Telšių apylinkės teismo nutarimas

W. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), bausto administracine tvarka, neteisto, administracinio teisės pažeidimo bylą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

W. G. 2014 m. lapkričio 8 d. 19.00 val., Rygos g. 38, Vilniaus m., vairuodamas automobilį Volvo S80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį E. L., a. k. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbuline eiga nepaliko saugaus atstumo iš šono, kliudė ir apgadino šalia stovintį automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį A. Š., gim.(duomenys neskelbtini), ir pasišalino iš eismo įvykio vietos.

Atsakomybė už tokius veiksmus yra numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Kad W. G. padarė šiuos pažeidimus yra įrodyta byloje esančiais rašytiniais įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono PK pareigūno D. V. tarnybiniu pranešimu dėl KET pažeidimo, 2014-12-05 transporto priemonės techninės apžiūros aktu, foto lentele, Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos pranešimu bei pareigūnų M. U., A. Š. tarnybiniais pranešimais, eismo įvykio schema, papildomais duomenimis apie eismo įvykį, A. Š., E. K. paaiškinimais, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimu, todėl jam skirtinos administracinės nuobaudos.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 127 str. 2 d. yra nustatyta administracinė atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). ATPK 130 str. 1 d. yra numatyta atsakomybė už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos, nepranešus policijai. ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas asmens pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Taigi, asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. nutartys bylose Nr. 2AT-11-2012, Nr. 2AT-8-2013).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog W. G. kliudė šalia stovintį automobilį, išlipo iš automobilio, susirinko savo automobilio žibinto šukes, vadinasi, jis suvokė, jog padarė eismo įvykį. Nors pažeidėjas teigė, kad šalia stovinčiam automobiliui nebuvo padaryta jokių pažeidimų, iš fotonuotraukų matyti, kad pažeidimai gan akivaizdūs, be to liudytojas E. K., matęs įvykį iš balkono, bandė atkreipti pažeidėjo dėmesį, tačiau šis nereagavo, sėdo į automobilį ir nuvažiavo, todėl laikytina, jog W. G. sąmoningai pasišalino iš eismo įvykio vietos.

Administracinės nuobaudos tikslai yra ne tik nubausti pažeidimą padariusį asmenį, bet ir užkirsti kelią pažeidimams, auklėti piliečius (ATPK 1, 20 str.). ATPK 30 straipsnis nustato, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio Kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant administracinę nuobaudą, atsižvelgtina į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 ir 32 straipsniuose nustatytas atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

W. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs teisės pažeidimus ir nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), sunkinanti aplinkybė yra tai, kad pakartotinai per metus padarytas tos pačios rūšies pažeidimas (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.).

Įvertinęs visas bylos aplinkybes ir byloje esančius rašytinius įrodymus, atsižvelgęs į pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo W. G. asmenybę (anksčiau baustas administracine tvarka, paskirtas baudas sumoka, neteistas), jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, teismas mano, kad administracinės nuobaudos tikslai (ATPK 20 str.) bus pasiekti už padarytą administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, paskiriant minimalaus dydžio baudą (100,00 Lt), o už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje – minimalaus dydžio baudą (3000,00 Lt) su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės apžeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas kartu nagrinėja tas pats organas, galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 224 ir 287 straipsniais, teismas

nutaria:

pripažinti W. G. padarius administracinius teisės pažeidimus numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje bei paskirti jam administracines nuobaudas:

- pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį – 100,00 Lt (vieno šimto litų 00 ct) dydžio baudą;

- pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį – 3000,00 Lt (trijų tūkstančių litų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsniu, paskirti W. G. galutinę subendrintą nuobaudą - 3000,00 Lt (trijų tūkstančių litų) (arba 869,00 Eur) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

Išaiškinti W. G., kad baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo pažeidėjui dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM surenkamąsias sąskaitas: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, „Swedbank“, AB; Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, Akcinė bendrovė Šiaulių bankas; Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, nurodant mokėjimo paskirties kodą 6030. Įmokos mokėjimo kvitą pateikti Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariatui.

Nustatytu laiku nesumokėjus baudos ir/ar nepateikus administracinį protokolą surašiusiai institucijai (pareigūnui) mokėjimo dokumento, nutarimas dėl baudos priverstinio išieškojimo bus perduotas antstoliui ir pažeidėjui teks sumokėti ne tik baudą, bet ir atlyginti vykdymo išlaidas, kurios gali būti didesnės už baudą.

Jeigu pažeidėjas negali sumokėti baudos, ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos jis turi teisę kreiptis į baudą paskyrusią instituciją ar pareigūną dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo.

Asmuo, kuriam paskirtos baudos mokėjimas išdėstytas per tam tikrą laikotarpį, jeigu pasunkėja jo materialinė padėtis ar yra kitų reikšmingų aplinkybių, gali kreiptis į nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusį organą (pareigūną) dėl nesumokėtos baudos dalies, ne mažesnės kaip aštuoni šimtai litų, pakeitimo nemokamais viešaisiais darbais.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per nutarimą priėmusį apylinkės teismą arba tiesiogiai apygardos teismui.