Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėja Laureta Ulbienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. J. (toliau – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 2 d. nutarimo, kuriuo pastarajam už jo padarytą pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 124 str. 6 d. paskirta administracinė nuobauda – 350 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu 2 mėnesiams, nustatė :

Aprašomoji dalis

2016-11-02 Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo išnagrinėta A. J. administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-15315-1039/2016 ir to paties teismo nutarimu A. J. skirta 350 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu 2 mėnesiams už tai, kad jis 2016-09-12 apie 14.42 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį Volkswagen Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), viršijo leistiną 50 km/h greitį, važiavo 117 km/h greičiu, šiais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 127 punkte įtvirtintus reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 124 str. 6 d.

Vilniaus apygardos teisme 2016-12-13 buvo gautas Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Rinktinės „Vytis“ specialistės V. A. atsiliepimas į apeliacinį skundą, tačiau kadangi atsiliepimas gautas praleidus įstatyme numatytą 14 dienų terminą ir nėra pateikta tą nuneigiančių dokumentų, jame nurodytos aplinkybės nebus vertinamos.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Lietuvos Respublikos ATPK 302¹¹ str. 1 d. numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas A. J. neginčija padaryto administracinio teisės pažeidimo fakto ir kelia administracinės nuobaudos individualizavimo klausimą už pažeidimą numatytą ATPK 124 str. 6 d., todėl administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

ATPK 124 str. 6 d. numatyta, kad nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip 50 kilometrų per valandą – užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki keturių šimtų trisdešimt keturių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vieno iki šešių mėnesių, ...>. Nagrinėjamu atveju teisės vairuoti transporto priemones atėmimas vairuotojams yra privaloma nuobauda, todėl pirmosios instancijos teismas, pripažinęs apeliantą kaltu padarius pažeidimą, numatytą ATPK 124 str. 6 d., priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, negalėjo neskirti šios nuobaudos.

Pagal ATPK 20 str. administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. ATPK 30 str., reglamentuojančiame administracinės nuobaudos skyrimo bendrąsias taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą yra skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nustatytas atitinkamai ATPK 31 ir 32 straipsniuose. ATPK 30¹ str. 1 d. numatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 str. 2 d., taip pat į šio kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Taigi, įstatymas reglamentuoja visumą administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti taikant Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatas.

Nors apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į jo prašymą bei nurodytas aplinkybes ir nepagrįstai skyrė teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, apygardos teismas sprendžia, kad aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą, taikant ATPK 30¹ str., mažinti apeliantui paskirtą nuobaudą arba visai jos neskirti byloje nėra. Priešingai nei nurodo apeliantas, skiriant nuobaudą jau įvertinta jo padaryto teisės pažeidimo pobūdis, atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs pažeidimą (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad jis per vienerių metų laikotarpį padarė tos pačios rūšies administracinį teisės pažeidimą, už kurį pažeidėjui buvo paskirta nuobauda (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.), taip pat jo asmenybė, tai, kad praeityje ne kartą baustas už analogiškus pažeidimus, todėl dar kartą šių aplinkybių vertinti nėra pagrindo. Pažymima, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į apelianto atsakomybę lengvinančią bei jo atsakomybę sunkinančią aplinkybes, į jo padaryto teisės pažeidimo pobūdį bei į apelianto asmenybę ir tinkamai motyvavęs savo sprendimą, apeliantui paskyrė jo padaryto pažeidimo sankcijoje numatytą artimą vidurkiui piniginę baudą su privalomu teisės vairuoti transporto priemones atėmimu artimu minimaliam laikotarpiui. Atkreipiamas dėmesys, kad administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Įvertinus visas administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo daryti išvadą, kad apeliantui A. J. paskirta papildoma nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam terminui yra aiškiai per griežta administracinė nuobauda. Skiriama administracinė nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti administracinę nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys N261-986/2011, N575-3335/2011). Teisingai pažymėjo apylinkės teismas, kad apelianto profesija, kuri tiesiogiai susijusi su vairavimu bei žmonių vežimu, apeliantą įpareigoja ypatingai atsakingai laikytis KET taisyklių bei įstatymų vairuojant taksi automobilį. Be to, atsižvelgtina, kad apeliantas vairavo automobilį, kaip didesnio pavojaus šaltinį, viršydamas leistiną greitį net 67 km/h Vilniaus mieste dienos metu padarė vieną iš pavojingiausių teisės pažeidimų, keliantį pavojų transporto eismo saugumui, žmonių gyvybei bei sveikatai, todėl pastarojo elgesys yra visuomeniškai pavojingas. Neveltui valstybės institucijos gyvenvietėse nustato mažesnį leistiną greitį, kurį viršijant kyla realus pavojus atsirasti neigiamiems padariniams eismo dalyviams, jų turtui. Būtent siekiant prevencinio tikslo, t.y. užkirsti kelią atsirasti tokiems neigiamiems padariniams, įstatymų leidėjas įtvirtino griežtas administracines nuobaudas už šio teisės pažeidimo padarymą, tarp jų ir privalomą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Apelianto nurodoma aplinkybė, kad kelias buvo laisvas, nepaneigia padaryto teisės pažeidimo pavojingumo. Vien tai, kad šiuo atveju buvo išvengta rimtesnių neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių, nedaro pažeidimo mažiau pavojingu.

Tuo pačiu pasakytina, kad ATPK 30¹ str. taikymas gali būti pagrįstas tik išskirtiniais ir išimtiniais atvejais. Jokių išskirtinių ir išimtinių aplinkybių skirti švelnesnei nei įstatyme numatyta nuobauda šioje byloje nei pirmosios instancijos teismas, nei skundą apeliacine tvarka nagrinėjantis teismas nenustatė. Apeliaciniame skunde A. J. išdėstyti argumentai, kad apeliantui teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl darbo bei norint pasirūpinti savo šeima, nesudaro pagrindo pastarojo atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ str. 1 d. nuostatų. Pažymėtina, jog administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų (LR ATPK 20 str.), kas skiriant apelianto pageidavimus tenkinančią nuobaudą šiuo atveju nebūtų pasiekta.

Įvertinus visas administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo daryti išvadą, kad apeliantui A. J. už jo padarytą pažeidimą paskirta administracinė nuobauda yra aiškiai per griežta. Keisti pirmosios instancijos teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo.

netenkinti A. J. apeliacinio skundo.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 2 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.