Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros (Varėna) prokuroro Kosto Vinersko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje:

D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Lietuvoje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281-1 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. S. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas virš 1,5 promilės neblaivumas, 2019-06-25 apie 20:40 val., Varėnos r., Marcinkonių kaime, Čepkelių kelio - Kastinio gatvės sankryžoje vairavo transporto priemonę - P. L. priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai alkotesteriu nustatytas 3,39 promilės neblaivumas.

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo G. S. 2019-06-25 tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad jam 2019-06-25 dirbant kartu su Reagavimo skyriaus vyriausiuoju patruliu A. K. 20:45 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas telefoninis pranešimas, kad Varėnos r., Marcinkonių k., Čepeklių kelyje apsivertė automobilis AUDI, visi važiavę automobiliu yra neblaivūs. Nuvykus nurodytu adresu ties Čepkelių kelio - Kastinio gatvės sankryža rado nuo kelio nuvažiavusį automobilį (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Buvo nustatyta, kad šį automobilį 2019-06-25 20:40 val. vairavo D. S.. Bendraujant su vairuotoju nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, jis elgėsi neadekvačiai, kalbėjo nerišliai, jo judesiai buvo nekoordinuoti, todėl buvo nuspręsta įvertinti bendrą asmens būklę. Įvertinus bendrą asmens būklę, bei pagrįstai įtariant, kad asmuo neblaivus, D. S. buvo pasiūlyta pasitikrinti neblaivumą ir žodžiu paaiškinta atsisakymo tikrintis teisiniai padariniai. Alkotesteriu „Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0234, D. S. 2019-06-25 21:39 val. buvo nustatytas 3,44 promilės neblaivumas. Patikrinus D. S. blaivumą po 22 minučių, t. y. 22:01 val. jam buvo nustatytas 3,39 promilių neblaivumas (b. l. 9)

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo G. S. 2019-06-26 tarnybiniu pranešimu, kad dirbant pagal įvykį dėl neblaivaus vairuotojo buvo nustatyta, kad kartu su automobilio (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoju D. S. automobilyje važiavo D. S., gim. (duomenys neskelbtini), kuriam 2019-06-25 21:44 val. alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 6810 Nr. ARFM-0234, buvo nustatytas 1,94 promilių girtumas, K. S., gim. (duomenys neskelbtini), kuriam 2019-06-25 21 val. 56 min. tuo pačiu alkoholio kiekio matuokliu buvo nustatytas 2,27 promilių girtumas ir P. L., gim. (duomenys neskelbtini), kuriam 2019-06-25 21 val. 54 min. tuo pačiu alkoholio kiekio matuokliu buvo nustatytas 2,29 promilių girtumas (b. l. 28).

2019-06-25 įvykio vietos apžiūros protokolu ir fotolentelėmis, kur užfiksuota, kad įvykio vieta yra Varėnos r., Marcinkonių k., Čepkelių kelio - Kastinio g. sankryžoje. Važiuojant nuo K. Nasvyčio - Čepkelių kelio sankryžos link Čepkelių kelio - Kastinio g. sankryžos ir ją privažiavus, dešinėje kelio pusėje esančioje pievoje stovi lengvasis automobilis (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Šio automobilio priekinė dalis stovi link Čepkelių kelio - Kastinio g. sankryžos, o galinė link esančio miško masyvo. Apžiūrint automobilį matosi kėbulo apgadinimai. Automobilio salone ant sėdynių bei priekinės panelės prikritę stiklo šukių. Apžiūrėjus automobilį ir šalia esančią teritoriją, taros nuo alkoholinių gėrimų nerasta (b. l. 11-17).

Liudytojo K. S. 2019-07-12 parodymais, kad 2019-06-25 vakare su P. L., savo broliu D. S., D. S. sugalvojo nuvažiuoti prie Kastinio ežero, kuris yra Marcinkonių kaime. Važiavo su P. L. priklausančiu automobiliu AUDI. Jis pats vairavo automobilį. Prie ežero nusivežė alaus ir visi gėrė. Apie 20 val. nutarė važiuoti atgal į namus. Automobilio užvedimo rakteliai buvo pas P. L.. D. S. paprašė leisti jam parvairuoti automobilį. P. L. padavė D. S. raktelius. Visi susėdo į automobilį, už vairo sėdo D. S.. Jis atrodė neblaivus, bet buvo blaiviausias iš jų. P. L. buvo apgirtęs, jis su broliu taip pat buvo apgirtę. Jie susėdo ant galinės sėdynės. Važiuojant nuo ežero Kastinio gatve link geležinkelio pervažos, D. S. nesuvaldė automobilio, nuvažiavo į griovį ir vertėsi. Jis nebuvo sužalotas, kiek matė kiti taip pat nebuvo sužaloti. Jis buvo užsisegęs saugos diržą. Niekas nevertė D. S. važiuoti automobiliu. Kiek žino, D. S. neturi vairuotojo pažymėjimo (b. l. 34).

Liudytojo D. S. 2019-07-12 parodymais, kad 2019-06-25 vakare su P. L., savo broliu K. S. sugalvojo nuvažiuoti prie Kastinio ežero, esančio Marcinkonių kaime. Nusivežė alaus. Važiavo su P. L. priklausančiu automobiliu AUDI, jį vairavo pats P. L.. Prie ežero visi gėrė alų. Apie 20 val. nutarė važiuoti į namus. Automobilio užvedimo spynelėje buvo paliktas raktelis. P. L. buvo apgirtęs, jis su broliu taip pat buvo apgirtę, todėl automobilį vairuoti sugalvojo D. S., matė, kad ir jis apgirtęs, bet atrodė mažiausiai girtas iš visų. Ką kalbėjo P. L. su D. S. dėl vairavimo, nežino. Jis atsisėdo ant galinės sėdynės, kartu prisėdo P. L. ir brolis, o už vairo sėdo D. S.. Jis užsisegė saugos diržą. Važiuojant nuo ežero Kastinio gatve, ties geležinkelio pervaža D. S. nesuvaldė automobilio, nuvažiavo į griovį ir apsivertė. Visi išlipo iš automobilio, niekas iš jų nebuvo sužalotas. Niekas nevertė D. S. vairuoti automobilio, pats sugalvojo. Važiuoti keliu niekas nesutrukdė, turbūt pasirinko netinkamą greitį ar nesuspėjo atlikti posūkio (b. l. 39).

Liudytojo P. L. 2019-08-01 parodymais, kad maždaug prieš metus laiko nusipirko automobilį (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), mokėjo 800 eurų. 2019-06-25 vakare su pažįstamais D. ir D. S., D. S. nuvažiavo prie Kastinio ežero jo automobiliu, kurį vairavo pats. Prie ežero gėrė alų. Apie 20 val. nutarė vykti į namus, t. y. į Marcinkonių kaimą. Užvedimo rakteliai buvo automobilio užvedimo spynelėje. D. S. sėdo už vairo, jis atsisėdo ant galinės sėdynės. D. S. jo neprašė leidimo vairuoti automobilį, o jis neprieštaravo, buvo išgėręs, todėl į viską žiūrėjo nerimtai. Važiuojant D. S. prie geležinkelio pervažos nesuvaldė automobilio, nuvažiavo į griovį ir vertėsi. Eismo įvykio metu jis nebuvo sužalotas, dėl automobilio apgadinimo pretenzijų D. S. nereiškia (b. l. 49-50).

VĮ „Regitra“ informacija, kad automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas – savininkas P. L., g. (duomenys neskelbtini) (b. l. 66)

2019-06-26 „Emprekis“ informacija apie autotransporto kainas Lietuvoje (automobilio vertę), kur nurodyta automobilio (duomenys neskelbtini) D (pasirinkti metai -1991) kaina su (duomenys neskelbtini) Eur (b. l. 67).

Įtariamojo D. S. 2019-06-26 parodymais, kad jis kaltę pripažįsta visiškai, dėl savo poelgio nuoširdžiai gailisi. Parodė, kad psichiatro ir priklausomybių ligų įskaitose neįrašytas, vairuotojo pažymėjimo neturi. Vairuoti automobilius moka iš praktikos, nes važinėdavo grybauti, uogauti miško keliukais. 2019-06-25 vakare apie 17 val. kartu su P. L., broliais D. ir K. S. nuvažiavo prie Kastinio ežero, kuris yra Marcinkonių kaime, Varėnos r. Važiavo P. L. priklausančiu automobiliu (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Iki ežero automobilį vairavo P. L.. Prie ežero visi gėrė alų. Jis išgėrė du butelius 1 litro talpos alaus 6,5 procentų stiprumo. Po 20 val. visi nutarė važiuoti į namus. P. L. jam pasakė, kad jis vairuotų jo automobilį, nes pats per girtas. Jis sutiko. Užvedimo rakteliai buvo automobilio spynelėje. Jis sėdo už automobilio vairo, P. L. atsisėdo šalia jo priekinėje keleivio sėdynėje, ant galinės sėdynės susėdo D. S. ir K. S.. Jis ir P. L. užsisegė saugos diržus. Neprivažiavus geležinkelio pervažos, jis nesuvaldė automobilio, nuvažiavo į griovį ir automobilis apsivertė ant stogo. Visi išlipo iš automobilio, jį atvertė ant ratų. Visi apsižiūrėjo, sužalotų jų tarpe nebuvo. Jis supranta, kad draudžiama vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, nepagalvojo, kad kas nors juos sustabdys ar įvyks eismo įvykis (b. l. 88-89).

Kaltinamajam D. S. buvo pranešta apie prokuroro ketinimą kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir bausmės paskyrimo. Kaltinamasis su bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko, tačiau prašė leisti baudą sumokėti dalimis, per 2 metų laikotarpį (b. l. 99-101).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Kaltinamojo D. S. veika kvalifikuota pagal BK 281-1 straipsnio 1 dalį teisingai, nes byloje yra įrodyta, kad jis vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas. Pažymėtina, kad 2019-01-11 įstatymu Nr. XIII-1929, paskelbtu TAR 2019-01-21, kuriuo BK 281 straipsnis, įskaitant jo 7-ąją dalį, išdėstytas nauja redakcija, nuo 2019 m. balandžio 1 d. asmenų, kurie vairavo neblaivūs, virš 1,51 promilės, veiksmai kvalifikuojami pagal naujojo BK 281-1 straipsnio 1 dalį.

Kelių eismo taisyklių 14 punktas draudžia vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu (Kelių eismo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 1086 redakcija).

Kaltinamajam D. S. Kelių eismo taisyklių reikalavimai, keliami vairuotojams, yra žinomi, tai, kad jam buvo nustatytas neblaivumas, patvirtina, kad jis suvokė, jog yra apsvaigęs, o Kelių eismo taisyklės draudžia tokios būsenos vairuoti transporto priemonę, vis tiek vairavo transporto priemonę, t. y. jo veiksmai buvo tyčiniai.

Kaltinamasis D. S. padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jo baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažįsta ir gailisi padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką. Už administracinius teisės pažeidimus baustas: 2017-01-16 pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 183 straipsnio 1 dalį; 2017-06-12 pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 484 straipsnio 1 dalį (b. l. 75-77). Nėra duomenų, kad jis įrašytas į psichiatrinio gydymo ar priklausomybės ligų įskaitą. Bylos duomenimis kaltinamasis nedirbantis, neteistas.

Į šias nustatytas aplinkybes, kaip tai numato BK 54 straipsnio 1, 2 dalis, atsižvelgiama skiriant bausmę. Už nesunkų nusikaltimą, vadovaujantis BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktu skiriama nuo 50 iki 2000 MGL dydžio bauda. Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis yra pripažinęs savo kaltę, todėl taikytina BK 64-1 straipsnio 1 dalies norma ir skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Teismas, paskirdamas bausmę, nėra saistomas prokuroro prašoma skirti bausme, jos rūšimi ar dydžiu. Bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, bet ir nubausti jį už padarytą nusikaltimą, atimti bei apriboti jam galimybę daryti naujus nusikaltimus, paveikti nusikaltimą padariusį asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnis).

Kaltinamasis, gavęs pranešimą apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko, tačiau prašė baudos mokėjimą išdėstyti dalimis.

Kaltinamojo prašymas jam skiriamą bausmę - baudą sumokėti dalimis, tenkinamas. Analizuojant bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio nuostatas, akcentuotina tai, kad teismas gali nustatyti kitą, ilgesnį nei du mėnesiai, baudos bausmės įvykdymo laikotarpį. Įstatymas imperatyviai nenurodo maksimalaus baudos bausmės įvykdymo laikotarpio, jį gali nustatyti teismas. Pažymėtina, jog sprendžiant dėl baudos bausmės vykdymo laikotarpio pratęsimo, visada būtina vadovautis bausmės paskirtimi ir tikslais, atsižvelgti į tai, kad bausmė turi ne tik bausti, bet ir turėti prevencinį, auklėjamąjį poveikį, kuris, vykdant bausmę savanoriškai, yra neabejotinai efektyvesnis nei šią bausmę vykdant priverstinai. Be to, teisingumas užtikrinamas tik tada, kai bausmė yra įvykdoma. Tačiau bausmė yra valstybės prievartos poveikio priemonė, skiriama už nusikalstamos veikos padarymą, todėl ji neabejotinai turi turėti taip pat ir neigiamą poveikį, nes priešingu atveju gali formuotis nebaudžiamumo pojūtis. Todėl sprendžiant, ar reikia nustatyti ilgesnį baudos bausmės įvykdymo laikotarpį, būtina atsižvelgti į minėtų aplinkybių balansą. Baudos bausmės sumokėjimo laikotarpis gali būti nustatomas ilgesnis tik jeigu nustatoma, jog savanoriškai sumokėti visą asmeniui skirtą baudą per įstatymo nustatytą 2 mėnesių laikotarpį yra neįmanoma. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis šiuo metu nedirba, todėl darytina išvada, kad jo pajamos minimalios, todėl D. S. nustatytinas ilgesnis, t. y. 24 (dvidešimt keturių mėnesių) baudos sumokėjimo terminas (BPK 352 straipsnio 1 dalis, BVK 22 straipsnio 2 dalis).

Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis), viena iš tokių priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, iš jų – teise vairuoti kelių transporto priemones tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padaro nusikalstamą veiką (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnio 1 dalis).

Vertinant, ar byloje yra pagrindas skirti kaltininkui baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones - atsižvelgtina į vairuotojo asmenybę, jo padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir nustatytą girtumo laipsnį bei ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis specialia teise, kadangi baudžiamojo poveikio priemonė turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, taisomai veikti nuteistąjį. Šiuo atveju D. S. ryžosi vairuoti transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai ja, nustatytas sunkus girtumo laipsnis (pirmuoju bandymu buvo nustatytas 3,44, o antruoju 3.39 promilės girtumas), jis vežė kitus keleivius, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo į griovį ir vertėsi, o tai yra labai pavojingas elgesys kitų eismo dalyvių ir savo atžvilgiu, todėl uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones yra visiškai adekvati baudžiamojo poveikio priemonė. D. S. neturi teisės vairuoti ir niekada neturėjo, tačiau, kaip pats nurodęs, kad jis vairuoti automobilį moka iš praktikos, nes važinėja grybauti, uogauti miško keliukais. Jei būtų uždraudžiama naudotis specialia teise tik asmenims, kurie tokią teisę turėjo, tai D. S. galėtų bandyti įgyti teisę vairuoti nežiūrint į jo praeityje neatsakingą ir įžūlų elgesį pažeidžiant kelių eismo taisykles. Todėl, teismo manymu, galima asmeniui uždrausti naudotis specialia teise, nors jis tokios teisės darydamas nusikalstamą veiką ir neturėjo.

Atsižvelgiant į atsakomybės už vairavimą esant neblaiviam sugriežtinimą, D. S. tikslinga ir būtina taikyti uždraudimą naudotis specialia teise. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, kaltinamajam taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones – penkeriems metams.

Svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymo, pažymėtina, jog bylos duomenimis nustatyta, kad D. S. įvykio metu, būdamas neblaivus, vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio savininku (valdytoju) registruotas P. L.. Tai matyti iš byloje esančių VĮ „Regitra“ duomenų (b. l. 66). Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio reglamentavimu. BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodoma, kad daiktai grąžinami teisėtiems savininkams, o jeigu šie nenustatyti, - pereina į valstybės nuosavybę. BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodoma, kad kai turtas priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Automobilio savininkas P. L. nurodęs, kad jis automobilį įsigijęs maždaug prieš metus už 800 Eur, 2019-06-26 „Emprekis“ duomenimis (duomenys apie autotransporto kainas Lietuvoje) automobilio vertė yra 930 Eur (b. l. 67). Teismas, ištyręs įrodymus, nustatė, kad konkrečiu atveju turtas – automobilis, kuris buvo nusikaltimo padarymo priemonė, priklauso P. L. bei teismas laiko, kad teisinga būtų turto – automobilio, kuris grąžintinas teisėtam jo savininkui P. L., nekonfiskuoti, tačiau iš kaltinamojo išieškoti valstybei konfiskuotino turto - automobilio vertę, t. y. 930,00 Eur.

Byloje prašoma priteisti iš D. S. proceso išlaidas: transporto priemonės nuvežimo išlaidas 60,50 Eur, automobilio saugojimo išlaidas nuo 2019-06-25, skaičiuojant po 1,21 Eur už parą iki transporto priemonės grąžinimo savininkui (valdytojui) arba teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Alytaus apskrities VPK pateikė pažymą, kad transporto priemonės nuvežimo išlaidos yra 60,50 Eur, saugojimo išlaidos nuo 2019-06-25, skaičiuojant po 1,21 Eur už parą (b. l. 53). Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 5 punktu proceso išlaidas sudaro daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos. BK 105 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Nagrinėjamoje byloje teismas, atsižvelgdamas į teisinį tokių išlaidų atlyginimo reglamentavimą, į faktiškai patirtas išlaidas, kurios yra nulemtos išskirtinai tik pačio kaltinamojo veiksmų (vairavo automobilį neblaivus, buvo nušalintas nuo vairavimo, automobilis turėjo būti nuvežtas kaip kliūtis saugiam eismui, apsaugant asmens turtą nuo fizinio sugadinimo, taip pat užtikrinant galimo konfiskavimo įvykdymą), nusprendžia transporto priemonės nuvežimo bei saugojimo išlaidas priteisti iš kaltinamojo.

D. S. buvo laikinai sulaikytas 2019-06-25 d. 22:05 val. BPK 140 straipsnio tvarka (b. l. 79), paleistas iš sulaikymo 2019-06-26 d. 14:15 val. (b. l. 95-96), šis laikas (viena para) įskaitytinas į paskirtą bausmę (BK 66 straipsnio 1 dalis).

2019-06-26 tyrėjo M. Z. nutarimais paskirtos kardomosios priemonės: specialiosios teisės sustabdymas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 91-94).

Kaltinamajam išaiškintina teisė reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, kaip tai numato BPK 422 straipsnio 1, 2 dalis.

Vadovaudamasis BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, BK 281-1 straipsnio 1 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. S. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281-1 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 60 MGL (3000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64 (1) straipsnio 1, 2 dalimis skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti, kad D. S. paskirta 40 MGL – 2000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) dydžio bauda.

Į bausmės laiką Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio sąlygomis įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019-06-25 iki 2019-06-26 (vieną parą), ją prilyginant 2 MGL baudos.

Nustatyti D. S. 24 (dvidešimt keturių) mėnesių terminą, nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, savanoriškai sumokėti paskirtą baudą (per šį terminą bauda gali būti mokama ir dalimis). Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos, juridinio asmens kodas 188659752, vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 6801, mokėjimo paskirtį – bauda.

Apie baudos (baudos dalies) sumokėjimą D. S. nedelsiant privalo pateikti rašytinį įrodymą Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmams ( Aušros g. 15, Varėna, 111 kab., teismo raštinė).

Išaiškinti, kad jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį (baudžiamąjį įsakymą) priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą. Teismas baudą gali pakeisti kita bausme BK 47 straipsnyje numatytais atvejais. Bauda kita bausme pakeičiama BPK 362 straipsnyje nustatyta tvarka.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, D. S. taikyti baudžiamojo poveikio priemonę ir penkeriems metams uždrausti jam naudotis teise (teisę įgyti) vairuoti transporto priemones. Teisės vairuoti (teisės įgyti) transporto priemones uždraudimo terminą skaičiuoti nuo 2019-06-26 (nuo nutarimo skirti kardomąją priemonę specialiosios teisės sustabdymą).

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalimi, 6 dalimi, paskirti D. S. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant iš D. S. valstybės naudai konfiskuotino turto – automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią 930 Eur (devynių šimtų trisdešimt Eur) sumą, šį įpareigojimą įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos, juridinio asmens kodas 188659752, vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 6610, mokėjimo paskirtį – konfiskuotino turto vertė.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), saugomą automobilių saugojimo aikštelėje, es. Alytaus r., Užubalių k., Ūdrijos kelias 24, grąžinti savininkui (valdytojui) P. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš D. S. proceso išlaidas: transporto priemonės nuvežimo išlaidas 60,50 Eur, automobilio saugojimo išlaidas nuo 2019-06-25, skaičiuojant po 1,21 Eur už parą iki transporto priemonės grąžinimo savininkui (valdytojui) P. L.. Proceso išlaidos savanoriškai turi būti sumokėtos į Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, juridinio asmens kodas 191008762, atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT887044060007907118 AB SEB banke per vieną mėnesį po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo. Dėl priverstinio proceso išlaidų išieškojimo gali būti išduotas vykdomasis dokumentas.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti D. S. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Išaiškinti D. S., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei D. S. šia teise nepasinaudos, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Išnagrinėjęs bylą teisme ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos:

Sąskaitos Nr. Banko kodas Banko pavadinimas SWIFT kodas LT78 7290 0000 0013 0151 72900 AB „Citadele" bankas INDULT2X LT05 7044 0600 0788 7175 70440 AB SEB bankas CBVILT2X LT32 7180 0000 0014 1038 71800 AB Šiaulių bankas CBSBLT26 LT74 7400 0000 0872 3870 74000 Danske Bank A/S Lietuvos filialas SMPOLT22 LT74 4010 0510 0132 4763 40100 Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas) AGBLLT2X LT12 2140 0300 0268 0220 21400 Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius) NDEALT2X LT24 7300 0101 1239 4300 73000 „Swedbank" AB HABALT22 LT42 7230 0000 0012 0025 72300 UAB Medicinos bankas MDBALT22