Panevėžio apygardos teismo nutartis

Teisėjas Gediminas Karpavičius Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.16.1.2.2.

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2011 m. birželio 14 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Petras Meidus,

sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei,

dalyvaujant:

prokurorei Nidai Grunskienei,

teismo posėdyje išnagrinėjęs įtariamosios J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietės, lietuvės, dirbančios, ištekėjusios, neteistos,

gynėjo advokato Jono Langio skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 30 d. nutarties, kuria buvo pratęstas įtariamajai paskirto suėmimo terminas,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Skundžiama apylinkės teismo nutartimi teismas pratęsė J. L. suėmimo terminą trims mėnesiams pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 122 str. 1 d. 1 p. ir 3 p., t. y. pagrįstai manant, jog ji, būdama laisvėje, bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir darys naujus, BPK 122 str. 4 d. numatytus, nusikaltimus.

Teismo posėdyje gynėjas prašo skundą patenkinti. Prokurorė prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

J. L. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 147 str. 2 d. ir 181 str. 1 d. įtariama tuo, kad nuo 2010 metų gruodžio mėnesio pradžios, veikdama bendrininkų grupėje kartu su I. R., M. D. ir N. B., jai bendraujant telefonu su nukentėjusiąja J. D., o I. R. per internetinį tinklalapį www.one.lt su nukentėjusiąja N. V., o vėliau nukentėjusiosios N. V. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pasinaudodama apgaule ir minėtų nukentėjusiųjų pažeidžiamumu, t. y. sunkia materialine padėtimi, užverbavo nukentėjusiąsias vykti dirbti į Italiją gerai apmokamo darbo bare, tačiau siekdama, kad būtų pelnomasi iš nukentėjusiųjų prostitucijos, pergabeno jas į Daniją, kur jas pasitikę M. D. ir N. B. apgyvendino nukentėjusiąsias adresu (duomenys neskelbtini), kur vertė dirbti jas prostitutėmis; o nukentėjusiosioms pabėgus ir grįžus Lietuvą, 2011 m. vasario 7 d. kartu su I. R. atvyko pas nukentėjusiąją N. V. į jos namus ir grasindama smurtu reikalavo sumokėti 2600 eurų už kelionę į Daniją bei gyvenimą joje.

J. L. prisipažįsta padariusi jai inkriminuojamus nusikaltimus. Tai, o taip pat byloje surinkti kiti duomenys – nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai, asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų, apžiūros, kratų protokolai ir kiti byloje esantys rašytiniai duomenys leidžia teigti, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai turėjo pakankamą pagrindą įtarti J. L. padarius nurodytus nusikaltimus.

Pagal susiklosčiusią teismų praktiką suėmimo terminas BPK 122 str. 1 d. 1 p. ir 3 p. numatytais pagrindais gali būti pratęstas, jeigu asmuo yra įtariamas padaręs bent vieną iš BPK 122 str. 4 d. išvardytų nusikaltimų ir yra pagrindo manyti, kad jis, būdamas laisvėje, gali daryti naujas nusikalstamas veikas bei bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Spręsdami suėmimo taikymo minėtais pagrindais pagrįstumo klausimą, teismai atsižvelgia į asmens ryšius užsienyje, jo vaidmenį padarant jam inkriminuojamus nusikaltimus, įtarimą kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimą iš nusikalstamos veiklos, proceso dalyvių parodymus, inkriminuojamų nusikaltimų sunkumą bei kitus svarbius duomenis.

Gynėjo skunde nurodytos aplinkybės – suimtoji turi nuolatinę gyvenamąją vietą, šeimą, tris mažamečius vaikus, ji socialiai susaistyta su Lietuvos Respublika, neteista ir ikiteisminio tyrimo pareigūnams davė išsamius parodymus – iš tiesų yra svarbios sprendžiant kardomosios priemonės, o ypač – suėmimo, termino pratęsimo klausimą. Tačiau jos nėra vienintelės, į kurias teismas privalo atsižvelgti, todėl vien tik šios aplinkybės suėmimo termino pratęsimo pagrindų neeliminuoja.

Ne mažiau svarbu yra ir tai, kad suimtoji šioje byloje įtariama padariusi vieną labai sunkų ir vieną apysunkį nusikaltimus, už kuriuos įstatymų leidėjas numato gerokai griežtesnę, nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Vienas iš šių nusikaltimų įvardytas BPK 122 str. 4 d. Matyti ir tai (ko neneigia ir pati įtariamoji), kad ji turi pakankamai tvirtų ryšių užsienyje, yra įmonės, registruotos Italijoje, bendraturtė. Pagaliau, iš faktinių bylos duomenų seka ir tai, kad suimtosios vaidmuo darant jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas nebuvo antraeilis, ji veikė aktyviai, betarpiškai ir tiesiogiai. Todėl, priešingai nei teigiama įtariamosios gynėjo skunde, kad tiek prokuroro, tiek apylinkės teismo teiginiai yra tik deklaratyvūs, šios aplinkybės, t.y. pats nusikaltimų sunkumas ir įstatymo sankcijoje nustatyta griežta laisvės atėmimo bausmė, kurios priskiriamos BPK 122 str. 2 d. vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai, o bei faktas, jog ji turi pakankamai tvirtus ir nuolatinius ryšius užsienyje, suteikia galimybę daryti išvadą, jog įtariamoji gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Todėl šiuo atveju pakanka duomenų pripažinti, kad yra BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytas pagrindas pratęsti įtariamajai suėmimo terminą.

Kaip jau minėta, įtariamoji anksčiau neteista, turi turto. Tačiau, jai šioje byloje inkriminuojami nusikaltimai savo pobūdžiu yra savanaudiški, jie nukreipti į lėšų gavimą nusikalstamu būdu. Nors iš bylos duomenų matyti, kad jos turtinė padėtis nėra bloga, ji turi legalias ir teisėtas pajamas, tačiau įtarimas savanaudiškų nusikaltimų padarymu leidžia tvirtinti, kad lėšas pragyvenimui ar bent dalį jų J. L. gauna ne tik iš savo darbinės, bet ir iš nusikalstamos veiklos, todėl būdama laisvėje bei norėdama pragyventi gali ir toliau daryti naujus nusikaltimus. Taigi, pakanka duomenų konstatuoti ir kitą – BPK 122 str. 1 d. 3 p. – numatytą pagrindą suėmimo terminui pratęsti. Šiuo metu šie suėmimo taikymo J. L. pagrindai nėra pasikeitę ar išnykę.

BPK 119 str. įtvirtinta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos šalia kitų pagrindų, siekiant užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, bei užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Aukščiau išdėstytos aplinkybės rodo, kad dabartinėje ikiteisminio tyrimo stadijoje kitomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis – namų areštu, užstatu, ar kitomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis pasiekti, jog J. L. dalyvautų procese ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų, negalima. Tokiu būdu, įvertinęs visas aplinkybes ir nematydamas galimybės kardomųjų priemonių tikslus pasiekti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, apylinkės teismas pagrįstai pratęsė įtariamajai skirto suėmimo taikymą aukščiau nurodytais pagrindais.

Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, jog skundžiama apylinkės teismo nutartis yra ir teisėta, ir pagrįsta. Pratęsiant suėmimo terminą teisės aktų normų reikalavimai nepažeisti, suėmimo terminas pratęstas esant pagrindams, numatytiems BPK 122 str. 1 d. 1 p. ir 3 p., patvirtintiems byloje surinktais faktiniais duomenimis, todėl gynėjo skunde nurodytais motyvais naikinti skundžiamą nutartį pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 str., teismas

NUTARĖ:

Įtariamosios J. L. gynėjo advokato Jono Langio skundą atmesti.

Ši nutartis neskundžiama.