- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-07
- Bylos Nr.
- 2A-224-345/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-03-3-07844-2009-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Henrichas Jaglinskis (pran.), Rasa Gudžiūnienė, Dalia Kačinskienė
- Ieškovas
- UAB „Revereis“
- Atsakovas
- UAB „Nijoleta“
- Advokatai
- Jaroslavas Mikša, Svetlana Naidenkas
- Kategorijos
- 42.9pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Henricho Jaglinskio,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Nijoleta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto trečio apylinkės teismo 2010 m. balandžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Revereis“ ieškinį atsakovui UAB „Nijoleta“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Revereis“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Nijoleta“ 10862,51 Lt skolos už suteiktas transportavimo paslaugas, 12,70 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2009-08-25 tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta Transporto užsakymo sutartis Nr. 08252 (toliau – sutartis), pagal kurią atsakovas užsakė pervežti krovinius, ieškovas krovinius pervežė, pateikė atsakovui Tarptautinį krovinių transportavimo važtaraštį ir PVM sąskaitą-faktūrą REVE Nr. 0208. Pretenzijų atsakovas nereiškė, tačiau sąskaitoje nurodytos 10862,51 Lt sumos ieškovui nesumokėjo.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Nijoleta“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, nes pagal šalių sudarytos sutarties nuostatas ieškovas privalėjo pristatyti krovinį į dvi vietoves: Cambrils (Ispanija) ir Gata (Ispanija). Sutartinė kaina už krovinio pristatymą į abi vietoves ir iškrovimą sudarė 2600 eurų (arba 8977,28 Lt) plius PVM, nors derybų metu šalys susitarė, kad ieškovo paslaugų kainą sudarys 2600 eurų su PVM. Ieškovas, pasinaudojęs atsakovo neatidumu, įrašė į sutartį 2600 eurų plius PVM kainą. Sutarties vykdymo eigoje dėl susiklosčiusių nepalankių aplinkybių buvo nuspręsta iškrauti krovinį tik vienoje iš pristatymo vietovių, t.y. Cambrils (Ispanija). Kadangi ieškovo pasitelktas vežėjas sutaupė, nevažiuodamas 800 km iki Gatos vietovės, mokėtina suma už suteiktas transportavimo paslaugas mažintina. Sutartis buvo įvykdyta tik iš dalies, todėl atsakovas nepasirašė ieškovo išrašytos sąskaitos-faktūros REVE Nr. 0208 ir jam nežinoma, kieno parašas yra šalia atsakovo direktoriaus vardo ir pavardės. Ieškovo prievolė pristatyti krovinį nebuvo įvykdyta taip, kaip numatyta sutartyje, todėl ieškovas neturi teisės gauti viso sutartyje nurodyto atlyginimo. Teismo posėdyje atsakovo atstovas papildomai paaiškino, kad ieškovas krovinį pristatė ne Gatoje, kaip buvo nurodyta sutartyje, o kitame mieste – Valensijoje. Tai sutrukdė atsakovui suteikti gavėjui jo užsakytas paslaugas – sumontuoti atvežtus namelius, dėl ko atsakovas negavo apie 23000 Lt pajamų. Krovinys buvo pristatytas į kitą vietą dėl to, kad vairuotojas atsisakė vežti krovinį į kalnus, todėl atsakovas davė nurodymus pristatyti krovinį į gavėjo ofisą Gatoje.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto trečias apylinkės teismas 2010 m. balandžio 23 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė iš atsakovo UAB „Nijoleta“ ieškovo UAB „Revereis“ naudai 10862,51 Lt skolos už suteiktas paslaugas, 12,70 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2009-10-05) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1426 Lt bylinėjimosi išlaidas.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad įvertinus liudytojo G. D., dalyvavusio derybose, parodymus, jog kaina buvo suderinta taip, kaip nurodyta sutartyje, rašytinius įrodymus – galiojančią nenuginčytą sutartį, kurioje yra atsakovo vadovo parašas, transporto užsakymo sutartį, kurioje nurodyta mokesčio suma be PVM (b.l. 54), - atsižvelgus į tai, kad atsakovas yra pelno siekianti bendrovė, kuri veikia savo rizika ir atsakomybe, kad sudaryta sutartis buvo skirta atsakovo komercinei veiklai vykdyti, darytina išvada, kad šalys susitarė dėl tokio vežimo mokesčio dydžio, kuris nurodytas sutartyje, t.y. 2600 EUR, taip pat PVM. Pabrėžė, kad abiejų šalių paaiškinimai, kad pretenzijų dėl vežimo paslaugų atsakovas nereiškė, liudytojo parodymai, jog pretenzijų dėl krovinio pristatymo nebuvo, kad sudarant sutartį atsakovo atstovas V. B. prašė vairuotojo telefono, nes vežimo metu galėjo keistis pristatymo vieta, byloje esantys važtaraščiai patvirtina, jog krovinys buvo pristatytas tinkamai, kliūčių priimti krovinį nebuvo ir gavėjas jį priėmė, o pristatymo adreso pasikeitimas atitiko atsakovo (siuntėjo) valią, todėl neatleidžia atsakovo nuo prievolės sumokėti už suteiktas paslaugas vykdymo. Remiantis faktinėmis aplinkybėmis bei CMR Konvencijos 12 str. 1 d., 14 str., 16 str. 2 d., galima teigti, jog ieškovas visiškai įvykdė vežimo sutartį, todėl įgijo teisę reikalauti užmokesčio. Sutartas vežimo mokestis yra išreikštas tvirta suma, kurios dydis nepriklauso nuo kilometrų, laiko ar kitų kriterijų. Be to, atsakovas nenurodė aplinkybių ir nepateikė įrodymų kiek vežimo mokestis turėtų būti sumažintas. Atsakovo pateikta susirašinėjimo medžiaga (b.l. 56, 66-67) neįrodo bylai reikšmingų aplinkybių, iš jos turinio nėra aišku dėl ko įvyko laiške minėtas incidentas, kaip jis susijęs su ginčo pervežimu, neaišku kaip laiško autorius susijęs su vežimo procese dalyvaujančiais asmenimis, kokie yra jo įgaliojimai. Pateikta sutartis dėl surenkamųjų namelių pardavimo bei mokėjimo dokumentai (b.l. 61, 62, 67-71) nėra susiję su ginčo dalyku, nes šioje byloje nėra sprendžiami atsakovo reikalavimai dėl nuostolių priteisimo. Šalių sudarytas sandoris atitinka Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 str. 1 d. numatytus komercinio sandorio požymius. Kadangi šios bylos šalys nėra susitarusios dėl kitokios palūkanų normos už pavėluotą mokėjimą, todėl ieškinys dalyje dėl palūkanų priteisimo tenkintinas - atsakovas turi sumokėti ieškovui minėtame įstatyme numatyto dydžio 12,7 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Šalies argumentai
Atsakovas UAB „Nijoleta“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto trečio apylinkės teismo 2010-04-23 sprendimą panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pabrėžia, kad šalių sudarytoje sutartyje yra aiškiai nurodyta, kad krovinys turėjo būti vežamas į dvi pristatymo vietas, kas sąlygojo atitinkamą sutartyje nurodytą kainą. Byloje nebuvo pateikta jokių objektyvių duomenų, kodėl atsakovo atstovas turėtų suinteresuotumą nebevežti krovinio į vieną iš sutartyje nurodytų vietovių, jeigu dėl to atsakovas patyrė 22788,96 Lt nuostolių. Ieškovo pateiktoje sąskaitoje faktūroje yra ne atsakovo direktoriaus parašas. Minėtos faktūros atsakovas nepasirašė, kadangi joje nurodyta suma neatitiko šalių susitarimo dėl ieškovui mokėtinos kainos sumažinimo. Ieškovas neįrodė, jog krovinio pristatymo vieta buvo pakeista ne ieškovo atstovo vienašališkai, tačiau atsakovo atstovo nurodymu. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti iš atsakovo priešieškinį. Poreikis pareikšti priešieškinį bylos nagrinėjimo iš esmės metu kilo todėl, kad tik tada sužinojo apie ieškovo internetinėje svetainėje patalpintą atsakovą įžeidžiančią informaciją. 2010-04-08 sudarė sutartį su advokate ir atsakovui buvo suteikta kvalifikuota teisinė pagalba, kuri yra būtina bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas neišsamiai ir nepakankamai ištyrė faktines bylos aplinkybes dėl ko priėmė neteisėtą sprendimą, taip pat pažeidė šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principus. Ieškovui priteista advokato atstovavimo išlaidų suma turėtų būti sumažinta bent trečdaliu.
Atsiliepimas
Ieškovas UAB „Revereis“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad faktą, jog krovinys galimai bus iškrautas ne toje vietoje, kaip nurodyta sutartyje, buvo žinomas ieškovui, nes atsakovas prašė pateikti vairuotojo, kuris vežė krovinį telefoną ir informavo, kad jis pats asmeniškai būdamas vietoje nurodys tikslias vietas, kur reikės iškrauti krovinį. Atsakovas ne tik pakeitė savo poziciją, išdėstytą tiek prieštaravimuose, tiek atsiliepime, bet ir nepateikė nei įrodymų, kad sprendimas iškrauti krovinį kitame nei nurodyta sutartyje mieste buvo sąlygotas ieškovo veiksmų ar neveikimo. Nurodo, kad atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai dėl jo patirtos žalos ne tik nesusiję su nagrinėjama byla, bet ir nepatvirtina jo teiginių, kad ieškovas savo iniciatyva, priešingai atsakovo valiai, krovinį nuvežė ir iškrovė ne pagal atsakovo nurodymus. Teigia, kad ieškovas nepažeidė CMR 14 str., nes siuntėjas, t.y. atsakovas, pats reikalavo pakeisti krovinio pristatymo vietą. Pabrėžia, kad nei atsakovas, nei gavėjas nereiškė jokių pretenzijų. Atsakovas turėjo visas galimybes reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo pareikšti šioje byloje iki skiriant bylą nagrinėti iš esmės ir būtinumo pareikšti priešieškinį vėliau nebuvo. Atsakovo teiginiai, kad tik paskyrus bylą nagrinėti iš esmės paaiškėjo, kad ieškovas patalpino interneto svetainėje įžeidžiančią informaciją, žeminančią atsakovo reputaciją ir todėl atsirado būtinybė pateikti priešieškinį teisminio nagrinėjimo metu nėra susiję su priešieškinio dalyku. Atsakovas turėjo pakankamai laiko susitarti ir sudaryti sutartį su advokatu dėl teisinės pagalbos.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.
Byloje nustatyta, kad sudaryta Transporto užsakymo sutartis Nr. 08252 kroviniui pervežti vežėjas įsipareigojo pervežti krovinį iš Lietuvos į Ispaniją, siuntėjas (atsakovas) įsipareigojo sumokėti vežėjui (ieškovui) nustatytą užmokestį. Pagal sutartį-užsakymą krovinys turėjo būti pristatytas į Cambrils ir Gatos miestus, tačiau dalis krovinio buvo pristatyta ne į Gatos, o į Valensijos miestą.
CPK 306 str. numatyta, jog apeliantas apeliaciniame skunde turi nurodyti bylos aplinkybes, įrodymus ir teisinius argumentus, kuriais gali būti pagrindžiamas skundžiamo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ir nepagrįstumas. Apeliaciniame skunde UAB „Nijoleta“ teigia, jog pirmosios instancijos teismas klaidingai vertino pateiktus įrodymus dėl tinkamo Transporto užsakymo sutarties Nr. 08252 sudarytos tarp apelianto ir ieškovo UAB „Revereis“ vykdymo. Nurodo, kad ieškovas neįrodė, jog krovinio pristatymo vieta buvo pakeista ne ieškovo atstovo vienašališkai, tačiau atsakovo atstovo nurodymu. Teisėjų kolegija įvertinusi byloje esančius įrodymus (CPK 185 str.) sprendžia, jog šie apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
CMR konvencijos 12 str. 1 p. numatyta, kad siuntėjas turi teisę disponuoti kroviniu – pareikalauti vežėją nutraukti jo vežimą, pakeisti krovinio pristatymo vietą arba atiduoti krovinį kitam gavėjui, negu nurodytas važtaraštyje. Šio straipsnio 5 punkto „b“ papunktyje numatyta, kad instrukcijų vykdymas turi būti įmanomas, kai jas gauna asmuo, kuris privalo jas vykdyti. Jų vykdymas neturi pažeisti normalios vežėjo įmonės darbo eigos, taip pat padaryti nuostolių kitų krovinių siuntėjams ir gavėjams. Lietuvos Aukščiausiojo teismo senato 2001 m. birželio 15 d. nutarimo Nr. 31 18 punkte numatyta, kad pagal CMR konvencijos 12 str. nuostatas vežėjas privalo vykdyti krovinio siuntėjo instrukcijas, nes priešingu atveju jis atsako už patirtus dėl to nuostolius.
Remiantis bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pateiktais ginčo šalių paaiškinimais, matyti, jog apelianto atstovas V. B. nurodė, jog ieškovo vairuotojui nurodė krovinį iškrauti Gatos mieste, kadangi pastarasis atsisakė vežti krovinį į sutartyje sutartą Valensijos miestą. Duomenų apie tai, kad apeliantas būtų pareiškęs pretenzijas ieškovui dėl netinkamai pristatyto krovinio nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui nebuvo pateikta. Iš byloje pateiktų krovinio transportavimo važtaraščių matyti, kad gavėjas krovinį priėmė, pretenzijų dėl netinkamo krovinio pristatymo nereiškė. Byloje esantys rašytiniai įrodymai, liudytojų parodymai bei apelianto (siuntėjo) atstovo nurodymas iškrauti krovinį kitoje vietoje nei buvo šalių sutarta pagal Transporto užsakymo sutartį Nr. 08252 patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė bylai reikšmingas aplinkybes (CPK 185 str.) ir teisingai konstatavo, jog ieškovas UAB „Revereis“ tinkamai pervežė krovinį, todėl atsakovas UAB „Nijoleta“ turi pareigą atsiskaityti už suteiktas paslaugas.
Apelianto argumentai esą byloje nebuvo pateikta objektyvių duomenų, kodėl atsakovo atstovas turėtų suinteresuotumą nebevežti krovinio į vieną iš sutartyje nurodytų vietovių, jeigu dėl to atsakovas patyrė 22788,96 Lt nuostolių, neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo, kadangi įrodyti faktą, jog krovinys buvo pristatytas į kitą miestą nei nurodyta vežimo sutartyje dėl ieškovo darbuotojų kaltės, teko būtent apeliantui. Vis dėlto pretenzijų dėl netinkamai pristatyto krovinio nebuvimas, paties apelianto atstovo veiksmai nesudaro prielaidų teigti, jog krovinys buvo pristatytas pažeidžiant krovinio siuntėjo instrukcijas CMR konvencijos nustatyto reglamentavimo prasme. Būtina pabrėžti, jog neįrodžius, kad sutartis įvykdyta netinkamai, neatsiranda pagrindas konstatuoti, jog apeliantas gali būti dalinai ar visiškai atleistas nuo savo pareigos tinkamai atsiskaityti su ieškovu (CK 6.259 str.).
Apeliantas UAB „Nijoleta“ taip pat nurodo, jog ieškovo pateiktoje sąskaitoje faktūroje yra ne apelianto direktoriaus parašas, tačiau įrodymų, galinčių patvirtinti minėtą faktą nepateikė. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija šį apeliacinio skundo argumentą atmeta kaip niekuo nepagrįstą.
Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti jo pateiktą priešieškinį. Atsakovo teisė pateikti priešieškinį įtvirtinta CPK 143 str. Teismas gali atsisakyti priimti priešieškinį esant vienam iš įstatyme numatytų pagrindų: yra CPK 137 str. 2 d. nurodyti pagrindai; priešieškinis pareikštas pažeidžiant CPK 143 str. 1 d. nurodytą terminą; priešieškinis neatitinka CPK 143 str. 2 d. nurodytų sąlygų. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas priešieškinį atsisakė priimti manydamas, jog tai užvilkins bylos nagrinėjimą (CPK 143 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, jog CPK 143 str. 1 d. numatytas terminas pateikti priešieškinį iki nutarties skirti bylą nagrinėti teisme priėmimo apelianto buvo praleistas, todėl pirmosios instancijos teismas įgyjo teisę atsisakyti priimti priešieškinį kaip tai numatyta CPK 143 str. 1 d. Teisėjų kolegijos nuomone apeliacinio skundo argumentai nesudaro prielaidų konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas atsisakydamas priimti priešieškinį pažeidė įstatyme numatytus priešieškinio atsisakymo pagrindus bei sąlygas.
Apeliantas teigia, jog ieškovui priteista advokato atstovavimo išlaidų suma turėtų būti sumažinta bent trečdaliu. CPK 98 str. 2 d. nustatyta, kad teismas priteisia šaliai išlaidas, susijusias su advokato pagalba, atsižvelgdamas į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, tačiau ne didesnes, kaip yra LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – rekomendacijos). Atsižvelgiant į tai, jog pirmosios instancijos teismo ieškovui priteistos advokato pagalbos išlaidos neviršija rekomendacijose numatytų maksimalių dydžių, minėtus apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, dėl ko skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).
Rekomendacijų 2 p. numato, kad nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias aplinkybes. Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliacinės instancijos teisme sudėtingi teisiniai klausimai iš naujo sprendžiami nebuvo, todėl atsakovo prašoma priteisti advokato pagalbos išlaidų suma apeliacinės instancijos teisme mažintina iki 1 200 Lt.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutarė:
Vilniaus miesto trečio apylinkės teismo 2010 m. balandžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.