Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Rasos Valančienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

S. M., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), dirbantis V. K. ūkyje darbininku, vedęs, teistas 2016-10-17 Pakruojo rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 4 mėnesiams, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei dirbti arba būti registruotam darbo biržoje, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir nesiartinti prie jo arčiau nei 100 m atstumu,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis S. M. 2018 m. sausio 28 d., apie 20.05 val., (duomenys neskelbtini), namuose, vaikų kambaryje, žodinio konflikto metu, tyčia, vieną kartą delnu sudavė savo mažamečiui sūnui G. M., gim. (duomenys neskelbtini), į kairį skruostą, taip savo šeimos nariui, nukentėjusiajam G. M. sukėlė fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo S. M. kaltė, įvykdžius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, įrodyta byloje surinktais rašytiniais įrodymais:

S. M., apklaustas įtariamuoju, kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai ir parodė, kad 2018-01-28 apie 20 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), buvo jis pats, žmona J. M. ir jų vaikai: G. M., gim. (duomenys neskelbtini), O. M., gim. (duomenys neskelbtini), P. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. M., (duomenys neskelbtini). Su visais vaikais buvo vaikų miegamajame, visi žiūrėjo televizorių, o žmona buvo virtuvėje, ten kažką dirbo. G. televizorių žiūrėjo gulėdamas mažųjų vaikų dviaukštėje lovytėje. K. priėjo ir pasakė, kad nori atsigulti, dėl to G. liepė atsikelti iš lovos ir užleisti vietą mažesniam. G. neklausė ir nesikėlė. Dėl to, tarp jo ir G. įvyko žodinis konfliktas, kurio metu vieną kartą sutrenkė jam per veidą. Į kurią veido pusę sutrenkė, nepamena. Visą konfliktą matė ir kiti vaikai. Po to, iš karto G. nuėjo į virtuvę ir paskambino policijos pareigūnams. Šie atvykę jį sulaikė. Kažkada yra smurtavęs prieš G., dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Po sudavimo G. ant veido jokių žymių nebuvo. Sutrenkė G., nes jis išvedė iš kantrybės, be to beveik visada neklauso, skriaudžia mažesnius vaikus. Dar gali papildomai papasakoti, kad konflikto metu G. pasiėmė prie pečiaus buvusį žarsteklį, su juo puolė ant jo, bet tą žarsteklį atėmė. Dėl savo tokio poelgio nuoširdžiai gailisi, ateityje pažada taip nebesielgti (125-128 b. 1.);

nukentėjusysis mažametis G. M. parodė, kad tėčio vardas S. M., sutinka atsakyti į klausimus apie tėtį, supranta taisyklę sakyti tiesą ir nieko nenuslėpti. Gulėjo brolio lovytėj, priėjo brolis ir paprašė, kad leistų jam atsigulti. K. neleido, nes žinojo, kad jis sius su sese. K. 5 metai. Tėtis pradėjo rėkti, kad leistų. Tėtis jam trenkė delnu. Trenkė vieną kartą į skruostą. Skaudėjo. Skausmas truko, kol atvyko policija. Jam trenkė į kairį skruostą. Mėlynių nebuvo, tik buvo raudonas skruostas. Raudonumas išbuvo apie valandą. Verkė. Ašaras sukėlė tėtis. Smūgis iš delno buvo vidutinio stiprumo. Viskas vyko miegamajame. Namie buvo K., P., O.. K. buvo ant lovos pas tėtį, nežino, ar jis matė, kaip tėtis jam trenkė. O. irgi buvo ant lovos, nežino, ar ji matė. P. buvo kitame kambaryje, jis tikrai nematė. Mama darė valgyti virtuvėje, ji girdėjo, kad prasidėjo konfliktas, bet smūgio nematė. Pats iškvietė policijos pareigūnus iš planšetinio kompiuterio. Pareigūnams pasakė, kad tėtė mušasi. Medikai jo neapžiūrėjo, nes nereikėjo. Nereikėjo tos vietos gydyti. Dabar gerai su tėčiu sutaria. Jis neatsiprašė. Jei atsiprašytų, gal galėtų jam atleisti. Pamiršo, kada viskas vyko, buvo sausio mėn., į mokyklą eiti nereikėjo, galėjo būti apie 20 val. Viskas vyko jų namuose, (duomenys neskelbtini) (62-63 b. l.);

liudytoja J. M. parodė, kad 2018-01-28 apie 20 val., kartu su sutuoktiniu S. M. ir vaikais: G. M., gim. (duomenys neskelbtini), O. M., gim. (duomenys neskelbtini), P. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. M., gim. (duomenys neskelbtini), buvo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Vaikų kambaryje buvo visi vaikai ir Sigitas. Jie visi žiūrėjo televizorių. Pati tuo metu buvo virtuvėje ir gamino valgyti. Po kurio laiko, būdama virtuvėje, girdėjo, kaip S. G. pasakė, kad „G., kelkis ir leisk broliui atsigulti į lovą“, taip jis liepė G. keltis iš brolio lovos ir eiti į savo kambarį, nes G. turi atskirą savo kambarį. G. nesutiko atsikelti iš lovos ir tarp jo ir S. įvyko žodinis konfliktas. Ką tiksliai tėvas ir sūnus vienas kitam sakė, negirdėjo, nes buvo triukšmas, o ir pati buvo virtuvėje. Girdėjo, kaip G. ant tėvo šaukė necenzūriniais žodžiais, buvo susinervinęs, todėl, priėjusi prie kambario durų, liepė G. apsiraminti, bet jis nenusiramino, toliau šaukė, todėl ant G. šaukė ir S.. Tą pasakiusi, vėl grįžo į virtuvę. Kiek laiko vyko konfliktas, negali pasakyti, tačiau netrukus iš kambario pas ją į virtuvę atėjo G. ir paskambino policijos pareigūnams. Ką kviesdamas policiją pasakojo G., negirdėjo. Ant G. veido ir kitų kūno vietų sumušimo žymių nematė, tik, kai atėjo į virtuvę, jis verkė ir jam buvo paraudę abu skruostai, bet tikriausiai nuo verkimo. Apie tai, kad S. sudavė G. per veidą, sužinojo tą patį vakarą, prieš atvykstant policijos pareigūnams, nes kiti vaikai buvo tame pačiame kambaryje, viską matė ir jie pradėjo pasakoti, kad tėvas G. sudavė per skruostą. Kiek pamena, S. ne pirmą kartą smurtauja prieš G., dėl to buvo kreiptasi į policijos pareigūnus. G. su tėvu S. pykstasi pastoviai, gal dėl to, kad G. paauglystė, jis nenori tėvo klausyti. Pati su G. stengiasi susikalbėti „gražiuoju“, kol kas pavyksta, tačiau jis pats yra labai susinervinęs, pats sukelia konfliktines situacijas, tiek su tėvu, tiek su savo broliais ar seserimi (23-26 b. l.);

liudytoja G. N. parodė, kad 2018 m. sausio 28 d. dirbo nuo 20.00 val. iki 2018 m. sausio 29 d. 08.00 val., kartu su Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiuoju patruliu V. K. patrulių ekipaže. Tik pradėjus tarnybą, gali būti, kad apie 20.15 val., iš budėtojo gavo pranešimą, kad reikia nuvykti į (duomenys neskelbtini), namo ir buto numerio nepamena, kadangi tarp pranešėjo žmonos ir sūnaus vyksta konfliktas. Tik nuvykus į įvykio vietą, iš karto paklausė, kas kvietė policiją ir kas atsitiko. Vyras, prisistatęs S. M. vardu ir pavarde, pasakė, kad policijai skambino jo sūnus G. M., 13 metų amžiaus, o su pagalbos centro darbuotoja kalbėjo jis. Jiems vyras pasakė, kad tarp jo ir sūnaus taip pat vyko konfliktas, kurio metu, jis G. truputį sudavė. Tiksliai per kurią vietą neaiškino, tiesiog pasakė, kad per galvą. Paklausus G., kas nutiko, jis papasakojo, kad žodžiu susipyko su tėvu, S. M., ir tėvas jam ranka vieną kartą sudavė per skruostą, dėl to jam skaudėjo. Ant vaiko veido jokių sužalojimų nepastebėjo, gal tik abu skruostai buvo paraudę, greičiausiai nuo verkimo, nes atvykus G. verkė. Bet nebuvo išsigandęs ar stipriai susijaudinęs. G. mama buvo virtuvėje. Kiek pamena, tuose namuose dar buvo trys mažesni vaikai: viena mergaitė ir du berniukai. Jie konfliktą matė, tačiau taip pat išsigandę nebuvo. Mamos ir G. klausė, gal jiems reikalinga medikų pagalba, bet jie jos atsisakė. Dėl šio įvykio iškvietė kitus policijos pareigūnus, o patys S. M. sulaikė ir išvežė į areštinę. Namų aplinka buvo tvarkinga. Taip pat pamena, kad abu tėvai pasakojo, kad jų sūnus yra išdykęs ir jiems sunku su juo „susitvarkyti“ (74-77 b. l.);

iš 2018-01-28 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo D. K. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad pagal gautą panešimą, jog 2018-01-28 apie 20.05 val., (duomenys neskelbtini), namuose, vaikų kambaryje, blaivus tėvas S. M., gim. (duomenys neskelbtini), vieną kartą delnu trenkė nepilnamečiui sūnui G. M., gim. (duomenys neskelbtini) (13 metų), į kairės pusės žandą, taip G. M. sukėlė fizinį skausmą, pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį (8 b. l.);

iš 2018-01-28 įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta (duomenys neskelbtini), vaikų kambarys (11-19 b. l.);

iš 2018-01-28 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio V. K. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad mažamečiui G. M., gim. (duomenys neskelbtini), vieną kartą rankos delnu į kairės pusės skruostą sudavė jo tėvas S. M. (78-79 b. l.);

iš 2018-01-29 nutarimo matyti, kad J. M. leista dalyvauti procese kaip mažamečio nukentėjusiojo G. M. atstovei pagal įstatymą (27-29 b. l.);

iš 2018-02-15 nutarimų matyti, kad J. M. leista dalyvauti procese kaip mažamečių nukentėjusiųjų O. M., P. M. ir K. M. atstovei pagal įstatymą (38-40, 43-45, 48-50 b. l.);

iš 2018-02-15 nutarimo matyti, kad advokatui Anatolij Šichovcov leista dalyvauti procese kaip mažamečio nukentėjusiojo G. M. įgaliotam atstovui (67-69, 70 b. l.).

Kaltinamojo S. M. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalį, nes jis smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą mažamečiui sūnui G. M..

Kadangi už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalyje, gali būti skiriama arešto bausmė, prokurorė nusprendė kreiptis į teismą su pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, bylos aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis S. M. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, byloje civilinio ieškinio nėra, todėl procesas užbaigtinas surašant teismo baudžiamąjį įsakymą.

Prokurorė už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalyje, kaltinamąjį S. M. siūlė nubausti 30 parų arešto bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 20 parų arešto.

Kaltinamasis S. M. su prokurorės siūloma bausmės rūšimi bei dydžiu sutiko.

Kaltinamojo S. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę kaltinamajam S. M., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje.

Kaltinamasis S. M. yra teistas (97-101 b. l.), padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, baustas administracine tvarka ir turi galiojančių administracinių nuobaudų (102-105 b. l.), į psichiatro ir priklausomybės įskaitas neįrašytas (109 b. l.), dirba (106 b. l.), darbo biržoje neregistruotas (107 b. l.), gyvenamosios vietos seniūnija nusiskundimų jo atžvilgiu nėra gavusi (113 b. l.), tiek prokurorė, tiek kaltinamasis prašė skirti arešto bausmę, todėl, įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) S. M. atžvilgiu bus pasiekti paskiriant už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalyje, prokurorės prašomą bausmę – 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę (BK 49 straipsnio 1-3 dalys).

Kadangi byla užbaigtina teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis S. M. prisipažino esąs kaltas, todėl, paskyrus bausmę, ji tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsnio nuostatomis, kaltinamajam S. M. į paskirtą bausmę įskaitytinas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. sausio 28 d. 20.38 val. iki 2018 m. sausio 29 d. 14.08 val. (140, 144 b. l.), tai yra viena para.

Kaltinamajam S. M. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir nesiartinti prie jo arčiau nei 100 m atstumu (129-130, 135-136 b. l.), paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Kompaktinė plokštelė su mažamečio nukentėjusiojo G. M. apklausos įrašu paliktina prie bylos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais,

S. M. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalyje, ir jį nubausti 30 (trisdešimties) parų areštu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio taisyklėmis, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 20 (dvidešimt) parų arešto.

Arešto bausmę paskirti atlikti areštinėje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo jo sulaikymo dienos.

Į paskirtos bausmės laiką S. M. įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. sausio 28 d. 20.38 val. iki 2018 m. sausio 29 d. 14.08 val., tai yra vieną parą.

S. M. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir nesiartinti prie jo arčiau nei 100 m atstumu, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Kompaktinę plokštelę su mažamečio nukentėjusiojo G. M. apklausos įrašu palikti prie bylos.

Kaltinamasis, nesutikdamas su arešto bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis per nurodytą terminą tokio prašymo nepaduoda, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas nei apeliacine, nei kasacine tvarka neskundžiamas.