Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Skunde teigiama, kad nutarime nurodyta aplinkybė, t. y. jog 2025 m. liepos 1 d. 13.40 val. (duomenys neskelbtini), kieme, E. B. priklausantis šuo užpuolė ir apkandžiojo M. T. priklausantį šunį, dėl ko šuo nudvėsė, visiškai neatitinka faktinėms aplinkybėms. Skunde nurodoma, kad 2025 m. liepos 1 d., iš pat ryto pareiškėjas išvažiavo į Kauną pas gydytojus. Išvažiuodamas iš namų, kaip ir kiekvieną kartą, jis šunis uždarė name ir namą užrakino. Visi namo langai buvo uždaryti ir šunys į lauką niekaip negalėjo išbėgti. Grįžęs į namus po pietų, apie 16 val., jis atrakino namo duris ir šunys buvo name. Taigi, jo šunys niekaip negalėjo išbėgti iš namo ir sukandžioti M. T. šunį. Jo namas, kaip ir M. T. namas, yra prie miško. Čia vasarą atvažiuoja nemažai poilsiautojų, kurie atsiveža ir šunis, kuriuos paleidžia į pamiškę ir čia jie laksto. Tame tarpe būna ir Zenenhundo veislės šunų. Todėl neatmestina tikimybė, kad šie šunys netrukdomai galėjo atbėgti į M. T. kiemą ir jos šunį sukandžioti. Zenenbundo veislės šunį laiko ir M. T. kaimynas S. S., kuris gyvena maždaug tokiu pat atstumu nuo jos, kaip ir pareiškėjas. Be to, M. T. kaimynas J. P., taip pat dažnai laiko palaidus šunis, kurie laksto po kaimą ir gąsdina kaimynus. Nutarime remiamasi ir R. A. parodymais, kur jis nurodo, kad du dideli kaimyno E. B. šunys atbėgo ir sudraskė kitą šunį, tačiau jo parodymus reikėtų vertinti kritiškai, kadangi jis yra M. T. sugyventinis ir gali palaikyti sugyventinės poziciją. Iš bylos medžiagos nesimato, kad nugaišęs šuo priklausė M. T., nors ji šioje byloje pripažinta nukentėjusiąja. Mano, kad M. T. parodymus taip pat reikėtų vertinti kritiškai, kadangi jo ir nukentėjusios santykiai jie yra įtemti, dažnai konfliktuoja, todėl pirmai progai pasitaikius ir bando jam pakenkti.

Marijampolės AVPK pateiktame atsiliepime į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą nurodė, kad su E. B. atstovo Algirdo Sakalausko skundu nesutinka. Taip pat nurodė, kad bylos duomenimis M. T. jai priklausantį šunį augino 10 metų, todėl nėra pagrindo manyti, kad M. T. neatpažįsta jai priklausančio ar sumaišė jai priklausantį šunį su kitu šunimi. Skunde nurodo, kad M. T. kaimynas S. S. augina Zenenhundo veislės šunį, tačiau patikrinus informacinėse sistemose pagal anketinius duomenis „S. S.“, toks asmuo neegzistuoja. Taip pat informacinėse sistemose patikrinus (duomenys neskelbtini) gyventojus, negyvena panašius anketinius duomenis turintis asmuo kaip „S. S.“. Net jei ir gyvena panašiais anketiniais duomenimis asmuo kitoje Č. k. gatvėje ar kitame šalia Č. k. esančiame kaimelyje, tai nėra laikytina kaip nurodoma skunde, kad gyvena panašiu atstumu nuo M. T., kaip ir jis pats, kadangi E. B. ir M. T. yra gretimų namų kaimynai. Skunde nurodo, kad R. A. ir M. T. yra sugyventiniai, tačiau informacinių sistemų duomenimis R. A. gyvena adresu (duomenys neskelbtini), o M. T. gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Be to, paskambinęs bendruoju pagalbos centrui R. A. nurodo, kad E. B. priklausantys šunys sudraskė „kaimynkos“ šunį. Pareiškėjas skunde nurodo, kad M. T. ir jo namas yra prie miško, tačiau viešai prieinamais duomenimis www.maps.lt yra matoma, kad Č. k. kaimas nesiriboja su mišku. Artimiausi miškai yra U. k. esantis U. miškas bei V. k. esantis K. miškas, kurie nuo M. T. namo yra atitinkamai nutolę 3 ir 4 kilometrų atstumais. Taip pat šie miškai neturi įžymių ar lankytinų vietų, dėl ko pritrauktų daug poilsiautojų vasaros metu. Bylos duomenimis, E. B. šunys yra 5 ir 6 metų amžiaus, kas parodo, kad R. A. ir M. T. gana ilgą laiko tarpą žino gretimoje kaimynystėje gyvenančius šunis ir skunde nurodoma aplinkybė, kad galėjo sumaišyti E. B. šunis su vilkais ar kitais šunimis, laikytina E. B. gynybine versija siekiant išvengti administracinės atsakomybės.?