- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-12
- Bylos Nr.
- e2VP-6591-322/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-23-3-00743-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Borkovskienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Intrum Lietuva“
- Skolininkas
- I. B.
- Suinteresuotas asmuo
- M. B.
- Kategorijos
rašytinio proceso išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Intrum Lietuva“ pareiškimą skolininkei I. B., suinteresuotiems asmenims M. B. ir antstolio T. U. kontorai dėl skolininko turto dalies nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja pareiškimu prašo nustatyti, kad skolininkei I. B. priklauso ½ dalis sutuoktinio M. B. gaunamų piniginių lėšų. Pareiškėja nurodė, kad antstolis T. U. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pasiūlė I. B. ir M. B. pateikti antstoliui sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininkės ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 667 straipsnio 2 dalis). Kadangi skolininkė ir jos sutuoktinis nurodyta teise nepasinaudojo, pareiškėja gavo antstolio pasiūlymą kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo.
Apie posėdį dalyvaujantys byloje asmenys informuoti. Prašymų papildyti bylos medžiagą niekas nepateikė.
Teismo iniciatyva išreikalauta iš antstolio T. U. vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini).
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas.
Antstolis T. U. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. balandžio 4 d., teismo įsakymą Nr. eL2-5554-237/2019 vykdo priverstinį 1868,50 Eur skolos, 184,19 Eur delspinigių, 178 Eur sutartinių palūkanų, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, tai yra nuo 2019 m. balandžio 4 d., iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 13 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimą iš skolininkės I. B. (buvusi – M.), išieškotojos uždarosios akcinės bendrovės „Intrum Lietuva“ naudai. Antstolio T. U. 2020 m. balandžio 16 d. siūlyme kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininkės turto, esančio bendra su kitais asmenimis nuosavybe, dalies nustatymo, dėl skolos išieškojimo iš skolininkės sutuoktinio gaunamų pajamų ir šių pajamų arešto pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 666 ir 667 straipsnius, patvirtina, kad vykdant vykdomąjį dokumentą buvo nustatyta, jog I. B. sutuoktinis M. B. gauna pajamas iš T. N.. Kadangi šis turtas skolininkei I. B. priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su M. B., todėl uždaroji akcinė bendrovė „Intrum Lietuva“, vadovaujantis CPK 667 straipsnio 1 dalimi, antstolio buvo pasiūlyta kreiptis į teismą dėl skolininkės turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo.
Vykdymo proceso normos numato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat į jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Remiantis Lietuvos Respublikos CPK 667 straipsnio 1 dalimi, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko bendros dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo. Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta skolininko turto, esančio bendrąja nuosavybe, dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį (CPK 667 straipsnio 3 dalis). Be to, išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti (CPK 667 straipsnio 4 dalis). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad CPK 667 straipsnio pagrindu teismas gali nustatyti bendrosios nuosavybės bendraturčių idealiąsias ir (ar) realiąsias dalis. Šios dalys turi būti nustatytos taip, kad būtų įmanoma išieškoti, nes priešingu atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas. Taip pat nurodyta, jog pagal CPK 667 straipsnį paduotą pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios gali būti vykdomas išieškojimas esant asmeninei sutuoktinio prievolei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010 ir kt.).
Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad skolininkė I. B. 2017 m. gegužės 6 d. sudarė santuoką su M. B.. I. B. nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 31 d. gavo išmoką už vaiką, šiuo metu niekur nedirba. Skolininkės sutuoktinis M. B. nuo 2019 m. balandžio 1 d. dirba ir gauna užmokestį iš T. N..
Sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, todėl jų turtui taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, kurio esmė yra ta, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87, 3.88 straipsniai). Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, be kita ko, pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). Įstatymas numato, jeigu nustatoma skolininko turto dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, turi būti taikomos CK 3.116–3.129 straipsnių nuostatos. Pagal CK 3.117 straipsnį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, o nuo šio principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais. CK 3.123 straipsnio 1 dalyje pateiktas atvejų, kai teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį, sąrašas. Kadangi šioje byloje nenustatyta aplinkybių, kurios būtų pagrindu nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, todėl konstatuotina, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Sprendžiant klausimus, susijusius su sutuoktinių turtu, įstatyme įtvirtina prezumpcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis).
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad M. B. turtas – iš T. N. gaunamas darbo užmokestis yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl pareiškėjos prašymas dėl skolininkės turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo laikytinas pagrįstu ir tenkintinas, nustatoma, kad skolininkės I. B. turto, esančio bendrąja jungtine nuosavybe su sutuoktiniu dalis yra lygi ½ daliai M. B. iš T. N. gaunamo darbo užmokesčio (CPK 667 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290‑291 straipsniais, 593 straipsniu, 667 straipsniu,
nutaria:
Prašymą tenkinti.
Nustatyti skolininkės I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turto, esančio bendrąja jungtine nuosavybe su sutuoktiniu M. B. dalį, lygią ½ daliai M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš T. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gaunamo darbo užmokesčio.
Nutartis per septynias dienas gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.