- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-03-15
- Bylos Nr.
- I-14-142/2010
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Bronius Januška, Irena Paulauskienė, Halina Zaikauskaitė
- Pareiškėjas
- Osauhing Swedre Invest
- Atsakovas
- Vertybinių popierių komisija
- Advokatai
- Andrius Ivanauskas
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos, Irenos Paulauskienės ir Halinos Zaikauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Vaidai Laukavičiūtei, dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Andriui Ivanauskui, atsakovo atstovui Andriui Smaliukui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Osauhing Swedre Invest skundą dėl Vertybinių popierių komisijos 2009 04 02 sprendimo Nr. 2K-140 „Dėl teisės pažeidimo bylos Nr. 12K-2“ panaikinimo, atsakovas Vertybinių popierių komisija, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas Osauhing Swedre Invest (toliau – pareiškėjas) padavė teismui skundą, prašydamas panaikinti Vertybinių popierių komisijos 2009 04 02 sprendimą Nr. 2K-140 „Dėl teisės pažeidimo bylos Nr. 12K-2“. Papildomai pateikė prašymą, jeigu sprendimas nebūtų panaikintas, sumažinti skirtos baudos dydį.
Paaiškina, kad Vertybinių popierių komisija (toliau – ir Komisija) 2009 01 06 surašė pareiškėjui Estijos respublikos bendrovei Finansinių priemonių rinkų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) pažeidimo protokolą Nr. 12K-2 (toliau – Protokolas), kuriame nurodė, kad pareiškėjas pažeidė Įstatymo 63 straipsnio 1 dalies 1 punktą, kadangi nesilaikė draudimo manipuliuoti rinka. Komisija protokole ir sprendime nurodė, kad pareiškėjas anuliavo keturis kartus pavedimus pirkti ir parduoti AB „Lifosa“ akcijas, taip manipuliuodamas rinka ir pažeisdamas įstatymą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas palaikė skundą ir prašė tenkinti.
Atsiliepimas
Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisija atsiliepime į skundą (b. l. 35-37) pasisako, kad su skundu nesutinka. Pažymi, kad skundžiamas sprendimas savo turiniu visiškai atitinka materialinės teisės normas, reguliuojančias finansinių priemonių rinkas; Finansinių priemonių rinkų įstatymo 63 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimo bylos nagrinėjimo metu pareiškėjui buvo tinkamai užtikrinta teisė į nepriklausomą ir nešališką procesą; priimant sprendimą buvo užtikrintas objektyvus visų aplinkybių įvertinimas; sprendimas pagrįstas būtinomis nustatyti aplinkybėmis ir įrodymais.
Žemesnės instancijos teismas
Remiasi Įstatymo 63 straipsnio 1 dalis 1 punktu, Komisijos 2004 11 05 nutarimo Nr. 19 „Dėl manipuliavimo rinka požymių sąrašo“ ir Pranešimų apie galimą pasinaudojimą viešai neatskleista informacija ar manipuliavimą rinka pateikimo Vertybinių popierių komisijai tvarkos sąrašu (6 punktu). Pažymi, kad draudimas manipuliuoti rinka remiasi ES teisės aktu – Europos Parlamento Tarybos direktyva 2003/6/EB dėl prekybos vertybiniais popieriais, pasinaudojant viešai neatskleista informacija ir manipuliavimo rinka (piktnaudžiavimo rinka).
Pažymi, kad teisės aktų leidžiamus ar nedraudžiamus veiksmus galima atlikti ir neteisėtu būdu, kuris sukels neigiamas pasekmes kitiems asmenims ir bus vertinamas kaip teisės aktų pažeidimas. Teisė anuliuoti pavedimus nėra absoliuti, kadangi kiekvienas rinkos dalyvis įpareigotas užtikrinti, kad prekyba biržoje vyktų vadovaujantis lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir sąžiningos prekybos principais.
Bendrovė pažeidė biržos taisyklių nuostatas, kadangi tų pačių Taisyklių 42.1 punkte nustatyta, kad į pavedimų knygą įvedami pavedimai, automatiniai įvykdymo sandoriai ir tiesioginiai sandoriai turi atspindėti atitinkamos finansinės priemonės dabartinę rinkos vertę ir būti tikri, neapsimestiniai. Pareiškėjas pažeidė šią nuostatą, nes keli pirkimo pavedimai dėl AB „Lifosa“ akcijų buvo teikiami žymiai aukštesne kaina nei prieš tai sudaryti sandoriai, tokiu būdu iškreipiant tuo metu rinkoje buvusią AB „Lifosa“ akcijų vertę, kas klaidino investuotojus. Bendrovė aiškina, kad pavedimai pirkti akcijas buvo ilgalaikio investavimo tikslas, tačiau tyrimo metu nustatyta, kad pareiškėjo veiksmai prieštarauja tokiam tikslui, pareiškėjo pateikti 3 pirkimo ir 1 pardavimo pavedimas buvo apsimestiniai, kadangi anuliavus 2008 05 13, 2008 05 15 ir 2008 08 12 pirkimo pavedimus, jau 2008 08 13-14 pareiškėjas šias akcijas parduoda, taigi minėtais pavedimais, teikiant 3 pirkimo pavedimus, nebuvo ketinama sukurti tikrąsias teisines pasekmes – sudaryti sandorius.
Dėl neigiamų pasekmių ir žalos paaiškina, kad tyrimo metu buvo nustatyti 59 galimai suklaidinti investuotojai, kurių pavedimai buvo teikiami reaguojant į pareiškėjo pavedimus. Pirkėjai buvo klaidinami, kadangi uždarymo aukciono metu norėdami nusipirkti AB „Lifosa“ akcijų privalėjo teikti pavedimus tokia pačia arba didesne kaina nei teikė pareiškėjas, o pardavėjai modifikavo savo pardavimo pavedimus, atsižvelgdami į pareiškėjo siūlomą kainą, kad akcijas parduotų brangiau. Pareiškėjui anuliavus savo pavedimus likus kelioms minutėms iki uždarymo aukciono pradžios, investuotojai, kurie nespėjo modifikuoti ar atšaukti savo pavedimų dėl pernelyg trumpo laiko tarpo, likusio iki uždarymo aukciono, atsidūrė situacijoje, kai pardavėjai, kurie siūlė parduoti akcijas brangiau, uždarymo aukciono metu sandorių nesudarė (dėl pernelyg aukštos pasiūlymo parduoti akcijas kainos), o pirkėjai, pateikę pavedimus ta pačia arba aukštesne kaina nei siūlė pareiškėjas, įsigijo akcijas brangiau. Tokiu būdu buvo pažeisti visų šių asmenų teisėti lūkesčiai. Suklaidintų investuotojų skaičius nėra galutinis ir galėtų būti žymiai didesnis, kadangi pareiškėjui pateikus AB „Lifosa“ akcijų pirkimo pavedimus žymiai aukštesne kaina nei prieš tai sudaryti sandoriai, kitiems pirkėjams nebuvo galimybės teikti pirkimo pavedimus prieš tai sudaromų akcijų kaina, kadangi į tokius pavedimus niekas nebūtų atsiliepęs.
Paaiškina, kad vertybinių popierių kaina buvo įtakota. Nustatant įtaką kainai, reikšminga aplinkybė yra ne anuliuotų pavedimų pašalinimas iš pavedimų knygos, o į šiuos pavedimus atsiliepusių pavedimų egzistavimas nustatant aukciono kursą. Į pareiškėjo pavedimus atsiliepė net 59 investuotojai, kurie pateikė savo pavedimus žymiai aukštesne kaina negu būtų pateikę, jei pareiškėjas nebūtų įvedęs savo pavedimų, taip pat atsižvelgiant į tai, kad pavedimai buvo anuliuojami likus trumpam laiko tarpui iki aukciono pabaigos, suklaidinti investuotojai neturėjo galimybės atsisakyti savo pavedimų ir tokiu atveju šiais pavedimais buvo vadovaujamasi nustatant AB „Lifosa“ aukciono kainą.
Dėl to, kad pareiškėjas iš savo veiklos pelno neturėjo, paaiškina, kad nustatytos aplinkybės rodo siekį parduoti turimas AB „Lifosa“ akcijas kainos kritimo laikotarpiu kuo mažesniais nuostoliais. Taigi pareiškėjui buvo ekonomiškai nenaudinga teikti stambius AB „Lifosa“ akcijų pirkimo pavedimus ženkliai padidinta kaina, kadangi pareiškėjas turėjo galimybę šias akcijas įsigyti žymiai pigiau. Tai patvirtina, kad pavedimai buvo apsimestiniai.
Teigia, kad šiuo atveju kaltės forma buvo tyčia. Tyrimo metu nustatyta, kad pareiškėjo veiksmai buvo kryptingi ir sąmoningi, jais buvo siekiama konkretaus tikslo – parduoti akcijas su kuo mažesniu nuotoliu. Pareiškėjas suvokė neteisėtą savo veiksmų pobūdį, numatė, kad dėl tokių veiksmų gali kilti Įstatymo 63 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyti padariniai, ir jų siekė.
Dėl baudos dydžio paaiškina, kad atsakomybė už pareiškėjo padarytą pažeidimą numatyta Įstatymo 95 straipsnio 1 dalies 5 punkte, kuris numato baudą iki 100 tūkstančių litų, jei neteisėtai gautų pajamų dydis neviršija 100 tūkstančių Lt. Įstatymo 96 straipsnio 5 dalis numato, kad Komisija diferencijuoja baudos dydį, atsižvelgdama į padarytos žalos dydį, pažeidimo trukmę, gautų pajamų dydį bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje atsakovo atstovas palaikė atsiliepimo argumentus ir prašė skundą atmesti.
Skundas tenkinamas iš dalies. Skundžiamas Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos 2009 04 02 sprendimas „Dėl teisės pažeidimo bylos Nr. 12K-2“ Nr. 2K-140. Šiuo nutarimu Komisija, vadovaudamasi Finansinių priemonių rinkos įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi, 87 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 95 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 96 straipsniu, išnagrinėjusi teisės pažeidimo bylos medžiagą, nusprendė AS Osauhing Swedre Invest skirti 35 000 Lt baudą.
Nutarime pasisakoma, kad tyrimo metu nustatyta neteisėta pareiškėjo prekyba AB „Lifosa“ akcijomis AB „Vilniaus vertybinių popierių birža“ (nuo 2009 01 14 „NASDAQ OMX Vilnius“ (toliau – ir birža). Paaiškinama pažeidimo esmė – bendrovė atidarymo ir uždarymo aukcionams teikdavo stambius pirkimo ir pardavimo pavedimus dėl AB „Lifosa“ akcijų ir juos anuliuodavo. Nurodomi 4 pažeidimų atvejai: 2008 05 13, 13 val. 54 min. 22 sek. anuliavo 5000 vnt. pirkimo pavedimų (pavedimo kainos skirtumas nuo paskutinio sudaryto sandorio (toliau – skirtumas) +3,6 proc., 2,8 Lt); 2008 05 15, 9 val. 50 min. 50 sek. anuliavo 1000 vnt. pirkimo pavedimą (skirtumas +1,5 proc arba 1,1 Lt); 3) 2008 08 12, 13 val. 58 min. 11 sek. anuliavo 4000 vnt. pirkimo pavedimo (skirtumas +10,6 proc. arba 7,2 Lt); 4) 2008 08 13, 13 val. 57 min. 37 sek. anuliavo 1000 vnt. pirkimo pavedimą (skirtumas -1,5 proc. arba -1 Lt).
Toliau sprendime paaiškinama, kad prekybos sesijos metu iki uždarymo aukciono pradžios, t. y. nuo 13 val. 50 min. iki 14 val., galima teikti pavedimus, juos modifikuoti, anuliuoti, sustabdyti ir atnaujinti, tačiau sandoriai tuo metu nesudaromi. Uždarymo aukcionas prasideda 14 val. ir jo metu sudaromi sandoriai. Kuo vėliau pateikiamas pavedimas prekybos sesijos metu iki uždarymo aukciono pradžios, tuo mažiau lieka laiko kitiems investuotojams tinkamai interpretuoti pateiktą pavedimą ir reaguoti į jį.
Sprendime įvertinami pavedimai, jų anuliavimo laikas.
Žemesnės instancijos teismas
Tyrimo metu nustatyti galimai suklaidinti investuotojai. Paaiškinama, kad pirkėjai buvo klaidinami, kadangi uždarymo aukciono metu norėdami nusipirkti AB „Lifosa“ akcijų, privalėjo teikti pavedimus tokia pačia arba didesne kaina nei teikė pareiškėjas, pardavėjai modifikavo savo pavedimus, atsižvelgdami į pareiškėjo siūlomą kainą, kad akcijas parduotų brangiau. Anuliavus pareiškėjui pavedimus likus kelioms minutėms iki uždarymo aukciono pradžios, investuotojai, kurie nespėjo modifikuoti ar atšaukti savo pavedimų, dėl pernelyg trumpo laiko likusio iki uždarymo aukciono atsidūrė situacijoje, kai pardavėjai, kurie siūlė akcijas parduoti brangiau, uždarymo aukciono metu sandorio nesudarė (dėl pernelyg aukštos pasiūlymo parduoti akcijas kainos), o pirkėjai, pateikę pavedimus ta pačia ar aukštesne kaina nei siūlė pareiškėjas, įsigijo akcijas brangiau. Taip pat buvo suklaidinti tie asmenys, kurie matydami stambų pareiškėjo pirkimo pavedimą žymiai aukštesne nei rinkos kaina, nepateikė pavedimo uždarymo aukcionui dėl to, kad nebūtų sugebėję jo įvykdyti. Nurodoma, kad tyrimo metu nustatyti galimai suklaidinti 59 asmenys. Dėl pareiškėjo veiksmų tie asmenys buvo suklaidinti dėl AB „Lifos“ akcijų vertės bei šių akcijų paklausos.
Konstatuotas Finansinių priemonių rinkų įstatymo 63 str. 1 d. 1 p. pažeidimas.
Motyvuojamoji dalis
Įvertinus bylos medžiagą, daroma išvada, kad Komisijos sprendimas dalyje, kurioje konstatuotas Įstatymo 63 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimas yra teisėtas ir pagrįstas.
Finansinių priemonių rinkų įstatymo (2007 01 18 Įstatymo Nr. X-1024 redakcija) 63 straipsnyje nustatytas draudimas manipuliuoti rinka. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta:
1) sudaryti sandorius ar duoti pavedimus pirkti ar parduoti, jei tai sudaro ar gali sudaryti tikrovės neatitinkantį ar klaidinantį įspūdį apie finansinių priemonių pasiūlą, paklausą ar kainą arba jei taip asmuo ar kartu veikiantys asmenys palaiko neįprastą ar dirbtinę vienos ar keleto finansinių priemonių kainą. Šiame punkte nurodytas draudimas netaikomas, jei sandorį sudaręs ar pavedimą davęs asmuo įrodo, kad jis turi teisėtą pagrindą taip elgtis ir kad atitinkami sandoriai ar pavedimai atitinka įprastą reguliuojamos rinkos praktiką, patvirtintą priežiūros institucijos“.
Aiškindamas šią teisės normą teismas vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau - LVAT) formuojama teismų praktika, sprendžiant analogiškus ginčus, kadangi tai numato Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalis. LVAT 2009 09 28 nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-1035 nurodoma: „Pagal įstatymų leidėją draudimo manipuliuoti rinka nėra laikomasi, jei sudarant sandorius ar duodant pavedimus pirkti ar parduoti, susidaro ar gali susidaryti tikrovės neatitinkantis ar klaidinantis įspūdis apie finansinių priemonių pasiūlą, paklausą ar kainą, taip pat, jei taip asmuo ar kartu veikiantys asmenys palaiko neįprastą ar dirbtinę vienos ar keleto finansinių priemonių kainą. Pakanka nustatyti bent vieną iš paminėtų faktinių aplinkybių (sandorių metu susidaro ar gali susidaryti tikrovės neatitinkantis ar klaidinantis įspūdis apie finansinių priemonių pasiūlą, paklausą ar kainą arba jei sandorių metu palaikoma neįprasta ar dirbtinė vienos ar keleto finansinių priemonių kaina), kad būtų galima konstatuoti manipuliavimo rinka faktą. Įstatymų leidžiamoji institucija yra apibrėžusi, kaip Įstatymo 63 straipsnio 1 dalyje uždrausti veiksmai gali pasireikšti. Veiksmų formų sąrašas pateiktas Įstatymo 63 straipsnio 2 dalyje, kur antrame punkte, kas ir yra aktualiausia šioje administracinėje byloje, numatytas ir finansinių priemonių pirkimas ar pardavimas prieš pat prekybos dienos pabaigą, taip klaidinant investuotojus, atsižvelgiančius į finansinių priemonių prekybos pabaigos kainą.
Žemesnės instancijos teismas
Europos Parlamento ir tarybos Direktyvos 2003/6/EB, skirtos Europos Sąjungos valstybėms narėms, 1 straipsnio 2 dalies c punkto antros įtraukos pirmoje dalyje manipuliavimas rinka yra apibrėžiamas tame tarpe ir kaip finansinių priemonių pirkimas ar pardavimas biržos prekybos sesijos pabaigoje, kuriuo klaidinami investuotojai, kurie savo veiksmus grindžia uždarymo kursu.
Tačiau, manipuliavimas rinka pagal Įstatymo 63 straipsnio 1 dalį paneigiamas, jei sandorį sudaręs ar pavedimą davęs asmuo įrodo, kad jis turi teisėtą pagrindą taip elgtis ir kad atitinkami sandoriai ar pavedimai atitinka įprastą reguliuojamos rinkos praktiką, patvirtintą priežiūros institucijos. Vadinasi, net ir nustačius finansinių priemonių pirkimą ar pardavimą biržos prekybos sesijos pabaigoje, tai paprastai nėra besąlyginis pagrindas teigti apie padarytą pažeidimą bei taikyti poveikio priemones asmeniui dalyvaujančiam sandoriuose. Teisėjų kolegijos vertinimu, vis dėl to turi būti atliekamas visumos faktinių bylos aplinkybių įvertinimas, atsižvelgiama į asmens, kuriam gali būti inkriminuojamas manipuliavimo rinka pažeidimas, teikiamus įrodymus ir tik tada, jei surinkta pakankamai faktinių duomenų, priimtinas sprendimas dėl teisės pažeidimo, kuriame pažymima apie manipuliavimo rinka pasireiškimo formą ar formas. Tai reiškia, jog ir tikrinamoje administracinėje byloje pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į visumą faktinių aplinkybių, siekiant patvirtinti ar paneigti Komisijos Sprendimą dėl manipuliavimo rinka fakto konstatavimo“.
Atsižvelgdamas į pažeidimo apibūdinimą teisės normoje, į teisės normos aiškinimą, teismas vertina, ar komisija pagrįstai konstatavo esant pažeidimą ir ar pagrįstai atmetė pareiškėjo atstovo paaiškinimus, kad jis turėjo teisėtą pagrindą taip elgtis.
Žemesnės instancijos teismas
Visų pirma, pareiškėjas nepagrįstai remiasi tuo, kad iki 2008 m. rugsėjo galiojusių AB „Vilniaus vertybinių popierių birža“ taisyklių 50 punktas reglamentavo, kad biržos nariai gali įvesti pavedimus į pavedimų knygą, taip pat juos keisti, sustabdyti, atnaujinti ir anuliuoti, taip pat šis punktas leidžia anuliuoti pavedimus iki paskutinės uždarymo aukciono sekundės. Pareiškėjas nebuvo kaltinamas padaręs tokį pažeidimą, kaip pavedimo anuliavimas ar jo anuliavimas tam tikru draudžiamu laiku. Pareiškėjo padarytas pažeidimas įvertintas, nurodant ne patį pavedimo anuliavimo faktą, bet daugelį kitų aplinkybių, kurios patvirtino, kad pareiškėjas veikė neteisėtai – manipuliavo rinka.
Antra, pareiškėjas nepagrįstai nurodo, kad pažeidimo konstatavimui buvo būtina nustatyti, kad pareiškėjo veiksmai įtakojo vertybinių popierių kainą. Įstatymo 63 straipsnyje nėra nuorodos, kad pažeidimas turi sukelti tokias pasekmes, kaip vertybinių popierių kainos pakeitimas. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad draudžiama duoti pavedimus pirkti ar parduoti, jei tai sudaro ar gali sudaryti tikrovės neatitinkantį ar klaidinantį įspūdį apie finansinių priemonių pasiūlą, paklausą ar kainą. Taigi pakanka, kad tam tikrais veiksmais sudarytas klaidingas įspūdis apie finansinių priemonių pasiūlą, paklausą ar kainą. Pareiškėjo nurodomos taisyklių nuostatos nors ir leidžia atlikti tam tikrus veiksmus, tačiau tai nereiškia, kad tokie veiksmai yra bet kuriuo atveju teisėti ir Įstatymo požiūriu.
Trečia, pareiškėjas teigia, kad investuotojai nebuvo suklaidinti. Minėta, kad Įstatymo nuostatos nereikalauja pažeidimo pasekmių konstatavimo, pakanka, kad buvo galimybė suklaidinti investuotojus. Šiuo gi atveju nustatyti 59 atvejai, kai investuotojai galimai buvo suklaidinti. Skundžiamame sprendime nurodyti konkretūs galimo investuotojų suklaidinimo atvejai - akcijų pirkimų ir pardavimų atvejai. Nustatyti investuotojai, kurie įvedė, modifikavo ar anuliavo pavedimus tarp pateiktų ir anuliuotų stambių pareiškėjo pavedimų. Padaryta išvada, kad šie investuotojai galėjo būti suklaidinti, nes investuotojų pavedimai buvo teikiami, reaguojant į pareiškėjo pateiktus pavedimus. Pirkėjai buvo klaidinami, kadangi uždarymo aukciono metu, norėdami nusipirkti AB „Lifosa“ akcijų, privalėjo teikti pavedimus tokia pačia arba didesne kaina nei teikė pareiškėjas, o pardavėjai modifikavo savo pardavimo pavedimus, atsižvelgdami į pareiškėjo siūlomą kainą, kad akcijas parduotų brangiau. Pareiškėjui anuliavus savo pavedimus likus kelioms minutėms iki uždarymo aukciono pradžios, investuotojai, kurie nespėjo modifikuoti ar atšaukti savo pavedimų dėl pernelyg trumpo laiko, atsidūrė situacijoje, kai pardavėjai, kurie pasiūlė akcijas parduoti brangiau, uždarymo aukciono metu sandorių nesudarė, nes nurodė pernelyg aukštą kainą, o pirkėjai, pateikę pavedimus ta pačia arba aukštesne kaina nei siūlė pareiškėjas, įsigijo akcijas brangiau. Taip pat galėjo būti suklaidinti ir kiti asmenys, kurie matydami pareiškėjo pasiūlytą aukštesnę nei rinkos akcijų kainą, iš viso nepateikė pavedimų. Komisija nustatė tokius atvejus, kurie rodo galimus suklaidinimus tiek investuotojų, tiek pardavėjų. Konkrečiai tirti, kas paveikė investuotojų ir pardavėjų elgesį, t. y. juos nustatyti, paprašyti paaiškinti, kodėl jie pirko ar pardavė akcijas, komisija neprivalo, kadangi Įstatymas to nereikalauja.
Ketvirta, pareiškėjas be pagrindo aprašo savo veiksmus ir teigia, kad jie buvo teisėti. Atskirai imant pareiškėjo veiksmus visais nustatytais atvejais, jie iš tiesų nesudarytų pažeidimo sudėties, tačiau, kaip minėta, Komisija vertino veiksmų per tam tikrą laikotarpį visumą ir netgi pareiškėjo atstovo elgesį kitoje bendrovėje. Pareiškėjas remiasi AB „Lifosa“ akcijų kainos svyravimu, jų kainos kritimu 2009 08 12, 13 ir aiškina, kad pavedimo pirkti teikimas žymiai didesne kaina ir jo anuliavimas 2008 08 12 gali būti paaiškinamas tik patyrimo stoka ir emocijų įtaka. Tačiau Komisija vertino veiksmų ir aplinkybių visumą, o ne atskirus pavedimus. Akcijų kainos kritimas nurodytu sprendime periodu taip pat turėjo reikšmės įvertinant pažeidimo padarymo faktą.
Penkta, pareiškėjas be pagrindo aiškina, kad buvo būtina nustatyti pasekmes, t. y. kad investuotojai patyrė nuostolių. Įstatymo nuostatos jokiais atvejais nereikalauja tirti konkrečių pažeidimo pasekmių, nesvarbu ar pažeidimas tyčinis, ar neatsargus. Įstatymo 63 straipsnyje nurodytas pažeidimas, t. y. šioje normoje nustatyto draudimo pažeidimas, gali būti padaromas bet kokia kaltės forma, tiek tyčia, tiek neatsargiai. Todėl pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad neatsargus pažeidimas reikalauja konkrečių pasekmių tyrimo. Tam tikrų pasekmių buvimas gali turėti įtakos tik sprendžiant baudos skyrimo klausimą, nes tai numato Įstatymo 96 straipsnio 5 dalis, tačiau pažeidimo kvalifikavimui pasekmių nustatinėti nereikia.
Pažeidimo kvalifikavimui reikšmės turi Įstatymo 63 straipsnio 2 dalyje nurodyti konkretūs veiksmai, kuriais gali būti padaromas pažeidimas, taip pat ši teisės norma (63 str. 2 d. 4 p.) leidžia pačiai Komisijai nustatyti tipinį sąrašą draudžiamų veiksmų formų. Pažeidimo padarymo metu galiojo Vertybinių popierių komisijos 2004 11 05 nutarimas Nr. 19 (pakeitimai 2007 m.). Šiuo nutarimu patvirtintas manipuliavimo rinka požymių sąrašas. Šiame sąraše 6 punkte nurodytas toks požymis: pateikti pavedimai prekiauti pakeičia geriausio pasiūlymo dėl vertybinio popieriaus, kuriuo prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, išraišką ar siūlymo kainas, arba, dar bendriau, pavedimų knygos, kuria gali pasinaudoti rinkos dalyviai, išraišką ir yra pašalinami dar nespėjus jų įvykdyti. Kadangi šį požymį Komisija nurodo skundžiamame sprendime, daroma išvada, kad pareiškėjo pažeidimas pasireiškė būtent tokia forma.
Minėta, kad pažeidimas konstatuotas atsižvelgus į pareiškėjo veiksmų visumą. Visų pirma, atsižvelgta į sprendime nurodytus 4 atvejus nuo 2008 05 13 iki 2008 08 13, kai pareiškėjas atliko tokius veiksmus: prekybos sesijos metu iki uždarymo aukciono pradžios, t. y. nuo 13 val. 50 min. iki 14 val. ir taip pat iki atidarymo aukciono nuo 9 val. 45 min. iki 10 val. pareiškėjas anuliavo stambius 3 pavedimus pirkti AB „Lifosa“ akcijas ir 1 pavedimą parduoti akcijas. Anuliuotuose pirkimo pavedimuose buvo nurodytos didesnės akcijų kainos, lyginant su paskutiniu biržoje sudarytu sandoriu. Pavedimų anuliavimo laikas buvo 13 val. 54 min. 22 sek., 9 val. 50 min. 50 sek., 13 val. 58 min. 11 sek. ir 13 val. 57 min. 37 sek. Komisija atsižvelgė į nurodytą anuliavimo laiką, nurodė, kad kuo vėliau pateikiamas pavedimas prekybos sesijos metu iki uždarymo aukciono pradžios, tuo mažiau laiko lieka kitiems investuotojams tinkamai interpretuoti pavedimą ir reaguoti į jį. Komisija atsižvelgė į dviejų pavedimų – 2008 08 12 ir 13 pobūdį – 2008 08 12 pareiškėjas teikė stambų pavedimą uždarymo aukcionui ženkliai didesne kaina nei tuo metu sudaromi sandoriai, kiti investuotojai, reaguodami į pavedimą, teikė pardavimo pavedimus, tačiau negalėjo jų įvykdyti, nes pareiškėjas savo pavedimą anuliavo 13 val. 58 min. 11 sek. O jau kitą dieną pareiškėjas teikė pardavimo pavedimą. Pareiškėjo atstovas nepagrįstai teigė, kad iš esmės pažeidimą gali sudaryti tik šie du atvejai. Taip nėra, nes Komisijos sprendime aprašyti 4 atvejai, kurie visumoje sudaro pažeidimą, nurodytas galimai suklaidintų investuotojų skaičius dėl visų šių 4 atvejų.
Nėra pagrindo teigti, kad pažeidimo kvalifikavimui esminę reikšmę turi AB „Lifosa“ akcijų kainos svyravimai rinkoje 2008 m. gegužės-rugpjūčio mėnesiais. Pareiškėjo pateikti duomenys dėl akcijų kainos svyravimų vertintini kaip įrodinėjimas aplinkybių, nurodytų Įstatymo 63 str. 1 d. 1 p., kuriame nurodyta, kad draudimas netaikomas, jei sandorį sudaręs asmuo ar pavedimą davęs asmuo įrodo, kad jis turi teisėtą pagrindą taip elgtis ir kad atitinkami sandoriai ar pavedimai atitinka įprastą reguliuojamos rinkos praktiką, patvirtintą priežiūros institucijos. Akcijų kainų svyravimu pareiškėjo vadovas rėmėsi, teikdamas paaiškinimą Komisijai (b. l. 71). Šis paaiškinimas įvertintas skundžiamame Komisijos sprendime. Nurodyta, kad pareiškėjas 2008 08 12 uždarymo aukcionui teikė stambų pirkimo pavedimą ženkliai didesne kaina, nors sekančias dienas akcijas parduodavo, dėl to Komisija abejoja, kad pareiškėjas siekė ilgalaikio investavimo. Pastarasis Komisijos teiginys nėra pagrįstas, kadangi pareiškėjo atstovas paaiškinime būtent ir nurodė, kad investuoti nusprendė dar 2007 m., o akcijų portfelį pradėjo formuoti tik nuo gegužės vidurio (matomai – 2008 m.), kai akcijų vertė išaugo. Akcijų vertė 2008 m. gegužės mėnesį iki mėnesio vidurio tikrai augo (b. l. 129). Tuo tarpu Komisijos sprendime motyvai dėl pareiškėjo nurodomo ilgalaikio investavimo siejami tik su 2008 08 12 – 13 pavedimais. Antra vertus, pagal pareiškėjo atstovo pateiktus grafikus galima daryti išvadą ir apie tai, kad 2008 m. gegužės mėnesį, nors akcijų kaina ir augo, tačiau gegužės 15 d. pastebimas akcijų kainos kritimas (b. l. 129). Todėl negalima atmesti pareiškėjo atstovo teiginių apie norą investuoti į AB „Lifosa‘ akcijas 2008 m. gegužės mėnesį. Tačiau tai nereiškia, kad 2008 m. gegužės mėnesį pareiškėjo atliktais veiksmais nebuvo siekiama paveikti finansinių priemonių pasiūlą, paklausą ar kainą, nes investuotojas visada yra suinteresuotas, kad turimų akcijų kaina kiltų, o ne kristų. Be to, jeigu 2008 m. gegužės mėnesį pareiškėjas siekė ilgalaikio investavimo, tai nelogiška, kad 2 stambūs pirkimo pavedimai buvo anuliuoti, kad jie buvo teikiami didesne kaina, nei paskutinių sandorių kaina – pareiškėjas galėjo įsigyti akcijų nedidindamas kainos. Tokie veiksmai patvirtina esant manipuliavimu rinka visais nurodytais 4 atvejais, o pareiškėjo paaiškinimai neįrodo, kad jis turėjo teisėtą pagrindą taip elgtis.
Dar viena Komisijos sprendimo nurodoma aplinkybė yra tai, kad pareiškėjo vardu į biržą pavedimą teikė valdybos narys Ott Kind. Šis asmuo analogiškus pavedimus teikė ir kitos bendrovės – AS Valrek Ehitus vardu. Nurodyta, kad tas pats asmuo, atstovaudamas kitą bendrovę, taip pat 2008 08 12 jos vardu teikė pavedimus AB „Lifosa“ akcijų pirkimui, kurie buvo anuliuoti, t. y. kryptingai siekė įtakoti AB „Lifosa“ akcijų kainą didėjimo linkme. Ši aplinkybė buvo pagrindas pripažinti, kad pareiškėjo atstovo veiksmai biržoje buvo tyčiniai.
Visų aptartų faktinių aplinkybių visuma ir buvo pagrindas pripažinti pareiškėją pažeidus Įstatymo 63 straipsnio 1 dalies 1 punkte esantį draudimą. Pareiškėjo nurodyti paaiškinimai nebuvo pakankamas pagrindas pripažinti pareiškėjo veiksmus teisėtais. Pažeidimas kvalifikuotas tinkamai. Dėl to atmetami pareiškėjo argumentai, kad skundžiamame sprendime konstatuotas pažeidimas nebuvo padarytas.
Dėl baudos dydžio.
Skundžiamame sprendime visiškai nėra motyvų dėl paskirtos baudos dydžio. Daroma išvada, kad šioje dalyje sprendimas neatitinka nei Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, nei Įstatymo 95 straipsnio 1 dalies 5 punkto bei 96 straipsnio 5, 6 ir 7 dalių reikalavimų. Nuo 2009 m. sausio 1 d. galioja tokia Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies redakcija: „Individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos“.
Kadangi Įstatyme nėra nurodyta, kaip turi būti surašomi sprendimai dėl įstatymo pažeidimų, bet jame yra detaliai aprašyta piniginių baudų skyrimo tvarka, Komisija privalėjo vadovautis nurodytų įstatymų nuostatomis ir tinkamai motyvuoti taikomas poveikio priemones. Nesant tokios motyvacijos, teismas neturi galimybės vertinti, ar paskirtoji bauda atitinka Įstatymo reikalavimus. Tuo tarpu pareiškėjas nurodo daug argumentų dėl baudos dydžio, kurių pagrįstumo įvertinti esant nemotyvuotai paskirtai baudai, galimybės nėra.
Dėl to Vertybinių popierių komisijos sprendimo dalis dėl baudos paskyrimo naikinama, pažeidimo byla Nr. 12K-2 grąžinama Vertybinių popierių komisijai tam, kad bauda būtų paskirta tinkamai, nurodant baudos dydžio parinkimo motyvus, nurodant, kokiomis Įstatymo 96 straipsnio nuostatomis vadovaujantis parinktas baudos dydis. Teismas vadovaujasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 3 punktu – sprendimo dalis dėl baudos paskyrimo yra neteisėta, nes skiriant baudą buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.
Rezoliucinė dalis
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str., 87 str., 88 str., 89 str. 1 d. 3 p., 127 str., kolegija
nusprendė:
Pareiškėjo Osauhing Swedre Invest skundą tenkinti iš dalies.
Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos 2009 04 02 sprendimą Nr. 2K-140 „Dėl teisės pažeidimo bylos Nr. 12K-2“ panaikinti dalyje dėl baudos skyrimo ir perduoti klausimą dėl baudos skyrimo Osauhing Swedre Invest Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijai naujam sprendimui priimti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.