- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-07-19
- Bylos Nr.
- 2YT-820-522/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-44-3-00568-2017-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irina Serafin
- Pareiškėjas
- G. M.
- Suinteresuotas asmuo
- J. M., VĮ Turto bankas, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Širvintų skyrius
Širvintų rajono apylinkės teismo teisėja Irina Serafin rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje – J. M., VĮ Turto bankas, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Širvintų skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos senelis Č. M. priėmė mirusios sutuoktinės V. M. palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti. Nurodė, kad pareiškėjos seneliai Č. M. ir jo sutuoktinė V. M. iki mirties gyveno savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Č. M. ir V. M. turėjo 2 sūnus – S. M. (pareiškėjos tėvas), kuris mirė (duomenys neskelbtini), ir J. M.. V. M. mirė (duomenys neskelbtini), o Č. M. – (duomenys neskelbtini). Po Č. M. mirties, pareiškėja pagal 2017 m. sausio 3 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, paveldėjo senelio turtą – sodybą bei žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini).; ir naudojasi paveldėtu turtu. Tvarkydama senelio palikimą, sužinojo, kad dalis jos seneliams priklausančio turto buvo registruota senelės V. M. vardu, t. y. 1,0100 ha ploto žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Po V. M. mirties niekas nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, tačiau faktiškai mirusiosios palikimą priėmė jos sutuoktinis Č. M., kuris po sutuoktinės mirties ir toliau gyveno savo sodyboje, (duomenys neskelbtini), naudojosi visais sodyboje esančiais daiktais, namų apyvokos reikmenimis ir visą mirusios sutuoktinės turtą valdė iki savo mirties, (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad gyvena Širvintose ir prižiūri sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), dalį turimos žemės yra išnuomojusi kitiems asmenims. J. M. į savo tėvų turtą nepretendavo ir nepretenduoja.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime į pareiškimą prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, tuo pačiu nurodydamas, kad jei išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad Č. M. priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, jis neprieštarauja, kad pareiškėjos pareiškimas būtų patenkintas. Nurodo, kad nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovauja valstybę, ir nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjos V. M. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paveldimo turto priėmimą valdyti.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Širvintų skyrius atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad neprieštarauja pareiškimo patenkinimui, jeigu teismas nustatys, kad po palikėjos V. M. mirties Č. M. atliko pareiškime nurodytus veiksmus, t. y. atsiradusį aplikimą priėmė pradėdamas jį faktiškai valdyti ir valdė kaip savo iki mirties.
Suinteresuotas asmuo J. M. atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjos pareiškimu sutinka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjos seneliai Č. M. ir jo sutuoktinė V. M. (b. l. 7, 8) iki mirties gyveno savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). (b. l. 33, 34). Č. M. ir V. M. turėjo 2 sūnus – S. M. (pareiškėjos tėvas), kuris mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 8, 9), ir J. M.. V. M. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 10), o Č. M. – (duomenys neskelbtini)(b. l. 11). Po Č. M. mirties, pareiškėja pagal 2017 m. sausio 3 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, paveldėjo senelio turtą – sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) (b. l. 12-26). Pareiškėjos teigimu, ji naudojasi visu iš senelio paveldėtu turtu, yra įregistravusi ūkininko ūkį (b. l. 30), o vieną iš paveldėtų žemės sklypų (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) 2017 m. balandžio 14 d. padovanojo L. R. (b. l. 27-29). V. M. vardu buvo registruotas 1,0100 ha ploto žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 36-37), tačiau po V. M. mirties niekas nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, paveldėjimo byla neužvesta (b. l. 31). Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjos testamentų, plikimo priėmimo faktų (b. l. 32).
Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atsiradęs palikimas gali būti priimtas pradėjus faktiškai jį valdyti arba kreipiantis į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.).
Nagrinėjamu atveju, po V. M. mirties niekas per CK nustatytą trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos terminą nepadavė pareiškimo dėl palikimo priėmimo palikimo atsiradimo vietos notarui (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pareiškėjos teigimu, faktiškai mirusiosios palikimą priėmė jos sutuoktinis Č. M., kuris po sutuoktinės mirties ir toliau gyveno savo sodyboje, (duomenys neskelbtini), naudojosi visais sodyboje esančiais daiktais, namų apyvokos reikmenimis ir visą mirusios sutuoktinės turtą valdė iki savo mirties, (duomenys neskelbtini). Suinteresuotas asmuo J. M. atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjos pareiškimu sutinka (b. l. 44). Byloje esanti Širvintų rajono savivaldybės administracijos Širvintų seniūnijos 2017 m. birželio 5 d. pažyma apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą įrodo, kad Č. M. nuo 1987 m. sausio 6 d. savo gyvenamąją vietą buvo deklaravęs (duomenys neskelbtini) (b. l. 34). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir aptartas teisės normas, teismas sprendžia, kad Č. M. priėmė savo mirusios sutuoktinės V. M. palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti ir jį valdė iki savo mirties, todėl pareiškėjos pareiškimas nustatyti šį juridinę reikšmę turintį faktą yra pagrįstas ir tenkintinas.
Kadangi palikimo negalima priimti dalimis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis), tai įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270, 444, 448 straipsniais,
nusprendžia:
Patenkinti pareiškėjos G. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio (palikimo priėmimo) fakto nustatymo.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Č. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), po sutuoktinės V. M., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti.
Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Širvintų rajono apylinkės teismą.