nieko nemokėjo. A. P. nežinojo, kad tie pinigai nešvarūs. Jis klausė, ar švarūs, liudytojas atsakė, kad švarūs, nes taip sakė „(duomenys neskelbtini)“. Atliekant bausmę skirtinguose sektoriuose, įmanoma bendrauti ir susitikti mokykloje, bibliotekoje, nes ten ateina nuteistieji iš visų sektorių, taip pat, galima susikalbėti per tvorą.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas A. P. kaltės klausimą, taip pat rėmėsi AB ,,Swedbank“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašu, kuris patvirtina, kad 2013-05-03 iš B. B. sąskaitos į G. M. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervesta 2700 litų. (1 t., b. l. 35-42), taip pat teleoperatoriaus duomenimis, kad abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) 2013-05-03, kontaktuodamas su nukentėjusiojo numeriu (duomenys neskelbtini), veikė bokšto MAR08A esančio (duomenys neskelbtini)g. veikimo zonoje; numeris (duomenys neskelbtini) 2013-05-03 kontaktuodamas su nukentėjusiojo numeriu (duomenys neskelbtini) veikė bokšto MAR01A, esančio (duomenys neskelbtini) g. veikimo zonoje, kortelė buvo įdėta telefone, kurio IMEI (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 53, 54, 93, 143), AB ,,Swedbank“ pateiktomis 5 bankomato H299 vaizdo kameromis užfiksuotomis vaizdo nuotraukomis, iš kurių matyti, kaip G. L. grynina pinigus (1 t., b. l. 62-64), AB ,,Swedbank“ 2013-06-19 raštu Nr. SR/13-22000 nurodančiu, kad 2013-05-03 naudojantis elektronine bankininkyste 16 val. 8 min. ir 16 val. 7 min. buvo prisijungta iš kompiuterio, kurio IP yra (duomenys neskelbtini). (2013-05-03 16 val. 42 min. buvo prisijungta iš (duomenys neskelbtini) (b. b. 1 t., l.33-34).

Aukštesnysis teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad nuteistasis A. P. (o taip pat liudytoja šioje byloje K. G.) už analogišką nusikalstamą veiką jau buvo teistas, todėl telefoninio sukčiavimo mechanizmas ilgą laiką pataisos namuose atliekančiam laisvės atėmimo bausmę nuteistajam A. P. neabejotinai buvo žinomas, ir tai, kad jis atliko šio sukčiavimo mechanizmo dalį veiksmų, jo kaltės jokia apimtimi neeliminuoja. Šių įrodymų visetas pilnai patvirtina A. P. kaltę, tad nuteistojo teiginys, jog teismas, priimdamas nuosprendį, tariamai rėmėsi tik Marijampolės pataisos namų pateiktais duomenimis, kad skirtingų būrių nuteistieji neturi galimybės bendrauti tarpusavyje, yra visiškai nepagrįstas.

Apeliacinio skundo argumentai, kad nuteistasis nesuprato, kad daro nuskalstamą veiką, kad tik norėjo padėti draugui gauti brolio pervedamus iš užsienio pinigus, yra neįtikinami ir neatitinkantys nustatytų faktinių aplinkybių visumos. Akivaizdu, kad kaltinamajam buvo gerai žinoma ir suprantama finansinių operacijų atlikimo elektroninės bankininkystės būdu tvarka, ir jis surasdamas asmenį, operatyviai jam teikdamas nurodymus telefonu, kuriam į banko sąskaitą galėtų būti pervesti pinigai, kuris, po pinigų pervedimo, iškarto šiuos pinigus išgrynina ir perduoda visiškai nežinomam asmeniui, aiškiai siekė veikti slaptai, siekiant nuslėpti tikrąjį pinigų gavėją ir daromos nusikalstamos veikos mechanizmą.

Aukštesniojo teismo teisėjų kolegijos nuomone, apylinkės teismas tinkamai vadovavosi BK 54 str. nuostatomis ir nuteistajam paskirtą bausmę teisingai individualizavo ir ši bausmė leis pasiekti bausmės tikslus ir užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą. Paskirta už padarytą nusikalstamą veiką 2 metų laisvės atėmimo bausmė nėra aiškiai per griežta, tačiau galutinę griežtą 9 metų laisvės atėmimo bausmę lėmė tai, kad, vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d. , bausmė buvo subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2014-08-14 nuosprendžiu paskirta bausme.

Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, kolegija daro išvadą, jog apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra objektyvaus pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio1 dalies 1 punktu,

nutarė:

nuteistojo A. P. apeliacinį skundą atmesti.