Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo R. P. pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas R. P. pateikė teismui pareiškimą, kuriuo prašo iškelti restruktūrizavimo bylą UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nurodo, kad įmonė turėjo sunkumų, tačiau nepaisant jų nenutraukė veiklos, ėmėsi ryžtingų veiksmų, siekiant atstatyti sėkmingai veikiančios įmonės statusą. Įmonė aktyviais ir ryžtingais strateginiais veiksmais nuosekliai gerina savo finansinę padėtį, didina pardavimų apimtis, siekia atsiskaityti su visais kreditoriais, tačiau šiuo metu dar turi finansinių sunkumų. Įmonėje dirba 78 aukštos kvalifikacijos darbuotojai.

UAB „(duomenys neskelbtini)“restruktūrizavimo bylą atsisakytina iškelti.

Motyvuojamoji dalis

ĮRĮ 7 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad įmonės restruktūrizavimo byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad įmonė atitinka šio įstatymo 4 straipsnyje išdėstytas sąlygas ir nebuvo pažeisti šio įstatymo 5 straipsnio reikalavimai. ĮBĮ 7 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad teismas priima nutartį atsisakyti kelti įmonės restruktūrizavimo bylą, jeigu: 1) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė neatitinka bent vienos iš šio įstatymo 4 straipsnyje išdėstytų sąlygų; 2) buvo pažeisti šio įstatymo 5 straipsnyje ir 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyti reikalavimai; 3) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė yra nemoki ir, jeigu yra kitų Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme nurodytų bankroto bylos iškėlimo sąlygų, teismui turi būti pateiktas pareiškimas dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka.

Teismas pažymi, kad įstatymų leidėjo numatytas įmonių restruktūrizavimo procesas nėra savitikslis. ĮRĮ 1 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas šio įstatymo tikslas siejamas su priemonėmis ir būdais išvengti bankroto tik tokioms įmonėms, kurių finansiniai sunkumai nėra įsisenėję, sąlygoti laikino pobūdžio priežasčių, todėl galėtų būti pašalinti restruktūrizavimo procese taikomomis priemonėmis. Teismų praktikoje pažymima, kad restruktūrizavimu siekiama išsaugoti įmonę ne kaip formalų ūkinį vienetą, o kaip tokį, kuris plėtoja ar gali plėtoti atitinkamą veiklą. Todėl sprendžiant, ar yra pagrindas iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą būtina įvertinti, ar restruktūrizavimo plano metmenyse nurodytos priemonės yra realios, galinčios per įstatyme apibrėžtą restruktūrizavimo proceso laikotarpį atkurti įmonės mokumą, normalią veiklą, sumažinti įsiskolinimus ir išsaugoti įmonės konkurencingumą. Be to, restruktūrizavimo bylose svarbu nustatyti, ar įmonės finansiniai sunkumai yra nuolatinio ar laikino pobūdžio. Restruktūrizavimo proceso taikymas tokioms įmonėms, kurių finansiniai sunkumai yra nuolatinio pobūdžio, neatitiktų ĮRĮ paskirties ir tikslo. Nustačius, kad įmonės finansiniai sunkumai yra nebe laikino pobūdžio, konstatuotina, jog nėra būtinos materialiosios sąlygos restruktūrizuoti tokią įmonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2009; nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2010; nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2010; nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2009).

Pagal 2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Įmonės nemokumas gali būti nustatytas išanalizavus jos ūkinės finansinės veiklos rezultatus, kurie atsispindi finansinės atskaitomybės ir kituose dokumentuose (įmonės balanse, pelno (nuostolių) ataskaitoje, kapitalo pokyčių ataskaitoje, pinigų srautų ataskaitoje bei aiškinamajame rašte ir kituose įmonės finansinės veiklos rezultatus atspindinčiuose dokumentuose), turinčiuose reikšmės įvertinant realią įmonės finansinę būklę. Teismų praktikoje ne kartą buvo konstatuota, kad sprendžiant įmonės nemokumo klausimą, teisinę reikšmę turi ne balanse įrašyta, bet reali turto vertė, ir ne visos įmonės skolos, o tik pradelstos skolos, t. y. tokios, kurių mokėjimo terminai suėję (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugsėjo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1273/2010, 2013 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2599/2013).

Teismas, įvertinęs byloje pateiktus dokumentus sprendžia, kad nėra pagrindo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kelti restruktūrizavimo bylą.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindinė veiklos sritis – įvairių įstrižainių televizorių gamyba (surinkimas), elektroninės įrangos remontas. Bendrovė juridinių asmenų registre įregistruota 2004 metais. Teikdamas prašymą dėl įmonės restruktūrizavimo, įmonės direktorius pateikė 2018 m. kovo 31 d. balansą bei 2018 m. kovo 31 d. pelno nuostolių ataskaitą (šie finansinės atskaitomybės dokumentai JAR nėra pateikti). Iš įmonės balanso duomenų matyti, kad įmonės deklaruoto turto apimtis yra 772 536,24 Eur dydžio, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro net 942 674,48 Eur, iš jų per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 747 233,79 Eur sumą. Įmonės direktorius pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių sąrašą, iš kurio matyti, kad įmonės pradelsti įsipareigojimai sudaro 640 320,86 Eur sumą. Iš pateiktų įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų matyti, kad įmonės veikla 2017 metais buvo nuostolinga, t. y. nuostolis sudarė 66 839,91 Eur. Iš Juridinių asmenų registro duomenų matyti, kad įmonės vardu nėra registruoto jokio nekilnojamojo turto. VĮ Regitra duomenimis, įmonės vardu nėra registruotų transporto priemonių (įmonė turėjo transporto priemonę MERCEDES BENZ (vin (duomenys neskelbtini)) Registracijos statusas (būsena) – Išregistruota). Pareiškime įmonės vadovas nurodė, kad įmonėje dirba 78 aukštos kvalifikacijos darbuotojai, tačiau iš SODROS duomenų matyti, kad įmonėje (2018-05-14) dienai dirba 67 darbuotojai (11 darbuotojų mažiau nei nurodo įmonės vadovas). Įmonės turtui 2011-07-27 1 994 050 Eur (6 885 057 Lt) sumai taikytas areštas (Turto arešto aktas (duomenys neskelbtini)). Pareiškime nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimas Muitinės departamentui prie FM sudaro 280 112,69 Eur. Įmonės vadovas pažymėjo, kad 2018-02-28 UAB „(duomenys neskelbtini)“ su Muitinės departamentu prie FM pasirašė mokestinės paskolos sutartį Nr. B-230, kuria susitarė dėl paskirtos baudos mokėjimo grafiko, t. y. mokėti 3 metus po 8 230 Eur/mėn., tačiau teismui nėra pateiktas joks nurodytą aplinkybę patvirtinantis įrodymas, iš kurio būtų aiškiai matyti šalių valia, šio susitarimo sudarymo aplinkybės bei priežastys.

Teismo vertinimu aplinkybės apie nuostolingą įmonės veiklą, mažėjantį darbuotojų skaičių, įmonės turto pobūdį (įmonė neturi piniginių lėšų ir kito registruoto turto, didžiąją dalį turto sudaro atsargos, pirkėjų skolos ir kitos gautinos sumos, tačiau tokio pobūdžio turto vertė, nurodyta balanse, kvestionuotina), teismui leidžia pagrįstai abejoti įmonės restruktūrizacijos galimybe. Įvertinus įmonės turimo turto ir pradelstų įsipareigojimų apimtis darytina išvada, kad įmonės įsipareigojimai viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės ir tai atitinka įmonės nemokumo sąvoką (ĮBĮ 2str. 8 p.). Teismo vertinimu, iš įmonės kreditorinių reikalavimų sumos net ir išminusavus Muitinės departamento prie FM kreditorinio reikalavimo sumą (dėl kurio išdėstymo, ieškovo teigimu, yra susitarta), matyti, kad įmonė iš esmės atitinka nemokumo sąvoką.

Be to, teismas įvertinimo įmonės vadovo pateiktus metmenis ir nustatė, kad spręsti, ar realiai galės būti įvykdytas metmenyse nurodytas restruktūrizavimo planas, negalima, kadangi nėra akivaizdžių įrodymų, kaip galės būti pagerinta įmonės finansinė padėtis ir padengti pusę įmonės turimo turto vertės viršijantys įsipareigojimai kreditoriams. Teismas pripažįsta, kad restruktūrizavimo plano metmenyse nurodytos priemonės nėra pakankamos siekiant pagrįsti restruktūrizavimo proceso realumą, kadangi jų įgyvendinimas grindžiamas išimtinai tik prielaidomis, nesant jokių įrodymų apie tai, kad toks planas realiai bus įgyvendintas. Tuo pačiu nurodytos aplinkybės neleidžia teismui spręsti, kad atsakovė yra laikinų finansinių sunkumų turinti įmonė ir, kad jos patiriamų finansinių sunkumų pobūdis leidžia juos išspręsti restruktūrizavimo plano metmenyse numatytomis priemonėmis.

Įvertinus visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi finansinių sunkumų, įmonės pradelsti įsipareigojimai kreditoriams viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertę, o tai atitinka Įmonių bankroto įstatyme įtvirtintą įmonės nemokumo sąvoką, todėl restruktūrizavimo procesas negali būti pradėtas, nes atsakovė neatitinka Įmonių restruktūrizavimo 4 straipsnio 1 punkte nustatytos sąlygos.

Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasis ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalimi, 6 dalimi, 4 straipsniu, 1 straipsnio 2 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti kelti restruktūrizavimo bylą UAB „(duomenys neskelbtini)“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)).

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 17 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Kaunas) turto atžvilgiu ir atnaujinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto realizavimą ir (ar) išieškojimą.

Nutarties kopiją šalims, Audito, apskritos, turto vertinimo ir nemokumo tarnybai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui, Antstolių rūmams.

Įsiteisėjusios nutarties kopiją išsiųsti Centrinės hipotekos įstaigai.

Nutartis per 7 kalendorines dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.