Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2017-04-21 · Civilinė byla Nr. 2-14887-996/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-04-21
Bylos Nr.
2-14887-996/2017
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-08629-2017-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ieva Stanislovaitienė
Ieškovas
R. T.
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Saltterra“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-14887-996/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-08629-2017-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.11; 1.3.4.1.5.2.1.8; 1.3.5.1; 1.3.5.9; 3.2.6.6; 3.4.1.7 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. balandžio 21 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Stanislovaitienė,sekretoriaujant O. V.,dalyvaujant ieškovei R. T.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. T. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Saltterra“ dėl darbo užmokesčio, kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas, vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

R. T. (toliau – ieškovė, darbuotoja) kreipėsi į teismą su ieškiniu (b. l. 2–4), kurį parengiamojo teismo posėdžio metu sukonkretino, prašydama priteisti jai iš uždarosios akcinės bendrovės „Saltterra“ (toliau – atsakovė, darbdavė, įmonė) 1 465,91 Eur darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2016 m. gruodžio mėn. iki 2017 m. sausio 12 d., 2 993,59 Eur kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė paaiškino, kad 2014-01-20 su atsakove sudarė neterminuotą darbo sutartį antraeilėms vadybininkės pareigoms, 2016-09-13 ji buvo paskirta įmonės direktore, jai buvo nustatytas 1 075 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokestis per mėnesį, mokamas iki kito mėnesio 10 dienos. Nurodė, kad nesutapus jos ir įmonės akcininko pozicijai dėl įmonės vykdomos veiklos, valdymo, prasidėjus nesutarimams ji 2017-01-10 pateikė įmonės akcininkui prašymą nuo 2017-01-12 atleisti ją iš užimamų pareigų, jos prašymas buvo patenkintas, iš darbo ji atleista 2017-01-12 Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 127 straipsnio pagrindu, tačiau atleidimo dieną jai nebuvo sumokėtas darbo užmokestis už 2016 m. gruodžio mėnesį ir 2017 m. sausio mėnesį bei nesumokėta kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas. Pažymėjo, kad įmonė neturėjo lėšų išmokėti darbo užmokestį. Teigė, jog per visą jos darbo įmonėje laikotarpį jai nebuvo suteiktos kasmetinės atostogos.

Teismo posėdžio metu ieškovė papildomai paaiškino, kad banko pavedimus darbo užmokesčio sumokėjimui ji darydavo pati, tačiau paskutiniaisiais jos darbo mėnesiais įmonės sąskaitoje pinigų nelikdavo jos darbo užmokesčio išmokėjimui, ji dėl susidariusios situacijos kreipėsi į įmonės akcininką, kuris 2017-01-12 nurodė sąskaitoje likusius 500 Eur pervesti už transporto paslaugas, o jai žadėjo išmokėti darbo užmokestį vėliau, kai sąskaitoje atsiras pinigų. Kartu ieškovė pažymėjo, kad siekia, jog jai būtų sumokėtas ir vidutinis darbo užmokestis už uždelstą atsiskaityti laiką. Teigė, jog ji 2017-04-21 turi įsidarbinti naujoje darbovietėje už minimalų darbo užmokestį, nuo atleidimo iš darbo pas atsakovę dienos iki 2017-04-21 niekur nedirbo.

Atsakovei procesiniai dokumentai ir teismo šaukimas įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka, per teismo nustatytą terminą atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį atsakovės atstovas neatvyko, prašymų nagrinėti bylą atsakovės atstovui nedalyvaujant negauta, byloje yra pateikti tik ieškovės įrodymai, ieškovė pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, todėl byloje atsiranda CPK 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje įtvirtinti sprendimo už akių priėmimo pagrindai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, tai yra, įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju vertinami tik vienos ginčo šalies – ieškovės – pateikti įrodymai, nes atsakovė nei nuomonės dėl ieškinio, nei prašytų duomenų teismui nepateikė.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė ir atsakovė 2014-01-20 sudarė darbo sutartį dėl antraeilių vadybininkės pareigų, nuo 2016-09-13 ieškovė buvo paskirta įmonės direktore, jai buvo nustatytas 1 075 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokestis per mėnesį, darbo sutartis su ja nutraukta 2017-01-12 DK 127 straipsnio pagrindu (b. l. 5–7, 44, 47–49).

DK 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, darbdaviai, darbuotojai ir jų atstovai turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise.

DK 93 straipsnyje nustatyta, kad darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu.

DK 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu šiuo Kodeksu ar kitais įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka; DK 141 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbdavys atsiskaitymo su darbuotoju dieną privalo išmokėti visas jam priklausančias pinigų sumas, nustatyta tvarka užpildyti darbuotojo darbo sutartį; DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką.

Pagal DK 177 straipsnio 1 dalį, jei dėl darbo santykių pabaigos darbuotojui negali būti suteikiamos kasmetinės atostogos arba jei darbuotojas jų nepageidauja, jam išmokama piniginė kompensacija, pagal DK 177 straipsnio 2 dalį, piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas išmokama nutraukiant darbo sutartį neatsižvelgiant į jos terminą. Kompensacijos dydis nustatomas pagal nepanaudotų kasmetinių atostogų, tenkančių tam darbo laikotarpiui, darbo dienų skaičių.

DK 186 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo užmokestis yra atlyginimas už darbą, darbuotojo atliekamą pagal darbo sutartį.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė nuo 2016-09-13 iki 2017-01-12 įmonėje ėjo direktorės pareigas (b. l. 5–7, 44, 47–49), ieškovės pateiktas banko sąskaitos išrašas (b. l. 12–14) patvirtina, kad už 2016 m. gruodžio mėnesį, 2017 m. sausio mėn. darbo užmokestis jai išmokėtas nebuvo, taip pat nėra įrodymų apie jai išmokėtą kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas ar jai suteiktas kasmetines atostogas.

Pažymėtina, kad pagal DK 141 straipsnio 1 dalies nuostatas, su darbuotoju privalo būti visiškai atsiskaityta jo atleidimo iš darbo dieną, jeigu šiuo Kodeksu ar kitais įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. Byloje įrodymų apie šalių sutartą kitokią atsiskaitymo tvarką nėra.

Pagal į bylą pateiktą 2017-02-21 pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas (b. l. 15) ieškovei priskaičiuotas 1 075 Eur darbo užmokestis už 2016 m. gruodžio mėnesį, 390,91 Eur darbo užmokestis už 2017 m. sausio mėnesį, iš viso 1 465,91 Eur darbo užmokestis, ir 2 993,59 Eur kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas. Įrodymų, kad aukščiau nurodytos sumos ieškovei yra išmokėtos, nėra.

Taigi, pagal aukščiau nustatytas aplinkybes, teismas laiko ieškovės reikalavimus dėl 1 465,91 Eur darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2016 m. gruodžio mėn. iki 2017 m. sausio 12 d. ir 2 993,59 Eur kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas priteisimo pagrįstais, todėl juos tenkina.

Kartu pažymėtina, kad nors ieškovė buvo įmonės vadovė, disponavo įmonės lėšomis, buvo atsakinga už darbo užmokesčio mokėjimą, tačiau, pagal jos paaiškinimus, jos atleidimo iš darbo dieną įmonės sąskaitoje nebuvo pinigų jos darbo užmokesčio išmokėjimui, ji dėl susidariusios situacijos kreipėsi į įmonės akcininką, kuris 2017-01-12 nurodė sąskaitoje likusius 500 Eur pervesti už transporto paslaugas, o jai žadėjo išmokėti darbo užmokestį vėliau, kai sąskaitoje atsiras pinigų, vadinasi, jos atleidimo iš darbo dieną egzistavo objektyvios kliūtys išsimokėti sau darbo užmokestį ir kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, todėl jos kaltės dėl neatsiskaitymo su ja laiku nėra, kas lemia DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatytos išmokos mokėjimą.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka už uždelsimo atsiskaityti laiką teismo gali būti priteisiama sumažinta, jeigu jos priteisimas reikštų pernelyg didelę disproporciją, nepagrįstai didelį neadekvatumą tarp teisės pažeidimo ir sankcijos, nebūtų suderinamas su DK 2 straipsnyje, 35 straipsnyje įtvirtintais darbo teisės principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179/2012). Teismas, įvertinęs ieškovei neišmokėtos sumos dydį, ieškovės dirbtą laikotarpį įmonėje, neatsiskaitymo su ja laikotarpį, bylos nagrinėjimo teisme trukmę, aplinkybę, kad ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad ji nuo 2017-04-21 pradeda dirbti naujoje darbovietėje už minimalų darbo užmokestį, laiko, kad vidutinio darbo užmokesčio priteisimas už visą uždelstą atsiskaityti laiką reikštų pernelyg didelę disproporciją tarp padaryto teisės pažeidimo ir sankcijos darbdaviui, todėl, teismo įsitikinimu, 2 000 Eur (atskaičius mokesčius) išmoka už uždelstą atsiskaityti laiką nuo 2017-01-12 (atleidimo iš darbo dienos) iki 2017-04-21 (teismo sprendimo priėmimo dienos) imtinai yra pakankama ir adekvati nagrinėjamoje situacijoje.

Atlikęs formalų byloje esančių įrodymų tyrimą teismas daro išvadą, kad yra pagrindas ieškinį tenkinti iš dalies – teismas priteisia ieškovei iš atsakovės 1 465,91 Eur darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2016 m. gruodžio mėnesio iki 2017-01-12, 2 993,59 Eur kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, 2 000 Eur vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką.

Vadovaujantis CPK 282 straipsniu yra pagrindas teismo sprendimo dalį, neviršijančią vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio sumos – 1 075 Eur, nukreipti vykdyti skubiai.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Teismo sprendimas už akių priimtas ieškovės naudai. Ieškovė ieškinyje teismo prašė priteisti jai iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, tačiau teismo posėdžio metu patvirtino bylinėjimosi išlaidų nepatyrusi, todėl jos prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas.

Kadangi pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, tai, vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės į valstybės biudžetą teismas priteisia 194 Eur žyminį mokestį (pagal priteistą sumą) bei teismo patirtas 11,30 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Vadovaujantis CPK 150 straipsnio 2 dalimi teismo 2017-03-02 nutartimi atsakovei pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki teismo sprendimo už akių įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kad išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalimi teismas

nusprendžia:

ieškovės R. T. ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei R. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Saltterra“ (į. k. 302305135) 1 465,91 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus šešiasdešimt penkis eurus ir devyniasdešimt vieną euro centą) (neatskaičius mokesčių) darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2016 m. gruodžio mėnesio iki 2017 m. sausio 12 d., 2 993,59 Eur (du tūkstančius devynis šimtus devyniasdešimt tris eurus ir penkiasdešimt devynis euro centus) (neatskaičius mokesčių) kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, 2 000 Eur (du tūkstančius eurų) (atskaičius mokesčius) vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimo dalį dėl ieškovės R. T. naudai iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Saltterra“ priteistos 1 075 Eur (vieno tūkstančio septyniasdešimt penkių eurų) sumos (neatskaičius mokesčių) vykdyti skubiai.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Saltterra“ (į. k. 302305135) 194 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt keturis eurus) žyminio mokesčio ir 11,30 Eur (vienuolika eurų ir trisdešimt euro centų) teismo patirtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina skubiai pateikti teismui.

Teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartimi atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Saltterra“ pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo už akių įsiteisėjimo.

Atsakovė negali skųsti šio sprendimo nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau sprendimą už akių priėmusiam Vilniaus miesto apylinkės teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

Ieškovė sprendimą gali apskųsti per 30 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ieva Stanislovaitienė