Tauragės apylinkės teismo sprendimas

institucijos teikiančios išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Daliai Kiupelienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. K. ieškinį atsakovui T. K., institucija teikianti išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas T. K. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdžio metu su ieškiniu dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo bei dėl bendravimo tvarkos sutiko, nesutiko dėl išlaikymo dydžio vaikams. Paaiškino, kad nuo 2018 m. birželio mėnesio pabaigos kartu su ieškove nebegyvena, nes ieškovė jį išvarė iš namų. Nori gyventi su ieškove, dabar gyvena pas savo mamą. Apie 30 eurų mamai duoda komunaliniams mokesčiams. Dirba (duomenys neskelbtini) pilnu etatu ir uždirba minimalią algą. Sveikatos problemų neturi. Dirba dar ir savaitgaliais ir uždirba papildomai po 50 eurų. Iš jo uždarbio antstolis išskaičiuoja 152 eurus. Dar turi baudų už automobilio vairavimą be vairuotojo pažymėjimo. Turi dar vieną vaiką ir jo išlaikymui priteista po 200 litų. Sutiktų mokėti po 70 eurų kiekvienam vaikui. Neprieštarauja, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Sutinka, kad su vaikais bendrautų ieškovės namuose. 2018 m. rugpjūčio 13 d. buvo išvykęs gydytis nuo alkoholio.

Institucijos teikiančios išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė Dalia Kiupelienė pateiktoje išvadoje bei posėdžio metu nurodė, jog pritaria ieškovės reikalavimams bei rekomenduoja A. K. ir G. K. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove. Apsilankymo metu abi mergaitės išreiškė norą gyventi su mama. Prašoma suma vaikų išlaikymui – 150 Eur – yra pakankama ir atitinka vaikų poreikius, išlaikymo klausimą palieka spręsti teismui. Atsižvelgiant į atsakovo netinkamą gyvenimo būdą, jo charakterio savybes, nurodo, jog tikslinga leisti tėvui su dukromis bendrauti tik vaikų gyvenamojoje vietoje ir tik atsakovui esant blaiviam.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių įrodymų ir byloje dalyvavusių ieškovės, atsakovo bei institucijos teikiančios išvadą Šilalės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės paaiškinimų nustatyta, kad šalys santuokos sudarę nebuvo. Byloje esantys gimimo liudijimai patvirtina, kad ieškovė ir atsakovas yra nepilnamečių vaikų A. K., gim. (duomenys neskelbtini) ir G. K., gim. (duomenys neskelbtini) tėvai.

Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.

Ieškovė V. K. prašo nustatyti nepilnamečių vaikų A. K. ir G. K. gyvenamąją vietą su ja, vaikų motina. Pagal Lietuvos Respublikos CK 3.169 straipsnio 1 dalį, kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. CK 3.174 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo gali vaiko tėvas, motina, taip pat nepilnamečių tėvų, neturinčių visiško veiksnumo, tėvai, globėjai (rūpintojai). Bylos duomenimis nustatyta, kad vaikai faktiškai gyvena su ieškove, jos nuomojamame būste, yra jos prižiūrimi ir auklėjami. Teismas laiko, kad tarp ieškovės ir vaikų yra susiformavę tvirti abipusiai ryšiai. Ieškovė užtikrina tinkamas sąlygas vaikų vystymuisi. Atsakovas gyvena pas savo mamą (duomenys neskelbtini) . Dukras kartais aplanko. Kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, pritarė ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė. Atsižvelgiant į išdėstytą, į teisėtus vaikų interesus, siekiant, kad nepilnamečiams vaikams būtų sudarytos saugios, pastovios sąlygos augti, vystytis bei tobulėti, ir kad jie užaugtų humaniškais bei dorais visuomenės nariais, bei nesant duomenų, jog ieškovė negalėtų tinkamai pasirūpinti vaikais, ieškovės V. K. reikalavimas tenkintinas ir A. K. bei G. K., gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (CK 3.169 straipsnis).

Dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2014-04-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

Ieškovė V. K. prašo teismo nustatyti sekančią atsakovo su dukterimis bendravimo tvarką: 1) atsakovas gali kiekvieną savaitgalį bendrauti su dukromis vaikų gyvenamojoje vietoje nuo 10 val. iki 17.00 val., prieš tai laiką ir dieną suderinęs su vaiko mama telefonu; 2) atsakovas gali bendrauti su dukromis vaikų gyvenamojoje vietoje, jų mokslo metų, atostogų metu, švenčių laikotarpiu pasimatymų laiką bei dieną suderinant su ieškove telefonu; 3) atsakovas gali laisvai bendrauti su vaikais telefonu ar internetinėmis ryšio priemonėmis kasdien. Institucijos teikiančios išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės vaiko teisių apsaugos atstovė teismo posėdžio metu pritarė tokiai pasirinktai bendravimo tvarkai. Atsižvelgiant į tai, teismas mano, jog siūloma bendravimo tvarka iš esmės atitinka mažamečių vaikų interesus, nepažeidžia nei vaikų, nei šalių interesų. Laikytina, kad tokia tėvo bendravimo su vaikais tvarka atitiks tiek vaikų, tiek tėvo interesus.

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo.

Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, nustatantis pagrindines vaiko teises, laisves bei pareigas, šių teisių ir laisvių apsaugos bei gynimo svarbiausias garantijas, įpareigoja tėvus užtikrinti vaikui gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, protiniam, dvasiniam bei doroviniam vystymuisi (Įstatymo 1 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnis). Įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog abu tėvai vienodai privalo rūpintis vaikų auklėjimu, tinkamai juos prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje ir detalizuota CK 3.192 straipsnyje, kurio 2 dalyje numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo nepilnamečio vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius tenkinti. Nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, kartu turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo, kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Be to, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant ir į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vienodą praktiką šios kategorijos bylose ne kartą yra konstatavęs, kad tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalios vaikų raidos asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams, objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-12-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovo dukros Auksė ir G. K. gyvena su motina, kuri rūpinasi jų gyvenimo sąlygomis. Tuo tarpu atsakovas savo nepilnamečių vaikų neaugina, kasdienine jų buitimi bei poreikiais nesirūpina. Ieškovė šiuo metu dirba virėja puse etato, jos gaunamos pajamos, kartu su išmokomis vaikams, per mėnesį yra 270 Eur. VĮ Registrų centro bei VĮ Regitra duomenimis ieškovė registruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi. Nepilnamečių vaikų maistui, rūbams, sveikatos priežiūrai ir kitiems poreikiams reikalingos lėšos, tačiau vien motinos tam skiriamos lėšos nėra pakankamos. Atsakovas dirba (duomenys neskelbtini) gauna minimalų atlyginimą. Registruotino kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi. Taigi, remiantis byloje esančia medžiaga konstatuotina, kad nė viena iš šalių neturi piniginių lėšų ar kito turto, kurie galėtų turėti įtakos nustatant vaikams reikalingo ir priteistino išlaikymo dydį. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas turėtų sveikatos problemų, būtų riboto darbingumo. Todėl atsižvelgdamas į atsakovo amžių, teismas laiko, kad atsakovas yra sveikas ir darbingas tėvas, kuris turi galimybę teikti tokio dydžio išlaikymą, kad būtų patenkinti bent minimalūs vaikų poreikiai.

Įstatymas neleidžia išlaikymo pareigos perkelti tik vienam iš vaiko tėvų. Be to, ir taip didesnė pareigos dalis išlaikyti vaiką tenka vienam iš tėvų su kuriuo gyvena vaikas, nes gyvenant su vaiku atsiranda nenumatytų išlaidų, reikalingų vystymuisi, auklėjimui, ugdymui ir tėvas ar motina, teikiantis išlaikymą, prie tų išlaidų neprisideda. Šiuo atveju ieškovei tenka didžiausioji Auksės ir G. K. rūpinimosi našta, nes su ja gyvena šalių vaikai. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, vadovaudamasis aukščiau išdėstytais principais, kuriais remiamasi nustatant priteistino išlaikymo dydį, taip pat laikydamasis teismų praktikos, atsižvelgdamas į šalių turtinę padėtį, konstatuoja, jog ieškovės reikalavimas tenkintinas - iš atsakovo T. K. nepilnamečių vaikų A. K. ir G. K. išlaikymui priteistina po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui nuo ieškinio pareiškimo dienos, t. y. 2018 m. liepos 9 d. iki vaikų pilnametystės, lėšas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Teismo įsitikinimu tokio dydžio išlaikymas atitinka tiek vaikų interesus bei poreikius, tiek ginčo šalių teises, interesus ir realias finansines galimybes (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad išlaikymo teikimo santykiai yra tęstinio pobūdžio. Dėl to teismo sprendimas, kuriuo yra priteista atitinkamo dydžio išlaikymas, šalims res judicata galios neįgyja, o po teismo sprendimo priėmimo pasikeitus šalių turtinei padėčiai, ar atsiradus papildomoms vaikų priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ir nuolatinė priežiūra), priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas arba sumažintas (CK 3.201 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnis). Kadangi teismas ieškovės reikalavimus tenkino, todėl iš atsakovo valstybei priteistinas 172 Eur dydžio žyminis mokestis (100 Eur už reikalavimą nustatyti gyvenamąją vietą ir bendravimo tvarką; 72 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo (100 Eur x 2 vaikai x 12 mėn.= 2400 Eur x 3%). Pagal 2014-09-23 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymą Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“, minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3,00 €. Nustatyta, kad byloje patirta 8,48 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl šios išlaidos priteistinos iš atsakovo į valstybės biudžetą (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Sprendimas, dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis, vykdytinas skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Nepilnamečių vaikų A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) ir G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąsias vietas nustatyti su motina V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal jos gyvenamąją vietą.

Priteisti iš T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini) , materialinį išlaikymą jo nepilnamečių vaikų A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 100 € (vieną šimtą eurų) kiekvienam vaikui kas mėnesį, periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio padavimo teismui dienos 2018 m. liepos 9 d. iki vaikų pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja, uzufrukto teise, paskirti motiną V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Vaikų išlaikymo pinigus pervesti į vaikų motinos V. K. sąskaitą (duomenys neskelbtini) banke „Swedbank“, AB.

Nustatyti tėvo T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiais vaikais A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tvarką:

1) T. K. gali kiekvieną savaitgalį bendrauti su dukromis vaikų gyvenamojoje vietoje nuo 10 val. iki 17.00 val., prieš tai laiką ir dieną suderinęs su vaikų mama telefonu; 2) T. K. gali bendrauti su dukromis vaikų gyvenamojoje vietoje jų mokslo metų, atostogų metu, švenčių laikotarpiu, pasimatymų laiką bei dieną suderinant su ieškove telefonu; 3) atsakovas gali laisvai bendrauti su vaikais telefonu ar internetinėmis ryšio priemonėmis kiekvieną dieną.

Priteisti iš T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 172 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt du eurus) žyminio mokesčio ir 8,48 € (aštuonis eurus 48 centus) teismo turėtų pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Žyminis mokestis bei kitos bylinėjimosi išlaidos turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis: bylinėjimosi išlaidos.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.