Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2014-02-10 · Administracinė byla Nr. I-557-789/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-02-10
Bylos Nr.
I-557-789/2014
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-01576-2011-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Rasa Ragulskytė-Markovienė
Pareiškėjas
R. Š., N. Z.
Atsakovas
Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
Trečiasis asmuo
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir UAB „Naujamiesčio būstas“
Kategorijos
  • 15.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 35.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-557-789/2014Proceso Nr. 2-01-3-01576-2011-9Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.1, 35.3, 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. vasario 10 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rasa Ragulskytė-Markovienė, dalyvaujant pareiškėjams R. Š., N. Z., atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, atstovei Rasai Pačkauskaitei, trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui Algiui Adomavičiui, specialistėms Audronei Pupelienei ir Dalytei Skeivelienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų R. Š. ir N. Z. skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (tretieji suinteresuoti asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir UAB „Naujamiesčio būstas“), dėl turtinės žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjai R. Š. ir N. Z. 2011-02-03 kreipėsi į Vilniaus miesto 1-ąjį apylinkės teismą su ieškiniu (t. 1, b. l. 1–3). Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2013-03-27 nutarė, kad byla teisminga administraciniam teismui (t. 1, b. l. 123–124), todėl Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013-04-02 perdavė bylą nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui (t. 1, b. l. 125). Pareiškėjai 2013-04-22 išsiuntė paštu Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą (t. 1, b. l. 129–131), kurį 2013-12-30 patikslino (t. 2, b. l. 61), prašydami priteisti iš Vilniaus miesto savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė), atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija), atlyginti turtinę žalą: R. Š. – 1220 Lt, o N. Z. – 3957,77 Lt.

Nurodė, kad 2010-08-07 patyrė žalą, nes aikštelėje prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), ant pareiškėjų automobilių nukrito nulūžusi gluosnio šaka bei viršūnė ir stipriai apgadino jiems priklausančius automobilius „Seat Leon“ ir „Renault 19 RT“. Paaiškino, kad 2009 m. dėl minėto medžio sutvarkymo buvo kreiptasi į atsakovę ir Administracijos Aplinkos apsaugos skyrius 2009-08-03 išdavė leidimą šį medį sutvarkyti – poliardiruoti (tai reiškia intensyvų visų arba daugumos pagrindinių šakų pašalinimą nuo kamieno) 60 cm skersmens gluosnį. Išduotas leidimas turėjo būti perduotas vykdyti Administracijos Komunalinio ūkio departamento Miesto tvarkymo skyriui, kuris turėjo pasirūpinti, kad medis būtų sutvarkytas, tačiau per leidimo galiojimo laikotarpį (vienus metus) to nepadarė. Atkreipė dėmesį, kad patirtą žalos dydį sudaro nuostoliai dėl automobilių apgadinimo ir UAB „Nepriklausomų autoekspertų biuras“ sumokėtos lėšos už nuostolių įvertinimą. Pažymėjo, kad 2010-08-07 Vilniuje nebuvo smarkios audros, ciklonų ar žemės drebėjimų, o stiprus vėjas nepriskirtinas prie force majeure aplinkybių. Nurodė, kad būtent atsakovės darbuotojai neveikė taip, kaip privalėjo veikti: nekompetentingai įvertino medžio būklę, išdavė leidimą sutvarkyti pavojingą medį, tačiau nesiėmė veiksmų jį sutvarkyti, teritorijos prie ginčo medžio neaptvėrė ir (ar) kitaip nepažymėjo.

Atsiliepimas

Atsakovė Savivaldybė, atstovaujama Administracijos, 2011-02-28 (t. 1, b. l. 58–67), 2013-05-10 (t. 1, b. l. 137–144) ir 2014-01-09 (t. 2, b. l. 70–71) atsiliepimuose nurodė, kad su skundu nesutinka, ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad pareiškėjai neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų. Pažymėjo, jog, taikant atsakomybę už žalą, padarytą neteisėtais valdžios aktais, galioja prezumpcija, kad valdžios veiksmai (neveikimas) laikomi teisėtais, o valdžios veiksmai (neveikimas), kuriais yra padaryta žala piliečiui arba kitam asmeniui, laikomi neteisėtais tik tada, kai pažeisti specialūs teisės aktai, nustatantys valdžios ar savivaldybės institucijų veikimo turinį ir formą. Pabrėžė, kad tiesioginė pareiga pertvarkyti ir prižiūrėti želdynus savivaldybei tenka tik įstatymo apibrėžtose vietose, t. y. teisės normos nenustato Administracijos pareigos rūpintis kiekvienu jos teritorijoje augančiu medžiu.

Paaiškino, kad Administracijos Aplinkos apsaugos skyrius 2009-07-21 gavo R. Š. prašymą nukirsti vieną medį arba nugenėti visus medžius, augančius namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, ne dėl jų pavojingumo ar senumo, o dėl to, jog medžiai užstoja šviesą gyventojams. Nurodė, kad Administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus specialistai, nuvykę į vietą ir įvertinę minėtame kieme augančių medžių būklę, 2009-08-03 išdavė leidimą Nr. 837/2009 apgenėti klevų šakas iš apačios nuo namo pusės bei praretinti lajas, poliardiruoti 60 cm skersmens gluosnį ir atnaujinti krūmus. Mano, kad Administracija, išduodama leidimą medžiui tvarkyti, kuris buvo perduotas Administracijos Komunalinio ūkio departamento Miesto tvarkymo skyriui tolesniems darbams atlikti, tinkamai atliko teisės aktų pavestas funkcijas. Pabrėžė, kad leidimai tvarkyti medžius yra vykdomi eiliškumo tvarka, o pirmumas suteikiamas medžiams, kurie kelia pavojų žmonėms ir jų turtui. Pažymėjo, kad leidimas nebuvo skubos tvarka perduotas medžių pertvarkymo darbus vykdančiai organizacijai, nes, apžiūrėjus ginčo medį, jis atrodė sveikas, žaliuojantis. Paaiškino, kad 2010-08-07 tarp 11 ir 16 val. pūtė stiprus vėjas, kurio gūsiai siekė 14 m/s, ir ši aplinkybė atitinka visas nenugalimos jėgos (force majeure) sąlygas, t. y. negalima ir neįmanoma numatyti, kada ir kurioje vietoje pūs toks stiprus gūsingas vėjas, galintis nulaužti medį, negalima kontroliuoti vėjo stiprumo, vėjo atsiradimo, jo pašalinti ir pan.

Pažymėjo, kad Želdynų įstatymas ne savivaldybei priskirtoje teritorijoje nustato atitinkamas teises ir pareigas želdynų priežiūros klausimais želdynų ir želdinių valdytojams bei savininkams. Želdynų įstatymo 15 str. apibrėžia želdynų ir želdinių savininkų ir valdytojų teises ir pareigas, pavyzdžiui, pareigą tinkamai tvarkyti želdynus ir želdinius. Atkreipė dėmesį, kad namų, esančių adresu: (duomenys neskelbtini), gyventojai yra laikytini šiems namams eksploatuoti reikalingo žemės sklypo valdytojais. Pažymėjo, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2004-02-25 sprendimu Nr. 1-283 „Dėl sklypų ribų prie esamų pastatų nustatymo Naujamiesčio seniūnijoje specialiojo plano tvirtinimo“ pastatams, esantiems (duomenys neskelbtini), yra nustatytos eksploatuoti reikalingos žemės sklypo ribos. Todėl pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), gyventojams, kaip faktiniams pastatams priskirto žemės sklypo naudotojams, tenka pareiga tinkamai prižiūrėti šį žemės sklypą kartu su jame esančiais želdiniais. Taigi butų, esančių gyvenamuosiuose namuose (duomenys neskelbtini), savininkai yra faktiniai žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), valdytojai ir jiems tenka Želdynų įstatymo 15 str. želdynų ir želdinių savininkų ir valdytojų teisės ir pareigos, įskaitant ir pareigą išsaugoti želdynus ir želdinius, tinkamai juos tvarkyti, atkurti ir veisti naujus. Mano, kad savivaldybės pareiga prižiūrėti želdynus nėra bendro pobūdžio pareiga rūpintis kiekvienu savivaldybės teritorijoje augančiu medžiu, tokia pareiga savivaldybei tenka tik bendrose miesto teritorijose, o esant aiškiems sklypo valdytojams, tokia pareiga tenka būtent jiems.

Pažymėjo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-12-19 įsakymu Nr. 30-2050 patvirtintų Daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų 4 p. nustatyta, kad pagrindinis administratoriaus uždavinys – įgyvendinti Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius reikalavimus, susijusius su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo naudojimu ir priežiūra. Taigi UAB „Naujamiesčio būstas“, būdamas pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), administratoriumi ir vadovaudamasis Daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų 5.3 p., privalo organizuoti namo bendrojo naudojimo objektų techninę priežiūrą, avarijų lokalizavimą ir likvidavimą, namui priskirto žemės sklypo priežiūrą.

Pabrėžė, kad jokie į bylą pateikti įrodymai nepagrindžia pareiškėjų skunde nurodomos aplinkybės, jog automobilis „Renault 19 RT“ buvo apgadintas būtent dėl nukritusios medžio šakos. Byloje esančiose įvykio vietos nuotraukose matyti tik ant automobilio „Seat Leon“ užgriuvusi medžio šaka. Be to, pareiškėjai R. Š. priklausančio automobilio „Renault 19 RT“ privaloma techninė apžiūra buvo pasibaigusi 2009-10-03. Nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, jog byloje nėra jokių įrodymų, kad pareiškėjai R. Š. priklausantis automobilis buvo apgadintas nulūžusios medžio šakos, ir įvertinus aplinkybę, jog 2010-08-07 pareiškėjai R. Š. priklausantis automobilis „Renault 19 RT“ jau beveik metus nebegalėjo dalyvauti viešajame eisme, nes buvo nebegaliojanti techninė apžiūra, kyla abejonių, gal jos automobilis buvo apgadintas seniau, todėl ir nebuvo atliekama privaloma techninė apžiūra, suteikianti teisę dalyvauti eisme. Be to, paaiškino, kad pareiškėjai į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad žalą jiems sukėlė būtent tos rūšies medžiai, dėl kurių genėjimo, poliardiravimo buvo išduotas leidimas, taip pat nepateikė įrodymų, jog nuotraukose ant pareiškėjui N. Z. priklausančios mašinos užvirtusi medžio šaka yra nulūžusi nuo medžių, augusių (duomenys neskelbtini).

Nurodė, kad visiško atlyginimo principas reiškia, kad žalą būtina tiksliai įvertinti, kad nukentėjusiajam būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tikrųjų prarado. Todėl asmuo, prašantis atlyginti žalą, turi įrodyti ir konkretų žalos dydį. Paaiškino, kad pareiškėjai nepateikė jų teiginius dėl patirtos žalos dydžio pagrindžiančių įrodymų, todėl jų skundas yra neįrodytas ir paremtas prielaidomis. Be to, nurodė, kad šiuo atveju negali būti konstatuojamas priežastinis ryšys. Paaiškino, kad jeigu būtų nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, turėtų būti atsižvelgiama į pačių pareiškėjų kaltę ir atlygintini nuostoliai mažinami proporcingai jų kaltei arba atsakovė atleidžiama nuo civilinės atsakomybės. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjai laikė savo turtą po medžiu, kuris, jų nuomone, buvo pavojingos būklės ir galėjo kelti grėsmę turtui ar sveikatai, gyvybei. Be to, žinodami, kad prognozuojamas stiprus vėjas, pareiškėjai galėjo ir turėjo numatyti, jog automobilių statymas po medžiais kelia didelę grėsmę jų saugumui. Taigi žala kilo dėl jų pačių kaltės – žala būtų neatsiradusi, jeigu patys pareiškėjai būtų laikęsi bendros pareigos elgtis atsargiai ir rūpestingai. Be to, nėra jokių duomenų, kad vieta po medžiais, kurioje pareiškėjai statė savo automobilius, buvo automobilių stovėjimo aikštelė arba leistina stovėjimo vieta. Taigi pareiškėjų veiksmai turi būti traktuojami kaip didelis neatsargumas, o tai yra priežastis sumažinti reikalavimą atlyginti žalą arba visiškai atmesti šį reikalavimą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) atsiliepime (t. 2, b. l. 2–6) prašė priimti sprendimą atsižvelgiant į atsiliepime išdėstytas aplinkybes bei vadovaujantis taikytinais teisės aktais. Atkreipė dėmesį, kad valstybinės žemės sklypo plotas, esantis prie statinių (duomenys neskelbtini), šiuo metu yra nesuformuotas. Pažymėjo, kad teisės aktuose, kuriais Tarnyba vadovaujasi savo veikloje, nėra nustatyta jos pareiga rūpintis valstybinėje žemėje esančiais augalais, tačiau Vietos savivaldos įstatyme ir Želdinių įstatyme aiškiai apibrėžta būtent savivaldybės funkcija organizuoti valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje žemėje esančių želdynų ir želdinių apsaugą, pertvarkymą ir priežiūrą. Be to, pažymėjo, jog vienodą administracinių teismų praktiką yra suformavęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), kuris nurodė, jog už nuvirtusių medžių, augusių valstybinėje žemėje, priežiūros organizavimą yra atsakingos būtent savivaldybių administracijos. Pažymėjo, kad LVAT 2012-11-16 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-858-2768-12 atkreipė dėmesį, jog kiekvieno medžio realus patikrinimas yra sudėtingas procesas, tačiau teisės aktai atsakovei įtvirtina nurodytą pareigą, o priemones ir būdus, kaip tai bus tikrinama ir vykdoma numatyta pareiga, turi įvertinti ir pasirinkti pati atsakovė. Taip pat pritarė Administracijos argumentams, kad turėtų būti vertinamas ir pačių pareiškėjų kaltės klausimas, nes atsakingas ir rūpestingas asmuo neturėtų laikyti jam nuosavybės teise priklausiančių daiktų vietose, kuriose egzistuoja šių daiktų apgadinimo pavojus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Naujamiesčio būstas“ atsiliepime (t. 1, b. l. 188–192) nurodė, kad už pareiškėjams padarytą žalą atsakingu subjektu laikytina Administracija, todėl jų skundas turėtų būti patenkintas. Paaiškino, kad už 2010-08-07 ant pareiškėjams priklausančių automobilių nukritusio medžio šakų priežiūrą yra atsakinga Administracija, nes Vietos savivaldos įstatymo 7 str. 10 p. nustatyta, jog viena iš valstybės vietos savivaldybėms perduotų funkcijų yra savivaldybei priskirtos valstybinės žemės ir kito valstybės turto valdymas, naudojimas ir disponavimas juo patikėjimo teise, t. y. būtent savivaldybės yra atsakingos už jų teritorijose esančių valstybinių žemės sklypų priežiūrą. Tai, kad želdinių priežiūros organizavimas yra viena iš funkcijų, priskirtinų seniūnijai, kaip savivaldybės administracijos struktūriniam teritoriniam padaliniui, nustatyta Vietos savivaldos įstatymo 32 str. 2 d. 17 p. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 32 str. 1 d. seniūnijos funkcijų įvykdymui, įskaitant ir želdinių priežiūros organizavimą, yra skiriami reikiami savivaldybės biudžeto asignavimai, todėl seniūnijos, kaip savivaldybės struktūriniai padaliniai, gaudamos lėšas už joms deleguotų funkcijų vykdymą, privalo elgtis taip, kad joms pavestos funkcijos būtų atliktos tinkamai ir laiku. Mano, kad būtent Administracija turi pareigą rūpintis savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių apsauga, taip pat ir tuo, jog želdiniai nekeltų pavojaus žmonių sveikatai bei turtui, išskyrus atvejus, kai želdiniai auga privačioje žemėje ir / ar privačioje namų valdoje. Nurodė, kad į Savivaldybės pareigą kontroliuoti ir organizuoti želdinių priežiūrą įeina pareiga stebėti medžių būklę, atlikti jų priežiūros, genėjimo darbus, esant poreikiui pašalinti. Savivaldybė turi pareigą užtikrinti, kad jos priežiūroje esantys medžiai bei kiti želdiniai būtų tinkamos būklės, nekeltų pavojaus aplinkinių sveikatai, gyvybei bei turtui.

Pažymėjo, kad 2009-08-07 UAB „Naujamiesčio būstas“ administravo namą, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau 2006-01-16 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakyme Nr. 30-41 yra nurodyta, jog namui, esančiam (duomenys neskelbtini), nėra priskirtas joks žemės sklypas, taigi UAB „Naujamiesčio būstas“ neturi pareigos rūpintis šalia namo esančiais želdiniais. Pabrėžė, kad pareiga rūpintis žemės sklypu administratoriui atsiranda tik tuomet, kai konkretus sklypas yra priskirtas namui, o šiuo atveju tai nebuvo padaryta. Nurodė, kad atsakovės teiginiai, jog namo gyventojai yra žemės sklypo, esančio šalia namo (duomenys neskelbtini), valdytojai, faktiniai nuomininkai ar kad UAB „Naujamiesčio būstas“ yra žemės sklypo valdytojas, yra akivaizdžiai neteisingi ir nelogiški.

Šalies argumentai

Teismo posėdyje pareiškėjai nurodė, kad palaiko skunde išdėstytus argumentus, ir prašė jį tenkinti. R. Š. paaiškino, kad į Savivaldybę dėl blogos medžio, kurio nulūžusios šakos vėliau apgadino pareiškėjams priklausančius automobilius, būklės kreipėsi kelis kartus (2007, 2008 m.).

Atsiliepimas

Atsakovės atstovė teismo posėdyje su skundu nesutiko, remdamasi iš esmės atsiliepime į skundą nurodytais argumentais, ir prašė jį atmesti.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens Tarnybos atstovas prašė bylą spręsti teismo nuožiūra, tačiau atkreipė dėmesį, kad pareiškėjai galėjo numatyti minėto medžio keliamą grėsmę, todėl turi prisiimti dalį atsakomybės.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Informacijos skyriaus vyriausioji specialistė Audronė Pupelienė, apklausta kaip specialistė, nurodė, kad Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos nėra įgaliota ir kompetentinga vertinti vėjo įtaką medžio nuvirtimui. Atkreipė dėmesį, kad ginčo medžio šakų nulūžimo dieną buvęs 14 m/s vėjas pagal Boforto skalę laikytinas stipriu, kurio metu linguoja medžių kamienai, linksta didelės šakos ir šakelės. Pažymėjo, kad plonos šakos lūžti pradeda esant labai stipriam vėjui, kurio greitis siekia nuo 17,2 m/s. Be to, paaiškino, kad pažymoje nurodytas vėjo greitis prietaisais buvo matuojamas ne (duomenys neskelbtini) gatvėje, kurioje augo ginčo medis, todėl tiksliai nurodyti, koks vėjo greitis buvo būtent toje vietoje, neturi galimybių. Atkreipė dėmesį, kad nuo 15 m/s vėjo greitis laikytinas pavojingu.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje ginčas kilo dėl turtinės žalos, atsiradusios dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, atlyginimo.

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2009-07-21 Savivaldybėje gautas R. Š. 2009-07-20 prašymas leisti nukirsti ar nugenėti medį, kadangi jis užstoja šviesą kai kurių butų, esančių (duomenys neskelbtini), gyventojams (t. 1, b. l. 68). Nustatyta, kad 2009-08-03 Savivaldybė, remdamasi R. Š. prašymu, išdavė leidimą Nr. 837/2009 apgenėti klevus, poliardiruoti gluosnį ir atnaujinti krūmus, esančius (duomenys neskelbtini), kieme (t. 1, b. l. 4). 2010-08-07 vidurdienį ant aikštelėje prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), stovėjusių pareiškėjams nuosavybės teise priklausančių automobilių „Seat Leon“ (t. 1, b. l. 150) ir „Renault 19 RT“ (t. 1, b. l. 155) nukrito nulūžusi gluosnio šaka bei viršūnė ir apgadino minėtus automobilius. Iš byloje esančių kelių transporto priemonių vertinimo ataskaitų Nr. 2100820 ir Nr. 2100831 (t. 1, b. l. 7–23, 28–47) matyti, kad pareiškėjams padarytą žalą dėl automobilių apgadinimo 2010-08-10 įvertino UAB „Nepriklausomų autoekspertų biuras“ ir nustatė, kad R. Š. padaryta 1000 Lt žala, o N. Z. – 3657,77 Lt. Be to, pareiškėjas N. Z. už nuostolių dydžio nustatymą UAB „Nepriklausomų autoekspertų biuras“ sumokėjo 300 Lt (t. 1, b. l. 148), o R. Š. – 220 Lt (t. 1, b. l. 153). 2010-08-17 pareiškėjai kreipėsi į atsakovę su pretenzijomis, prašydami atlyginti patirtą žalą (t. 1, b. l. 25, 49). 2010-10-13 Savivaldybė raštuose Nr. A51-21930(2.9.3.19-UK2) ir Nr. A51-21931(2.9.3.19-UK2) informavo pareiškėjus, kad padaryta žala negali būti atlyginama, nes medžio šakos nulūžo dėl nenugalimos jėgos, taip pat nėra neteisėtų Savivaldybės veiksmų, priežastinio ryšio (t. 1, b. l. 26–27, 50–51).

Nagrinėjamoje byloje turi būti sprendžiamas klausimas, ar yra pagrindas pareiškėjams priteisti turtinės žalos atlyginimą iš atsakovės. Šiuo atveju ginčas kilo dėl to, ar nulūžusios medžio, augusio (duomenys neskelbtini), šakos ant transporto priemonių užvirto dėl atsakovės, kaip valdžios institucijos, darbuotojų neveikimo taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos darbuotojai privalėjo veikti. Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, jog 2010-08-07 ant prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), esančios aikštelės užvirto nulūžusi gluosnio šaka ir viršūnė, t. y. atsakovė neginčija aplinkybės, kad 2010-08-07 nulūžo ginčo medžio šakos, todėl kritiškai vertintinas atsakovės teiginys, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad automobilius apgadino būtent minėto medžio nulūžusios šakos, o jie galėjo būti apgadinti dėl kitų priežasčių (t. 1, b. l. 5–6). Atsakovė minėtų savo abejonių nepagrindė jokiais įrodymais.

Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. Šio straipsnio 1 d. nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Taip nustatoma civilinė atsakomybė be kaltės. Šiuo atveju terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas (CK 6.271 str. 2 d.). Šiame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (CK 6.271 str. 3 d.). Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.).

Nors CK 6.271 str. įtvirtinta speciali viešosios atsakomybės sistema, skirta atlyginti žalai, kurią, be kita ko, asmuo patyrė dalyvaudamas administraciniuose teisiniuose santykiuose, ir nors ginčus, kylančius dėl žalos, padarytos viešojo administravimo srityje, pagal šį straipsnį sprendžia specializuoti administraciniai teismai, teisiniai santykiai, susiję su tokios žalos atlyginimu, yra civiliniai, o ne administraciniai. Dėl to šiuo atveju svarbu atsižvelgti į bendrąsias civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas (LVAT 2009-12-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A556–1485/2009). CK 6.263 str. 1 d. nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir savivaldybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę, padaryta turtinė žala turi būti visiškai atlyginama atsakingo asmens. Viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui.

Nagrinėjamoje byloje analizuojant, ar yra viešosios atsakomybės sąlyga – neteisėti veiksmai (neveikimas), būtina nustatyti ir įvertinti, ar atsakovė, atlikdama pareiškėjų nurodomus veiksmus (neveikimą), iš kurių kildinama žala, veikė taip, kaip pagal įstatymus savivaldybės institucijos ar jos darbuotojai privalėjo veikti.

Pagal Aplinkos apsaugos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2010-07-01 iki 2011-10-01) 6 str. 2 d. aplinkos apsaugos valdymą savivaldybių teritorijose įstatymų nustatyta tvarka vykdo atitinkamos vietos savivaldos institucijos. Minėto įstatymo 6 str. 7 d. 7 p. nustatyta, kad vietos savivaldos institucijos tvarko miestų ir kaimų gyvenamųjų vietovių želdynus. Vietos savivaldos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2010-07-20 iki 2010-10-01) 6 str. 26 p. nustatyta savarankiškoji savivaldybių funkcija – savivaldybės teritorijoje esančių želdynų, želdinių apsauga, tvarkymas ir kūrimas. Seniūnija organizuoja ir (arba) kontroliuoja savivaldybės kelių, bendrojo naudojimo teritorijų, kapinių, želdinių, gatvių, šaligatvių valymą ir priežiūrą, gatvių ir kitų viešų vietų apšvietimą, viešųjų tualetų paslaugų teikimą (Vietos savivaldos įstatymo 32 str. 2 d. 17 p.).

Šias funkcijas želdynų priežiūros srityje detalizuoja Želdynų įstatymas (redakcija, galiojusi nuo 2008-01-01 iki 2010-11-23), kurio 10 str. 1 d. išvardyti savivaldybėms, atsakingoms už želdynų ir želdinių apsaugos, tvarkymo, želdynų kūrimo, želdinių veisimo valdymą, priskirti įpareigojimai. Šio įstatymo 10 str. 1 d. 1 p. taip pat nustatyta, kad savivaldybės organizuoja savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą, vykdo jų būklės stebėseną, kuria ir tvarko jų duomenų bazes (skaitmenines ir geoinformacines). Želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos tikslas – nustatyti želdynų žemės sklypų ribas, medžių ir krūmų rūšį, jų fiziologinę būklę, matmenis, įvertinti vejų, gėlynų, vandens telkinių, mažųjų kraštovaizdžio architektūros statinių, inžinerinių įrenginių ir kitų želdynuose esančių objektų būklę, parengti apskaitos duomenis, kad želdynus būtų galima efektyviau valdyti, teikti informaciją apie želdynų ir želdinių, aplinkos būklę, kontroliuoti, ar jų plotai atitinka galiojančias želdynų normas (Želdynų įstatymo 18 str. 1 d.). Pagal Želdynų įstatymo 18 str. 2 d. želdynai ir želdiniai inventorizuojami visuose želdynuose ir želdiniuose, nepaisant žemės nuosavybės formos.

LVAT 2012-06-11 nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-1673/2012 konstatavo, kad savivaldybės turi pareigą nustatyti konkretaus medžio fiziologinę būklę (gyvybinę funkciją) ir nors kiekvieno medžio realus patikrinimas yra sudėtingas procesas, įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs pareigą dėl želdinių fiziologinės būklės ir ji turi būti vykdoma. Be to, Želdynų įstatymo 10 str. 1 d. 2 p. reglamentuota, kad savivaldybės organizuoja valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje žemėje esančių želdynų ir želdinių apsaugą, pertvarkymą ir priežiūrą, želdynų kūrimą ir naujų želdinių veisimą, želdynų tvarkymo ir kūrimo projektų rengimą, derina juos.

Tarnyba savo atsiliepime nurodė, kad valstybinės žemės sklypo plotas, esantis prie statinių (duomenys neskelbtini), kuriame augo automobilius apgadinęs medis, šiuo metu yra nesuformuotas. Kadangi medis, kurio nulūžusios šakos apgadino automobilius, augo valstybinėje žemėje, todėl Savivaldybė (atitinkamos jos institucijos) buvo atsakinga už medžių, augusių prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), priežiūros organizavimą. Pažymėtina, kad ginčo nagrinėjamoje byloje dėl vietos, kurioje augo medis, nėra. Teismas konstatuoja, kad atsakovės teiginys, jog namų, esančių adresu: (duomenys neskelbtini), gyventojai laikytini šiems namams eksploatuoti reikalingo žemės sklypo valdytojais, todėl jie turėjo pareigą prižiūrėti ginčo medį, yra nepagrįstas, nes iš byloje esančių Savivaldybės institucijų priimtų teisės aktų negalima daryti išvados, kad valstybinės žemės sklypas, kuriame augo ginčo medis, būtų buvęs perduotas kam nors valdyti ar naudoti. Taigi Savivaldybė (atitinkamos jos institucijos) buvo atsakinga už medžių, augusių prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), priežiūros organizavimą.

2008-01-18 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-45 patvirtintų Medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 1 p. apibrėžia, kad medžių ir krūmų priežiūra apima šiuos darbus: medžių ir krūmų laistymą ir tręšimą, dirvožemio purenimą ir mulčiavimą, medžių ir krūmų šiltinimą, genėjimą ir kitus priežiūros darbus. Taisyklėmis privalo vadovautis savivaldybės (Taisyklių 3 p.). Joms tenka pareiga organizuoti ir tokius priežiūros darbus – patikrinti, ar nesupuvę seni medžiai, ir, jei reikia, juos pašalinti (Taisyklių 44 p.). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Savivaldybė, būdama atsakinga už Savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą, stebėdama jų būklę, organizuodama valstybinėje žemėje esančių želdinių ir želdynų priežiūrą, privalėjo užtikrinti, kad ginčo teritorijoje ((duomenys neskelbtini)) augantys medžiai ir kiti želdiniai nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui (LVAT 2011-06-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A62-932/2011).

Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad nagrinėjamu atveju Savivaldybė 2009-08-03 išdavė leidimą sutvarkyti (poliardiruoti) 60 cm skersmens gluosnį, tačiau leidimo galiojimo laikotarpiu, t. y. per vienus metus nuo jo išdavimo datos, nebuvo atlikti minėti veiksmai ir daugiau negu po metų nuo minėto leidimo išdavimo dienos ginčo medžio nulūžusios šakos apgadino pareiškėjams priklausiusius automobilius. Pažymėtina, kad atsakovė, gavusi pareiškėjos prašymą ir prieš išduodama leidimą dėl želdinių tvarkymo, turėjo realią galimybę įvertinti ginčo medžio būklę, jo galimai keliamą pavojų, tačiau nesiėmė veiksmų, kad teritorija būtų paženklinta įspėjamaisiais ženklais ar keliantis grėsmę medis būtų kuo greičiau sutvarkytas, nes Administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus specialistai nuvykę į vietą ir įvertinę minėtame kieme augančių medžių būklę nenustatė, kad ginčo medis būtų kėlęs grėsmę, priešingai, jis atrodė sveikas, žaliuojantis. Šios aplinkybės rodo, kad atsakovės atsakingi darbuotojai nebuvo pakankamai atidūs bei rūpestingi, vykdydami saugotinų medžių būklės stebėseną bei priežiūrą. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju Savivaldybė neveikė taip, kaip pagal įstatymus ir kitus anksčiau minėtus teisės aktus privalėjo veikti.

Atsakovė nurodo, kad medis nulūžo dėl stipraus vėjo, t. y. nenugalimos jėgos, kuri buvo neišvengiama, nekontroliuojama, nepašalinama ir objektyviai negalėjo būti numatyta. CK 6.253 str. 2 d. nustatyta, kad nenugalima jėga yra neišvengiamos ir skolininko nekontroliuojamos bei nepašalinamos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti numatytos. Teismui pateikta Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2010-10-07 pažyma Nr. (8.42)-B8-1417 ir specialistės Audronės Pupelienės paaiškinimai apie hidrometeorologines sąlygas teismo posėdyje patvirtina, kad didžiausias vėjo greitis įvykio dieną, t. y. 2010-08-07 tarp 11 ir 16 val., siekė 14 m/s (t. 1, b. l. 70). Pagal tarptautinę Boforto skalę vėjas, kai jo greitis siekia 14 m/s, yra stiprus (7 balų), tokiu atveju linguoja medžių kamienai, linksta didelės šakos ir šakelės, eiti prieš vėją sunkoka, prie pastatų ir kitų nejudrių daiktų girdisi vėjo švilpimas (t. 2, b. l. 68). Pagal šią skalę medžių šakos lūžta tik esant labai stipriam (8 balų) vėjui, tačiau tokiu atveju lūžta tik plonos medžių šakos, o didelės medžių šakos lūžta vėjo greičiui siekiant nuo 20,8 m/s, t. y. esant audrai.

Šiuo atveju atsakovė nepateikė įrodymų, kad Vilniuje tą dieną būtų lūžę ar išrauti kiti medžiai, jog būtų galima teigti, kad vėjo stiprumas buvo didesnis, nei nurodyta pažymoje, o esant pažymoje nurodytam 14 m/s vėjui, sveikų medžių šakos paprastai nelūžta. Taigi nagrinėjamu atveju vėjas negali būti traktuojamas kaip vienintelis faktorius, dėl kurio lūžo medžio šakos. Taigi atsakovės argumentas, jog medžio šakos nulūžo tik dėl stipraus vėjo, vertintinas kritiškai, nes nagrinėjamu atveju nustatytas buvęs vėjo greitis negali būti laikytinas nenugalima jėga. Atsižvelgęs į specialistės paaiškinus, kad pagal Boforto skalę medžių šakos pradeda lūžti vėjo greičiui viršijant 17,2 m/s, o medžio šakų lūžimo dieną didžiausias vėjo greitis buvo mažesnis (14 m/s), teismas konstatuoja, kad vėjas buvo tik papildomas veiksnys, galėjęs turėti įtakos, kad lūžo medžio šakos. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad vėjas šiuo atveju negali būti vertinamas kaip nenugalima jėga. Priešingai, teismas jau nurodė, kad atsakovė neatliko tų veiksmų, kuriuos pagal teisės aktus privalėjo atlikti. Savivaldybė, gavusi prašymą išduoti leidimą nukirsti ar nugenėti medį, turėjo galimybę tinkamai įvertinti jo būklę ir pašalinti keliamą pavojų. Taigi tarp Savivaldybės veikos ir patirtos žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Atsakovės teigimu, pareiškėjai nepateikė jų teiginius dėl patirtos žalos dydžio pagrindžiančių įrodymų, todėl jų skundas yra neįrodytas ir paremtas prielaidomis. Pagal CK 6.249 str. 1 d. žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu (CK 6.249 str. 4 d. 2 p.). Atkreiptinas dėmesys, kad teismui pateiktose kelių transporto priemonių vertinimo ataskaitose Nr. 2100820 ir Nr. 2100831 (t. 1, b. l. 7–23, 28–47) UAB „Nepriklausomų autoekspertų biuras“, kurių kompetencijos vertinti žalą atsakovė neginčija, pateiktas detalus automobilių apgadinimų apibūdinimas (su fotonuotraukomis), jų remonto ir vertės kainos, nuostolius įmonė įvertino praėjus 3 dienoms po patirtų apgadinimų (2010-08-10).

UAB „Nepriklausomų autoekspertų biuras“ ataskaitoje nustatyta, kad N. Z. priklausančio automobilio rinkos vertė, įskaitant PVM, prieš apgadinimą buvo 6300 Lt, automobilio remontas ekonominiu požiūriu yra tikslingas, o jo vertė, įvertinus keičiamų detalių nuvertėjimą (nusidėvėjimą) ir įskaitant PVM, yra 4425,90 Lt. Pareiškėjas padarytą žalą vertina 3657,77 Lt, t. y. mano, kad jam padaryta žala yra lygi automobilio remonto kainai, neįskaitant PVM. Pareiškėjas 2011-06-27 Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo posėdyje nurodė, kad automobilio neremontavo (t. 1, b. l. 92–94), o 2013-05-10 rašte paaiškino, kad 2010-08-23 automobilį pardavė už 3500 Lt (t. 1, b. l. 147), ir pridėjo tai patvirtinančią 2010-08-23 transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį (t. 1, b. l. 149). Teismas, įvertinęs minėtas aplinkybes, daro išvadą, kad pareiškėjas N. Z. nepagrįstai savo patirtą žalos dydį sutapatina su automobilio remonto kaina, neįskaitant PVM, nes jis minėto automobilio neremontavo ir remonto išlaidų nepatyrė. Iš bylos medžiagos matyti, kad iki apgadinimo minėto automobilio nustatyta rinkos vertė buvo 6300 Lt, o apgadintą automobilį netrukus po apgadinimo pardavė už 3500 Lt, t. y. dėl automobilio apgadinimo jis realiai patyrė 2800 Lt turtinę žalą, kurią sudaro skirtumas tarp iki apgadinimo buvusios automobilio rinkos vertės ir realios apgadinto automobilio pardavimo kainos (6300 - 3500 Lt). Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjui priteisus jo prašomą priteisti žalos dydį, kurį sudaro ekspertų apskaičiuota automobilio remonto kaina, neįskaitant PVM (3657,77 Lt), pareiškėjas nepagrįstai praturtėtų, nes bendra suma, kurią jis gautų už automobilį (3500 + 3657,77=7157,77 Lt) 857,77 Lt viršytų nustatytą iki automobilio apgadinimo buvusią rinkos kainą. Todėl pareiškėjui priteistina 2800 Lt dydžio žala, kuri yra pagrįsta byloje esančiais įrodymais.

Pažymėtina, kad UAB „Nepriklausomų autoekspertų biuras“ ataskaitoje nustatyta, kad R. Š. priklausančio automobilio rinkos vertė, įskaitant PVM, prieš apgadinimą buvo 1400 Lt, o apgadintos transporto priemonės likutinė rinkos vertė, įskaitant PVM, yra 400 Lt, t. y. kadangi automobilio remontavimas ekonominiu požiūriu yra netikslingas, pareiškėja padarytą žalą vertina 1000 Lt (1400 - 1000 Lt). Iš byloje esančios 2012-05-02 transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties matyti, kad pareiškėja praėjus beveik 2 metams po automobilio apgadinimo jį pardavė už 100 Lt (t. 1, b. l. 154). Pažymėtina, kad, atsižvelgiant į byloje esamus įrodymus, 1000 Lt dėl automobilio apgadinimų padaryta žala yra pagrįsta, protinga, tačiau šiuo atveju spręstinas klausimas dėl nustatytos patirtos žalos dydžio mažinimo atsižvelgiant į pareiškėjos elgesį.

Atsakovė pažymėjo, kad nėra jokių duomenų, kad vieta po medžiais, kurioje pareiškėjai statė savo automobilius, buvo automobilių stovėjimo aikštelė arba leistina stovėjimo vieta. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjai laikė savo turtą po medžiu, kuris, jų nuomone, buvo pavojingos būklės ir galėjo kelti grėsmę jų turtui. Be to, žinodami, kad prognozuojamas stiprus vėjas, jie galėjo ir turėjo numatyti, jog automobilių statymas po medžiais kelia didelę grėsmę jų saugumui. Taigi žala kilo dėl pačių pareiškėjų kaltės – žala būtų neatsiradusi, jeigu jie būtų laikęsi bendros pareigos elgtis atsargiai ir rūpestingai.

Pagal CK 6.282 str. 1 d. kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Vadovaujantis bendrąja įrodinėjimo taisykle, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (LVAT 2011-03-31 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/11). Pažymėtina, kad šiuo atveju byloje nėra duomenų ir atsakovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jos atsikirtimus dėl automobilių pastatymo galimai draudžiamoje stovėti vietoje. Teismo nuomone, atsakovės argumentas, kad 2010-08-07 pareiškėjai R. Š. priklausantis apgadintas automobilis jau beveik metus nebegalėjo dalyvauti viešajame eisme, nes buvo nebegaliojanti techninė apžiūra, yra nesusijęs su ginču dėl minėto automobilio apgadinimu padarytos žalos atlyginimo, nes medžio šaka automobilį apgadino, kai jis stovėjo prie namo, tačiau tuo metu jis nebuvo eksploatuojamas (nedalyvavo eisme), t. y. teisės aktai nedraudžia laikyti aikštelėje pastatyto automobilio su negaliojančia technine apžiūra.

Pažymėtina, kad nors teritorija nebuvo pažymėta apie pavojų įspėjančiais ženklais, tačiau pareiškėja R. Š. teismo posėdyje paaiškino, kad į Savivaldybę dėl blogos medžio, kurio nulūžusios šakos vėliau apgadino pareiškėjams priklausančius automobilius, būklės kreipėsi kelis kartus (2007, 2008 m.), t. y. pareiškėja pripažįsta, kad ji suprato ir žinojo apie blogą medžio būklę ir jo keliamą pavojų (papasakojo apie jau anksčiau nulūžusią šio medžio šaką). Nors iš 2009 m. kreipimosi į Savivaldybę (t. 1, b. l. 68) matyti, kad medžių genėjimo (kirtimo) priežastimi buvo nurodomas šviesos butuose trūkumas, o ne jo keliamas pavojus ir bloga būklė, tačiau tai nepaneigia aplinkybės, kad pareiškėja, statydama automobilį prie, jos manymu, pavojų keliančio medžio, elgėsi nepakankamai apdairiai ir jos pačios didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, remdamasis CK 6.282 str. 1 d. ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas konstatuoja, kad pareiškėjos neatsargus elgesys turėjo įtakos žalai atsirasti, todėl jai priteistinos žalos dydis mažintinas 50 procentų ir pareiškėjai priteistina 500 Lt dydžio suma turtinei žalai atlyginti. Pastebėtina, kad į Savivaldybę dėl blogos ginčo medžio būklės kreipėsi tik pareiškėja R. Š., kuri teismo posėdyje patvirtino supratusi ginčo medžio keliamą grėsmę, tačiau analogiškos aplinkybės nenustatytos pareiškėjo N. Z. atžvilgiu, todėl nėra pagrindo mažinti jam priteistiną atlygintinos žalos dydį.

Be to, pareiškėjų sumokėtos sumos, susijusios su žalos dydžio įvertinimu (N. Z. UAB „Nepriklausomų autoekspertų biuras“ sumokėjo 300 Lt (t. 1, b. l. 148), o R. Š. – 220 Lt (t. 1, b. l. 153), laikytinos protingomis, pagrįstomis, todėl taip pat priteistinos žalai atlyginti.

Įvertinęs byloje esančius įrodymus ir išanalizavęs teisės aktų nuostatas, teismas daro išvadą, kad pareiškėjų skundas tenkintinas iš dalies ir pareiškėjui N. Z. iš atsakovės priteistina 3100 Lt (2800 + 300 Lt), o R. Š. 720 Lt (500 + 220 Lt) turtinei žalai atlyginti.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 42 str. 1 d. 1 p. sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis grąžinami, kai sumokėta daugiau mokesčio, negu reikia pagal įstatymą. Žyminiu mokesčiu neapmokestinami skundai (prašymai) dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.) (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 str. 1 d. 11 p.). Kadangi pareiškėjų skundas žyminiu mokesčiu neapmokestinamas, o pareiškėjas N. Z. 2011-01-26 sumokėjo 155 Lt žyminį mokestį (t. 1, b. l. 54), sumokėtas žyminis mokestis (155 Lt) grąžintinas N. Z..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 42 str., 85–87 str., 88 str. 1, 5 p., 127 ir 129 str.,

nusprendė:

Pareiškėjų R. Š. ir N. Z. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti R. Š. iš Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, 720 Lt (septynis šimtus dvidešimt litų) turtinei žalai atlyginti.

Priteisti N. Z. iš Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, 3100 Lt (tris tūkstančius vieną šimtą litų) turtinei žalai atlyginti.

Kitą skundo dalį atmesti.

Grąžinti N. Z. sumokėtą 155 Lt (vieno šimto penkiasdešimt penkių litų) žyminį mokestį (2011 m. sausio 26 d. mokėjimo nurodymas Nr. 293, mokėtojo kredito įstaiga AB SEB bankas).

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Rasa Ragulskytė-Markovienė