- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-08-19
- Bylos Nr.
- I-5842-790/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00486-2016-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Marius Bajoras, Ina Kirkutienė, Rūta Miliuvienė
- Pareiškėjas
- A. G.
- Atsakovas
- Studijų
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijai
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Inos Kirkutienės ir Rūtos Miliuvienės dalyvaujant pareiškėjui A. G., atsakovo atstovėms Giedrai Katilauskienei, Julijai Kovalenko, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovui Studijų kokybės vertinimo centrui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijai, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas A. G. skundu (b. l. 16–21) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Studijų kokybės vertinimo centro (toliau – Centras) 2015-10-27 pažymą Nr. KV2-1272 (toliau – Pažyma) dėl kvalifikacijos akademinio pripažinimo; Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos Išsilavinimo ir kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu ir įgytų pagal užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų švietimo programas, pripažinimo apeliacinės komisijos 2015-12-15 posėdžio protokolo Nr. ULS1-2015-05 išrašą; įpareigoti atsakovą išduoti pareiškėjui pažymą dėl kvalifikacijos įvertinimo ir jo kvalifikaciją vertinti kaip lygiavertę kvalifikacijai, teikiamai Lietuvos Respublikoje baigus universitetines vientisąsias studijas. Nurodė, kad 1988 m. baigė TSRS Valstybės saugumo komiteto F. E. Dzeržinskio vardo aukštąją mokyklą ir jam buvo suteikta teisininko kvalifikacija. Mokykloje studijavo Tardymo fakultete, kuriame užsienio kalbų ir kitų specialiųjų disciplinų mokymas buvo minimalus, o mokymo pagrindas buvo sutelktas į visas teisės rūšis. Diplomo priede visi kursiniai darbai ir diplominis darbas įvardinti iš teisės mokslų. Teisės krypties studijos buvo didesnės už studijų programos dalis, kurias sudaro užsienio kalbos studijos bei karinis ir operatyvinis parengimas. Pareiškėjo nuomone, Centras neteisingai nurodė, kad jo studijų programą net trečdaliu sudarė specialiosios disciplinos, nors iš 44 pateiktų vertinti tik 10 buvo tokios, išvadose rėmėsi spėjimais ir prielaidomis, nes neturėjo jokių duomenų apie dalykines apimtis ir turinį. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2000-06-23 įsakymu Nr. 139DP pareiškėjo įgytas teisinis išsilavinimas TSRS Valstybės saugumo komiteto F. E. Dzeržinskio vardo aukštojoje mokykloje buvo pripažintas tinkamu eiti teisėjo ar notaro pareigas bei verstis advokato praktika. Be to, Centras jau vertino jo įgytą teisinį išsimokslinimą ir dar 2004-06-07 pažyma Nr. 14-385 apie kvalifikacijos įvertinimą jau buvo pripažinęs, kad jo įgyta kvalifikacija prilygsta kvalifikacijai, įgytai baigus vientisąsias studijas. Apeliacinė komisija protokole tik pakartojo klaidingas atsakovo vertinimo išvadas. Apeliacinės komisijos sprendimas buvo priimtas pažeidžiant procedūras, nes Centro atsiliepimas į apeliaciją pareiškėjui nebuvo pateiktas susipažinimui, Centro atstovai Apeliacinėje komisijoje posėdžiavo lyg lygiateisiai komisijos nariai.
Atsakovas Centras nesutinka su pareiškėjo skundu, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 32–37). Nurodo, kad pareiškėjas 2015 m. rugpjūčio 31 d. Centrui pateikė paraišką dėl juristo kvalifikacijos, įgytos aukštojoje SSRS KGB F. E. Dzeržinskio mokykloje 1988 m., akademinio pripažinimo. Vertinant kvalifikaciją remtasi pareiškėjo pateiktais išsilavinimo dokumentais (diplomu ir diplomo priedu) bei Centro surinkta informacija apie mokyklą. Nustatyta, kad kvalifikaciją suteikė specializuota aukštoji mokykla, priklausiusi SSRS Valstybinio saugumo komiteto (KGB) kuruojamoms švietimo įstaigoms, kurios paskirtis – parengti įvairių profilių darbuotojus specifinės profesinės veiklos (valstybinio saugumo) kryptims. Kvalifikacija suteikta baigus teisės programos studijas mokyklos Tardomosios veiklos fakultete, kur rengti teisininkai valstybinio saugumo organų tardomosios veiklos padaliniams. Baigtą studijų programą sudaro keli struktūriniai blokai: teisės pagrindų, teisės specialieji dalykai (kriminologija, kriminalistika, teismo medicina, teismo psichiatrija, prokuroro priežiūra ir kt.), neįvardytos specialiosios disciplinos (jų pavadinimai užšifruoti; tokių dalykų yra 11 iš 43 dalykų, neskaitant su neįvardytomis specialiosiomis disciplinomis susijusio 1 kursinio darbo bei 1 valstybinio egzamino). Programa taip pat apima įprastinių sovietiniam laikotarpiui bendrųjų dalykų bloką (istorija, logika, politinė ekonomija, filosofija), įtrauktas ir karinis parengimas, užsienio kalba, fizinis lavinimas. Mokyklos ir kvalifikacijos paskirtis, programos struktūra, studijuotų dalykų pobūdis ir numatytos suteikti kompetencijos rodo orientaciją į pagrindinių žinių ir gebėjimų suteikimą specifinei praktinei veiklai, o tai yra būdinga profesinio bakalauro studijoms Lietuvoje. Tačiau, atsižvelgus į tai, kad programa 5 metų trukmės ir į ją įtrauktas tam tikrą tiriamosios veiklos kompetencijų vystymą liudijančio baigiamojo darbo parengimas (įprastai šis elementas į panašaus pobūdžio aukštųjų mokyklų programas nebūna įtrauktas), priimtas Centro sprendimas kvalifikaciją, remiantis pareiškėjo nurodytu pripažinimo tikslu (dirbti), pripažinti lygiaverte bakalauro, o ne profesinio bakalauro kvalifikacijai. Atlikus kvalifikacijos vertinimą, buvo nustatyta, kad pareiškėjo kvalifikacija pagal bendruosius aukštojo mokslo kvalifikacijoms nustatytus reikalavimus yra panašiausia į kvalifikaciją, teikiamą baigus pirmosios pakopos bakalauro studijas (orientuotas į pagrindinių žinių ir gebėjimų suteikimą, sudarančių pagrindą imtis tolesnės profesinės veiklos ar siekti tolesnių studijų), bet ne į Lietuvoje baigus vientisąsias ar antrosios pakopos studijas teikiamą magistro kvalifikaciją, orientuotą į parengimą savarankiškam mokslo darbui arba kitam darbui, kurį atlikti reikia mokslo žinių ir analitinių gebėjimų. Pareiškėjo minimas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymas Nr. 139DP reiškia kvalifikacijos pripažinimą profesinei veiklai ir negali būti tapatinamas su akademiniu pripažinimu.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas skundą palaikė, prašė jį tenkinti, atsakovo atstovės su skundu nesutiko, prašė jį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas iš dalies tenkintinas.
Byloje kyla ginčas dėl Centro Pažymos (b. l. 44-45), kurioje išdėstytas sprendimas pareiškėjo įgytą kvalifikaciją pripažinti lygiaverte Lietuvos Respublikoje teikiamam bakalauro laipsniui, pagrįstumo ir teisėtumo. Pareiškėjas siekia, kad jo įgyta kvalifikacija būtų pripažinta lygiaverte kvalifikacijai, teikiamai baigus universitetines vientisąsias studijas.
Centrui suteikti įgaliojimai organizuoti ir vykdyti išsilavinimo ir kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu ir įgytų pagal užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų švietimo programas, akademinį pripažinimą Lietuvoje (Mokslo ir studijų įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 51 straipsnio 6 dalis). Šią funkciją Centras privalo atlikti vadovaudamasis Vyriausybės 2012 m. vasario 29 d. nutarimu Nr. 212 patvirtintu Išsilavinimo ir kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu ir įgytų pagal užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų švietimo programas, pripažinimo tvarkos aprašu (toliau – Aprašas), Centro direktoriaus 2012 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. V-48 patvirtinta Išsilavinimo ir kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu ir įgytų pagal užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų švietimo programas, vertinimo metodika (toliau – Metodika), kitais teisės aktais.
Pagal ginčui spręsti aktualias Aprašo nuostatas užsienio kvalifikacijos akademinis pripažinimas suprantamas kaip patvirtinimas, kuriuo įvardijama užsienio kvalifikacijos vertinimo metu nustatyta tos kvalifikacijos vertė kvalifikacijos turėtojui siekiant studijuoti ir (ar) dirbti Lietuvos Respublikoje. Užsienio kvalifikacijos vertinimas – tai užsienio kvalifikacijos vertės nustatymas, atliekamas palyginus užsienio kvalifikaciją su teikiama artimiausia aukštojo mokslo kvalifikacija (Aprašo 3 punktas).
Pagal Aprašo nuostatas, užsienio kvalifikacija pripažįstama lygiaverte Lietuvos Respublikos teikiamai atitinkamo lygmens aukštojo mokslo kvalifikacijai, jeigu negalima nurodyti esminių skirtumų tarp tos šalies, kurioje įgyta užsienio kvalifikacija, ir Lietuvos Respublikos bendrųjų reikalavimų (6 punktas), t. y. sąlygų, kurias bet kuriuo atveju privalu įvykdyti siekiant įgyti tam tikro lygio aukštojo mokslo kvalifikaciją (3 punktas). Aprašas nustato, kad esminiai skirtumai – kai užsienio kvalifikacija pagal jai keltus kvalifikacijos turinio, paskirties, apimties, mokymosi (studijų) kokybės, studijų rezultatų reikalavimus iš esmės skiriasi nuo atitinkamų reikalavimų, nustatytų Lietuvos Respublikoje teikiamai aukštojo mokslo kvalifikacijai (Aprašo 3 punktas).
Ginčui aktualios Metodikos nuostatos detalizuoja, kad kvalifikacijos vertinimą sudaro etapai: kvalifikacijos vertės, lygmens nustatymas kilmės šalyje; jos palyginimas su Lietuvos Respublikoje teikiama panašiausia kvalifikacija, t. y. kvalifikacijos turinio, paskirties, apimties, mokymosi (studijų) kokybės, studijų rezultatų reikalavimų palyginimas su atitinkamais reikalavimais, nustatytais Lietuvos Respublikoje; nustatymas, ar rasti skirtumai tarp kvalifikacijos ir Lietuvos Respublikoje teikiamos kvalifikacijos yra esminiai, atsižvelgus į vertinimo tikslą (Metodikos 29 punktas). Metodikos 38 punktas reikalauja kvalifikacijos palyginimą su Lietuvos Respublikoje teikiama panašiausia kvalifikacija atlikti pagal konkrečius kriterijus: turinio, kuris apima reikalavimus baigtos programos struktūrai ir turiniui; paskirties, kuris apima baigtos studijų programos tikslą ir tolesnes kvalifikacijos teikiamas profesines ir (ar) akademines teises; apimties (trukmės), kuris apima formalią bei faktinę mokymosi apimtį ir trukmę; mokymosi (studijų) kokybės, kuris apima ir studijų organizavimą bei įgyvendinimą; mokymosi (studijų) rezultatų, kuris apima kvalifikacijos turėtojo numatytas įgyti žinias, supratimą bei gebėjimus (jei studijų rezultatai buvo apibrėžti). Metodikos 43-47 punktai numato nebaigtinį sąrašą atvejų, kada laikoma, jog yra esminiai skirtumai tarp asmens įgytos kvalifikacijos ir Lietuvos Respublikoje teikiamos kvalifikacijos. Esminis skirtumas dėl turinio gali būti nustatytas tuomet, kai baigtoje programoje nebuvo vieno ar kelių pagrindinių programos struktūros elementų (baigiamojo darbo, praktikos, esminių tikslinių turinio dalių ir pan.), kurie yra numatyti atitinkamose Lietuvos Respublikos programose ir kurie yra būtini tolesnėms studijoms ar profesinei veiklai. Esminis skirtumas dėl paskirties gali būti nustatytas tais atvejais, kai baigta studijų programa nebuvo skirta parengti asmenį jo siekiamai veiklai. Esminis skirtumas dėl apimties (trukmės) gali būti nustatytas tuomet, kai užsienio kvalifikacijai įgyti skirtos studijų programos trukmė arba jos apimties išraiška mokymosi (studijų) metais daugiau nei vieneriais metais skiriasi nuo apimties (trukmės) reikalavimų Lietuvoje <...>. Esminis skirtumas dėl studijų kokybės gali būti nustatomas tais atvejais, kai baigta mokymosi (studijų) programa buvo vykdoma (įgyvendinama) neteisėtai ir (ar) buvo neakredituota (jei tai buvo nustatyta); nustatytos studijų organizavimo bei vykdymo faktinės aplinkybės skiriasi nuo numatytųjų formaliųjų, kurių pagrindu buvo suteiktas institucijos pripažinimas, ar programos akreditavimas, ar buvo numatyti mokymosi (studijų) rezultatai <...>; studijų organizavimo bei vykdymo aplinkybės negalėjo įgalinti pasiekti numatytų programos tikslų ir (ar) mokymosi (studijų) rezultatų <...>. Esminis skirtumas dėl mokymosi (studijų) rezultatų gali būti nustatytas tuomet, kai numatyti baigtos mokymosi ar studijų programos rezultatai iš esmės skiriasi nuo atitinkamoms programoms Lietuvoje numatytų mokymosi (studijų) rezultatų.
Aprašas numato, kad Centrui atlikus bendrųjų reikalavimų vertinimą, galimi sprendimai pripažinti užsienio kvalifikaciją, pripažinti užsienio kvalifikaciją su tam tikromis teisėmis ar kartu su tam tikrais reikalavimais arba nepripažinti užsienio kvalifikacijos (Aprašo 30 punktas). Aprašo 31 punktas reikalauja, kad sprendimai dėl užsienio kvalifikacijų akademinio pripažinimo būtų motyvuoti, aiškiai raštu išdėstytos sprendimų priėmimo priežastys. Metodikos 11 punktas reikalauja pagrįsti sprendimus dėl akademinio pripažinimo. Pažymėtina, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis reikalauja priimamą individualų administracinį sprendimą pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.
Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo skundžiamas Centro sprendimas dėl pareiškėjo kvalifikacijos akademinio pripažinimo, išreikštas Pažymoje, neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje, Aprašo 31 punkte ir Metodikos 11 punkte įtvirtinto reikalavimo tinkamai motyvuoti priimamą individualų administracinį sprendimą. Pažymoje tik apibendrintai nurodyta, kad vertinama kvalifikacija pagal jos paskirtį, studijų programos struktūrą, numatytas suteikti žinias bei gebėjimus panašiausia į kvalifikaciją, teikiamą baigus bakalauro studijas Lietuvoje, tačiau tokia išvada nemotyvuota ir neparemta išsamiu kvalifikacijos vertinimu, kaip tai nustatyta Apraše ir Metodikoje. Pažymoje neatsispindi, kad Centras būtų atlikęs visus kvalifikacijos vertinimo etapus, nustatytus Metodikos 29 punkte. Antai, iš Pažymos nėra matyti, kad būtų išsamiai įvertinta ir palyginta pareiškėjo baigta programa pagal visus Apraše ir Metodikoje nustatytus kriterijus, pvz., tolesnės kvalifikacijos teikiamos profesinės ir (ar) akademinės teisės, faktinė mokymosi apimtis ir trukmė, mokymosi (studijų) kokybė, mokymosi (studijų) rezultatai (numatytos įgyti žinios, supratimas bei gebėjimai). Nors, kaip minėta, Pažymoje padaryta išvada, kad pareiškėjo kvalifikacija panašiausia į Lietuvoje teikiamą baigus bakalauro studijas, tačiau Centro pasirinkimas pareiškėjo kvalifikaciją lyginti tik su bakalauro studijomis nemotyvuotas. Pažymoje išsamiai nenurodyta, kokie Lietuvoje taikomi reikalavimai bakalauro studijoms, palyginimas esminių skirtumų aspektu pagal visus Metodikoje nurodytus kriterijus neatliktas. Pažymėtina, kad Lietuvoje gali būti teikiamos trijų pakopų studijos aukštosiose mokyklose (Mokslo ir studijų įstatymo 46 straipsnis), kurių kiekvienai keliami skirtingi uždaviniai ir taikomi skirtingi reikalavimai, išdėstyti Mokslo ir studijų įstatymo 47-48 straipsniuose bei kituose teisės aktuose. Pažymoje pareiškėjo kvalifikacija su kitomis (ne bakalauro) Lietuvoje esančiomis studijų pakopomis nesugretinta. Taigi, pavyzdžiui, nėra aišku, kokių, Centro nuomone, esminių skirtumų pagal Metodikoje nurodytus kriterijus (Metodikos 43-47 punktai) yra tarp pareiškėjo turimos kvalifikacijos ir kvalifikacijos, teikiamos Lietuvos Respublikoje baigus universitetines vientisąsias studijas (Mokslo ir studijų įstatymo 46 straipsnio 4 dalis), t. y. kvalifikacijos, kurios pripažinimo pareiškėjas siekia.
Teisėjų kolegija pažymi, kad nors pareiškėjas skunde Apeliacinei komisijai dėstė argumentus, susijusius su tuo, kad Centro vertinimas nekonkretus, kad jo kvalifikacija turėtų būti pripažinta prilygstančiai vientisosioms studijoms (b. l. 47-51), tačiau Apeliacinės komisijos posėdžio protokole (b. l. 23-24) padaryta išvada, kad pareiškėjo kvalifikacija lygmeniu, turiniu, studijų rezultatais, paskirtimi yra panašiausia į Lietuvoje teikiamą bakalauro kvalifikaciją, nepateikiant jokių tokios išvados argumentų ir neatsakant į pareiškėjo skundo argumentus dėl Centro vertinimo nekonkretumo, dėl priežasčių, kodėl jo kvalifikacija neprilyginta vientisosioms studijoms.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje aiškindamas Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas ne kartą yra konstatavęs, kad sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008, 2008 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008, 2012 m. kovo 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-212/2012). Iš pareiškėjo skundžiamų sprendimų turinio nei pareiškėjui, nei teismui nėra galimybės spręsti, dėl kokių motyvų Centras neprilygino pareiškėjo kvalifikacijos vientisosioms studijoms. Tuo labiau, kad Centras 2004-06-21 jau buvo išdavęs pareiškėjui pažymą Nr. 14-385 rekomenduoti pareiškėjo kvalifikaciją pripažinti prilygstančia kvalifikacijai, įgytai baigus vientisąsias studijas (b. l. 60). Tai apsunkina tiek pareiškėjo teises skųsti jam nepalankius sprendimus, tiek teismo teisę vykdyti efektyvią tokių aktų teisminę kontrolę.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kadangi skundžiama Centro Pažyma neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje, Aprašo 31 punkte ir Metodikos 11 punkte įtvirtintų reikalavimų, o Apeliacinė komisija tinkamai neišnagrinėjo pareiškėjo skundo ir nemotyvuotai paliko galioti Centro sprendimą, šios aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą teismui patenkinti pareiškėjo skundo reikalavimus ir panaikinti šiuos teisės aktus bei įpareigoti Centrą iš naujo atlikti pareiškėjo kvalifikacijos akademinį pripažinimą. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad pagal Aprašo 7 punktą priimant individualų sprendimą dėl kvalifikacijos pripažinimo, Centras privalo vadovautis ir analogiškų ar iš esmės panašių užsienio kvalifikacijų vertinimo ir pripažinimo tvarka. Teisminio bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas nurodė net kelis tą pačią mokyklą ir fakultetą baigusius asmenis ir teigė, kad jų kvalifikacija buvo prilyginta kvalifikacijai, įgytai baigus vientisąsias studijas. Taigi Centras, priimdamas sprendimą dėl pareiškėjo kvalifikacijos akademinio vertinimo, be kita ko, turėtų jį pagrįsti ir informacija apie susiformavusią analogiškų ar iš esmės panašių užsienio kvalifikacijų vertinimo ir pripažinimo tvarką.
Kadangi Centras įpareigojamas iš naujo atlikti pareiškėjo kvalifikacijos akademinio pripažinimo procedūrą, būtent jos metu ir turi būti įvertintos visos Apraše ir Metodikoje nurodytos aplinkybės bei priimamas motyvuotas sprendimas, ar yra pagrindas kvalifikaciją vertinti kaip kvalifikaciją, teikiamą Lietuvos Respublikoje baigus universitetines vientisąsias studijas. Todėl teismas šioje byloje neturi pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo reikalavimo ir įpareigoti Centrą išduoti pareiškėjui pažymą dėl kvalifikacijos įvertinimo ir jo kvalifikaciją vertinti kaip lygiavertę kvalifikacijai, teikiamai Lietuvos Respublikoje baigus universitetines vientisąsias studijas. Šis skundo reikalavimas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 8 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu (2000 m. rugsėjo 19 d. įsakymo Nr. VIII-1927 redakcija, galiojusi nuo 2001 m. sausio 1 d. iki 2016 m. liepos 1 d.), 132 straipsnio 1 dalimi (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija, galiojanti nuo 2016 m. liepos 1 d.),
nusprendžia:
pareiškėjo A. G. skundą iš dalies patenkinti.
Panaikinti Studijų kokybės vertinimo centro 2015 m. spalio 27 d. pažymą dėl kvalifikacijos akademinio pripažinimo Nr. KV2-1272 ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos Išsilavinimo ir kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu ir įgytų pagal užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų švietimo programas, pripažinimo apeliacinės komisijos 2015 m. gruodžio 15 d. posėdžio sprendimą, kuriuo buvo paliktas galioti Studijų kokybės vertinimo centro sprendimas pripažinti A. G. kvalifikaciją lygiaverte Lietuvos Respublikoje teikiamam bakalauro laipsniui.
Įpareigoti Studijų kokybės vertinimo centrą iš naujo atlikti pareiškėjo A. G. kvalifikacijos akademinį pripažinimą.
Kitą pareiškėjo A. G. skundo dalį atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.