Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka naudodamasis garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemone išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. P., gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

2. Teisiamojo posėdžio metu I. P. parodė, kad kaltinimą ji supranta, kaltę pripažįsta ir sutinka duoti parodymus. Nagrinėjamo įvykio išvakarėse, t. y. šeštadienį ji Vilniaus miesto centre susitiko su draugais, su kuriais vaikščiojo po įvairius barus bei gėrė alkoholinius kokteilius. Atėjus rytui visi taksi automobiliai buvo užimti ir pastarųjų išsikviesti jai nepavyko. Netoliese buvo „Spark“ automobilis, kurį ji nusprendė išsinuomoti. Vairuodama minėtą automobilį ji važiavo nuo Alberto Goštauto gatvės į namus, esančiuose (duomenys neskelbtini). Įsukusi į Geležinio Vilko gatvę ji nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į bortelį. Prie jos sustojo kitas automobilis, kurio vairuotojas norėjo paklausti, ar viskas gerai. Pamatęs, kad ji yra neblaivi, minėtas vairuotojas iškvietė policijos pareigūnus. Alkoholį ji vartoja tik išskirtinėmis progomis. Ji pasielgė labai blogai, prieš visus savo įsitikinimus ir vertybes.

3. Teisiamojo posėdžio metu I. P., kuri nėra kaltinama labai sunkaus nusikaltimo padarymu, teismui pareiškė, kad ji prisipažįsta esanti kalta ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, prokuroras sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, todėl teisiamojo posėdžio metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnio 1 dalyje, 290 ir 291 straipsniuose nustatyta tvarka buvo paskelbti ikiteisminio tyrimo metu surašyti dokumentai.

4. Ikiteisminio tyrimo metu I. P. parodė, kad 2021 m. liepos 24 d. apie 17.00 val. ji išvažiavo į Vilniaus senamiestį, kur susitiko su draugais. Laiką ji leido baruose, kuriuose ji gėrė alkoholinius kokteilius (kiek ji prisimena, ji išgėrė penkis kokteilius). 2021 m. liepos 25 d. apie 05.00 val. ji nusprendė važiuoti namo. Kadangi ji įpratusi važiuoti automobiliu, o laisvų taksi automobilių mieste buvo labai mažai, ji nusprendė išsinuomoti ,,Spark“ automobilį. Įsijungusi programėlę ji išsinuomojo automobilį. Sėsdama prie vairo ji jautėsi apsvaigusi, tačiau tai jos nesustabdė nuo važiavimo. Minėtu automobiliu ji važiavo per Vilniaus senamiestį, paskui pasuko į Geležinio Vilko gatvę, kur sukėlė eismo įvykį. Po eismo įvykio ji sustojo, šalia jos stovėjo kitas automobilis, kurio vairuotojas policijai pranešė, kad ji vairuoja neblaivi. Po kurio laiko atvažiavo policijos pareigūnai, kurie jai pasiūlė pasitikrinti blaivumą. Patikrinus blaivumą jai buvo nustatytas 2,08 promilių neblaivumo laipsnis. Po to policijos pareigūnai ją sulaikė. Ji gailisi, kad vairavo automobilį būdama neblaivi (b. l. 54-56).

5. Ikiteisminio tyrimo metu S. Ž. parodė, kad ji dirba policijos pareigūne. 2021 m. liepos 25 d. apie 06.15 val. buvo gautas pranešimas, kad prie pastato, esančio Geležinio Vilko g. 39, Vilniuje, važiuodamas nuo žiedo prekybos centro „Ozas“ link pranešėjas sustabdė mėlynos spalvos automobilį „Volkswagen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotoja buvo labai neblaivi ir važiavo pavojingai manevruodama. Nuvykusią į įvykio vietą ją pasitiko Š. P., kuris paaiškino važiuodamas pastebėjęs įtartinai mažu greičiu bandantį riedėti automobilį „Volkswagen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotoja jam pasirodė neblaivi, todėl jis sustojęs ir minėtos vairuotojos pasiteiravęs, ar nereikalinga pagalba. Vairuotoja (kaip vėliau buvo nustatyta – I. P.) buvo akivaizdžiai neblaivi. Jai su kolega atėjus prie minėto automobilio „Volkswagen“, iš pastarojo išlipo vairuotoja, iš kurios burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, o judesiai nekoordinuoti. Vairuotoja papasakojo važiavusi nuo prekybos centro „Panorama“ namo bei patvirtino gėrusi alkoholinius gėrimus. Vairuotojai bandant nustatyti neblaivumą šiai nepavyko įpūsti į alkotesterį. Automobilio priekinė dešinės pusės padanga buvo apgadinta, ant šaligatvio bortelio buvo matomos šviežios padangų žymės. Į įvykio vietą atvyko kitas policijos ekipažas, kuris I. P. pirmu tikrinimu nustatė 2,08 promilių, o antru – 2,13 promilių neblaivumą (b. l. 42).

6. Ikiteisminio tyrimo metu Š. P. parodė, kad 2021 m. liepos 25 d. 06.00 val. važiuodamas Geležinio Vilko gatve, Vilniuje, jis pamatė antroje eismo juostoje stovintį apgadintą automobilį „Volkswagen“. Tai jam sukėlė įtarimą, taigi jis nusprendė sustoti bei paklausti, kas atsitiko. Priėjęs prie minėto automobilio jis pamatė vairuotojo pusėje sėdinčią moterį, kuri bandė važiuoti (spaudė akseleratoriaus pedalą), tačiau kadangi automobilio varomasis ratas buvo stipriai pažeistas ir buvo užsikirtęs, nebuvo galimybės automobiliui pajudėti iš vietos. Jis suprato, kad minėta vairuotoja yra neblaivi, nes nerišliai kalbėjo, nesiorientavo aplinkoje, svirduliavo, nesuprato, kas atsitiko. Automobilis buvo atsitrenkęs į kelio bortelį. Kadangi jis nėra vilnietis ir nepažįsta miesto, jis sustabdė pravažiuojantį automobilį, kurio keleivis iškvietė policiją (b. l. 36-38).

7. Alkoholio kiekio matuokliu „Draeger Alcotest 6810“, Nr. ARBL-0751, I. P. iškvepiamame ore 2021 m. liepos 25 d. 07.12 val. nustatyta 2,08 promilės alkoholio, o 2021 m. liepos 25 d. 07.29 val. – 2,13 promilės alkoholio (b. l. 28).

8. Alkoholio kiekio matuoklis „Draeger Alcotest 6810“, Nr. ARBL-0751, metrologiškai patikrintas 2021 m. kovo 16 d., patikros sertifikatas galioja iki 2021 m. rugsėjo 16 d. (b. l. 29).

Motyvuojamoji dalis

9. Teismas pažymi, kad I. P. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti duomenys – jos pačios, taip pat S. Ž., Š. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti ir teisiamojo posėdžio metu paskelbti parodymai, alkoholio kiekio matuoklio užfiksuoti duomenys, kurie yra gauti teisėtais būdais BPK nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad 2021 m. liepos 25 d. apie 06.30 val. Geležinio Vilko gatvėje, Vilniuje, ties pastatu Nr. 39 I. P. vairavo automobilį „Volkswagen Up“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, kai jai nustatytas 2,08 promilių neblaivumas.

III. Veikos kvalifikavimo motyvai

10. I. P. vairavo automobilį būdama neblaivi, kai jai nustatytas 2,08 promilių neblaivumas, taigi I. P. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

IV. Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindai ir motyvai

11. Teisiamojo posėdžio metu I. P. paprašė būti atleidžiama nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant ją brolio sutuoktinės S. P. atsakomybei pagal laidavimą. I. P. nurodė, kad su S. P. ji yra pažįstama penkiolika metų, pastaroji yra jos patarėja, kurios ji visada gali paklausti bet ko. S. P. dalyvauja visuose jos gyvenimo įvykiuose.

12. Teisiamojo posėdžio metu S. P. paprašė perduoti I. P. jos atsakomybei pagal laidavimą. S. P. nurodė, kad I. P. veiksmus ji vertina neigiamai ir neįsivaizdavo, kad ši galėtų taip pasielgti. I. P. ją nuvylė, o jųdviejų pokalbis po nagrinėjamo įvykio buvo labai rimtas. Ji I. P. pažįsta nuo vaikystės, pastarąja pasitiki, drąsiai gali už šią laiduoti. I. P. yra jauna, šįkart suklydo. Ji mato, kad I. P. gailisi. Ji I. P. palaiko ir daro šiai teigiamą įtaką. Savo šeimos moralines vertybes ji perduoda I. P., kuri po tėčio netekties su mama nelabai bendrauja. Ji stengsis su I. P. praleisti daugiau laiko, daugiau kalbėtis, kad tokios klaidos nepasitaikytų. Ji tiki, kad I. P. daugiau taip nesielgs, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

13. I. P. nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą. I. P. visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padariusi nusikalstamą veiką. I. P. padaryta nusikalstama veika prisiskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, šia veika padaryta žala atlyginta. I. P. nėra teista (b. l. 67-68), administracinėmis nuobaudomis nebausta (b. l. 69-71), dirbanti (b. l. 72). Nors I. P. iškvepiamame ore nustatytas alkoholio kiekis – 2,08 promilės alkoholio ženkliai viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus nustatyta baudžiamoji atsakomybė, vis dėlto I. P. nė karto nėra bausta už analogiško pobūdžio teisės pažeidimus, taigi teismas mano, kad yra pagrindas manyti, jog I. P., skyrus jai baudžiamojo poveikio priemones, kuriomis būtų apribotos jos galimybės vairuoti transporto priemones, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

14. Laiduotoja sutinka būti S. P., kuri I. P. daro teigiamą įtaką. S. P. neteista, darbovietės (duomenys neskelbtini) charakterizuojama kaip atsakinga, pareiginga ir kruopšti darbuotoja. Apibendrinant išdėstytus argumentus konstatuotina, kad S. P. yra verta teismo pasitikėjimo, yra artima I. P., palaiko pastovų ryšį, jų santykiai geri, I. P. jos klauso, atsižvelgia į jos patarimus, taigi savo pavyzdžiu, asmeninėmis savybėmis bei nuolatiniu bendravimu S. P. gali daryti teigiamą įtaką I. P., kad ši laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

15. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus I. P., padariusi nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant ją laiduotojos S. P. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant dvejų metų laidavimo terminą be užstato, ir baudžiamoji byla nutrauktina.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo pagrindai ir motyvai

16. Teismas pažymi, kad vairavimas esant apsvaigusiam nuo alkoholio yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei, dėl ko teismas mano esant tikslinga I. P. skirti BK 68 straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones.

17. Spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės termino teismas pažymi, kad pagal BK 68 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Teismas įsitikinęs, kad uždraudimas naudotis specialiomis teisėmis minimaliam – vienerių metų terminui galėtų būti pateisinamas tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką naudodamasis jam suteiktomis specialiomis teisėmis padaro būdamas blaivus, pavyzdžiui, padaro nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, tuo tarpu tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką naudodamasis jam suteiktomis specialiomis teisėmis padaro būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, trumpiausio – vienerių metų šios teisės atėmimo terminas negali būti pateisinamas. Teismas pažymi ir tai, kad už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje numatyta privaloma skirti administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių. Teismas atsižvelgia į tai, kad I. P. iškvepiamame ore nustatytas alkoholio kiekis – 2,08 promilės alkoholio daugiau nei penkis kartus viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus draudžiama vairuoti kelių transporto priemones (0,4 promilės), tačiau, kaip minėta, I. P. nė karto nėra bausta už analogiško pobūdžio teisės pažeidimus, taigi I. P. skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminas nustatytinas trumpesnis už šios baudžiamojo poveikio priemonės termino vidurkį – dvejiems metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. liepos 25 d., t. y. nuo dienos, kai I. P. buvo skirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymas (b. l. 60-62).

18. Teismas taip pat pažymi, kad I. P. nusikaltimą padarė naudodamasi kelių transporto priemone – automobiliu „Volkswagen Up“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taigi minėtas automobilis laikytinas nusikaltimo priemone, be kurio I. P. nebūtų turėjusi galimybės padaryti nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. VĮ „Regitra“ duomenų bazės išraše nurodyta, kad automobilis „Volkswagen Up“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini), o automobilio valdytojas yra (duomenys neskelbtini) (b. l. 25), taigi minėtas automobilis tiek nusikalstamos veikos padarymo metu, tiek šiuo metu priklauso trečiajam asmeniui, iš kurio konfiskuoti minėtą automobilį nėra teisinio pagrindo. Teismas pažymi, kad, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu, kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Visgi vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika dėl automobilių, kuriais buvo padaryti BK 281 straipsnio 7 dalyje padaryti nusikaltimai, konfiskavimo atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės (nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, Nr. 2K-79-511/2018), teismas turi pagrindo teigti, kad automobilio „Volkswagen Up“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertės išieškojimas nagrinėjamu atveju neatitiktų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties: minėta, kad I. P. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, ji yra neteista, visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi, I. P. yra padariusi tinkamas išvadas dėl neteisėto savo elgesio, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, už ją laiduoja vertas pasitikėjimo asmuo, kas leidžia teismui daryti išvadą, kad I. P. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, o automobilio „Volkswagen Up“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertės išieškojimas neatitiktų teisingos viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyros, varžytų asmenį labiau negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti, t. y. šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas būtų nesuderinamas su tais tikslais ir principais, kuriais vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti I. P. nuo baudžiamosios atsakomybės.

19. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 6 dalyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu nustačius suderinamumą ir galimybes taisomai veikti asmenį gali būti skiriamos dvi ar daugiau baudžiamojo poveikio priemonių. Teismas įsitikinęs, kad baudžiamojo poveikio priemonės – įmokos į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą skyrimas I. P. suderinamas su kita I. P. skirtina baudžiamojo poveikio priemone – uždraudimu vairuoti kelių transporto priemones, šių baudžiamojo poveikio priemonių taikymas galėtų taisomai veikti I. P., kad ji laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, dėl ko I. P. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – 50 minimalių gyvenimo lygių, t. y. 2 500 eurų dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant šią įmoką sumokėti per šešis mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

VI. Procesinės prievartos priemonės

20. Ikiteisminio tyrimo metu I. P. skirtos kardomosios priemonės – dokumento – vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymas (b. l. 60-62), kurios paliktinos galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40, 67, 68, 71 straipsniais, 74 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsnio 1 dalimi, 254 straipsnio 5 dalimi, 297, 298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 303 straipsnio 1, 4 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 4-6 dalimis, 307 straipsnio 5-7 dalimis, 313 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

I. P., padariusią nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant ją laiduotojos S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybei pagal laidavimą dvejiems metams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Skirti I. P. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti vairuoti kelių transporto priemones dvejus metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. liepos 25 d., ir 50 minimalių gyvenimo lygių, t. y. 2 500 eurų dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant šią įmoką sumokėti per šešis mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos

I. P. skirtas kardomąsias priemones – dokumento – vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) šiam nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti saugoti VĮ „Regitra“.

Išaiškinti I. P. ir S. P., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato grąžinimo, taip pat dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

1. jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

2. įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą mokama į banko sąskaitą Nr. LT88 4010 0510 0467 0332, esančią „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyriuje. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją – „Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija“, gavėjo kodą – „188604955“, vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą. Sumokėjus įmoką tai patvirtinančius dokumentus būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo raštinės tarnautojui;

3. asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.