Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Arūno Kaminsko, Egidijos Smalakienės bei Donato Vansevičiaus, sekretoriaujant D. Švilpienei, dalyvaujant atsakovės Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos atstovėms A. Aranauskienei ir G. Safranavičiūtei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Vaistena“ skundą atsakovei Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai dėl nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Savo reikalavimus panaikinti Tarnybos Nutarimą, kuriuo UAB „Vaistena“ už LR maisto įstatymo 4 str. 1 d. ir 2 d. 1 p. pažeidimus skirta 15 000 Lt bauda, UAB „Vaistena“ pagrindė tuo, kad su ginčijamu Nutarimu nesutinka, nes byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų UAB „Vaistena“ kaltę dėl pavojingų produktų pateikimo į rinką, kad Tarnyba netinkamai taikė ir aiškino teisės normas. UAB „Vaistena“ nurodė, kad Tarnyba 2007-12-20 nutarimu Nr. 12-9L-PS ją jau buvo nubaudusi už tą patį pažeidimą, tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008-06-26 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2684-789/2008 Tarnybos nutarimą panaikino ir grąžino bylą nagrinėti iš naujo, kad Šiaulių apskrities valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (toliau – Veterinarijos tarnyba) 2007 metais buvo surašiusi UAB „Vaistena“ administracinį teisės pažeidimo protokolą už pavojingų produktų pateikimą į rinką, o 2008-11-26 surašė antrąjį administracinį teisės pažeidimo protokolą už tą patį pažeidimą. Tokiu būdu buvo grubiai pažeistos LR administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 259 str. nuostatos, kurios tvirtina, jog už tą patį administracinį teisės pažeidimą negali būti surašomi du protokolai.

UAB „Vaistena“ pabrėžė, kad Tarnyba pažeidė ir LR ATPK 256 bei 257 str. nuostatas, ginčijamame Nutarime nepagrįstai remdamasi prielaida, jog Veterinarijos tarnybos duomenimis atšaldytoje kiaulienos nugarinėje ir virtame liežuvyje nustatyta salmonelė. Paaiškino, jog šis kriterijus nėra patvirtintas, nes kultūrų tipavimo ir identifikavimo duomenų Veterinarijos tarnyba nepateikė. Tarnyba privalėjo išaiškinti tikrąsias ligos protrūkio priežastis. Pabrėžė, kad UAB „Vaistena“ gavo iš žaliavos tiekėjo UAB „Sanitex“ ir gamintojo UAB „Vilkė“ užkrėstas žaliavas. Kadangi šio fakto UAB „Vaistena“ nežinojo, pagal 2004-04-29 Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento Nr. 852/2004 ,,Dėl maisto produktų higienos“ II priedo IX skyriaus 2 punktą ji neturi atsakyti už užkrėstos žaliavos pateikimą į rinką. Be to, Tarnyba, nubausdama pareiškėją už LR produktų saugos įstatymo pažeidimą, netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinį santykį, ir tokiu būdu nukrypo nuo administracinių teismų praktikos.

UAB „Vaistena“ skunde taip pat pabrėžė, kad administracinė nuobauda jai negalėjo būti skiriama, nes nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, t.y. nuo 2007-08-10, praėjo vieneri metai ir šeši mėnesiai. Administracinė nuobauda, šiuo atveju, turėjo būti paskirta ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos. Atsižvelgiant į tai, kad praleistas nuobaudos skyrimo terminas, Tarnyba privalėjo nutraukti administracinę bylą UAB „Vaistena“ atžvilgiu.

Tarnyba nesutiko su UAB „Vaistena“ skundo teiginiu, kad Tarnyba pažeidė LR ATPK 259 str. nuostatas, paaiškindama, kad UAB „Vaistena“ už tą patį pažeidimą buvo surašyti du protokolai, t.y. 2007-10-03 Veterinarijos tarnybos protokolas Nr. 2 (jo patikslinimas surašytas 2007-11-19) ir 2008-11-26 Veterinarijos tarnybos protokolas Nr. 2. Informavo, kad Veterinarijos tarnybos 2007-10-03 protokolo Nr. 2 ir šio protokolo patikslinimo pagrindu 2007-12-20 Tarnyba priėmė nutarimą Nr. 12-92 PS „Dėl UAB „Vaistena“ pavojingų maisto produktų pateikimo į rinką“. UAB „Vaistena“ minėtą 2007-12-20 Tarnybos priimtą nutarimą apskundė teismui, kuris pareiškėjos ginčijamą nutarimą panaikino ir grąžino bylą Tarnybai nagrinėti iš naujo. Atsižvelgiant į tai, Veterinarijos tarnyba 2008-11-26 UAB „Vaistena“ atžvilgiu surašė naują protokolą Nr. 2, o 2007-10-03 Veterinarijos tarnybos surašytą protokolą Nr. 2 bei jo patikslinimą panaikino. Tarnyba pagal 2008-11-26 Veterinarijos tarnybos surašytą protokolą Nr. 2 2009-02-05 priėmė Nutarimą, kurį UAB „Vaistena“ ginčija šioje byloje. Tarnyba atsiliepime nesutiko su UAB „Vaistena“ skundo teiginiais, jog byloje nėra įrodymų, kad UAB „Vaistena“ į rinką pateikė pavojingus maisto produktus ir, kad Tarnyba, priimdama ginčijamą Nutarimą, nepagrįstai rėmėsi Veterinarijos tarnybos prielaidomis, kad atšaldytoje kiaulienos nugarinėje ir virtame liežuvyje nustatyta salmonelė, nes šis kriterijus nėra patvirtintas. Tarnyba paaiškino, kad Šiaulių visuomenės sveikatos centras 2007-09-14 raštu Nr. S-2428(1.15) pateikė išvadą, jog (Nacionalinės veterinarijos laboratorijos 2007-08-31 kultūrų identifikavimo ir tipavimo protokolai Nr. 8428, 8430-8436, 2007-09-07 Nr. 8440-8448) protrūkį sukėlęs etiologijos veiksnys Salmonella enterica porūšis enterica serotipas enteritidis biotipas jena yra vienodai jautrus 12 standartinių testo antimikrobinių vaistų. Sukėlėjas identiškas žaliavoje, pagamintuose patiekaluose ir užsikrėtusių ligonių žarnyno mėginiuose. Infekcijos šaltinis buvo atšaldyta kiaulienos nugarinė (Nacionalinio visuomenės sveikatos tyrimų centro mikrobiologijos laboratorijos 2007-08-31 protokolu Nr. 8435 patvirtintas identiškas etiologijos veiksnys). Šalutiniu šios epidemiologinės išvados patvirtinimu gali būti Veterinarijos tarnybos konstatuotas faktas apie neidentifikuoto sukėlėjo Salmonella aptikimą atšaldytoje kiaulienos nugarinėje. Pažymėjo, kad Šiaulių visuomenės sveikatos centras 2007-09-14 rašte Nr. S-2428(1.15) nurodė, jog užsikrėtimo faktoriai taip pat buvo termiškai neparuošti patiekalai (naminės salotos, kalakutienos salotos ir kt.), pagaminti UAB „Vaistena“ restorane „(duomenys neskelbtini)“ 2007-08-10 – 2007-08-12. Rašte išaiškinta, kad šių patiekalų užkrėtimas nuo žaliavos įvyko dėl virtuvės higienos režimo pažeidimų, t.y. dėl kryžminio technologinio užteršimo ir patiekalų laikymo specifikos. Tarnyba atkreipė dėmesį, jog ir Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008-06-26 sprendime administracinėje byloje Nr. I-2684-789/2008 nurodė, jog protrūkio priežastis buvo infekuota žaliava, kurią UAB „Vaistena“ restoranas „(duomenys neskelbtini)“ gavo iš tiekėjo, tačiau kryžminė tarša atsirado dėl sąlygų bendrovės kavinėje. Nepagrįstas, Tarnybos teigimu, ir UAB „Vaistena“ skundo teiginys, kad Tarnyba, skirdama baudą UAB „Vaistena“ už LR maisto įstatymo pažeidimą, netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas. Tarnyba išaiškino, kad pagal LR maisto įstatymo 7 str. 2 d. gamintojai, pardavėjai ar paslaugų teikėjai, pažeidę šio įstatymo reikalavimus, atsako LR produktų saugos įstatymo nustatyta tvarka. LR produktų saugos įstatymo 23 str. 6 d. įtvirtinta, jog gamintojui, platintojui ar paslaugos teikėjui, pateikusiems į rinką pavojingus produktus, jeigu šie produktai padarė žalos vartotojo sveikatai, skiriama nuo 5 000 iki 40 000 Lt bauda. Tarnybos teigimu, atsižvelgiant į įstatymuose pateiktų sąvokų „pateikimas į rinką“ ir „paslauga“ išaiškinimą, už pavojingos paslaugos pateikimą į rinką atsako galutinės paslaugos teikėjas. Todėl, vadovaudamasi aukščiau išdėstytomis teisės aktų nuostatomis, ištyrusi aplinkybes, pateiktus rašytinius įrodymus bei išklausiusi bylos nagrinėjimo proceso dalyvių paaiškinimus, Tarnyba pagrįstai konstatavo, kad UAB „Vaistena“ pažeidė LR maisto įstatymo 4 str. 1 d. ir 2 d. 1 p., t. y. suteikė nesaugią paslaugą.

Dėl senaties termino praleidimo Tarnyba pažymėjo, jog pagal LR produktų saugos įstatymo 7 str. 2 d., šio įstatymo 23 str. numatytos baudos gali būti skiriamos ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo šio įstatymo pažeidimo nustatymo, o esant tęstiniam pažeidimui – nuo jo išaiškėjimo dienos. Tačiau, taip pat, nurodyta, kad ši nuostata netaikoma, kai pavojingu produktu pakenkiama vartotojo sveikata ar atimama gyvybė. Vadovaujantis aukščiau išdėstytomis teisės aktų nuostatomis bei atsižvelgiant į tai, kad UAB „Vaistena“ priklausančiame restorane „(duomenys neskelbtini)“ suteikus nesaugią paslaugą (pateikus į rinką nesaugius produktus) buvo pakenkta žmonių sveikatai, nepagrįstas yra UAB „Vaistena“ teiginys, kad Tarnyba praleido baudos skyrimo terminą.

Byloje kilęs ginčas, ar Tarnybos 2009-02-05 nutarimas Nr. 12 MS-5 „Dėl UAB „Vaistena“ pavojingų maisto produktų pateikimo į rinką“, kuriuo pareiškėjai UAB „Vaistena“ už LR maisto įstatymo 4 str. 1 d. ir 2 d. 1 p. pažeidimą skirta 15 000 Lt bauda, yra teisėtas ir pagrįstas.

2007-10-03 Veterinarijos tarnyba surašė pareiškėjai UAB „Vaistena“ LR produktų saugos įstatymo pažeidimo protokolą Nr. 2 (Vilniaus apygardos administracinio teismo byla Nr. I-2684-789/2008, t. 1, b. l. 39-41) su 2007-11-19 patikslinimu (Vilniaus apygardos administracinio teismo byla Nr. I-2684-789/2008, t. 1, b. l. 75-76) už tai, kad UAB „Vaistena“ restoranas „(duomenys neskelbtini)“ pateikė į rinką nesaugius produktus, kurie neatitiko produktų saugą reglamentuojančių teisės aktų nustatytų produktų saugos reikalavimų ir tuo pažeidė LR produktų saugos įstatymo 10 str. 1 p.. Protokole nurodyta, kad Nacionalinės veterinarijos laboratorijos Šiaulių teritorinio skyriaus atliktų tyrimų duomenimis sallmonella spp. nustatyta virtame liežuvyje bei atšaldytoje kiaulienos nugarinėje, iš kurių buvo pagaminti viešojo maitinimo patiekalai. Patiekalų pagaminimo ir pateikimo vartotojui data: 2007-08-10 – 2007-08-12 dienos. Dėl restorano „(duomenys neskelbtini)“ į rinką pateiktų nesaugių produktų susirgo 19 žmonių: iš jų 4 vaikai ir 3 restorano „(duomenys neskelbtini‘“ darbuotojai.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs UAB „Vaistena“ skundą, 2008-06-26 priėmė sprendimą byloje Nr. I-2684-789/2008 (Vilniaus apygardos administracinio teismo byla Nr. I-2684-789/2008, t. 2, b. l. 157-161), kuriuo UAB „Vaistena“ skundą tenkino iš dalies, t.y. Tarnybos 2007-12-20 priimtą nutarimą Nr. 12-9L PS „Dėl UAB „Vaistena“ pavojingų maisto produktų pateikimo į rinką“ panaikino ir grąžino bylą Tarnybai nagrinėti iš naujo. Sprendimą teisėjų kolegija motyvavo tuo, kad Tarnyba, konstatavusi, jog UAB „Vaistena“ pažeidė LR maisto įstatymo ir maisto higienos normų reikalavimus, skyrė UAB „Vaistena“ baudą ne už LR maisto įstatymo nuostatų nesilaikymą, o už LR produktų saugos įstatymo pažeidimą, t.y. netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinį santykį.

Dėl LR ATPK 259 str. pažeidimo.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pareiškėjos UAB „Vaistena“ skundo argumentas, jog Veterinarijos tarnyba už tą patį pažeidimą surašiusi du protokolus grubiai pažeidė LR ATPK 259 str. nuostatas, yra nepagrįstas.

LR ATPK 259 str. 1 d. nustatyta, kad dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo tam įgaliotas pareigūnas arba visuomeninės organizacijos ar visuomeninio savaveiksmio organo atstovas surašo protokolą, išskyrus šio kodekso 262 straipsnyje numatytus atvejus. Administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas dviem egzemplioriais; vienas protokolo egzempliorius nedelsiant įteikiamas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui (LR ATPK 259 str. 3 d.).

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad UAB „Vaistena“ atžvilgiu už nesaugių (pavojingų), t.y. neatitinkančių produktų saugą reglamentuojančių teisės aktų nustatytų saugos reikalavimų, produktų pateikimą į rinką Veterinarijos tarnyba surašė du protokolus: 2007-10-03 LR produktų saugos įstatymo pažeidimo protokolą Nr. 2 su 2007-11-19 surašytu patikslinimu ir 2008-11-26 LR maisto įstatymo pažeidimo, taikant LR produktų saugos įstatyme nustatytą atsakomybę, protokolą Nr. 2 su 2009-01-29 surašytu jo patikslinimu. Pirmajame protokole su patikslinimu, Veterinarijos tarnyba, įvertinusi jai pateiktą tyrimo medžiagą, konstatavo, kad UAB „Vaistena“ pateikė į rinką nesaugius produktus ir tuo pažeidė LR produktų saugos įstatymo 10 str. 1 p. Šio protokolo su patikslinimu pagrindu 2007-12-20 Tarnyba priėmė nutarimą „Dėl UAB „Vaistena“ pavojingų maisto produktų pateikimo į rinką Nr. 12-9L PS, kuriame UAB „Vaistena“ už LR produktų saugos įstatymo 10 str. 1 p. pažeidimą nutarė skirti 15 000 Lt baudą. Minėta, kad UAB „Vaistena“ su pastaruoju nutarimu nesutiko ir kreipėsi į teismą su skundu, prašydama jį panaikinti. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008-06-26 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2684-789/2008 pareiškėjos UAB „Vaistena“ skundą tenkino iš dalies, t.y. 2007-12-20 Tarnybos priimtą nutarimą Nr. 12-9L PS panaikino ir grąžino bylą Tarnybai nagrinėti iš naujo. Grąžinus bylą nagrinėti iš naujo, 2008-10-29 Veterinarijos tarnybos viršininkas įsakymu Nr. V-149-1 (t. 1, b. l. 31) panaikino Veterinarijos tarnybos 2007-10-03 protokolą Nr. 2 ir 2007-11-19 pateiktą protokolo patikslinimą, surašytą UAB „Vaistena“. Tik panaikinusi 2007-10-03 surašytą protokolą ir 2007-11-19 pateiktą protokolo patikslinimą, 2008-11-26 Veterinarijos tarnyba surašė kitą protokolą su 2009-01-29 patikslinimu, kuriame, vadovaudamasi teismo sprendimu, konstatavo, kad UAB „Vaistena“ į rinką pateikė pavojingus produktus ir tuo pažeidė LR maisto įstatymo 4 straipsnio 1 dalį bei 2 dalies 1 punktą.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad du protokolus Veterinarijos tarnyba UAB „Vaistena“ atžvilgiu už į rinką pateiktus nesaugius (pavojingus) maisto produktus surašė, ne turėdama tikslą už tą patį pažeidimą UAB „Vaistena“ nubausti du kartus, bet todėl, kad, rašydama pirmąjį protokolą, netinkamai pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinį santykį. Antrasis, t.y. 2008-11-26 protokolas su 2009-01-29 patikslinimu, buvo surašytas vykdant teismo sprendimą, kurio UAB „Vaistena“ neginčijo.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjos UAB „Vaistena“ skundo argumentas dėl LR ATPK 259 str. grubaus pažeidimo yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Dėl netinkamo įrodymų vertinimo.

Pareiškėja UAB „Vaistena“ skunde iš esmės ginčija ir patį pažeidimo padarymo faktą, t.y. nesutinka su ginčijamame Nutarime Tarnybos konstatuotomis faktinėmis aplinkybėmis. UAB „Vaistena“ teigia, kad Tarnyba, priimdama Nutarimą, nepagrįstai rėmėsi Veterinarijos tarnybos prielaida, jog atšaldytoje kiaulienos nugarinėje ir virtame liežuvyje nustatyta salmonelė, kadangi šis kriterijus nėra patvirtintas, t.y. kultūrų tipavimo ir identifikavimo duomenų Veterinarijos tarnyba nepateikė.

Pagal LR ATPK 256 str. 1 d. įrodymais administracinio teisės pažeidimo byloje laikomi bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Tokie duomenys gali būti nustatomi įvairiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (LR ATPK 256 str. 2 d.). Surinktus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, vertina organas (pareigūnas) (LR ATPK 257 str.).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2007-08-10 – 2007-08-12 dienomis UAB „Vaistena“ priklausančiame restorane „(duomenys neskelbtini)“ vykusių pobūvių metu salmonelioze buvo užkrėsti 19 žmonių, iš jų 4 vaikai ir 3 restorano „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai. Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2007-09-14 rašte Nr. S-2428 (1.15) (t. 1, b. l. 35-37) konstatuota, kad protrūkį sukėlęs etiologijos veiksnys yra Salmonella enterica porūšis enterica serotipas Enteritidis biotipas Jena vienodai jautrus dvylikai testinių antimikrobinių vaistų. Identiškas ligos sukėlėjas išskirtas 10 ligonių, iš jų 3 vaikams ir 2 restorano „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams. Pateiktos išvados, kad infekcijos šaltinis buvo atšaldyta kiaulienos nugarinė (Nacionalinės veterinarijos laboratorijos Šiaulių teritorinio skyriaus 2007-08-30 protokolu Nr. 8435 patvirtintas identiškas etiologijos veiksnys). Nurodyta, jog šalutiniu šios epidemiologinės išvados patvirtinimu gali būti Veterinarijos tarnybos konstatuotas faktas apie neidentifikuoto sukėlėjo Salmonella aptikimą atšaldytoje kiaulienos nugarinėje (Veterinarijos tarnybos 2007-08-20 raštas Nr. (1.11)-S-354). Išskirti užsikrėtimo faktoriai – termiškai neapruošiami patiekalai, pagaminti restorane „(duomenys neskelbtini)“ 2007-08-10 – 2007-08-12 dienomis: naminės salotos, kiaulienos salotos, virto liežuvio gaminys, krevečių, kalmarų, šviežių kopūstų salotos, padažas su žirneliais.

Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad Tarnyba, priimdama Nutarimą, rėmėsi Veterinarijos tarnybos pateiktais dokumentais ir išvadomis. Tuo tarpu, Veterinarijos tarnyba UAB „Vaistena“ padarytą pažeidimą nustatė, atlikusi išsamų patikrinimą ir gautų dokumentų bei išvadų objektyvų vertinimą. Veterinarijos tarnyba, surašydama 2008-11-26 protokolą Nr. 2 ir jo patikslinimą bei konstatuodama UAB „Vaistena“ padarytą LR maisto įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 1 punkto pažeidimą, vadovavosi Nacionalinės veterinarijos laboratorijos Šiaulių teritorinio skyriaus 2007-08-20 tyrimų protokolo Nr. 1138 M1-10.1 (t. 1, b. l. 42-43) rezultatais, kuriuose nurodyta, kad, atlikus mėginių, kurių savininkas UAB „Vaistena“, tyrimus, virtame liežuvyje ir kiaulienos nugarinėje rasta Salmonella spp. Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad iš UAB „Vaistena“ restorano „(duomenys neskelbtini)“ esančių maisto produktų buvo paimti mėginiai, kuriuos išsamiai ištyrus, rastas žmonių sveikatai pavojingas Salmonella spp. veiksnys (bakterija).

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad ginčijamame Nutarime Tarnyba pagrįstai rėmėsi Veterinarijos tarnybos pateiktomis išvadomis, tvirtinančiomis, kad infekcijos protrūkį sukėlė Salmonella spp. veiksnys, nes identiškas etiologijos veiksnys Salmonella anterica porūšis enterica serotipas enteritidis biotipas jena rastas žaliavoje (atšaldytos kiaulienos nugarinės ir virto liežuvio mėginiuose, paimtuose iš restorano „(duomenys neskelbtini)“), restorane pagamintuose patiekaluose ir užsikrėtusių ligonių, dalyvavusių restorane „(duomenys neskelbtini)“ 2007-08-10 – 2007-08-12 vykusių pobūvių metu, žarnyno mėginiuose. Todėl UAB „Vaistena“ skundo teiginys dėl Tarnybos netinkamai atlikto įrodymų vertinimo yra nepagrįstas ir atmestinas. Teismas konstatuoja, kad Tarnyba ginčijamą Nutarimą priėmė, vadovaudamasi surinktais įrodymais, kuriuos įvertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasi įstatymu ir teisine sąmone, t.y. nepažeisdama galiojančių teisės aktų nuostatų.

Dėl netinkamo teisės normų taikymo ir aiškinimo.

Pareiškėja UAB „Vaistena“ skunde teigė, kad Tarnyba netinkamai taikė ir aiškino teisės normas, pabrėždama, jog UAB „Vaistena“ užkrėstas žaliavas gavo iš tiekėjo UAB „Sanitex“ ir gamintojo UAB „Vilkė“. Kadangi apie tai, jog žaliavos užkrėstos, UAB „Vaistena“ nežinojo, ji neturi atsakyti už užkrėstos žaliavos pateikimą į rinką, kad už pavojingos žaliavos pateikimą į rinką Veterinarijos tarnyba privalėjo surašyti administracinį teisės pažeidimo protokolą UAB „Sanitex“ ir UAB „Vilkė“ ir atitinkamai juos nubausti. Teigė, jog nubausdama UAB „Vaistena“ už LR produktų saugos įstatymo pažeidimą, Tarnyba netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinį santykį.

Teismas konstatuoja, kad UAB „Vaistena“ neneigia fakto, jog produktai buvo užkrėsti, ji tik teigia, kad nebuvo atsakinga už produktų (maisto) pateikimą į rinką, kadangi 2007-08-10 – 2007-08-12 restorane „(duomenys neskelbtini)“ vykusių pobūvių metu maisto patiekalus ji pagamino iš kitų asmenų gautos užkrėstos žaliavos.

Tarnybos Nutarime konstatuojama, kad UAB „Vaistena“ į rinką pateikė pavojingus maisto produktus – 2007-08-10 – 2007-08-12 restorane „(duomenys neskelbtini)“ pagamintus patiekalus – kurie neatitiko Europos Tarybos reglamento (EB) Nr. 852/2004 dėl maisto produktų higienos I skyriaus 1 straipsnio 1 a ir b punktų, II priedo II skyriaus 1 d punkto, V skyriaus 1 b punkto, VIII skyriaus 1 ir 2 punktų ir IX skyriaus 2 punkto, XII skyriaus, LR sveikatos apsaugos ministro 2005-09-01 įsakymu Nr. V-675 patvirtintos HN 15:2005 „Maisto higiena“ I skyriaus 1 ir 2 punktų, IV skyriaus 10, 12, 17, 18.1 ir 21 punktų nuostatų. Tuo UAB „Vaistena“ pažeidė LR maisto įstatymo 4 straipsnio 1 dalį ir 2 dalies 1 punktą, todėl, vadovaujantis LR maisto įstatymo 7 straipsnio 2 dalimi ir LR produktų saugos įstatymo 23 straipsnio 6 dalimi, jai buvo skirta 15 000 Lt bauda.

Europos Parlamento ir Tarybos 2004-04-29 reglamentas Nr. 852/2004 (toliau – Reglamentas Nr. 852/2004) dėl maisto produktų higienos nustato bendrąsias maisto produktų higienos taisykles maisto tvarkymo subjektams, ypač atsižvelgiant į tokius principus kaip: pirminė atsakomybė už maisto saugą tenka maisto tvarkymo subjektui; maisto saugą būtina garantuoti visuose maisto grandinės etapuose, pradedant nuo pirminės maisto gamybos stadijos (I skyriaus 1 straipsnio 1 dalies a ir b punktai). Šis reglamentas taikomas visiems maisto gamybos, perdirbimo ir paskirstymo etapams bei eksportui, nepažeidžiant specialių su maisto higiena susijusių reikalavimų (I skyrius 1 straipsnio 1 dalis). Reglamento Nr. 852/2004 II priede įtvirtinti bendrieji higienos reikalavimai visiems maisto verslo operatoriams, t.y. maisto tvarkymo subjektams, neišskiriant nei gamintojų, nei prekiautojų, nei paslaugos teikėjų.

Tam tikras maisto tvarkymo subjektų pareigas reglamentuoja ir sveikatos apsaugos ministro 2005-09-01 įsakymu Nr. V-675 patvirtinta Higienos norma Nr. 15:2005 „Maisto higiena“ (toliau – Higienos norma). Higienos normos 1 skyriaus 1 punkte nustatyta, kad maisto verslo operatoriai (maisto tvarkymo subjektai) turi užtikrinti, kad jų kontroliuojamame maisto versle būtų garantuotai laikomasi šioje higienos normoje bei kituose Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktuose maisto saugą ir higieną reglamentuojančių reikalavimų. Higienos normos IV skyriuje įtvirtinti bendrieji higienos reikalavimai visiems maisto verslo operatoriams: asmenys, kurie tvarko maistą, turi pasitikrinti sveikatą Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka prieš pradėdami dirbti maisto įmonėje ir nustatytu dažnumu tikrintis periodiškai (10 punktas); maistas, skirtas tiesioginiam vartojimui, neturi susiliesti (per rankas, svarstykles, įrankius ir kitą inventorių) su šviežia mėsa, paukštiena, žuvimi, neplautais žaliais kiaušiniais ir kitais galimais taršos šaltiniais (17 punktas); maisto saugos priežiūros veiksmai turi būti registruojami taip, kad būtų galima visais maisto tvarkymo etapais atsekti maisto produktą, ingredientą ar kitą medžiagą, skirtą dėti arba įdėtą į maistą, bei jų tiekėją, taip pat įmones, į kurias tiekiami tvarkomi produktai. Maisto verslo operatoriai saugo su maisto sauga bei jos priežiūra susijusius dokumentus 2 metus, bet ne trumpiau kaip gaminamo maisto tinkamumo trukmė (21 punktas).

LR maisto įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nustato, kad į rinką turi būti teikiamas šiame įstatyme bei kituose teisės aktuose nustatytus saugos, kokybės ir tvarkymo reikalavimus atitinkantis maistas. Pagal to paties straipsnio 2 dalies 1 punktą maistas turi būti tokios sudėties ir kokybės, kad būtų tinkamas žmonėms vartoti, neužterštas cheminiais, fiziniais, mikrobiniais ir kitokiais teršalais daugiau, negu leidžia teisės aktai, turi atitikti privalomuosius saugos ir kokybės reikalavimus. Produktų saugos įstatymo 10 straipsnio 1 punktas reikalauja, kad paslaugos teikėjas teiktų vartotojui tik saugią paslaugą. LR maisto įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad gamintojai, pardavėjai ar paslaugų teikėjai, pažeidę šio įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus, atsako Produktų saugos ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Tai reiškia, kad už LR maisto įstatymo reikalavimų pažeidimus gamintojams, pardavėjams ar paslaugų teikėjams taikoma LR Produktų saugos įstatyme nustatyta atsakomybė.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad Veterinarijos tarnyba, gavusi Šiaulių visuomenės sveikatos centro pranešimą (t. 1, b. l. 59) apie tariamą ūmios žarnyno infekcijos protrūkį UAB „Vaistena“ restorane „(duomenys neskelbtini)“, 2007-08-14 atliko šios viešojo maitinimo įmonės patikrinimą, kurio metu nustatė ir patikrinimo akte (t. 1, b. l. 52-57) konstatavo, kad: restorane „(duomenys neskelbtini)“ nėra užtikrinamas maisto žaliavų ir gatavų produktų ženklinimas pagal teisės aktus; nėra užtikrinamos maisto žaliavų ir gatavų produktų priėmimo ir laikymo higienos sąlygos, maisto saugos ir kokybės reikalavimai; taikomos netinkamos maisto tvarkymo technologijos; neužtikrinamas technologinio proceso srauto atsekamumas; neišvengiama kryžminės taršos tvarkant maistą. Pažymėtina, jog ir pati UAB „Vaistena“ neginčija kryžminės taršos galimybės tvarkant maistą restorane „(duomenys neskelbtini)“.

Pagal LR maisto įstatymo 2 str. 17 d. „pateikimas į rinką“ – kaip apibrėžta 2002-01-28 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002 dėl maisto įstatymo pagrindinių principų ir reikalavimų nustatymo, Europos maisto saugos institucijos įsteigimo ir maisto saugos procedūrų bei principų nustatymo 3 str. 8 d. – tai maisto arba pašarų laikymas pardavimui, įskaitant siūlymą parduoti arba kurį nors kitą jo perdavimo būdą, nemokamai ar už pinigus, ir pats pardavimas, paskirstymas bei kitos jo perdavimo formos.

LR produktų saugos įstatymo 3 str. 4 d. nustatyta, kad „paslauga“ – paslaugos teikėjo veiklos rezultatas, kai vykdomas paslaugos teikėjo ir užsakovo sandoris, įskaitant centralizuotą geriamojo vandens, dujų, šilumos ir elektros teikimą.

Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes ir vadovaudamasis teisės aktų nuostatomis, daro išvadą, kad pareiškėja UAB „Vaistena“ buvo atsakinga už produktų (maisto) pateikimą į rinką ir jų kokybę, nepaisant to, kad pagamino maistą iš kitų asmenų gautos užkrėstos žaliavos. Konstatuotina, jog dėl UAB „Vaistena“ padarytų higienos normų pažeidimų maisto produktai buvo užkrėsti pavojingomis bakterijomis, ko pasekoje, buvo užkrėsti ir susirgo 19 žmonių. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, UAB „Vaistena“ teisėtai ir pagrįstai, vadovaujantis LR produktų saugos įstatyme nustatyta tvarka, Tarnybos Nutarimu buvo nubausta už LR maisto įstatymo 4 str. 1 d. ir 2 d. 1 p. pažeidimus, todėl pareiškėjos UAB „Vaistena“ skundo teiginys, kad Tarnyba netinkamai taikė ir aiškino teisės normas yra nepagrįstas ir atmestinas.

Dėl senaties termino praleidimo.

Pareiškėja UAB „Vaistena“ skunde teigė, kad administracinė nuobauda jai negalėjo būti skiriama, nes nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, t.y. nuo 2007-08-10, praėjo vieneri metai ir šeši mėnesiai, jog atsižvelgiant į tai, kad praleistas nuobaudos skyrimo 6 mėnesių senaties terminas, Tarnyba privalėjo nutraukti administracinę bylą UAB „Vaistena“ atžvilgiu.

LR maisto įstatymo 7 str. 2 d. nurodyta, jog gamintojai, pardavėjai ar paslaugų teikėjai, pažeidę šio įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus, atsako LR produktų saugos ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Tuo tarpu, LR produktų saugos įstatymo 25 str. įtvirtinta, kad šio įstatymo 23 straipsnyje numatytos baudos gali būti skiriamos ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo šio įstatymo pažeidimo nustatymo, o esant tęstiniam pažeidimui – nuo jo išaiškėjimo dienos. Išskirta, jog ši nuostata netaikoma, kai pavojingu produktu pakenkiama vartotojo sveikatai ar atimama gyvybė.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad dėl neteisėtų pareiškėjos UAB „Vaistena“ veiksmų buvo užkrėsta ir salmonelioze susirgo 19 žmonių, iš jų 4 vaikai ir 3 restorano „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai. Hospitalizuota 10 ligonių, iš jų 4 vaikai ir 1 restorano „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas (t. 1. b. l. 35-37). Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad Tarnyba teisėtai ir pagrįstai, nepažeisdama teisės aktų nuostatų, už 2007-08-10 – 2007-08-12 UAB „Vaistena“ padarytą pažeidimą, 2009-02-05 Nutarimu skyrė UAB „Vaistena“ LR produktų saugos įstatymo 23 str. 6 d. numatytą baudą.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2009-02-05 nutarimas byloje „Dėl UAB „Vaistena“ pavojingų maisto produktų pateikimo į rinką“ Nr. 12 MS-5 yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, o pareiškėjos UAB „Vaistena“ skundas nepagrįstas, todėl atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR ABTĮ 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str., 129 str., teismas

nusprendė:

pareiškėjos UAB „Vaistena“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.