Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje H. S. , a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Neringos mieste, lietuvis, LR pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), dirba UAB (duomenys neskelbtini) gelbėtoju, neteistas, kaltinamas pagal BK 129 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis H. S. tyčia nužudė kitą žmogų.

Kaltinamasis H. S. 2009 metų liepos 13 dieną, apie 23 val., Neringos mieste, Preilos gyvenvietėje, (duomenys neskelbtini) namo kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu, kilusio dėl to, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio J. T. triukšmavo, rankomis jam sudavė ne mažiau kaip penkis smūgius į galvą ir padarė sužalojimus smūgių vietose, sukėlusius nežymų sveikatos sutrikdymą. Be to, H. S. nukentėjusiajam J. T. kumščiais sudavė ne mažiau kaip penkis smūgius bei ne mažiau kaip du kartus spyrė koja į pilvą ir padarė nukentėjusiajam stiprų pilvo vidurinės dalies kairės pusės sumušimą ir kraujosruvą pilvo sienoje pilvaplėvėje, atitinkamai esančią kraujosruvą tuščiosios žarnos sienoje, masyvią kraujosruvą plonžarnių pasaito srityje ir pasaito plyšimą. Nuo stipraus pilvo vidurinės dalies kairės pusės sumušimo padaryto plonžarnių pasaito plyšimo, kuris sukėlė nukraujavimą į pilvaplėvės ertmę ir sunkų trauminį hemoraginį šoką, J. T. mirė, tai yra taip jį nužudė.

Kaltinamasis H. S. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad tą vakarą, grįždamas iš darbo, jis susitiko draugą ir su juo išgėrė. Jis važiavo namo su dviračiu, todėl gėrė labai mažai. Apie 21 val. jis grįžo į Preilą. Prie parduotuvės sutiko J. T. , A. M. ir A. L. , kurie sėdėjo ant suoliuko ir gėrė. Pasiūlė ir jam, tačiau jis atsisakė. Grįžęs namo nuėjo miegoti. Apie 23 val. atsibudo ir išėjo į lauką parūkyti. Išgirdo lauke šūkaujant savo motiną ir J. T. . Išgirdęs šūkavimus ir mamą sakant: „ Jonai, baik“, jis nuėjo į kiemą. Mama vaikščiojo susiėmusi galvą, nors sužalojimų jis nei tuo metu, nei vėliau nematė, ir šaukė. Jis nuėjo į vadinamą šiltnamį, kur J. T. miegodavo, ir pamatė jį pusiau gulintį. Kumščiu sudavė jam du kartus į galvą ir du kartus į pilvą. J. T. pradėjo keiktis, tada jis išvilko jį į lauką. Stovinčiam kumščiu tris kartus sudavė į veidą ir keletą kartų į pilvą. Po to paėmė už rankos ir paguldė ant žemės bei du kartus spyrė jam į pilvą. Tada jis paėmė kibirą vandens ir užpylė jam ant galvos, nes pamatė, kad jo veidas kruvinas, norėjo nuplauti kraują ir kad jis nors kiek išsiblaivytų. Sudavė tiek kumščiu, tiek kojomis nestiprius smūgius. Buvo apsiavęs šlepetėmis. Nenorėjo jo stipriai sužaloti. Po to nuvedė jį į šiltnamį, paguldė, paklausė, ar nereikia atnešti atsigerti vandens. Šiam atsakius, kad ne, nuėjo miegoti. Jis buvo labai supykęs, nes J. T. paskutinę savaitę labai gėrė. Iš ryto sužinojo, kad J. T. miręs. Girtas jis tuo metu tikrai nesijautė ir tai niekaip nepaveikė jo veiksmų. Jis tiesiog buvo supykęs.

J. T. pas juos gyveno apie 17 metų. Jo santykiai su J. T. buvo geri, tačiau jo mama su juo visą laiką pykdavosi, nes šis girtaudavo, triukšmaudavo. Mama jam yra sakiusi, kad jis prieš ją vartoja fizinį smurtą, tačiau jis pats sumuštos savo mamos nėra matęs. J. T. dirbdavo atsitiktinius darbus, tačiau pinigų mamai neduodavo, nors gyveno ir buvo jų išlaikomas. Apie 5 metus mamos santykiai su juo buvo geri, tačiau po to labai pablogėjo. Jis vis dažniau girtaudavo, kabinėdavosi prie mamos, šūkaudavo. Jam ne vieną kartą teko jį raminti, paimdavo už pečių ir nuvesdavo, tačiau smurto prieš jį niekada nėra pavartojęs. Ne kartą yra jį žiemą parvedęs namo, kai jis girtas gulėdavo lauke. Namuose būdavo nuolatinė įtampa, jis net nenorėdavo į juos grįžti, todėl dirbo dviejuose darbuose, kad kuo mažiau tektų namuose būti. Kartą jis pats J. T. buvo išvaręs iš namų, tačiau mama po kurio laiko vėl jį priėmė gyventi.

Apklausiamas kaip įtariamasis kaltinamasis H. S. parodė, kad 2009-07-13, apie 23 val., Neringoje, Preilos gyvenvietėje, prie Preilos g. 87 namo, konflikto metu sudavė rankomis kelis smūgius į galvą ir pilvą J. T. bei pastarajam spyrė keletą kartų koja į pilvą. Suduotų smūgių skaičių ikiteisminio tyrimo metu jis nurodydavo skirtingą, tačiau akivaizdu, kad jis jų neskaičiavo ir jo parodymai iš esmės neprieštarauja kaltinime nurodytoms aplinkybėms, kurias patvirtina ir teismo medicinos specialisto išvada (t. 1, b. l. 95–94, 101–103, 107–110, 117).

Iš 2009-07-29 įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolo nustatyta, kad kaltinamasis parodė vietą ir nurodė aplinkybės, kaip buvo mušamas J. T. (t. 1, b. l. 111–115).

Motyvuojamoji dalis

Be visiško kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais.

Liudytoja O. S. patvirtino tas aplinkybes, kad su J. T. jos santykiai buvo blogi. Ji buvo priėmusi jį gyventi keletui savaičių, bet po to jis nebeišėjo. Ji reikalaudavo, kad jis išeitų, kviesdavo policijos pareigūnus, tačiau tai nepadėjo. Jis 16 metų prieš ją vartojo smurtą, ją spardydavo, ji nuo jo bėgdavo į mišką. Tą dieną, būdamas namuose, jis reikalavo pinigų. Jų negavęs pradėjo viską daužyti. Kažką į ją metė, bet nemušė. Ji jam tik liepė ramintis. J. T. raminti buvo atėjęs Taraška. Apie 18.30 val. ji J. T. matė girtaujantį prie parduotuvės. Apie 22.30 val. jis jau girtas gulėjo prie šulinio ir šūkaudamas reikalavo valgyti. Kadangi pas juos gyveno poilsiautojai, ji liepė jam ramintis ir nešūkauti. Atėjęs sūnus jį bandė raminti, sudavė jam į veidą, ji sakė jo nemušti, negadinti sau gyvenimo. Dėl pilvo sumušimo ji nieko neprisimena. Patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu ji davė teisingus parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu ji parodė, kad 2009-07-13, apie 23 val., matė, kaip jos sūnus H. S. konflikto su J. T. metu sudavė jam smūgius į galvą ir į pilvą (t. 1, b. l. 59–60, 61–62, 66).

Parodymų patikrino įvykio vietoje metu liudytoja O. S. patvirtino liudytojo apklausos metu duotus parodymus (t. 1, b. l. 63–65).

Liudytojas S. M. patvirtino tas aplinkybes, kad tą vakarą jis girdėjo konfliktą, smūgių garsus. Vyriškas balsas klausė, ar gavai, ar užteks. Girdėjo moterišką balsą sakant: „sūneli, nemušk“. Tą pačią dieną taip pat buvo triukšmas: dužo lėkštės, buvo atvažiavusi policija. J. T. jis pažinojo daug metų, nes ten poilsiaudavo. Jis buvo neramus, prašydavo pinigų.

Liudytojas A. L. patvirtino tas aplinkybes, kad tą dieną matė J. T. , jis sumuštas nebuvo.

Liudytojas A. M. patvirtino tas aplinkybes, kad tą vakarą jis su J. T. girtavo. Iš ryto jis matė T. gulintį ant asfalto, nes šis buvo nukritęs nuo dviračio. Jis buvo girtas visą dieną, buvo susidaužęs ir jam iš burnos krito putos. Sumuštas nebuvo, nebuvo ir nusibrozdinęs, bet buvo labai girtas. Paklausus apie putas, liudytojas paaiškino, kad J. T. iš ryto sėdėjo apsiseilėjęs.

Šiais liudytojo parodymais teismas tiki tiek, kiek jie atitinka faktines bylos aplinkybes. Ikiteisminio tyrimo metu jis tokių aplinkybių nebuvo nurodęs, teigdamas, kad jo niekas neklausė, o ir teismui duoti parodymai yra prieštaringi, todėl jais remtis pilna apimtimi negalima.

Liudytojas A. K. patvirtino tas aplinkybes, kad nuo 1997 metų poilsiauja pas O. S. . Jam žinoma, kad tarp jos ir J. T. susiklostę sudėtingi santykiai. J. T. iš pradžių tuose namuose buvo prisiglaudęs, o vėliau tapo įnamiu. Per tuos metus jis stipriai degradavo, retai būdavo blaivus. Girtas tapdavo agresyvus, griebdavosi peilio ar kito kokio sunkaus daikto. O. S. jis terorizavo tiek fiziškai, tiek psichologiškai. O. S. guodėsi, kad tą rytą jis sudaužė indus, uogienes. Jie skambino į policiją ir Generalinę prokuratūrą. Vakare, grįžęs namo, J. T. ir vėl triukšmavo, šūkavo, trukdė poilsiautojams ilsėtis, užkabinėjo praeivius. Jis pasakė T., kas vyksta ir kad bus sprendžiamas klausimas dėl jo likimo šiame būste. J. T. nebuvo tiek girtas, kad to nebūtų supratęs. Jam grįžtant į namą jis sutiko kaltinamąjį ir suprato, kad jis eina raminti J. T. . Daugiau jis nieko negirdėjo ir nematė. Santykiai tarp J. T. ir kaltinamojo buvo geri. Jis suprato, kad pastarasis nesikiša į mamos ir J. T. santykius.

Iš 2009-07-14 įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėta namo, esančio Neringoje, Preilos g. 87, aplinka. Tarp ūkinio pastato ir sandėliuko rastas J. T. kūnas (t. 1. b. l. 6–16).

Iš Teismo medicinos specialisto išvados Nr. M 424/09(03) nustatyta, kad J. T. mirė nuo stipraus pilvo vidurinės dalies kairės pusės sumušimo padaryto plonžarnių pasaito plyšimo, kuris sukėlė nukraujavimą į pilvaplėvės ertmę ir sunkų trauminį hemoraginį šoką (t. 1, b. l. 33–35).

Iš 2009-07-21 Specialisto išvados Nr. T-A 3887/09(01) nustatyta, kad J. T. kraujyje rasta 1,65 promilės etilo alkoholio (t. 1, b. l. 36).

Byloje surinktų įrodymų visetas neabejotinai įrodo kaltinamojo kaltę.

Kaltinamasis suduodamas smūgius rankomis ir spirdamas kojomis į gyvybiškai svarbią kūno vietą – pilvą – suprato, kad savo veiksmais kelia pavojų kito žmogaus gyvybei, ir nors nenorėjo jos atimti, tačiau leido tokioms pasekmėms kilti, todėl atsako už padarytas pasekmes. Todėl nužudymas padarytas netiesiogine tyčia.

Kadangi kaltinamasis tyčia nužudė kitą žmogų, jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 129 str. 1 d.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, kad prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi bei kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo asmens elgesys. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Kaltinime nurodyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai neabejotinai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui – nelaikytina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, nes tai nenustatyta byloje.

Iš byloje surinktų duomenų akivaizdžiai nustatyta, kad kaltinamasis ne savo noru buvo įtrauktas į santykių aiškinimąsi tarp motinos ir žuvusiojo, kuris tęsėsi ilgus metus, faktiškai nuo jo paauglystės. Nieko gero toje šeimoje jis nematė, išskyrus barnius, alkoholį vartojantį J. T. , triukšmą, dėl kurių, kaip jis pats sakė, stengėsi kuo mažiau būti namuose. Kaltinamasis nebuvo labai susijaudinęs BK 130 str. prasme, šis įvykis nebuvo išskirtinis, jis nematė, kad prieš jo mamą būtų naudojamas fizinis smurtas, todėl jo nusikalstamos veikos negalima kvalifikuoti pagal šį straipsnį. Kaip jis pats sako, jis buvo labai supykęs dėl nuolatinių konfliktų, kuriuos sukeldavo nuolatinis žuvusiojo girtavimas ir iš to išeinantys padariniai. Teigti, kad jis taip pasielgė dėl savo girtumo, taip pat nėra pagrindo.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Iš kaltinamojo priteistinos proceso išlaidos valstybei liudytojų kelionės išlaidoms apmokėti.

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į padaryto nusikaltimo pobūdį, jo pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis padarė tyčinį labai sunkų nusikaltimą, jo pasekmės negrįžtamos, žuvo žmogus. Kaltinamasis charakterizuojamas gerai, baustas administracine tvarka, nustatytos dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, jis neteistas. Atsižvelgiant ir į anksčiau teismo nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskiriant jam mažiausią bausmę, numatytą BK 129 str. 1 d. sankcijoje.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

H. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 129 str. 1 d., ir nuteisti 7 m. laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti kardomajame kalinime būtą laiką nuo 2009-07-15 iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

Bausmės pradžią nustatyti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomosios priemonės nekeisti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktinius įrodymus – teismo medicinos ekspertų pateiktus du vokus su jų turiniu – sunaikinti.

Iš H. S. valstybei priteisti 214,17 Lt proceso išlaidų liudytojų kelionės išlaidoms apmokėti.

Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo, o suimtam nuteistajam nuo kopijos įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per nuosprendį priėmusį teismą.