- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-11-06
- Bylos Nr.
- 1-326-564/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-00379-2017-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Audronė Šiupšinskaitė
- Kaltinamasis
- R. S.
- Ieškovas
- V. K.
- Nukentėjusysis
- A. K.
- Civilinis ieškovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus
- Advokatai
- Vytautas Jazbutis
Žemesnės instancijos teismas
kaltinamajam R. S. ir jo gynėjui advokatui Vytautui Jazbučiui,
civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus atstovei V. Š.,
Žemesnės instancijos teismas
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. S., a.k (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, gyv. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas darbo biržoje, teistas :
1) 2011-09-15 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 284 str. 1 d. 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojat atlyginti dalį, t.y. 2000 Lt, nusikaltimu padarytos turtinės žalos ir per 4 (keturis) mėn. nuo nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos neatlygintinai išdirbti 50 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;
2) 2012-03-28 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal BK 140 str.1 d. 35 (trisdešimt penkioms) paroms arešto, pagal BK 135 str. 1 d. 2 (dvejiems) metams laisvės atėmimo. BK 63 str.1 d., 4 d., 9 d., 65 str. pagrindu bausmes subendrinus su 2011-09-15 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta laisvės apribojimo bausme, galutinė subendrinta bausmė paskirta 2 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo;
3) 2012-07-10 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal BK 284 str.1d. 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme. BK 63 str.1 d., 4 d., 9 d. pagrindu bausmė subendrinta su 2012-03-28 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu skirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 3 (treji) metai 3 (trys) mėnesiai laisvės atėmimo, 2012-11-30 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pakeista bausmė - paskirta 3 (treji) metai laisvės atėmimo:
4) 2017-05-18 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal BK 260 str. 1 d. laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams. 2017 m. spalio 26 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 18 d. nuosprendis pakeistas ir R. S. paskirta 3 (trejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė; teistumai neišnykę, bausmės neatlikęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau BK ) 138 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1d.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamasis R. S. dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sužalojo žmogų ir pažeidė viešąją tvarką, o būtent: 2016 m. gruodžio 30 d. apie 01:30 val. viešoje vietoje – UAB „Dostalita“ naktiniame bare, esančiame Gedimino g. Nr. 34, Marijampolės m., iš chuliganiškų paskatų, dėl menkavertės bendromis moralės normomis nepateisinamos priežasties, demonstruodamas nepagarbą nukentėjusiesiems, aplinkiniams ir aplinkai, ignoruodamas žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, elgdamasis ypatingai įžūliai, kilus konfliktui, tyčia sudavė V. K. alaus buteliu vieną smūgį į galvos sritį ir vieną smūgį ranka į veido sritį, tuo padarydamas nukentėjusiajam V. K. muštinę žaizdą ir kraujosruvą veide, apatinio žandikaulio abipusį lūžimą 32,33 dantų srityje ir dešinėje pusėje kaklelio srityje, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu, bet to, tyčia iš chuliganiškų paskatų, toje pačioje vietoje ir tuo pačiu metu sudavė nenustatytą smūgių kiekį, bet nemažiau kaip du smūgius nukentėjusiajam A. K., bandančiam išskirti konfliktuojančius R. S. ir V. K., į įvairias kūno vietas, tokiais įžūliais tyčiniais veiksmai sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei iš chuliganiškų paskatų nesunkiai sužalojo nukentėjusiojo V. K. sveikatą.
Kaltinamasis R. S. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2016 m. gruodžio 30 dieną, apie pusę dviejų nakties, būdamas blaivus, atvyko į naktinį barą, Marijampolės mieste, norėdamas nusipirkti alkoholio. Bare sėdėjo vyrukų kompanija. Jiems pasakė, ko šie žiūri. Priėjo prie baro, užsisakė alaus ir padavus alų vėl atsisuko link jų, sakydamas ko žiūri, gal nuo moterų pabėgę. Vyrai kažką atsakė. Jis pasiūlė eiti į lauką išsiaiškinti. V. K. atsistojo nuo kėdės, ėjo link jo. Sudavė V. K. buteliu į veidą. Šis susimėtė, taip pat pasiėmė butelį. Su V. K. susimušė- trenkė jam į veidą ne vieną kartą. Juos norėjo išskirti V. K. draugas. Nekontroliuodamas savęs, manydamas, jog ir šis jį puola, sudavė jam rankomis į veidą, į šonus. Kodėl taip pasielgė, negali paaiškinti, buvo sunki savaitė ir tą vakarą viskas „pratrūko“. Įvykio metu buvo apsirengęs tamsia striuke ir kelnėmis, o vaikinas, prie kurio prikibo, buvo su megztiniu. Bare buvo gal penki žmonės, taip pat buvo padavėja, apsaugos darbuotojas. Nukentėjusiojo V. K. civilinį ieškinį tiek dėl turtinės, tiek dėl 10000 eurų neturtinės žalos atlyginimo pripažįsta visiškai. Jam pačiam buvo lūžęs žandikaulis ir žino kokios pasekmės, negali valgyti. Ligonių kasos ir VSDFV Marijampolės skyriaus ieškinius pripažįsta visiškai. Žalos neatlyginęs, nes šiuo metu yra įkalinimo įstaigoje.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 ir 291 straipsnių tvarka ištirtais įrodymais- nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais ikiteisminio tyrimo metu, rašytine bylos medžiaga.
Nukentėjusysis-civilinis ieškovas V. K. ikiteisminio tyrimo metu parodęs, kad 2016-12-30 apie 1 val. su draugais A. B., A. K. bei R. N. buvo bare, esančiame Gedimino g. 34, Marijampolė, sėdėjo prie stalo ir gėrė alkoholį. Apie 1.30 val. į barą atėjo jaunuolis, kuris pradėjo prie jų kabinėtis, kalbėjo nesąmones, provokavo konfliktą. Jis atsistojo nuo sofos, ketindamas su šiuo vaikinu pakabėti, ir iš karto pajuto smūgį alaus buteliu į veido kairę pusę. Tuomet ir jis pasiėmė į ranką alaus butelį ir vaikinui pasakė, kad šis padėtų butelį. Vaikinas padėjo butelį ir jie tarpusavyje susikibo, stumdėsi. Susistumdymo metu jam buvo suduoti keli smūgiai, tačiau tikslaus smūgių kiekio negali pasakyti, nes stengėsi kuo greičiau atsitraukti. Tuomet vaikinas puolė juos bandžiusį išskirti A. K.. Jis bandė atsisėsti atgal į savo vietą ir pajuto labai stiprų smūgį į kairę veido pusę. Kas vyko toliau- neatsimena. Asmenį, su kuriuo vyko konfliktas, matė pirmą kartą, jo nepažįsta. Šis asmuo apie 30 m. amžiaus, juodų plaukų, tamsaus gymio, galėtų jį atpažinti ( 1 t., b. l. 16–19). Teisiamojo posėdžio metu civilinį ieškinį prašė tenkiti.
Nukentėjusysis A. K. ikiteisminio tyrimo metu parodęs, kad 2016 m. gruodžio mėnesio pabaigoje su draugais V., A., R. ir P. buvo naktiniam bare, esančiame Gedimino gatvėje, Marijampolės m. Apie 00.30 val. į barą įėjo neaukšto ūgio, tamsių veido bruožų vyriškis, kuris atsistojo prie baro. Šio vyriškio jis nepažinojo. Stovėdamas prie baro vyriškis klausė ko jie čia žiūri, prasidėjo aštrus žodinis konfliktas. Jis sėdėjo nugara į barą ir tik pamatė, kad V. K. pakilo nuo kėdės ir ėjo link baro, o vyriškis ėjo link V. K.. Jis bandė V. K. pasodinti atgal, tačiau nepavyko, ir prasidėjo stumdymasis tarp V. K. ir to vyriškio. Ar stumdymosi metu buvo suduoti smūgiai, jis nepastebėjo. Matė, kad rankose tiek V. K., tiek vyriškis turėjo po butelį alaus. Kai bandė juos skirti, vyriškis sudavė jam kelis smūgius į galvos sritį. Apsaugos darbuotojas stovėjo už jo ir nesikišo į muštynes, nebandė jų numalšinti. Muštynės baigėsi savaime. Vyriškis išėjo, o V. K. pradėjo kraujuoti iš burnos, buvo kruvina ir prie smilkinio. Dėl suduotų smūgių jis pretenzijų niekam neturi, į medikus nesikreipė, civilinio ieškinio byloje nereiškia ( 1 t., b.l. 47-48, 145).
Liudytojas A. B. ikiteisminio tyrimo metu parodęs, kad 2016 m. gruodžio 30 d. po vidurnakčio su draugais A., P., R. ir V. atvyko į naktinį barą, esantį Gedimino g., Marijampolėje. Prisėdę bare prie stalo užsisakė gėrimų. Po kažkiek laiko į barą atėjo apie 175 cm ūgio, trumpų juodų plaukų, apie 30 m. jaunuolis. Iš pradžių jis įėjo ir iš karto iš baro išėjo. Po keleto minučių šis jaunuolis vėl sugrįžo į barą ir jų kompanijos paklausė, ko jie čia žiūri. Atsakius, ar negalima žiūrėti, kilo žodinis konfliktas. V. K. pakilo nuo stalo ir ėjo link jaunuolio, kuris tuo metu pagriebė butelį alaus nuo kito stalo ir sudavė vieną smūgį V. K. į smilkinio sritį, taip pat keletą smūgių į galvos sritį. Jiems besistumdant, A. K. bandė juos išskirti, tačiau jaunuolis ir jam sudavė keletą smūgių į įvairias kūno vietas. Apsaugos darbuotojas visą laiką stovėjo šalia ir nereagavo į konfliktą. Po A. K. suduotų smūgių, V. K. bandė sugrįžti į savo vietą prie stalo ir tuo metu prie jo dar kartą priėjo jaunuolis bei sudavė kumščiu vieną smūgį į veido sritį. Po to jaunuolis priėjo prie P. Ž., kuriam davė ranką lyg norėdamas pasisveikinti, tačiau šis jam rankos nedavė. Tuomet jaunuolis sudavė vieną kartą delnu jam per veidą, po to tiesė ranką jam, taip pat R. N., o vėliau iš baro pasišalino. Paskui jį išėjo ir apsaugos darbuotojas. Jie iškvietė policiją ir greitąją pagalbą, kadangi V. K. kraujavo iš burnos ir buvo panašu, kad jam sulaužė žandikaulį. ( 1 t., b.l.57-58).
Liudytojas P. Ž. ikiteisminio tyrimo metu parodęs, kad 2016 m. gruodžio mėnesį jis su keturiais draugais buvo naktiniame bare, esančiame Gedimino g., Marijampolėje. Po vidurnakčio į barą atėjo nepažįstamas apie 30 metų amžiaus, tamsių plaukų vyriškis, kuris pradėjo rėkauti ant jų, ko čia jie žiūri, keikėsi. Matėsi, jog jis nori sukelti konfliktą. Po žodinio konflikto jis kažkur išėjo, bet greitai sugrįžo. Grįžęs iš karto ėjo link jų stalo, rankoje turėjo alaus butelį. Priėjęs sudavė keletą kartų, tačiau tiksliai negali pasakyti kiek, buteliu V. K. į veido sritį. A. K. stojo ginti V. K., tačiau tas vyriškis ir jam sudavė keletą smūgių į galvos sritį. Po to vyriškis priėjo prie jų stalo, norėjo paspausti ranką, tačiau jis pasakė, jog neturi už ką spausti ranką. Todėl vyriškis ir jam sudavė per veidą, tačiau jokių pretenzijų dėl to jam neturi. Po to vyriškis priėjo prie apsaugos darbuotojo ir jie kartu išėjo į lauką. V. K. pradėjo sakyti, kad jam išmušė dantį, išsižiojo, o ten viskas buvo „trūkę“, todėl jie iškvietė medikus, kurie V. K. išsivežė ( 1 t., b.l.43-44).
Liudytojas R. N. ikiteisminio tyrimo metu parodęs, kad 2016 m. gruodžio 30 d. apie 1 val. su draugais A. B., P. Ž., A. K. bei V. K. buvo naktiniame bare, esančiame Gedimino g., Marijampolėje, sėdėjo prie stalo ir gėrė. Maždaug po valandos laiko į barą atėjo nepažįstamas vyriškis, kuris kažką prie baro pirko ir pasisukęs į juos paklausė "ko čia žiūrit". Kažkuriam iš jų atsakius ar negali žiūrėti, kilo žodinis konfliktas. Po žodinio konflikto, kiek atsimena, vyriškis išėjo iš baro ir tuoj pat grįžo. Grįžus vyriškiui visko nespėjo sužiūrėti, tik pamatė, kad V. K. pradėjo stumdytis su šiuo vyriškiu. Kuris sudavė pirmą smūgį nematė. A. K. bandė juos išskirti. Ar bandydamas juos išskirti jis irgi susimušė- nežino, nes nematė. Nematė, kad kuris iš jų būtų švaistęsi buteliais. Po to V. K. pasakė, kad jam labai skauda žandikaulį, taip pat buvo matyti, kad prakirstas antakis. V. K. kažką pasakė, kad jam pataikė buteliu ( 1 t., b.l. 51-52).
Liudytojas E. P. ikiteisminio tyrimo metu parodęs, dirbant apsaugos darbuotoju UAB "Dostalita" naktiniame bare, esančiame adresu Gedimino g. 32, Marijampolė, 2016-12-30, apie 00.30 val., į barą atėjo 5 neblaivūs vyrai, užsisakė gėrimų, kuriuos sėdėdami prie stalo gėrė. Po to į barą atėjo vienas vaikinas, apie 25 m., tamsių plaukų, tamsaus gymio, juoda striuke bei mėlynais džinsais. Vyrai sėdėdami prie stalo kažką pasakė atėjusiam vaikinui, ką tiksliai pasakė neatsimena. Vaikinas jiems irgi kažką atsakė. Prasidėjo konfliktas. Vienas iš 5 vaikinų atsistojo ir ėjo link jaunuolio norėdamas jam suduoti. Tada jis šiam vaikinui pasakė nekonfliktuoti ir atsisėsti, tačiau jis neklausė. Jį bandė sulaikyti draugai, tačiau jis draugą nustūmė ir ėjo link to vaikino. Kuris iš vyriškių sudavė pirmą smūgį, jis neatsimena. Tada tas vaikinas, kuris atėjo vienas, sudavė kelis smūgius atsistojusiam vaikinui, o vėliau sudavė dar kelis smūgius jo draugui. Visas konfliktas truko apie minutę laiko. Nurimus konfliktui vaikinas, kuris atėjo vienas, iš baro išėjo, o 5 vyriškiai išsikvietė pareigūnus ir pradėjo kaltintinti jį dėl kilusių muštynių ( 1 t., b.l. 54-55).
Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, jog 2016-12-30 atliktos pažiūros metu bare, esančiame Gedimino g. 34, Marijampolė, nusikalstamos veikos pėdsakų neužfiksuota. Baro viduje, yra staliukai su kėdėmis, sofa ( 1 t., b. l. 9–13).
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole nurodyta, kad nukentėjusysis V. K. iš jam pateiktų 5 asmenų fotonuotraukų, atpažįsta iš veido bruožų asmenį, užfiksuotą fotonuotraukoje Nr. 1 (tai kaltinamojo R. S. nuotrauka) ( 1 t., b. l. 32–36).
Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, jog liudytojas E. P. Marijampolės apskrities VPK kriminalinės policijos skyriaus tyrėjui A. A. pateikė CD diską su parduotuvės, esančios Gedimino g.34, Marijampolė, patalpų vaizdo įrašu (1 t., b. l. 59–60).
Apžiūros protokole pateikti liudytojo E. P. pateikto CD disko su vaizdo kamerų įrašu peržiūros duomenys. Vaizdo įraše fiksuojamas 2016-12-30 01:25:50 val. UAB „Dostalita“ baro, esančio Marijampolėje, Gedimino g. 34, vidaus vaizdas. Vaizdo kamera fiksuoja baro viduje esančius staliukus, baro patalpą, įėjimo į barą duris. Vaizdo įrašo pradžia 01:25:50 val. Vaizdo įraše matosi 5 vyrai, sėdintys prie staliuko bei už baro stovinti moteris. Šalia baro stovi vienas vyras, apsirengęs juodos spalvos striuke, mėlynomis kelnėmis. Vaikinas yra tamsių plaukų. Šalia vaikino stovi kitas vyras, apsirengęs mėlynos spalvos drabužiais, plikas. Prie stalo sėdintis vyras, atsisukęs veidu į kamerą, yra apsirengęs dryžuotą megztinį bei tamsios spalvos kelnes. Jam iš kairės sėdi vyras, apsirengęs marškinėlius trumpomis rankovėmis. Taip pat matyti už staliuko sėdintis vyras, apsirengęs tamsios spalvos megztinį bei mėlynas džinsines kelnes. 01:25:51 val. vyras, kuris sėdėjo už staliuko priešais barą, žiūrint nuo baro kairėje sofos pusėje, atsistoja ir eina link jaunuolio, stovinčio prie baro. Vyriškis, sėdintis veidu į filmavimo kamerą, apsirengęs dryžuotu megztiniu, bando jį laikyti, šalia jaunuolio stovėjęs plikas vyriškis bando atsistoti tarp jaunuolio ir link jo einančio vyriškio. 01:25:56 val. vyriškio, ėjusio link vieno stovėjusio jaunuolio, vaizdo įrašę nesimato. Matosi, kaip jaunuolis, kuris stovėjo vienas prie baro, kažką paima nuo staliuko ir suduoda. Kam jaunuolis sudavė, vaizdo įrašę nematyti. 01:26:00 val. vyriškis, kuris ėjo link jaunuolio, nustumia dryžuotu megztiniu apsirengusį vyriškį ir vėl eina link jaunuolio, kuris stovėjo vienas. Kiti vyrai sėdi už staliuko. Už baro stovėjusi moteris išbėga į kitą patalpą. Matosi, kad jaunuolis, kuris stovėjo vienas, rankose laiko butelį. 01:26:02 val. vyriškis, kuris nustūmė kitą vyrą, paima nuo stalo butelį ir eina link jaunuolio, kuris stovėjo prie baro. 01:26:07 val. jaunuolis padeda ant baro rankose laikytą butelį, vyras taip pat padeda butelį ant žemės. 01:26:10 val. jaunuolis kaire ranka suduoda vyriškiui į galvos sritį ir jie susikibę grumiasi. 01:26:13 val. prie jų prieina vyras, apsirengęs dryžuotu megztiniu, bei bando juos nuraminti. 01:26:25 val. vyras, kuris grumiasi su jaunuoliu, yra nusisukęs nugarą į jį, jaunuolis toliau suduoda smūgius vyriškiui į galvos sritį. 01:26:17 val. jaunuolis puola vyriškį, apsirengusį dryžuotu megztiniu, kuris bandė juos išskirti. Jaunuolis suduoda vyriškiui su dryžuotu megztiniu smūgius į galvos sritį, vyras bando užsidengti galvą, yra pasilenkęs ir rankomis užsidengęs galvą. Tuo metu kito vyro, kuris iš pradžių grūmėsi su jaunuoliu, vaizdo įraše nematyti. 01:26:23 val. jaunuolis, baigęs muštis dryžuotu megztiniu apsirengusį vyrą, paima kėdę, ja užsimoja ir padeda atgal. 01:26:28 val. jaunuolis vėl puola vyrą, apsirengusį dryžuotu megztiniu ir suduoda jam smūgius į galvos sritį. 01:26:30 val. vyras, kuris pačioje pradžioje grūmėsi su jaunuoliu, eina atsisėsti ant sofos už staliuko, o jaunuolis, su kuriuo jis grūmėsi, pribėgęs suduoda smūgį kaire ranka šiam vyriškiui į kairę veido pusę. Vyriškis po smūgio parkrenta ant sofos. Po to jaunuolis atsistoja prie baro ir šnekasi su pliku vyriškiu, stovinčiu už baro. 01:26:48 val. jaunuolis šnekasi su vyrais, su kuriais buvo kilęs konfliktas. 01:26:50 val. jaunuolis pakelia konflikto metu nugriuvusią kėdę ir atėjęs prie staliuko šnekasi su vyrais, su kuriais buvo kilęs konfliktas. 01:26:58 vaizdo įrašo pabaiga ( 1 t., b.l. 61–74, 169).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Marijampolės poskyrio specialisto išvadoje Nr. G 57/2017(09), nurodoma, kad V. K. klinikiniais duomenimis konstatuota muštinė žaizda ir kraujosruva veide, apatinio žandikaulio abipusis lūžimas 32, 33 dantų srityje ir dešinėje pusėje kaklelio srityje. V. K. konstatuoti kūno sužalojimai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl apatinio žandikaulio lūžimo jo sveikata sutrikdyta ilgiau nei dešimt dienų laikotarpiui. Konstatuoti kūno sužalojimai buvo padaryti kietu buku ar bukabriauniu daiktu, kūno sužalojimai galėjo būti padaryti vienu poveikiu. Konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti 2016-12-30 ( 1 t., b. l. 23–24).
Tikrinimo alkotesteriu duomenyse nurodyta, jog 2016-12-30 02.06 val. V. K. tikrinimo rezultatas- 1,84 prom. (1 t., b. l. 25).
Teismas, aptartų įrodymų pagrindu sprendžia, kad kaltinamojo kaltė įrodyta visiškai. Jo paties parodymais, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, daiktų apžiūros protokolo duomenimis nustatyta, kad jis tyčia sudavė buteliu ir rankomis nukentėjusiajam V. K. smūgius į veido sritį, nuo jo suduotų smūgių nukentėjusiajam V. K. buvo padarytas kūno sužalojimas, kurį teismo medicinos specialistas įvertino nesunkiu sveikatos sutrikdymu, taip pat rankomis sudavė smūgius A. K., bandžiusiam išskirti R. S. ir V. K..
Teismas sprendžia, kad neabejotinai nustatyta, jog nukentėjusiajam V. K. nesunkus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas iš chuliganiškų paskatų.
Chuliganiškos paskatos konstatuojamos įvertinus, kad veika padaryta dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį – šioms paskatoms būdinga tai, kad veika yra be priežasties, akivaizdžiai neadekvati. Tik tais atvejais, kai kaltininko viešojoje vietoje padarytą smurtinę veiką pirmiausia nulėmė paskatos, kilusios dėl kaltininko ir nukentėjusiojo asmeninių santykių, t. y., kai nusikalstamus veiksmus lemia konkrečios, juos paaiškinančios priežastys, chuliganiškų paskatų kvalifikuojanti aplinkybė paprastai neinkriminuojama. Šioje byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad konfliktas tarp kaltinamojo R. S. ir nukentėjusiojo V. K. įvyko viešoje vietoje. Tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusysis pažįstami nebuvo, jų nesiejo jokie asmeniniai ar panašaus pobūdžio santykiai. Iš pateis kaltinamojo parodymų, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymų seka, kad žodinį konfliktą išprovokavo be jokios priežasties pats kaltinamasis, išsakydamas konfliktą provokuojančius žodžius nukentėjusiojo ir kartu su juo buvusių liudytojų atžvilgiu. Trumpas žodinis konfliktas šios bylos kontekste tapo mažareikšme dingstimi, kuria pasinaudodamas, pasitelkdamas visiškai neadekvatų reagavimo būdą, kaltinamasis R. S. sugrįžo prie nukentėjusiojo, pirmasis pradėjo fizinio smurto veiksmus, sudavė smūgį rankoje turėtu buteliu, sudavė smūgį ranka nukentėjusiajam V. K., po to, kai nukentėjusysis V. K. bandė konfliktą nuraminti, t. y. smurtavo dominuojant chuliganiškoms paskatoms. Šie veiksmai atlikti viešoje vietoje dėl menkavertės priežasties, esant bare ir matant konfliktą kitiems bare buvusiems lankytojams, demonstruojant niekinamą požiūrį į aplinkinius. Kaltinamojo elgesys rodo elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimą, kas leidžia daryti išvadą, jog kaltinamojo R. S. paskatos buvo chuliganiškos. Kaltinamasis R. S. įžūlų fizinį smurtą, panaudojo viešoje vietoje- viešojo maitinimo įstaigoje, jos darbo laiku, kur ne tik kad jau buvo kiti asmenys, bet ir bet kuriuo metu jų galėjo dar užeiti. Šis smurtas buvo pavartotas nesant jokios būtinybės fizinį smurtą naudoti. Viešoji tvarka - tai moralės ir pagarbos vieni kitiems principais pagrįstos bendrosios viešo elgesio taisyklės, egzistuojančios visuomenėje. Šių taisyklių laikymasis apima normalią gyvenimo eigą, bendravimą, teisėtus kylančių konfliktų sprendimo būdus, susilaikymą nuo smurto įgyvendinant savo interesus. Iš parodymų, daiktų apžiūros ( vaizdo įrašo peržiūros) duomenų seka, kad buvo sukeltas didelis sąmyšis, buvo buvo kviečiama greitoji medicinos pagalba ir policija, buvo sutrikdyta baro veikla, sutrikdyta kavinės darbuotojų ir lankytojų, kaip visuomenės narių, normali gyvenimo eiga- teisė dirbti, gyventi, leisti laisvalaikį saugioje aplinkoje-buvo pažeista viešoji tvarka, sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Esant šioms aplinkybėms kaltinamojo R. S. veiksmai atitinka kvalifikavimą pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir BK 284 straipsnį..
Kauno teritorinės ligonių kasos 173,02 Eur civilinis ieškinys (1 t., b. l. 81–83) dėl nukentėjusiojo V. K. gydymo pagrįstas ir įrodytas, kaltinamasis ieškinį pripažįsta. Teismas aptartais įrodymais ir motyvais sprendė, kad kaltinamojo kaltė tyčia sutrikdžius nukentėjusiojo sveikatą įrodyta visiškai, dėl šių jo kaltų veiksmų buvo teikiamos gydymo paslaugos ir padaryta turtinė žala Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui apmokant nukentėjusiojo V. K. gydymo išlaidas. Civilinis ieškinys tenkinamas, priteisiant šią sumą iš kaltinamojo R. S. ( Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 109 str., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.283 str. 1 d. , 6.280 str.).
Civilinis ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyrius prašo priteisti iš kaltinamojo R. S. 1196,35,37 Eur padarytos turtinės žalos už išmokėtą V. K. ligos pašalpą atlyginimui (1 t., b. l. 182–190). Ieškinyje nurodoma, jog dėl patirtų sužalojimų V. K. buvo laikinai nedarbingas, už laikino nedarbingumo laikotarpį nuo 2016-12-30 iki 2017-04-12 buvo paskirta ir išmokėta 1196,35 Eur ligos pašalpa. Tokio dydžio žala buvo padaryta Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, todėl Valstybinio socialinio draudimo fondo Marijampolės skyrius CK 6.280 str. 1d., 6.290 str. 3d. pagrindu įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į nukentėjusiajam žalą padariusį asmenį. Teismas aptartais įrodymais ir motyvais sprendė, kad kaltinamojo kaltė tyčia sutrikdžius nukentėjusiojo sveikatą įrodyta visiškai, dėl šių jo kaltų veiksmų buvo padaryta turtinė žala Valstybinio socialinio draudimo fondui išmokant nukentėjusiajam V. K. ligos pašalpą. Ieškinys įrodytas ir pagrįstas, tenkintinas visiškai, ieškinyje nurodytą pinigų sumą priteisiant iš kaltinamojo R. S. (BPK 109 str., CK 6.280 str., 6.283 str. 1d.)
Nukentėjusysis-civilinis ieškovas V. K. patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš kaltinamojo 3026,99 Eur turtinei žalai dėl gydymosi išlaidų ir negautų pajamų atlyginti bei 10 000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Taip pat prašo priteisti 1500 eurų turėtų išlaidų atstovo pagalbai apmokėti. ( 1 t., 26–30, 2 t., b. l. 55–68).
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Taigi asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. K. prašo priteisti 1762,99 Eur negautų pajamų bei 1264 Eur turtinei žalai dėl dantų gydymo išlaidų atlyginti. Kaltinamasis ieškinį pripažino visiškai. Civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį. Civilinė atsakomybė taikoma už jau patirtą žalą, gali būti taikoma taip pat už būsimą žalą vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 3 dalimi. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Šioje byloje nustatyta, kad nukentėjusysis V. K. dėl kaltinamojo padarytų sužalojimų nuo 2016-12-30 iki 2017-04-30 buvo laikinai nedarbingas, jam buvo mokama tik ligos pašalpa, todėl jis prarado dalį su darbo santykiais susijusių pajamų, kurias būtų gavęs, jeigu būtų dirbęs. Patirtos žalos dydį patvirtina darbdavio (duomenys neskelbtini) pateikti duomenys apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus duomenys apie V. K. išmokėtas išmokas ( 2 t., b. l. 57–59). Esant šioms aplinkybėms ieškinys dėl 1762,99 eur negautų pajamų priteisimo tenkintinas visiškai. Ieškinį dėl gydymo išlaidų atlyginimo grindžia MB INDLORA pažyma, kuri patvirtina potrauminio gydymo tikslingumą ir premilinarią jo kainą (1 t., b. l. 28–30, 2 t., b. l. 60–63). Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija-kompensavimas. CK 249 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė taikoma taip pat ir už būsimą žalą, kurios dydį (nuostolius) teismas gali įvertinti remdamasis realia tokios žalos atsiradimo tikimybe. Teismų praktikoje išaiškinta, kad CK 6.249 straipsnio 3 dalis taikoma tais atvejais, kai žalos padarymo faktas yra akivaizdus arba lengvai įrodomas, o nuostoliams tiksliai apskaičiuoti gali prireikti laiko, gali nukentėti nukentėjusio asmens interesai, jeigu jo turtinė padėtis nėra gera ir jam nedelsiant reikia lėšų, pavyzdžiui, nukentėjusiajam dėl sveikatos sužalojimo reikia atlikti mokamą operaciją ar procedūras, tačiau jis neturi tam pinigų (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-13/2012, 3K-3-202/2012). Taip pat pripažįstama, kad, sprendžiant, ar dėl sveikatos sutrikdymo padarinių šalinimo atsiradusios gydymo išlaidos turėtų būti priteisiamos iš atsakovo, atsižvelgiama į tai, ar išlaidos, susijusios būtent su sveikatos sutrikdymu, ar jos pagrįstos pateiktais įrodymais, ar nurodytos gydymo išlaidos yra realios, būtinos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85/2011). Žalą padaręs asmuo turi atlyginti nebūtinai faktiškai jau patirtas su sveikatos grąžinimu susijusias išlaidas. Iš šioje byloje nustatytų aplinkybių seka, kad nukentėjusiojo–civilinio ieškovo V. K. prašomos priteisti gydymo išlaidos atitinka būsimų gydymo išlaidų požymius, t. y. jos susijusios su V. K. sveikatos sutrikdymo (dantų pažeidimų) padarinių šalinimu, yra pagrįstos byloje pateiktais įrodymais, akivaizdžios, realios, būtinos ir protingos, nukentėjusysis dalį šių išlaidų gydymo įstaigai jau apmokėjęs. Esant šioms aplinkybėms ieškinys dėl gydymo išlaidų atlyginimo tenkintinas visiškai.
Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-74/2014). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į formuojamą teismų praktiką, aiškinant bei taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio. Aukščiau aptartais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad nukentėjusiojo atžvilgiu buvo padarytas apysunkis nusikaltimas tyčiniais kaltinamojo veiksmais. Atsižvelgiant įrodymų tyrimo metu nustatytas sužalojimo padarymo aplinkybes ir pasekmes, teismas sprendžia, kad dėl sužalojimo pobūdžio ir gydymosi nukentėjusysis patyrė pažeminimą, didelį fizinį skausmą, didelius nepatogumus- dėl žandikaulio sužalojimo gydymo ilgą laiką negalėjo įprastai maitintis, kalbėti, ilgą laiką (daugiau kaip 3 mėnesius) buvo nedarbingas. Po tokio pobūdžio ir sunkumo sužalojimo dar ir šiuo metu yra liekamieji padariniai- tęsiamas dantų gydymas, išlikęs randas veide. Tačiau duomenų, kad būtų ilgalaikiai ar pastovūs sveikatos pakitimų liekamieji padariniai teismui nepateikta. Kaltinamasis civilinį ieškinį pripažįsta visiškai, paaiškindamas kad pats patyręs tokio pobūdžio sužalojimus ir supranta pasekmių sunkumą tiek pačiam nukentėjusiajam, tiek jo šeimai. Su prašoma priteisti 10 000 eurų neturtinės žalos suma sutinka visiškai. Teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo prašoma priteisti neturtinei žalai atlyginti piniginė suma yra adekvati padarytai žalai. Įvertinus visas aplinkybes bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai.
Nukentėjusysis turi teisę baudžiamojoje byloje naudotis atstovo pagalba. Nukentėjusiajam-civiliniam ieškovui V. K. byloje teisinę pagalbą teikė advokato padėjėjas, už suteiktą teisinę pagalbą sumokėjęs 1500 eurų ( 2 t., b. l. 68). Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato padėjėjo, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šioje byloje nukentėjusiojo V. K. išlaidos advokato padėjėjui buvo pagrįstos būtinumu tinkamai organizuoti savo teisių gynimą tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu. Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu iš pradžių kaltu prisipažino iš dalies, o pateikus galutinį pranešimą apie įtarimą nurodė, kad poziciją išreikš teisme. Byloje nustatyta, kad nukentėjusiajam buvo padaryta tiek turtinė, tiek neturtinė žala, tačiau jos geranoriškai kaltinamasis neatlygino, todėl nukentėjusysis turėjo pagrindą kreiptis dėl kvalifikuotos teisinės pagalbos teikimo. Nukentėjusiojo turėtas išlaidas patvirtina byloje pateikta sąskaita už teisines paslaugas, patvirtinanti, kad nukentėjusysis V. K. už advokato padėjėjo teisines paslaugas ikiteisminio tyrimo metu sumokėjo 700 Eur, už atstovavimą teisminio bylos nagrinėjimo metu- 800 eurų. Esant šioms aplinkybėms nukentėjusiajam-civiliniam ieškovui priteistina iš kaltinamojo 1500 eurų atstovavimo išlaidoms atlyginti.
Kaltinamojo R. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamasis R. S. teistas, tame tarpe ir už tokio paties pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą. Administracine tvarka nebaustas. Nusikaltimų padarymo metu nedirbo. Įvertinus nusikaltimų pobūdį ir pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą teismas sprendžia, kad R. S. skirtinos pačios griežčiausios sankcijose numatytos bausmės-laisvės atėmimas, tačiau mažesnės negu sankcijų vidurkis.
Kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl bausmė BK 64¹ straipsnio pagrindu mažintina 1/3.
Kadangi kaltinamasis nusikaltimus padarė prieš priimant šiuo metu jau įsiteisėjusį 2017-05-18 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendį, pakeistą 2017-10-26 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, šiuo metu jau atlieka paskirtą 3 (trejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, nusikalstamos veikos skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms kategorijoms, bausmės bendrintinos BK 63 straipsnio 1 dalies, 4 dalies, 9 dalies tvarka, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės. Kardomoji priemonė į suėmimą nekeistina, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina (BPK 119 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 303-305 str., 307 str.,
nusprendžia:
R. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir paskirti 2 (dvejus) metus laisvės atėmimo. Pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir paskirti 8 (aštuonis) mėnesius laisvės atėmimo. Bausmes subendrinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalies, 5 dalies 1 punkto pagrindu ir paskirti subendrintą bausmę- laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams. Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį ir bausmę sumažinus vienu trečdaliu, paskirti subendrintą bausmę 1 (vienerius) metus ir 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo. Šios bausmės dalį pridėti prie 2017-10-26 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, pakeitus 2017-05-18 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendį, paskirtos bausmės ir paskirti galutinę subendrintą bausmę 4 (ketverius) metus ir 3 (tris) mėnesius laisvės atėmimo, atliekamą pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos -2017-11-06, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalies pagrindu į bausmės laiką įskaityti iki 2017-11-06 atliktą bausmę pagal 2017-10-26 Kauno apygardos teismo nuosprendį, pakeitus 2017-05-18 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendį.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), civiliniam ieškovui Kauno teritorinei ligonių kasai, kodas 188783839, buveinės adresas Aukštaičių g. 10, 44147 Kaunas, 173,02 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt tris eurus ir 02 centus) turtinei žalai dėl nukentėjusiojo V. K. gydymo išlaidų atlyginimo, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos PSDF biudžetui padarytos žalos sąskaitą (duomenys neskelbtini).
Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) civiliniam ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriui, įstaigos kodas 188677622, A. V. g. 2-1, Marijampolė, a.s. (duomenys neskelbtini) AB DNB bankas, įmokos kodas 282, 1196,36 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą devyniasdešimt šešis eurus ir 36 centus) nusikaltimu padarytai turtinei žalai už V. K. išmokėtą ligos pašalpą atlyginti.
Civilinio ieškovo V. K. civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš kaltinamojo R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), civiliniam ieškovui V. K. 3026,99 Eur (tris tūkstančius dvidešimt šešis eurus ir 99 centus) nusiklatimu padarytai turtinei žalai atlyginti, 10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų) nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti bei 1500 (vieną tūkstantį penkis šimtus) eurų turėtų išlaidų atstovo pagalbai apmokėti.
Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo, o suimtam nuteistajam šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio kopijos įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per šį apylinkės teismą.