- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-27
- Bylos Nr.
- 2A-1621-392/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-13423-2010-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginijus Kairevičius (pran.), Dalia Kačinskienė, Andrutė Kalinauskienė
- Ieškovas
- UAB „Snoro lizingas“
- Atsakovas
- O. K., A. K.
- Kategorijos
- 34.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Virginijaus Kairevičiaus, kolegijos teisėjų Dalios Kačinskienės ir Andrutės Kalinauskienės, sekretoriaujant D. S., dalyvaujant apelianto (ieškovo) atstovui E. S., atsakovų atstovui advokatui R. J. apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Snoro lizingas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-17724-734/2010 pagal ieškovo UAB „Snoro lizingas“ ieškinį atsakovams O. K. ir A. K. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Snoro lizingas“ pareikštu ieškiniu teismo prašė priteisti iš atsakovų A. K. ir O. K. 4 500,30 Lt skolą, 800 Lt delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2008-03-26 su J. K. sudarė Išperkamosios nuomos sutartį Nr. VJC803266RPA. Šios sutarties pagrindu ieškovas perdavė J. K. sutartyje nurodytas prekes valdyti ir naudotis su sąlyga, kad įvykdžius visas prievoles pagal šalių sudarytą sutartį, prekės pereis jam nuosavybės teise. Pagal sutartį J. K. įsipareigojo mokėti mėnesines įmokas, nustatytas mokėjimų grafike, tačiau sutartinių prievolių tinkamai neįvykdė. 2009-08-15 J. K. mirė, todėl prievolė pagal sutartį turi būti įvykdyta jo įpėdinių, atsakovų. Atsižvelgiant į tai, ieškovas iš atsakovų prašė priteisti ieškinyje nurodyto dydžio skolą, o atsakovams nepateikus atsiliepimų į pareikštą ieškinį ar parengiamųjų procesinių dokumentų, priimti sprendimą už akių.
Atsiliepimas
Atsakovams O. K. ir A. K. procesiniai dokumentai buvo įteikti viešo paskelbimo spaudoje būdu. Atsakovai atsiliepimų į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 30 d. sprendimu už akių ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad atsakovams procesiniai dokumentai įteikti viešo paskelbimo spaudoje būdu, atsakovai atsiliepimų į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, šis terminas suėjo, todėl yra pagrindas ieškovo prašymu priimti sprendimą už akių. Teismas nustatė, kad J. K. palikimą atsakovai priėmė pagal palikimo apyrašą, todėl už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu. Tuo tarpu ieškovas teismui nepateikė duomenų apie atsakovų paveldėtą J. K. turtą, duomenų apie išieškojimo galimybes ir išieškojimo objektą ieškinio tenkinimo atveju. Teismas taip pat nustatė, kad J. K. palikimo atsiradimo diena yra 2009-08-15, tačiau ieškovas dėl pastarojo prievolių įvykdymo į atsakovus kreipėsi tik 2010-05-31, t.y. praleidęs CK 5.63 str. 1 d. įtvirtintą 3 mėnesių terminą reikalavimui pareikšti, o ieškinys teismui pateiktas 2010-08-02. Teismas nenustatė ir ieškovas nenurodė svarbių, pateisinančių tokio termino praleidimą, priežasčių. Atsižvelgiant į visą tai, teismas padarė išvadą, kad nustatytos aplinkybės ir pateikti įrodymai nesudaro pagrindo ieškinio tenkinimui, todėl ieškovo ieškinį atmetė.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Snoro lizingas“ prašė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 30 d. sprendimą už akių panaikinti, priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nurodė, kad teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, kadangi vienašališkai pritaikė CK 5.63 str. 1 d. įtvirtintą 3 mėnesių terminą, per kurį turi būti pareikšti reikalavimai palikimą priėmusiems įpėdiniams, nors atsakovai šios normos taikyti neprašė. Ieškovas taip pat nurodė, kad neturi duomenų apie tai, kokį turtą paveldėjo atsakovai, todėl tokius duomenis savo atsikirtimuose turėtų pateikti atsakovai.
Atsiliepimas
Atsakovai O. K. ir A. K. prašė apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą sprendimą. Atsakovai nesutiko su apelianto nuomone, kad CK 5.63 str. 1 d. įtvirtintas 3 mėnesių terminas, per kurį turi būti pareikšti reikalavimai palikimą priėmusiems įpėdiniams, yra ieškinio senaties terminas. Atsakovų nuomone, tai nustatytas konkretus periodas, per kurį kreditorius turi teisę pareikšti reikalavimus. Šiam terminui praėjus, kreditorius šios teisės nebetenka, jeigu teismas termino nepratęsia. Nagrinėjamu atveju apeliantas neprašė teismo atnaujinti tokį terminą ir teismas teisėtai ieškinį atmetė. Pažymėjo, kad ieškovo reikalavimai į J. K. palikimo apyrašą įtraukti nebuvo, nors ieškovui buvo žinoma, palikimas priimtas pagal apyrašą. Esant palikimo apyrašui kreditorius negali reikalauti priteisti iš įpėdinių tą skolą, kuri nėra įtraukta į palikimo apyrašą, prieš tai jo nenuginčijęs, nes įpėdiniai už neįtrauktus į palikimo apyrašą skolinius įsipareigojimus neatsako.
Motyvuojamoji dalis
Ieškovo UAB „Snoro lizingas“ apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė iš atsakovų A. K. ir O. K. priteisti 4 500,30 Lt skolą, 800 Lt delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei turėtas bylinėjimosi išlaidas (b. l. 2 – 3). Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas UAB „Snoro lizingas“ 2008-03-26 su J. K. sudarė Išperkamosios nuomos sutartį Nr. VJC803266RPA (b. l. 4 – 6). Pagal šią sutartį ieškovas perdavė J. K. sutartyje nurodytą buitinę techniką – skalbimo mašiną, šaldytuvą, orkaitę bei gartraukį valdyti ir naudotis su sąlyga, kad įvykdžius visas prievoles pagal šalių sudarytą sutartį, prekės pereis jam nuosavybės teise. Pagal minėtą sutartį J. K. įsipareigojo mokėti mėnesines įmokas, nustatytas mokėjimų grafike, tačiau sutartinių prievolių tinkamai neįvykdė (b. l. 4). 2009-08-15 J. K. mirė. Po J. K. mirties buvo užvesta paveldėjimo byla ir jo turtą paveldėjo įstatyminiai įpėdiniai, paduodami pareiškimus palikimo atsiradimo vietos notarui (CK 5.50 str. 2 d.). Kaip matyti iš Vilniaus miesto 41 – ojo notarų biuro 2010-05-20 pažymos J. K. įstatyminiai paveldėtojai yra atsakovai A. K. ir jo sutuoktinė O. K. bei jų nepilnamečiai vaikai E. V. K. ir J. K. Be to, pažymoje nurodyta, jog įpėdiniai palikimą priėmė pagal apyrašą (b. l. 10).
Bylos nagrinėjimo Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme metu, atsakovams A. K. ir O. K. paštu siunčiami procesiniai dokumentai nebuvo įteikti (b. l. 16, 18, 20), todėl esant ieškovo prašymui, minėti dokumentai atsakovams buvo įteikti viešo paskelbimo spaudoje būdu (b. l. 29 – 32). Kadangi atsakovai atsiliepimų į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, teismas 2010-12-30 priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinį atmetė (b. l. 33 – 34). Teismas sprendime nurodė, kad atsakovai palikimą priėmė pagal apyrašą, todėl už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu. Tuo tarpu ieškovas teismui nepateikė duomenų apie atsakovų paveldėtą palikėjo turtą, duomenų apie išieškojimo galimybes ir išieškojimo objektą. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovas ieškinį pateikė praleidęs CK 5.63 str. 1 d. įtvirtintą 3 mėnesių terminą reikalavimui pareikšti, tuo tarpu teismas nenustatė ir ieškovas nenurodė svarbių, pateisinančių tokio termino praleidimą, priežasčių.
Ieškovas, nesutikdamas su tokiu teismo sprendimu teigia, kad teismas nepagrįstai vienašališkai pritaikė CK 5.63 str. 1 d. įtvirtintą 3 mėnesių terminą, per kurį turi būti pareikšti reikalavimai palikimą priėmusiems įpėdiniams, nors atsakovai šios normos taikyti neprašė.
Tokia ieškovo pozicija yra pagrįsta. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad pagal CK 5.63 str. 1 d. kreditorius, pareikšdamas reikalavimus arba reikšdamas teisme ieškinį, informuoja įpėdinius apie savo reikalavimus. Šie veiksmai bet kuriuo iš nurodytų būdų turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Nurodytas trijų mėnesių terminas, priklausomai nuo to, kur turi būti atliekamas teisinę reikšmę turintis veiksmas – teisme ar ne teisme, gali būti procedūrinis (jeigu reikalavimas žodžiu ar raštu pareiškiamas priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojams arba palikimo administratoriui) arba ieškinio senaties (jeigu pareiškiamas ieškinys dėl paveldimo turto). Jeigu trijų mėnesių terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, tai teismas gali jį pratęsti, jeigu nepraėjo daugiau kaip treji metai nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.63 str. 4 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2006). Taip pat teismų praktikoje yra išaiškinta, jog pareiškiant ieškinį teisme dėl paveldimo turto pagal CK 5.63 str. 1 d. vėliau nei per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos neprivaloma prašyti atnaujinti praleistą trijų mėnesių ieškinio senaties terminą. Šiuo atveju reikia vadovautis CK 1.126 str. 2 d. nuostata, kad ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, jei ginčo šalis reikalauja. Kai ginčo šalis pareikalauja taikyti ieškinio senatį ir įrodo, kad trijų mėnesių terminas yra praleistas, tai kreditoriui atsiranda pareiga patvirtinti svarbias trijų mėnesių termino praleidimo priežastis (CPK 178 str., CK 1.131 str. 2 d., 5.63 str. 4 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2006).
Teisėjų kolegija pabrėžia, kad iš byloje esančių procesinių dokumentų matyti, kad atsakovai bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu neprašė taikyti ieškinio senaties. Juo labiau, kad atsakovai apskritai nepateikė jokio procesinio dokumento teismui, kadangi kaip jie patys teigia, apie vykstantį teisminį procesą sužinojo atsitiktinai tik 2011-02-28 (b. l. 52). Taigi, atsakovai net neturėjo galimybės pareikšti tokio prašymo. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, taikė įstatymo nustatytą ieškinio senaties terminą nesant šalies reikalavimo savo iniciatyva. Akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė ieškinio senatį reglamentuojančias materialinės teisės normas.
Taip pat, pirmosios instancijos teismas 2010-12-30 sprendime už akių konstatavo, kad kadangi atsakovai palikimą priėmė pagal apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu, o ieškovas teismui nepateikė duomenų apie atsakovų paveldėtą palikėjo turtą, duomenų apie išieškojimo galimybes ir išieškojimo objektą Tačiau tokią pirmosios instancijos teismo išvadą apeliacinės instancijos teismo kolegija laiko netikslia. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad teismų praktikoje yra suformuota nuostata, jog įpėdinis priima visą palikimą besąlygiškai, t. y. ir visas palikėjo reikalavimo teises ir pareigas. Pažymėtina, kad įpėdiniui (įpėdiniams) kartu su paveldėtu turtu pereina ir pareiga atsakyti už palikėjo skolas, priklausomai nuo palikimo priėmimo būdo visu savo turtu arba tik paveldėtu turtu (CK 5.1 str. 2 d., 5.52 str., 5.53 str. 1 d.). Palikimo apyrašas sudaromas tiek palikėjo kreditorių, tiek įpėdinių interesais; jį sudarius, nustatoma palikimo sudėtis. Palikimo apyrašas riboja įpėdinio atsakomybę už palikėjo skolas tik tikrąja paveldėto turto verte (CK 5.53 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2011). Iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-09-18 nutartimi antstoliui buvo pavesta sudaryti palikėjo J. K. turto apyrašą. Vadovaudamasi minėta nutartimi, 2009-12-14 antstolė P. K. J. K. palikimo apyrašą sudarė, jame detaliai nurodė palikėjo vardu registruotą turtą bei skolininkius įsipareigojimus (b. l. 54 – 60). Teisėjų kolegijos nuomone pirmosios instancijos teismas netiksliai nurodo paveldėtojų atsakomybės už palikėjo skolas pobūdį ir ribas, nurodydamas, kad palikimą priėmus pagal apyrašą, už palikėjo skolas yra atsakoma tik paveldėtu turtu. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad atsakovai, kurie palikimą priėmė pagal anstolio sudarytą turto apyrašą, atsako ne paveldėtu turtu, o tikraja paveldėto turto verte (CK 5.53 str. 1 d.).
Be to, konstatuotina, kad sprendimo už akių priėmimas yra specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, tai įstatymo leidėjo nustatyta procesinė priemonė, leidžianti užtikrinti CPK 7 str. įtvirtintus proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus, užkirsti kelią bet kurios bylos šalies procesiniam pasyvumui. Sprendimo už akių teisėtumo peržiūrėjimo specifika – ribojimas skųsti apeliacine tvarka sprendimą šaliai, kurios atžvilgiu priimtas sprendimas už akių – kartu nulemia būtinybę priimti tokį sprendimą tik griežtai laikantis jo priėmimo tvarkos bei sąlygų, kad nebūtų be pagrindo suvaržytos ar pažeistos proceso dalyvių teisės. CPK 285 str. įtvirtinta galimybė priimti sprendimą už akių pirmiausiai siejama su pačių bylos proceso dalyvių išreikšta valia – šalies atitinkamo prašymo buvimu (CPK 135 str. 1 d. 4 p., 142 str. 2 d. 4 p. ir šio straipsnio 4 d., 246 str. 1 d. ir 2 d.).
Ieškovas, pareikšdamas ieškinį, savo valią dėl sprendimo už akių procesinio instituto taikymo galimybės yra pareiškęs – jis neprieštaravo tokio sprendimo priėmimui, jeigu atsakovai nepateiktų paruošiamųjų dokumentų (atsiliepimo ir kt.) (b. l. 2). Nors iš byloje esančio ieškovo prašymo dėl sprendimo už akių priėmimo matyti, kad šioje byloje formaliai buvo įstatyminės sąlygos sprendimo už akių priėmimui (CPK 142 str. 4 d.), tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad ši procesinė priemonė taikytina tik tuomet, jeigu tai nekenkia tinkamam bylos išnagrinėjimui. Tai reiškia, kad priimti sprendimą už akių, net ir esant atitinkamam šalies prašymui, yra teismo teisė, bet ne pareiga (imperatyvas), ir kiekvienu atveju privalu atsižvelgti į tai, ar pakanka byloje duomenų, kuriuos teismas galėtų įvertinti, spręsdamas konkretų ginčą. Sprendimo už akių įstatyminio instituto negalima aiškinti kaip įpareigojančio teismą priimti sprendimą už akių ir tuo atveju, kai, jo manymu, byloje pateiktų įrodymų nepakanka teisingam sprendimui byloje priimti. Konstitucinis Teismas, 2006-09-21 nutarime (byla Nr.35/03-11/06) vertindamas sprendimo už akių instituto konstitucingumą, pabrėžė, kad CPK yra įtvirtintas toks teisinis reguliavimas, kad net ir formaliai egzistuojant visoms įstatymo nurodytoms sąlygoms sprendimui už akių priimti, teismas, vadovaudamasis inter alia teisingumo, protingumo principais, turi įgaliojimus nuspręsti, ar priimti sprendimą už akių, ar tokio sprendimo nepriimti. Antraip būtų apriboti ar net paneigti iš Konstitucijos 109 str. kylantys teismo įgaliojimai vykdyti teisingumą, nukrypta nuo teismo, kaip Lietuvos Respublikos vardu teisingumą vykdančios institucijos, konstitucinės sampratos, taip pat ir nuo konstitucinių teisinės valstybės bei teisingumo principų. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą už akių, atliko tik formalų byloje esančių įrodymų vertinimą, be to, ieškovui nebuvo sudaryta galimybė pateikti paaiškinimus bei papildomus įrodymus dėl ginčo esmės. Iš jo buvo atimta teisė į tinkamą teismo procesą. Todėl, pirmosios instancijos teismui, priimant sprendimą už akių, nebuvo visapusiškai įvertintos visos bylai reikšmingos aplinkybės, surinkti įrodymai bei tinkamai atliktas jų tyrimas ir dėl to galėjo būti priimtas nepagrįstas sprendimas (CPK 177 str., 183 str.).
Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad bylą nagrinėjęs teismas netinkamai aiškino ir taikė procesinės bei materialinės teisės normas, nutartyje įvardinti esminiai teisės normų pažeidimai sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių, atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 30 d. sprendimą už akių panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.