- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-03-19
- Bylos Nr.
- 1-1467-673/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-12280-2018-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laima Šablevičienė
- Nukentėjusysis
- J. M.
- Kaltinamasis
- A. M.
- Advokatai
- Rima Šmigelskytė
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, vedęs, pensininkas, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį (fizinio skausmo sukėlimu sutuoktinei),
Aprašomoji dalis
nustatė:
2018-03-15 apie 20.00 val., A. M., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, tarpusavio konflikto metu, norėdamas sužaloti savo šeimos narę – žmoną J. M., tyčia ant jos pastūmė puodelį, kuriame buvo verdantis vanduo, kuris virsdamas verdančiu vandeniu aptaškė J. M. dešinės rankos plaštaką ir kairę koją, taip jai sukėlė fizinį skausmą.
Kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai. Paaiškino, kad 2018-03-15 apie 20.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, supykęs pastūmė į žmonos pusę puodelį, kuriame buvo užplikyta arbata. Virdamas puodelis karštu vandeniu aptaškė J. M. ranką, suvokia, kad tai jai sukėlė fizinį skausmą. Labai gailisi, sutuoktinės atsiprašė, pasižada, kad daugiau taip nebepasikartos. Jei būtų buvęs blaivus, nebūtų taip pasielgęs. Sutiktų gydytis dėl alkoholio vartojimo. Pats yra neįgalus, serga diabetu, turi problemų su širdimi.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiosios parodymais ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.
Nukentėjusioji J. M. parodė, kad 2018-03-15 apie 20.00 val., jos sutuoktinis A. M., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, jų gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, konflikto metu tyčia ant jos pastūmė puodelį, kuriame buvo verdantis vanduo, kuris virsdamas verdančiu vandeniu aptaškė jai dešinės rankos plaštaką ir kairę koją, jai skaudėjo. Nurodė, kad vyras prieš ją smurtauja ne pirmą kartą (b. l. 24).
Pažymoje iš pagalbos centro nurodyta, kad 2018-03-15 20.06 val. paskambinusi nukentėjusioji pranešė, jog neblaivus vyras namuose kelia konfliktą, ant jos išpylė karštą vandenį (b. l. 18).
Iš policijos pareigūno tarnybinio pranešimo matyti, kad apžiūrėjus nukentėjusiąją ant jos rankos ir kojos matėsi paraudimai, nukentėjusioji buvo blaivi (b. l. 31-33).
A. M. 2018-03-15 21.34 val. nustatytas neblaivumas - 1,47 promilės, nukentėjusioji blaivi (b. l. 36).
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados. Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, tai yra ir paties kaltinamojo prisipažinimu, ištirtais nukentėjusiosios parodymais, kitais aprašytais įrodymais nustatyta, kad 2018-03-15 apie 20.00 val., A. M., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, tarpusavio konflikto metu, norėdamas sužaloti savo šeimos narę – žmoną J. M., tyčia pastūmė puodelį, kuriame buvo verdantis vanduo, kuris virsdamas verdančiu vandeniu aptaškė J. M. dešinės rankos plaštaką ir kairę koją, taip jai sukėlė fizinį skausmą.
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta: ,,Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui...“. Objektyviai nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan. Pagal BK 140 str. 2 d., pagal kurį kaltinamajam pareikštas kaltinimas, atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė fizinį skausmą ar nežymiai sužalojo ar trumpam susargdino artimą giminaitį ar šeimos narį. Artimo giminaičio ir šeimos nario sąvokos yra išaiškintos Baudžiamojo kodekso 248 str. 1 d. ir 2 d., kur nurodytas sąrašas asmenų, laikytinų artimais giminaičiais ar šeimos nariais. Artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Kadangi kaltinamasis ir nukentėjusioji įvykių metu buvo sutuoktiniai, jie laikytini šeimos nariais.
Kaltinamasis prisipažino, jog konflikto metu jis tyčia pastūmė puodelį su karštu vandeniu ant savo sutuoktinės, dėl ko vanduo apliejo jos ranką ir koją, suvokia, kad jo veiksmai sutuoktinei sukėlė fizinį skausmą.
Nukentėjusioji ir teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad kaltinamasis tyčia ją apipylė verdančiu vandeniu, dėl ko jai skaudėjo.
Nukentėjusiosios parodymus patvirtino ir pranešimo pagalbos centrui pažyma, policijos pareigūno užfiksuoti nukentėjusiosios sužalojimų požymiai.
Nusikaltimas baigtas, nes buvo sukeltos straipsnio dispozicijoje numatytos pasekmės – nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas. Tarp kaltinamojo veikos ir pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Smurtinį veiksmą kaltinamasis atliko suvokdamas pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, būdamas suaugęs ir psichiškai sveikas, atleistas nuo atsakomybės už tokios pačios nusikalstamos veikos padarymą 2014 m., kaltinamasis privalėjo numatyti ir numatė, kad dėl jo veiksmo verdantį puodelį stumiant ant nukentėjusiosios, šiai bus sukeltas fizinis skausmas ir gali būti sutrikdyta sveikata, ir šių pasekmių norėjo, todėl kaltinamasis, tokiu būdu smurtaudamas, tai yra veikdamas tiesiogine tyčia, padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas sutuoktinei)
Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad kaltinamasis kaltu prisipažino ir gailėjosi. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nes teismas daro išvadą, kad ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ką pripažino ir pats kaltinamasis.
Bausmės skyrimo nuostatos. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padarytas nesunkus, tyčinis, baigtas nusikaltimas; į padarytos veikos motyvus ir tikslus – smurtas pavartotas prieš fiziškai silpnesnę moterį, negebant suvaldyti pykčio; į kaltininko asmenybę charakterizuojančius duomenis (b. l. 64-72): neteistas, prie keturi metus atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už analogišką veiką, nebaustas, pensininkas, registruotas Priklausomybės ligų priežiūros grupėje dėl alkoholio vartojimo, neįgalus - jam nustatytas vidutinis specialiųjų poreikių lygis be termino (NP Nr. (duomenys neskelbtini)); į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę.
Teismas, remdamasis išdėstytu, daro išvadą, kad bausmės tikslas kaltinamajam gali būti pasiektas už nusikaltimą jam skiriant laisvės apribojimo bausmę (BK 48 str.), nustatant laisvės apribojimo bausmės terminą mažesnį nei galimos skirti bausmės vidurkis (BK 61 str., 54 str. 3 d.), skiriant įpareigojimą, bausmę 1/3 sumažinant (BK 64¹ str.), į bausmės laiką įskaitant laikinojo sulaikymo laiką (BK 66 str.).
Kito žmogaus mušimas, žeminimas, gąsdinimas, kaltinimas, bandymas kontroliuoti, manipuliavimas - tipiškas smurtautojo elgesys. Smurtautojas fizinį, psichologinį smurtą naudoja todėl, kad tik žemindamas ir kontroliuodamas kitus pats gali pasijusti vertingas, galingas ar stiprus. Tačiau tai apgaulingas suvokimas, nes smurtautojas tai asmuo, turintis psichologinę problemą. Galimai tokį elgesio modelį smurtautojas matė savo tėvų šeimose arba patys buvo smurto aukos. Kadangi smurtautojas dažniausiai smurtauja prieš už jį silpnesnius asmenis (šiuo atveju nukentėjusioji yra neįgali, nevaldo rankos), jis jaučia gėdą, jaučiasi nepilnavertis, tačiau nežino išeities, o bandydamas save kaip nors pateisinti, jis ir toliau elgiasi neteisėtai. Kadangi smurtautojų savivertė yra žema, dažnai jiems labai svarbus kitų žmonių įvertinimas, pripažinimas, geras įvaizdis, todėl artimoje aplinkoje smurtaujantys žmonės visuomenėje nori pasirodyti nepriekaištingais. Taip pat smurtautojas dažniausiai save pateikia kaip auką, todėl manipuliuodamas, siekdamas prisidengti gerais tikslais, žmones, prieš kuriuos jis smurtauja, smurtautojas priverčia jaustis atsakingais ir kaltais dėl to, kas vyksta. Tačiau smurtautojas turi suvokti, kad smurtas kito žmogaus atžvilgiu neleis jam pasijusti nei stipriu, nei visaverčiu, nes smurto auka jį niekins ir jo nekęs. Smurto pagalba smurtautojui nepavyks išspręsti savo nepilnavertiškumo bėdos. Smurtautojui reikalingas pagalba. Problemos išviešinimas ir bausmė taip pat yra pagalba smurtautojui. Ilgą laiką auka, gyvendama su smurtaujančiu asmeniu, jaučiasi bejėgė ką nors pakeisti, neteisingai verčiama jaustis kalta dėl visko, kas vyksta šeimoje, todėl pirmoji ir vienintelė išeitis aukai - kreiptis į teisėsaugos institucijas, nes smurtautojas bijo viešumo, kitaip smurtaujančio asmens sustabdyti nėra jokios galimybės. Kaltinamasis privalo suvokti, kad smurtaujantis asmuo gali pakeisti savo elgesį, tačiau tik pripažindamas turintis problemą ir kreipdamasis pagalbos į specialistus. Todėl, siekdamas sudaryti sąlygas kaltinamajam sąmoningai, o ne dėl to, kad priemonė yra prievartinio pobūdžio, pabandyti spręsti savo psichologines problemas, teismas kartu su bausme kaltinamajam skiria ir baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 str. 2 d. 9 p., 3 d.).
Kardomoji priemonė. Kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas nuo 2018-03-15 iki 2018-03-16. Paleidus jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 303-307 str., teismas
nusprendžia:
A. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas sutuoktinei - šeimos nariui), ir nuteisti: 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme, bausmės metu įpareigojant nuo 18.00 val. iki 07.00 val. būti namuose;
remiantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., bausmę 1/3 mažinti ir galutinę bausmę paskirti – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimą, bausmės metu įpareigojant nuo 18.00 val. iki 07.00 val. būti namuose;
bei, remiantis Lietuvos Respublikos BK 67 str., 72² str., paskirti baudžiamojo poveikio priemonę: A. M. įpareigojant dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Išaiškinti, kad A. M. privalo: be bausmės vykdančios institucijos žinios nekeisti institucijai nurodytos savo gyvenamosios vietos, vykdyti teismo paskirtą įpareigojimą, nustatyta tvarka atsiskaityti kaip vykdo įpareigojimą. Išaiškinti, kad jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę (nevykdo įpareigojimo), ši bausmė jam gali būti pakeista į su laisvės atėmimu susijusią bausmę. Taip pat išaiškinti, kad asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą (-as) baudžiamojo poveikio priemonę (-es) (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal BK 243 straipsnį. Šiuo atveju nuteisimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (-es).
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Į bausmės laiką įskaityti kardomojo kalinimo laiką nuo 2018-03-15 iki 2018-03-16, vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (1:2).
Nuosprendis per dvidešimt (20) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusio Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmuose (išaiškinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).