Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. V. ieškinį atsakovei M. V. ir atsakovės priešieškinį ieškovui dėl santuokos nutraukimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje ieškovas V. V. prašo ieškinį tenkinti dalinai, santuoką nutraukti dėl abipusės kaltės, (duomenys neskelbtini), esantį pastatą padalinti jam ir atsakovei lygiomis dalimis / po 1 / 2 dalį /, taip pat jam ir atsakovei pripažinti teisę įsigyti nuosavybėn po 1 / 2 dalį suprojektuotų 0,95 ha. ploto, 0,29 ha. ploto ir 0,61 ha. ploto žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini).

Teismo posėdyje atsakovė M. V. patikslindama savo reikalavimus prašo priteisti iš jos ieškovui ne 7500 lt., bet 9000 lt., taip pat prašo jai ir ieškovui pripažinti teisę įsigyti nuosavybėn po 1 / 2 dalį suprojektuotų 0,95 ha. ploto, 0,29 ha. ploto ir 0,61 ha. ploto žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir priešieškinis tenkintini dalinai.

Byloje surinktais įrodymais – šalių paaiškinimais, bylos medžiaga - nustatyta, kad šalys susituokė 1987m. lapkričio 21d. / 5 l. /, santuokoje gimusių nepilnamečių vaikų neturi / 6 l. /.

Teismo posėdžiuose ieškovas V. V. paaiškino, kad jis su atsakove kaip bendra šeima keletą metų gyveno (duomenys neskelbtini) esančiame šeimai priklausančiame nebaigtame įrengti ir neįregistruotame ūkiniame pastate, kuris įrengtas kaip gyvenamoji patalpa. 2008m. gegužės mėnesį M. V. jį paliko ir išėjo gyventi pas kitą vyriškį, todėl nuo to laiko jie kaip bendra šeima negyvena. Dėl žmonos neištikimybės jis labai pergyveno, pradėjo vartoti alkoholį, tačiau tai nebuvo santuokos iširimo priežastis. Nuo 2008m. pavasario jis visą laiką tebegyvena nurodomoje patalpoje, kurią įrenginėja, tačiau darbų negali užbaigti, nes trūksta lėšų; sutuoktinė M. V. prie šių darbų neprisideda. Nors pagrindinė šeimos iširimo priežastis buvo žmonos neištikimybė, sutinka santuoką nutraukti dėl abipusės kaltės. Su atsakovės reikalavimu priteisti iš jo neturtinės žalos atlyginimą nesutinka. Pripažįsta, kad aukščiau nurodomas pastatas yra bendra sutuoktinių nuosavybė. Jis kitos gyvenamosios patalpos neturi ir įsigyti negali, kompensacijos atsakovei už jai priklausančią pastato dalį sumokėti taip pat negali, todėl prašo šį turtą padalinti šalims lygiomis dalimis. Taip pat lygiomis dalimis prašo pripažinti jiems teisę įsigyti nuosavybėn tris žemės sklypus pagal Kelmės žemėtvarkos skyriaus pateiktus duomenis.

Teismo posėdžiuose atsakovė M. V. paaiškino, kad ji su V. V. kaip bendra šeima keletą metų gyveno (duomenys neskelbtini) esančiame šeimai priklausančiame nebaigtame statyti ūkiniame pastate. Dėl ieškovo girtavimo, agresyvaus elgesio ir nesirūpinimo šeima ji 2008m. gegužės mėnesį buvo priversta išeiti gyventi atskirai ir apsigyveno pas savo motiną tame pačiame kaime / Parko g. 4 /; nuo to laiko kaip bendra šeima su ieškovu negyvena. Ji jokio sugyventinio ar draugo neturi, neištikima ieškovui nebuvo, jų šeima iširo dėl paties ieškovo netinkamo elgesio, todėl prašo santuoką nutraukti dėl ieškovo kaltės ir priteisti iš jo 10000 lt. neturtinės žalos atlyginimo. (duomenys neskelbtini) esantis pastatas priklauso jai su ieškovu lygiomis dalimis. Ši patalpa jai reikalinga nuolatiniam gyvenimui, todėl prašo dalinant santuokinį turtą pastatą natūra priteisti jai, o atsakovui iš jos priteisti pusės pastato rinkos vertės kompensaciją, išdėstant jos mokėjimą per dvejus metus. Dėl pastato padalinimo lygiomis dalimis natūra nesutinka, nes ieškovas yra agresyvus ir su juo naudotis vienu pastatu nebus galimybės. Sutinka, kad jiems lygiomis dalimis būtų pripažinta teisė įsigyti nuosavybėn tris žemės sklypus pagal Kelmės žemėtvarkos skyriaus pateiktus duomenis.

Šalims neginčijant pripažįstama įrodytu / Lietuvos CPK 187str. 1d. /, kad sutuoktiniai maždaug nuo 2008m. gegužės mėnesio netvarko bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo, nepilnamečių vaikų neturi, gyvena skirtingose gyvenamosiose vietose, t.y. daugiau kaip tris metus negyvena kaip bendra šeima, prie ilgą bylos nagrinėjimo laikotarpį / nuo 2011m. vasario mėnesio – 2 l. / net nebandė taikytis, todėl preziumuojama, kad jų santuoka yra iširusi / Lietuvos CK 3.53str. 2d. /.

Pagal Lietuvos CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija, t.y. šiuo atveju ieškovui tenka pareiga įrodyti atsakovės santuokinę neištikimybę. Šį faktą atsakovė neigia, jokių jį patvirtinančių įrodymų ieškovas nepateikė / Lietuvos CPK 178str. /, todėl jis pripažįstamas neįrodytu.

Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodinėja faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, nurodo faktines aplinkybes ir pateikia įrodymų, kad santuoka realiai iširo ne dėl priežasčių, su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją, pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo, t.y. kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas būtent dėl šių priežasčių. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes / Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006m. kovo 08d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2006, kt. /. Nors iš byloje pateiktų pažymų apie baustumą matyti, kad ieškovas V. V. yra keletą kartų baustas administracine tvarka / 2006m. – pagal Lietuvos ATPK 181str. ir 50-3str., 2008m. – pagal Lietuvos ATPK 183str., 2009m. – pagal Lietuvos ATPK 174str. – 128-130 l. /, o ieškovė nėra bausta / 131 l. /, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes / ieškovas nuo 2008m. liko gyventi šeimos gyvenamojoje patalpoje, pats 2011m. 02mėn., t.y. tik beveik po trijų metų, kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovės kaltės – 2 l., jokių duomenų, kad per šį laikotarpį kuris nors sutuoktinis būtų bandęs išsaugoti santuoką, nėra / ir šalių elgesį proceso metu / abu pastoviai reiškė įvairius kaltinimus vienas kitam, nebandė taikytis / vien šių pažymų duomenis teismas laiko nepakankamais konstatuoti ieškovo kaltę dėl dėl santuokos iširimo. Jokių kitų ieškovo kaltės įrodymų atsakovė nepateikė / Lietuvos CPK 178str. /, todėl atsižvelgiant į bylos aplinkybes pripažįstama, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės / Lietuvos CK 3.60str. 2d. /.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tik tais atvejais, kai vieno sutuoktinio kalti, santuokines pareigas pažeidžiantys veiksmai nulemia santuokos nutraukimą, tai kitas sutuoktinis gali patirti neturtinę žalą, t.y. dvasinius išgyvenimus, stresą, fizinį skausmą, neigiamas emocijas. Nustatęs neturtinės žalos atsiradimą, teismas ją turi įvertinti ir priteisti tokią neturtinės žalos kompensaciją, kuri galėtų atlyginti asmens neturtinio pobūdžio praradimus / Lietuvos Aukščiausiojo 2008 m. vasario 20 d. nutartis Nr. 3K-3-128/2008, kt. /. Šiuo atveju santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl atsakovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo netenkinamas / Lietuvos CK 6.250str. /.

Byloje surinktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad nei vieno sutuoktinio vardu įregistruotų nekilnojamųjų daiktų nėra / 28, 29 l. /. 1991.08.07 Kelmės paukštininkystės TŪ direktoriaus įsakymu ieškovui V. V. buvo skirtas 0,25 ha. ploto žemės sklypas Nr. 57, esantis (duomenys neskelbtini) / 30 l. /, sudaryta jo naudojimo / nuomos / individualiai statybai sutartis / 32 l. /, kuri patvirtinta apylinkės viršaičio / 33 l. /, pagal V. V. užsakymą / 31 l. / padarytas projektas ir išduotas leidimas statybos darbams vykdyti / 46 l. /. Iš nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos / 37-44 l. / matyti, kad pagal šį leidimą yra pastatytas tik ūkinis pastatas, unikalus Nr. 4400-2149-7110, su priestatu, kurio baigtumas yra 100 proc. / 41, 43 l. / ir šulinys, unikalus Nr. 4400-2151-2070 / 42, 44 l. /. Šalys neginčija / Lietuvos CPK 187str. 1d. / ir tai patvirtina bylos medžiaga / fotonuotraukos – 114, 115 l., kt. /, kad pastatas / dalis jo vidaus patalpų / yra įrengtas ir naudojamas kaip gyvenamoji patalpa.

Ūkinis pastatas ir šulinys yra pastatyti šalių santuokos metu / statybos pradžios metu galiojusio Lietuvos SŠK 21str., dabartinio Lietuvos CK 3.88str. 1d. 1p. /, abu sutuoktiniai pripažįsta, kad šis turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl nutraukiant santuoką jis padalintinas Lietuvos CK 3.116str. tvarka.

Nors šis turtas nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre / 28, 29 l. /, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vienas iš pirminių nuosavybės teisės įgijimo būdų yra pagaminimas naujo daikto / Lietuvos CK 4.47str. 4p. /, kuris gali būti nuosavybės teisės objektu. Nekilnojamojo daikto pagaminimas, kai sujungus gaminimo medžiagas jos sudaro kokybiškai naują daiktą, kuris negali būti perkeliamas iš vienos vietos į kitą nepakeitus jo paskirties ir iš esmės nesumažinus jo vertės, tampa savarankišku nuosavybės teisės objektu. Minėtas ūkinis pastatas su šuliniu yra baigti statyti, statyba vykdyta turint išduotą jai leidimą, todėl šis pastatas su šuliniu pripažintini šalių nuosavybės teisės objektu. Tai, kad nekilnojamasis daiktas nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, nepanaikina jo, kaip nuosavybės teisės objekto ir netrukdo šalims šį turtą valdyti ir juo naudotis, tačiau ribojama teisė šiuo turtu disponuoti, t.y. pilna apimtimi įgyvendinti įstatyme numatytas savininko teises santykiuose su trečiaisiais asmenimis / pvz., turtą įkeisti, parduoti ir kt. - LAT 2003-06-18 nutartis byloje Nr. 3K-3-710/2003 /.

Santuokoje įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė / ankstesnio Lietuvos SŠK 21str., 2000m. Lietuvos CK 3.87 str. 1 d. /, kuri dalijama lygiomis dalimis / Lietuvos CK 3.117str. 1 d. /, kai nėra teisinio pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo / Lietuvos CK 3.123str. /. Sutuoktinių bendras turtas dalijamas natūra, jeigu taip galima padalyti, arba natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais / Lietuvos CK 3.127str. 3 d. /. Teismas, spręsdamas klausimus, susijusius su sutuoktinių bendro turto padalijimu / dėl bendro turto dalių ir padalijimo būdo /, privalo siekti skirtingų interesų pusiausvyros, tačiau taip pat turi vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais ir atsižvelgti į konkrečioje nagrinėjamoje civilinėje byloje nustatytas faktines aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas Lietuvos CK 3.127 straipsnio nuostatas, laikosi nuoseklios pozicijos, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes šis turto padalijimo būdas labiausiai apsaugo abiejų savininkų teises bei atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų reikalavimus / LAT 2008-05-19 nutartis Nr. 3K-3-139/2008, 2008-01-28 nutartis Nr. 3K-3-14/2008, kt. /. Dalijant santuokoje įgytą turtą, kiekvienu atveju būtina atsižvelgti į konkretaus turto savybes, jo paskirtį, galimybes turtu naudotis, jį išlaikyti ir pan. Kaip matyti iš bylos medžiagos šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 124,72 kv.m. bendro ploto pastatas / 41 l. /, kurio vidutinė rinkos vertė pagal turto vertintojo konsultacijas / 66-70, 111-116 l. / yra 18000 lt.; šios vertės ir lygių dalių principo taikymo šalys neginčija.

Patikslintame ieškinyje pareikšto reikalavimo priteisti jam pastatą natūra, o atsakovei – pusės turto vertės kompensaciją / 88 l. / ieškovas proceso eigoje atsisakė nurodydamas, kad neturi lėšų kompensacijai sumokėti. Atsakovė patikslintame priešieškinyje reiškia analogišką reikalavimą / pastatą natūra priteisti jai – 65 l. / ir įsipareigoja sumokėti ieškovui kompensaciją. Šį jos reikalavimą tikslinga vertinti susiejus su reikalavimu dėl neturtinės žalos atlyginimo / 65 l. - priteisus atsakovės prašomą 10000 lt. neturtinės žalos atlyginimą jai faktiškai nebūtų reikėję ieškovui išvis mokėti tik 9000 lt. siekiančios kompensacijos /, kuris teismo sprendimu nėra tenkinamas. Atsakovei yra suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba, apmokant 100 proc. jos išlaidų, kas neabejotinai patvirtina jos sunkią materialinę padėtį / 19 l., Lietuvos CPK 182str. 4p. /. Šalys pripažįsta / Lietuvos CPK 187str. 1d. / ir tai patvirtina byloje surinkti įrodymai, kad ieškovas V. V. nuo 2008m. gegužės mėnesio / t.y. daugiau kaip 3,5 metų / vienas gyvena šioje patalpoje, ji yra jo nuolatinė gyvenamoji patalpa, jokios kitos gyvenamosios patalpos jis neturi. Todėl akivaizdu, kad šį pastatą natūra priteisus atsakovei ieškovas liktų faktiškai be jokios gyvenamosios patalpos, t.y. būtų pažeisti jo interesai. Būtina įvertinti ir tai, kad atsakovė siūlo sumokėti ieškovui tik 9000 lt. piniginę kompensaciją, kurios vargu ar užtektų kitai bent minimalius reikalavimus atinkančiai gyvenamajai patalpai įsigyti. Be to, ji pripažįsta negalinti net šios kompensacijos sumokėti ieškovui iš karto ir prašo jos mokėjimą išdėstyti per dvejus metus. Todėl patenkinus šį atsakovės reikalavimą ieškovas dvejus metus neturėtų ne tik gyvenamosios patalpos, bet ir jam priklausančios nors nedidelio dydžio kompensacijos, kas akivaizdžiai prieštarauja teisingumo ir protingumo principams. Taip pat būtina atsižvelgti, kad nuo 2008m. gegužės mėnesio ieškovas šį pastatą įrenginėja faktiškai vienas, nors ir nereiškia reikalavimo dėl nelygių turto dalių nustatymo; kad šalys sutinka, jog jiems būtų suteikta teisė įgyti nuosavybėn po 1 / 2 dalį trijų žemės sklypų / t.y. kad jie taptų visų šių sklypų bendrasavininkiais – 99 l. /. Dėl nurodomų motyvų pripažįstama tikslingu šalių santuokinį turtą padalinti natūra, priteisiant šalims lygiomis dalimis ūkinį pastatą su šuliniu / 37-44 l. / bei pripažįstant turtinę teisę teisę įgyti nuosavybėn arba nuomoti po 1 / 2 dalį suprojektuotų 0,95 ha. ploto, 0,29 ha. ploto ir 0,61 ha. ploto žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) / 99-104 l. /.

Atsakovės reikalavimo po santuokos nutraukimo palikti jai santuokinę pavardę / 65 l. / ieškovas neginčija, reikalavimai dėl naudojimosi padalinamu turtu nepareikšti, kitų reikalavimų šalys taip pat nepareiškė / Lietuvos CK 3.59str. /.

Dėl aukščiau nurodomų motyvų ieškinys ir priešieškinys tenkinami dalinai.

Nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei šalys yra atleistos / 10, 19 l. /.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį ir priešieškinį tenkinti dalinai.

Santuoką, užregistruotą 1987m. lapkričio 21d. Kelmės rajono CMS, akto įrašo Nr. 313, tarp V. V., a/k (duomenys neskelbtini) ir M. V., a/k (duomenys neskelbtini) nutraukti.

Pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Padalinti šalių santuokoje įgytą turtą ir turtines teises.

Priteisti V. V., a/k (duomenys neskelbtini) ir M. V., a/k (duomenys neskelbtini) po vieną antrąją / ½ / dalį ūkinio pastato su priestatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir šulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).

Pripažinti V. V., a/k (duomenys neskelbtini) ir M. V., a/k (duomenys neskelbtini) teisę įgyti nuosavybėn arba nuomoti po vieną antrąją / ½ / dalį suprojektuotų 0,95 ha. ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 0,29 ha. ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir 0,61 ha. ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).

Atsakovės M. V. reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmesti.

Nustatyti, kad po santuokos nutraukimo atsakovei M. V. paliekama santuokinė pavardė „V.“.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.