Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. 2016-04-27 apie 23.20 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), sudavė nukentėjusiajam G. N. du smūgius į veido sritį, taip padarė nukentėjusiajam G. N. nosies kaulų lūžį, poodinę kraujosruvą nosies nugarėlėje pereinančioje į abiejų akių vokus, odos nubrozdinimus nosies nugarėlėje, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl nosies kaulų lūžio jo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų.

Kaltinamasis A. S. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad išgėrinėjo su draugais, vienas draugas turėjo nesuvestų sąskaitų, todėl nuėjo pas G. N. ir viskas prasidėjo. Jis sudavė nukentėjusiajam porą smūgių ir išėjo. Labai gailisi. Toks anksčiau nebuvo, kol nesusidėjo su ta kompanija. Sutinka su specialisto išvada. Pataikė į veido sritį, į nosį galėjo pataikyti. Buvo apie 11 val., dienos nepamena, bet galėjo būti balandžio 27 d. Jis gyveno (duomenys neskelbtini), į trečią aukštą atėjo pas sesę. Smurtą naudojo (duomenys neskelbtini), trečiame aukšte, ten, kur gyvena nukentėjusysis. Buvo išgėręs, tai turėjo įtakos jo veiksmams, blaivus niekada nebūtų taip pasielgęs. Pasielgė kiauliškai, nukentėjusiojo atsiprašė. E. L., D. P. ir jis nuėjo pas G. N.. Kai atėjo, durys išlaužtos nebuvo. G. N. duris išlaužė E. L.. Jis tuo metu išėjo namo. G. N. atėjo, atidarė duris. D. P. iš alkūnės sudavė pirmą smūgį, tada sudavė jis, tada sudavė E. L.. Jis sudavė du smūgius, tai buvo vienetiniai smūgiai į veido sritį. Kai sudavė nukentėjusiajam, atėjo jo pusseserė, išsigando ir išėjo. Jo sesė A. S. pasakė, kad ją negražiai vadina, todėl trenkė nukentėjusiajam. Jis vilkėjo pilkomis kelnėmis ir liemene. Teisme duoti parodymai yra teisingi. Visi buvo kalti, bet jis kalčiausias, kad sulaužė jam nosį. D. P. iš alkūnės trenkė į veidą. E. L. irgi trenkė į veidą. Nukentėjusiojo prašė, kad nupirktų alaus, norėjo išgerti. Nukentėjusiojo nepažįsta. Žino, kad visiems parnešdavo alaus, norėjo su juo kartu atsigerti draugiškai. Nori atsiprašyti nukentėjusiojo ir susitarti. Labai gailisi, nėra taip pasielgęs, daugiau nebesielgs. Daugiau ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nėra, bylų teisme irgi nėra. Dėl civilinio ieškinio norėtų tartis. Turi daug įsipareigojimų, civiliniame ieškinyje suma didoka, norėtų, kad nukentėjusysis šiek tiek sumažintų, galėtų sumokėti dalimis. Neatlygino nei kiek žalos nukentėjusiajam. Su TLK ieškiniu sutinka, atlygino padarytą žalą.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str., įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 str., teisme buvo paskelbti byloje esantys įrodymai.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.

Nukentėjusysis G. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016-04-27 jis miegojo savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Apie 23.20 val. prie savo buto durų išgirdo triukšmą. Prabudęs pamatė, kad jo buto durų užraktą išspyrė iš matymo pažįstamas vaikinas, kuris gyvena tame pačiame bendrabutyje trečiame aukšte. Minėtas vaikinas buvo apsirengęs šviesiu sportiniu kostiumu, tamsių plaukų, apie 180 cm ūgio, nenešiojo akinių. Jį gali atpažinti. Kartu su minėtu vaikinu buvo dar du jo draugai, kurių tikslių duomenų nežino, bet vieną anksčiau yra matęs savo bendrabutyje. Matytas vaikinas nešioja akinius. Vaikinai jam pasiūlė eiti atsigerti alaus, bet su sąlyga, kad jis nueis nupirkti alaus į „Magiją". Jis nesutiko. Tuomet vienas iš jų jį sumušė, trenkdamas ranka du kartus į nosį. Jam trenkė vienas vaikinas, kiti nieko nedarė. Vaikinas, kuris jam trenkė, buvo tamsių plaukų, apie 180 cm ūgio. Kaip jis buvo apsirengęs, nurodyti negali, nes neįsidėmėjo. Jį sumušęs vaikinas pabėgo. Jis tą vaikiną gali atpažinti. Sukeltą triukšmą išgirdo jo pusseserė R. D. ir iškvietė policiją. Atvykusiems pareigūnams jis nurodė asmenis, kurie spirdami į duris sugadino jo durų užraktą. Trečias asmuo buvo pabėgęs, todėl pareigūnai jo nesulaikė. Vaikiną, kuris jį sumušė, matė pirmą kartą, todėl nežino jo tikslių anketinių duomenų, nei kur jis gyvena. Sugadintą durų užraktą įvertina 30 eurų. Jam padaryta 30 eurų turtinė žala. Turtas nedraustas. Jį sumušęs vaikinas buvo tamsesnių plaukų, apie 180 cm., vilkėjo šviesiu sportiniu kostiumu. Jis buvo su dviem draugais, kurių vieną yra matęs bendrabutyje, jis nešioja regėjimo akinius. Jis jau yra atpažinęs jį sumušusį vaikiną. Tikrai atpažino tą, kuris jį sumušė. Yra tuo įsitikinęs. Buto duris išspyrė tas vaikinas, kurį atpažino. Įėjo į butą trise. Buvo išgėręs, tačiau viską pamena gerai. Kai pasakė, kad neis pirkti alaus, tas šviesiu treningu vilkėjęs vaikinas jam sudavė du kartus į nosies sritį. Mušė jis vienas, kiti du nieko nedarė. Tuo irgi yra tikras. Kiti du stovėjo nuošaliau ir nieko nesakė bei nedarė. Sudavęs du kartus į nosį, vaikinas pabėgo. Jam iš nosies pasileido kraujas. Kiti du irgi išėjo ir tada išgirdusi triukšmą iš gretimo kambario atėjo jo pusseserė R. D.. Ji smūgių sudavimo nematė. Pamačiusi jį kruviną R. iškvietė policiją. Kai atvažiavo policija, jis matė, kad balkone buvo du vaikinai, kurie buvo prieš tai pas jį bute, bet galėjo suklysti dėl jų veiksmų, nes buvo neblaivus ir po šoko skaudėjo veidą, kraujavo nosis. Matė, kad juos sulaikė. Jų vardų ir pavardžių nežino, tik patvirtina, kad jie buvo bute. Jis tvirtai žino, kad jį sumušė tas vaikinas, kurį atpažino iš nuotraukos. Jo niekas neprašė kažko nesakyti, ar meluoti. Jam padaryta 30 € žala dėl išspirtų durų, nes sulaužyta spyna. Dėl durų pretenzijų neturi, nes pats susitvarkys ir dėl to ieškinio nereiškia. Reiškia 500 Eur ieškinį dėl neturtinės žalos - dėl sulaužytos nosies. Jis sunkiai prakvėpuoja, skauda, buvo mėlynės po akimis, buvo sumuštas be priežasties, todėl jį sumušęs jaunuolis tegul atlygina šią žalą. Jį sumušė tik vienas asmuo, tas, kurį jis atpažino iš nuotraukų. Kiti du jam tikrai nieko nedarė. Jokios kitos kūno vietos sužalotos nebuvo, niekur neskaudėjo. Jis būtų pasakęs, jeigu kitur būtų mušę. Jį mušė tik A., jį atpažino iš nuotraukų. Niekas iš alkūnės nesudavė, nespardė ir ant žemės nugriuvęs nebuvo. Dėl to, kad jie pas jį pateko į butą, pretenzijų neturi. Pirmą kartą jie pabeldė į duris, jis jas pradarė truputį, pamatė, kad stovi trys iš matymo pažįstami vaikinai ir duris uždarė, jų neįsileido. Tada po keleto minučių jie kažkuo smūgiuodami išlaužė duris. Jis greitai nuėjo prie išlaužtų durų. Jis sutinka parodyti vietą kambaryje, kur buvo sumuštas, viską pamena. Sumušė jį buto prieškambaryje, A. vienas pats įėjo į vidų, o kiti du į vidų nėjo. Matė, kad jie buvo koridoriuje, tačiau į vidų tikrai nėjo. Jis per papildomą apklausą gal suklydo ir pasakė, kad visi buvo bute, bet dabar pamena, kad kiti du buvo prie durų, į vidų nėjo. Tas su akiniais prašė nupirkti alaus, bet jis bute nebuvo, kalbėjo prie durų. Ėjo tik vienas A., kuris ir sumušė. Jis sudavė du kartus ir pabėgo. Jam atrodo, kad buvo būtent taip. Pretenzijas turi tik tam, kuris jį mušė, kitiems dviem neturi (1 t. 18, 58-59, 68-69 b. l.).

Liudytoja R. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016-04-27 apie 23 valandą buvo savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Tuo metu išgirdo triukšmą, kaip atrodė, prie pusbrolio G. N. buto Nr. 36 durų. Išėjusi pamatė tris jaunuolius, iš kurių du pažinojo. Tai buvo A. ir E., o trečią pažino tik iš matymo. A. buvo su baltos spalvos liemene. Be šių asmenų daugiau jokių jaunuolių koridoriuje nematė. Jiems pasakė, kad eitų nuo durų, netriukšmautų. Jie nuėjo prie balkono koridoriuje, o ji grįžo į butą. Tuo metu jo pusbrolio buto durų spyna išlaužta nebuvo. Už 5-10 minučių po pokalbio su jaunuoliais ji vėl išgirdo triukšmą, kuris priminė spyrį į duris ir iš karto išgirdo, kaip G. N. šaukiasi pagalbos. Išėjusi iš savo buto, pamatė sulaužytą G. buto durų spyną ir jį patį kruvinu veidu. Ji koridoriuje nematė jokių pašalinių asmenų. G. paklausus, kas jį sumušė, jis nurodė, kad tai tas pats asmuo, kuris sulaužė buto durų spyną ir jis buvo apsivilkęs šviesios spalvos liemenę. Taip pat G. N. jai pasakė, kad tai „tos brolis“. Kaip ji vėliau suprato iš pokalbio su G. N. , tai buvo A. S., A. S. brolis, nes, kai ji pirmą kartą buvo išėjusi į koridorių, A.buvo su baltos spalvos liemene. Todėl jos pusbrolį sumušė ir jo buto duris išlaužė A. S.. Kad G. N. būtų įrašytas į įskaitą dėl protinės ar psichinės ligos, ji nežino, bet jis visada buvo kitoks, lėtesnio mąstymo. Bendraujant akivaizdu, kad jo protinė veikla sutrikusi. Jis toks yra nuo gimimo. Jam padeda kiti giminaičiai. Ji su juo bendrauja, jis užeina pas ją. Kai išgeria, G. N. tampa labai „mandras", atsišaudo jaunimui, prisikabina pats ir ji yra jį perspėjusi, kad taip nedarytų, nes kada nors pamokys. Įvykio metu buvo namuose, jos butas greta. Buvo po 23 valandos. Šalimais savo buto išgirdo spyrius, išėjo ir rado koridoriuje, prie G. N. durų tris jaunuolius. Vienas jų buvo A. S., kitas E. ir trečias jaunas vaikinukas. Pasakė, kad netriukšmautų, jie atsakė, kad tik beldėsi ir nuėjo link balkono. Už kokių 10 minučių vėl išgirdo bildesį ir tada jau G. N. balsą, šaukiantį „R. , padėk". Kol užsivilko chalatą, ji išgirdo laukinių (koridoriaus aukšto) durų trenksmą ir priėjusi prie savo durų akutės dar matė koridoriumi į namus nubėgantį E. . Suprato, kad jo draugai išbėgo į lauką, trenkė laukines koridoriaus duris. Kitų nubėgančių jaunuolių nematė. Išėjo į koridorių ir nuėjo iki G. N. buto durų, jos buvo uždarytos. Matė, kad spyna išlaužta. Duris atidarė G. N. . Jis stovėjo kruvinas, ant grindų buvo kraujo bala. Kraujas bėgo iš nosies. Pamačiusi jį tokį, paklausė, kas sumušė. Jis pasakė, „jos brolis, tas su liemene". Ji suprato, kad jį sumušė A. S. , A. S. brolis, nes prieš tai išėjusi ir nuraminusi juos tris, matė, kad A. S. vilki liemenę, su horizontaliomis spalvotomis juostomis. E. vilkėjo maikutę trumpomis rankovėmis, trečias vaikinas buvo su juoda striuke. G. N. tai pasakė užtikrintai, nesipainiojo, dar minėjo, kad tas šviesus. A. S. vienintelis yra šviesus, nes E. yra tamsių plaukų ir nešioja regėjimo akinius, o kitas vaikinas irgi tamsesnis nei A. S. . Tada ji iškvietė policiją, G. N. sutiko, sakė, patvirtins viską, kas buvo. Jis sakė, kad jam išspyrė duris, nosis buvo kruvina, įtarė, kad lūžusi. Suprato, kad jeigu tylės, tai tie vaikinai ir toliau skriaus G. N. . Jis užsiminė, kad jie prašė nueiti nupirkti alaus, šis atsisakė, nes miegojo, ir tada gavo. Dar G. N. užtikrino, kad jį mušė vienas, tas šviesus. Kiti jo nemušė, taip jai sakė G. N. . Prieš iškviesdama policiją, ji nuėjo pas E. į namus ir pasakė, kad nueitų visi trys ir išvalytų kraują. E. sakė, kad jis nemušė, nieko nedarė, rodė rankas, kad jos nėra kruvinos ir nesužalotos. Ji tiki, kad E. nemušė G. N. , jis ramus ir tylus vaikinas, o A. S. yra priešingybė. Tai pasakiusi ji grįžo į G. N. butą ir laukė policijos. Įvykio niekas nematė, buvo vėlus metas, dauguma miegojo. Belaukiant policijos, iš ketvirto ar penkto aukšto nusileido pats A. S.. Jis atėjo persirengęs ir nebevilkėjo liemenės. Jis atėjo su juoda striuke. Ji mano, kad jis persirengdamas norėjo suklaidinti G. N. , nes trečias vaikinas, kuris pabėgo, vilkėjo juoda striuke. Atėjęs jis jautėsi laisvai, kaip niekur nieko. Policijos pareigūnai G. N. klausė, kas įvyko, ir ji matė, kaip S. pradėjo žodžiais pulti G. N. , priėjęs prie jo veido, sakė „aš tau spyriau, aš?“ Matė, kad G. N. akivaizdžiai bijo, vengia A. S. . Ji pareigūnams sakė, kad G. N. bijo, yra įbaugintas. A. S. savo elgesiu baugino G. N. , davė suprasti, kad šis nepasakytų tiesos. G. N. pareigūnams sakė, kad mušė vaikinas su liemene, o S. atėjo persirengęs ir dėl to G. N. pradėjo painiotis. Galimai painiojosi ir dėl A. S. bauginimų, pasimetė. Ji yra tikra, kad G. N. sumušė A. S., nes jį matė vilkintį marga juostuota liemene, jis pabėgo ir persirengė, taip klaidino G. N. . Jis žino, kad G. N. yra sutrikęs, sunkiau mąsto ir todėl pradėjo jį klaidinti, norėdamas išvengti atsakomybės. E. jo mušti negalėjo, tas vaikinas kitoks. Po kurio laiko į namus atvyko pareigūnas, iš nuotraukų davė atpažinti A. S., tai G. N. jį atpažino, neskubėdamas ir pagalvodamas, jis jį atpažino ir mano, kad jis pilnai susivokė situacijoje. Nėra jis tiek kvailas, kad visiškai susipainiotų. Po to dar su juo šnekėjosi, ji sakė, kad nesipainiotų, kad nebijotų ir jis pakartojo tą patį, kad mušė A. S. , apie E. kalbos nebuvo. Jis pažįsta juos abu, supainioti jų negali, nes jie visiškai skirtingi. A. S. mėgina išsisukti, nes turi daug problemų (1 t. 82-83, 85-87 b. l.).

Liudytoja R. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016-04-27 dirbant su vyriausiuoju patruliu R. P. maršrute „Dainai“, apie 23.38 val. gavę pranešimą nuvyko į bendrabutį, esantį (duomenys neskelbtini). Trečiame aukšte rado du jaunus vyriškius, moterį ir vyresnio amžiaus vyriškį, sumuštu veidu. Moteris prisistatė sumušto vyro giminaite ir kaimyne, pasakė, kad ji kvietė policiją. Kas sumušė jos giminaitį, ji nematė, tačiau girdėjo triukšmą ir iškvietė policiją. Sumuštas vyras buvo neblaivus, jo elgesys pasirodė kiek neadekvatus, sunkiai galėjo nurodyti aplinkybes. Giminaitė moteris pasakė, kad vyras sunkiai gali save atstovauti, apsiginti, yra lėto mąstymo. Kiek pamena, jis jiems pirma parodė į šviesesnį vyrą, ir sakė, kad jis jį sumušė. Bendraujant toliau, jis pradėjo sakyti, kad sumušė trečias vaikinas, kuris buvo su tais dviem ir šiuo metu pasišalinęs. Antras vaikinas buvo tamsesnio gymio, su regėjimo akiniais. Jis elgėsi ramiai, nukentėjusysis nesakė, kad šis vaikinas būtų ką daręs. Tas vaikinas, į kurį pirma parodė nukentėjęs, buvo kiek „naglesnis", sakė, kad jis išspyrė duris, tačiau, kad mušė, neprisipažino. Jis sakė, kad duris sutvarkys, įdės širdelę. Nukentėjęs vyriškis pageidavo rašyti pareiškimą, tačiau jis pradėjo painiotis, aiškindamas, kas jį sumušė. Kodėl jis taip elgėsi, neaišku, galimai dėl girtumo, dėl savo riboto mąstymo, buvo panašu, kad jam lūžusi nosis, buvo kruvinu veidu. Jo giminaitė sakė, kad jis tų vaikinų bijo, todėl gali nesakyti teisybės, kas jį sumušė. Jie iškvietė medikus, o vaikinus pristatė į policijos komisariatą (1 t. 14-15 b. l.).

Liudytoja A. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016-04-27 buvo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Namuose buvo brolis A. S., draugas E. L. ir dar vienas vaikinas, kurio ji nepažįsta. Visi trys jie išėjo iš buto į koridorių, kiek laiko buvo, pasakyti negali, buvo tamsus paros metas. Kas įvyko koridoriuje, ji negirdėjo, nes buto durys šarvuotos ir garso nepraleidžia. Po kiek laiko E. grįžo vienas. Brolis A. S. su draugu buvo grįžę prie buto, tačiau ji jų neįsileido. Dar vėliau atėjo kaimynė R. ir pasakė, kad jos brolis sumušė kaimyną G. N. (1 t. 89 b. l.).

Liudytojas E. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad buvo savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), trečiame aukšte su savo drauge A. S., jos broliu A. S.. A. S. išėjo iš jo ir po kurio laiko grįžo su kažkokiu draugu. Jų į savo namus neįsileido, jie laiptinėje rūkė ir kalbėjo. Pradėjo kalbėti, kad G. N. nepagarbiai kalba apie jo draugę A. S.. Jie visi trys nuėjo pas G. N. į namus, kurie yra tame pačiame bendrabutyje, trečiame aukšte. Nuėjus prie G. N. bendrabučio durų, A. S. jas su pečiu išstūmė ir 2-3 kartus ranka trenkė G. N. į galvos sritį, galbūt į veidą, tiksliai nematė. Jis A. S. sakė, kad nieko G. N. nedarytų. Tuo metu iš gretimo buto G. N. kaimynė R. šaukė, kad jie nelįstų prie jos giminaičio ir paminėjo, jog iškvies policijos pareigūnus. Jie visi išsiskirstė, jis nuėjo į namus, kuriuose buvo su savo drauge A. S.. Po kiek laiko pas jį atėjo G. N. kaimynė R. ir sakė, kad per tuos draugus, kurie ateina pas jį (E. L.), ji negali saugiai išeiti į laiptinę, ji turėjo omenyje A. S.. Jis konflikto metu buvo su mėlynomis sportinėmis „adidas“ kelnėmis, pilku džemperiu. Jis buvo su akiniais, su jais būna visada. A. S. buvo apsivilkęs baltos ir mėlynos spalvos liemenę, tačiau po to konflikto su G. N. A. S. atėjo be tos šviesios liemenės, kurią vilkėjo tuo metu, kai sumušė G. N. . Kiek jis žino iš pokalbio su R. , jos brolį G. N. sumušęs asmuo vilkėjo baltos ir mėlynos spalvos liemenę. Tas trečias asmuo, kurio jis nepažįsta, buvo apsirengęs tamsiai. Jis pats nebendravo su A. S. po to, kai jis sumušė G. N. . (duomenys neskelbtini) namo bendrabutyje A. S. pečiu išlaužus G. N. duris, D. P. , stovėdamas koridoriuje, įkišo koją į tarpdurį ir neleido uždaryti. Tada D. P. smūgiavo G. N. iš alkūnės vieną kartą į veido sritį, o jis, stovėdamas už D. P. , apėjo šį, atsistojo šalia A. S. , viena ranka kažkiek pastūmęs šį šoną, taip pat sudavė kumščiu vieną ar du kartus į veido sritį G. N. . Įžengęs į prieškambarį nebuvo, stovėjo bendrame koridoriuje ir smūgiavo per atidarytas duris, nes G. N. stovėjo prie pat durų. Kai jis sudavė G. N. į veido sritį, A. S. irgi sudavė, gal kartą, irgi į veido sritį ir gal dar vieną kartą kažkur žemiau. Kur tiksliai, nepastebėjo. A. S. irgi stovėjo bendrame koridoriuje. Realiai jie į G. N. prieškambarį įžengę nebuvo, tik D. P. laikė koja užrėmęs duris. Smūgiai buvo tik į veido ir galvos sritį, kitur niekas nemušė. G. N. nebuvo nugriuvęs, jo niekas nespardė. Viskas įvyko greitai, smūgiai buvo vienas paskui kitą. Jis prieš tai buvo apklaustas liudytoju, tada kažkiek išsigandęs norėjo išsisukti, nesakė teisybės. Mušė G. N. visi trys (1 t. 78, 122-123 b. l.).

Liudytojas D. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad maždaug prieš dvi-tris savaites laiko, dienos tiksliai nepamena, apie 23.00 val. jis buvo (duomenys neskelbtini). Trečiame aukšte sutiko A. S. su E. L.. Buvo jie prie balkono, rūkė. E. atsinešė kelias skardines alaus, gėrė alų. E. užsiminė apie vyrą, kuris gyvena tame aukšte ir kad jį reikia sumušti. A. S. klausė, ar už tai, kad jo seserį vadina kekše. E. patvirtino, kad už tai, nes jis gyvena su A. S. seserimi. Visi trys nuėjo prie buto durų, numerio nepamena. Buto durys medinės, žalios, atsidaro į vidų. E. beldė į duris, bet niekas nedarė. E. spyrė iš kojos į duris, bet spyna neišlūžo ir neįėjo. Girdėjo, kad viduj kažkas sukrebždėjo, bet durų nedarė. Ir tada E. palenkė rankeną, pastūmė iš peties ir durys atsidarė. Atrodė, kad spyna išlūžo. Jis ir A. S. nieko nedarė, tik prieš tai beldė, duris išstūmė E. . Pamatė vyrą, gal apie 45 ar daugiau metų, kuris atsikėlė iš lovos su rūbais ir ėjo uždaryti durų. Jis buvo girtas. Jie buvo koridoriuje, į vidų nėjo. Vyras priėjo prie durų ir staigiai jas užrėmė, užsidarė. Ar tas vyras pats atidarė duris, ar E. vėl jas išstūmė, pasakyti negali, bet atsidarius durims, E. , stovėdamas tarpduryje, tam vyrui vieną kartą trenkė į veidą. Tada įėjo į vidų ir tam vyrui E. trenkė kokius keturis – penkis kartus, kažkur į veidą. Jis su A. S. stovėjo koridoriuje, į butą nėjo, tam vyrui nesudavė nei jis, nei A. S. . Visus smūgius sudavė E. . Vyras buvo suklupęs, jokio konflikto tarp jų negirdėjo. Bute buvo tamsu, vyro gerai nesimatė. E. išėjo iš buto, girdėjo, kaip tas vyras pradėjo šauktis pagalbos, rėkti. Iš gretimo buto išėjo moteris, ir jis išsigandęs su A. S. pabėgo. Nubėgo į penktą aukštą, pas A. S. . Jis pabuvo kelias minutes pas A. S. ir po to išėjo namo, o A. S. nulipo atgal į trečią aukštą. Jis, nulipęs į lauką, matė, kad kieme stovi policijos automobilis. Vėliau sužinojo, kad A. S. ir E. tą patį vakarą buvo sulaikyti policijos pareigūnų. Jis vyriškiui nesudavė, jam sudavė tik E. . A. S. jam sakė, kad jis norėjo prisiimti kaltę už E. , nes šis bijojo. Bet dabar viskas gaunasi atvirkščiai, E. nori prisipažinti, nes jis mušė. Jis patvirtina, kad vyriškį mušė E. , nemeluoja. Savęs nenorėjo apkalbėti, manė, kad kažkaip pavyks išsisukti, buvo kažkiek pasitarę, kaip kalbėti. Nuėjo prie G. N. durų su juo pakalbėti. Kai A. S. su pečiu išstūmė duris, G. N. atsikėlė iš lovos ir atėjo prie durų. Jis neleido jam durų uždaryti, įkišo koją į tarpdurį. G. N. mėgino jo koją išstumti ir užsidaryti duris, todėl jam alkūne bumbtelėjo į kaktą, nemano, kad į nosį, nes būtų supratęs ir jutęs, kad į nosį. Po to A. S. sudavė G. N. dar porą kartų, vieną kažkur žemiau, kitą į veidą. Kiek pamena, jie buvo tame mažame prieškambaryje, o kaip jie ten tilpo, nežino, negali paaiškinti, žino, kad vietos nebuvo, jie buvo susispaudę ir stumdėsi. Po A. S. smūgių G. N. sudavė E. , gal vieną kartą į veidą ir tada jis (D. P.) dar sudavė kartą ar du, bet regis ne daugiau nei du smūgius. Kur tiksliai pataikė, pasakyti negali. Kuris iš jų galėjo sulaužyti jam nosį, nežino. Jie visi jam sudavė į veido ir galvos sritį, viskas buvo labai greitai. Kraujo pas G. N. veide pamatyti nespėjo, tik kai išėjo į lauką, ant savo rankos pamatė kažkiek kraujo. A. S. ranka irgi buvo kažkiek kruvina (1 t. 92-94, 132-133 b. l.).

2016-04-28 protokolu-pareiškimu, kuriame užfiksuota, kad G. N. pareiškė, jog 2016-04-27 apie 23.20 val. Šiauliuose trys iš matymo pažįstami vaikinai jėga atidarė buto, esančio (duomenys neskelbtini), duris ir vienas jų trenkdamas ranka du kartus į nosį, ją sumušė (1 t. 4 b. l.).

2016-04-28 apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota įvykio vietos, esančios bute (duomenys neskelbtini), apžiūra. Apžiūros metu nustatyta, kad yra apgadintas durų užraktas, prie durų ant kilimo viduryje matosi dėmė, panaši į kraujo. Įvykio metu fotografuota (1 t. 6-11 b. l.).

Specialisto išvada Nr. G 593/2016(04), kurioje nurodoma, kad G. N. padaryti sužalojimai: nosies kaulų lūžis, poodinė kraujosruva nosies nugarėlėje, pereinanti į abiejų akių vokus, odos nubrozdinimas nosies nugarėlėje. Sužalojimai galėjo būti padaryti vieno trauminio poveikio pasėkoje kietu buku daiktu paveikus nosies sritį. Tikėtina, kad sužalojimai padaryti tiesioginio trauminio poveikio pasėkoje. G. N. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl nosies kaulų lūžio jo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų (1 t. 27-28 b. l.).

2016-05-04 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, kuriame užfiksuota, kad G. N. atpažino jį sumušusį asmenį A. S. (1 t. 52-55 b. l.).

2016-05-10 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu G. N. atpažino vaikiną, kurį jis jau buvo atpažinęs iš nuotraukų anksčiau, kitų buvusių kartu asmenų jis neatpažino (1 t. 62-66 b. l.).

2016-06-14 parodymų patikrinimo vietoje protokolu, kuriame užfiksuota, kad nukentėjusysis G. N. parodė, kurioje vietoje ir kokiu būdu jis buvo sumuštas (1 t. 71-75 b. l.).

Alcotest 7510 prietaiso Nr. ARFF-0055 parodymais, kad 2016-04-28 00.24 val. A. S. buvo nustatytas 1.19 promilės girtumas (1 t. 95 b. l.).

2016-07-14 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame užfiksuota, kad A. S. pateikė tyrimui liemenę su margomis juostomis (1 t. 111 b. l.).

2016-07-14 apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota pateiktos liemenės apžiūra. Apžiūros metu A. S. parodė vietą, kur ant liemenės buvo kraujas (1 t. 112-116 b. l.).

Išdėstyti įrodymai, tai yra kaltinamojo A. S. paaiškinimai, nukentėjusiojo G. N. bei liudytojų parodymai apie įvykio aplinkybes patvirtina, kad kaltinamasis įvykio metu sužalojo nukentėjusįjį G. N., suduodamas jam du smūgius į nosį ir taip padarydamas nosies kaulų lūžį, poodinę kraujosruvą nosies nugarėlėje pereinančioje į abiejų akių vokus, odos nubrozdinimus nosies nugarėlėje, kas sukėlė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tokias aplinkybes pripažino ne tik pats kaltinamasis, bet tyrimo metu patvirtino ir nukentėjusysis bei liudytojai. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, taip pat atsižvelgdamas į specialisto išvadą apie G. N. padarytus sužalojimus, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo A. S. kaltė dėl nesunkaus G. N. sveikatos sutrikdymo visiškai įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo A. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos šios nusikalstamos veikos padarymui.

A. S. kaltu prisipažino visiškai, su nukentėjusiuoju susitaikė, susitarė dėl žalos atlyginimo. Kaltinamasis prašo teismo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nukentėjusysis taip pat prašo atleisti kaltinamąjį nuo atsakomybės. Kaltinamasis padarė vieną nusikaltimą, kuris yra priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, numatytai Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsnyje, atsiprašė nukentėjusiojo, atlygino Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikštą ieškinį, kas rodo, jo gailėjimąsi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Nusikalstamą veiką padarė būdamas neteistas (1 t. 145-146 b. l.), baustas už administracinius teisės pažeidimus (1 t. 154-155 b. l.), šiuo metu dirbantis (1 t. 147 b. l.), yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl esant baudžiamojo įstatymo reikalaujamų sąlygų visumai, taikytinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnis ir A. S. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiuoju G. N..

Siekiant jį pataisyti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, A. S. tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose (LR BK 67 str. 1 d., 2 d. 9 p., 72² str.).

A. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (1 t. 101-102 b. l.).

Baudžiamojoje byloje civilinis ieškovas - Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atstovaujama Šiaulių teritorinės ligonių kasos, pareiškė 40,42 eurų civilinį ieškinį dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo (1 t. 38-43 b. l.). Teismo posėdžio metu A. S. pateikė mokėjimo kvitą, iš kurio matyti, kad Šiaulių teritorinės ligonių kasos ieškinys atlygintas, 2016-09-18 sumokant 40,42 eurų. Kadangi kaltinamasis teisminio nagrinėjimo metu visiškai atlygino pareikštą civilinį ieškinį, procesas dėl civilinio ieškinio nutraukiamas (LR BPK 107 str.).

Taip pat ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis G. N. pareiškė 500 € ieškinį neturtinei žalai atlyginti (1 t. 60 b. l.). Teisminio nagrinėjimo metu A. S. pateikė susitarimą su nukentėjusiuoju G. N. dėl žalos atlyginimo, kuriuo A. S. įsipareigojo sumokėti nukentėjusiajam 300 eurų neturtinės žalos atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis G. N. pareiškė, jog sutinka, kad kaltinamasis A. S. atlygintų 300 eurų neturtinės žalos, o dėl likusios 200 eurų sumos A. S. jokių pretenzijų nereiškia, nukentėjusiojo G. N. civilinio ieškinio atsisakymas likusioje dalyje priimtinas.

Tyrimo metu buvo taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas – apribotos A. S. nuosavybės teisės į jam priklausančias lėšas – 540,42 eurus, esančius AB „Šiaulių bankas“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), AB „SEB bankas“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), AB „DNB bankas“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t. 159, 160, 161, 162 b. l.). Pagal BPK 151 str. 1 d. laikinas nuosavybės teisių apribojimas yra procesinė prievartos priemonė, kuria siekiama užtikrinti civilinį ieškinį ar galimą turto konfiskavimą baudžiamajame procese. Šioje byloje laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytas kaltinamajam, kad užtikrinti byloje pareikštus civilinius ieškinius. Teisme nagrinėjant bylą, paaiškėjo, kad kaltinamasis atlygino Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atstovaujamos Šiaulių teritorinės ligonių kasos, pareikštą 40,42 eurų civilinį ieškinį. Taip pat kaltinamasis su nukentėjusiuoju pasirašė susitarimą dėl neturtinės žalos 300 eurų sumai atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, kad žalos atlyginimo klausimas yra pilnai išspręstas, laikinas nuosavybės teisių apribojimas panaikintinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Daiktinis įrodymas - liemenė, kuri grąžinta saugoti A. S. – nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina A. S. neribotai nuosavybei.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. S., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, padarymo kaltinamajam ir nukentėjusiajam G. N. susitaikius ir baudžiamąją bylą A. S. atžvilgiu nutraukti.

Patvirtinti susitarimą dėl žalos atlyginimo, kuriuo A. S. įsipareigojo atlyginti 300 Eur neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam G. N., mokėdamas kas mėnesį po 60 eurų į AB „Swedbank“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), pradėdamas mokėti 2016 m. rugsėjo mėnesį, sumokėdamas visą sumą iki 2017-01-31.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 str. 1 d., 2 d. 9 p., 72² str., A. S. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, atliekant ją per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Įspėti A. S., kad jei jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

A. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Procesą dėl Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atstovaujamos Šiaulių teritorinės ligonių kasos, pareikšto 40,42 eurų civilinio ieškinio atlyginimo nutraukti.

Priimti nukentėjusiojo G. N. atsisakymą nuo pareikšto civilinio ieškinio likusioje dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo iš kaltinamojo A. S..

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą į A. S. priklausančias lėšas – 540,42 eurus, esančius AB „Šiaulių bankas“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), AB „SEB bankas“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), AB „DNB bankas“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), panaikinti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Daiktinį įrodymą - liemenę, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti neribotai A. S. nuosavybei.

Nuosprendis per 20 dienų, nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.