- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-28
- Bylos Nr.
- AN2-61-898/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-45-3-00245-2021-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Jurgita Kolyčienė (pirm.)
- Institucija
- Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Švenčionių rajono policijos komisariatas
- Advokatai
- Povilas Juzikis
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato įgalioto atstovo Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Teisės skyriaus vyriausiojo specialisto Večislavo Burneikos apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. lapkričio 22 d. nutarimo, kuriuo nutraukta administracinio nusižengimo teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 506 straipsnio 4 dalį pradėta A. E. V. atžvilgiu ir A. E. V. naudai iš valstybės biudžeto išieškota 726 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Priimtų sprendimų esmė
1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Švenčionių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas 2021 m. birželio 22 d. surašė A. E. V. administracinio nusižengimo protokolą pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį dėl to, kad jis 2019 m. lapkričio 28 d., apie 9 val., (duomenys neskelbtini), užtvėrė kelio atkarpą, esančią nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) metaliniu užtvaru (užtvaras užrakintas pakabinama spyna), bei atsisakė atidaryti užtvarą atvykusiam AB „K“ atlikti kelio (duomenys neskelbtini) greideriavimo darbus mašinų operatoriui A. D. su autogreideriu „Champion“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Greideriavimo darbai buvo numatyti atlikti pagal 2019 m. lapkričio 14 d. Švenčionių rajono savivaldybės administracijos tiekėjų apklausos pažymą Nr. (duomenys neskelbtini). Atvykus policijos pareigūnams – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Švenčionių rajono policijos komisariato reagavimo skyriaus tyrėjui P. V. ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Švenčionių rajono policijos komisariato reagavimo skyriaus vyriausiajam patruliui V. B., 2019 m. lapkričio 28 d. apie 10 val., nurodžius A. E. V. atidaryti užtvarą, esantį (duomenys neskelbtini), A. E. V. atsisakė atidaryti užtvarą ir tokiu būdu nevykdė policijos pareigūnų teisėtų nurodymų. Pašalinus kliūtį nuo kelio, t. y. atidarius užtvarą Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Švenčionių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnams, A. E. V. (duomenys neskelbtini), ant kelio, vedančio link (duomenys neskelbtini), pastatė jam priklausantį automobilį „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu apribojo galimybę patekti AB „K“ darbuotojui A. D. su autogreideriu „Champion“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vykdyti greideriavimo darbus gatvės atkarpoje, vedančioje link (duomenys neskelbtini), kelyje Nr. (duomenys neskelbtini). Policijos pareigūnams P. V. ir V. B. nurodžius A. E. V. pašalinti automobilį nuo kelio, jis tą padaryti atsisakė, tokiu būdu nevykdė teisėtų policijos pareigūnų P. V. ir V. B. reikalavimų.
Žemesnės instancijos teismas
2. Skundžiamu Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. lapkričio 22 d. nutarimu administracinio nusižengimo teisena, pradėta A. E. V. pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį, buvo nutraukta ir A. E. V. naudai iš valstybės biudžeto išieškota 726 Eur bylinėjimosi išlaidų. Skundžiamu nutarimu konstatuota, jog A. E. V. veiksmuose nėra būtinojo administracinio nusižengimo sudėties subjektyviojo požymio – kaltės, kadangi jis, įsitikinęs savo teisumu, gynė savo nuosavybės teisę.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
3. Vidaus reikalų ministerijos Teisės skyriaus vyriausiasis specialistas V. Burneika apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. lapkričio 22 d. nutarimą ir priimti naują sprendimą.
3.1. Institucijos atstovo vertinimu, A. E. V. subjektyvus situacijos vertinimas nėra pagrindas pateisinti jo nepaklusimą vykdyti tarnybines pareigas vykdžiusių policijos pareigūnų reikalavimus, kadangi pagal jo valios išraišką, asmuo sąmoningai taip elgėsi, nors jam buvo išaiškintos tokio elgesio galimos pasekmės. Nurodoma, jog nagrinėjamu atveju, policijos pareigūnai, matydami eismui skirtą, naudotą žemės paviršiaus juostą, atsižvelgdami į nustatytas aplinkybes, teisėtai ir pagrįstai davė nurodymus A. E. V. pašalinti savavališkai pastatytą/įrengtą kliūtį – užtvarą, o jo veiksmų seka, kuomet pašalinus vieną kliūtį, jis sudarė naują kliūtį, liudija, jog asmuo tyčia veikė priešingai pareigūnų reikalavimams, jų nurodymams.
3.2. Skunde teigiama, jog A. E. V. buvo informuotas, kad savivaldybės tarybos sprendimu buvo numatyta atlikti darbus, todėl teismas nepagrįstai konstatavo, kad A. E. V., nevykdydamas policijos pareigūnų nurodymų, buvo įsitikinęs savo teisumu ir tokiu būdu gynė savo nuosavybės teisę. Pabrėžiama, kad Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas numato, jog viena iš savivaldybių funkcijų yra vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas, o vienas iš eismo saugumo užtikrinimo principų yra asmens, visuomenės ir valstybės interesų įvertinimas ir derinimas užtikrinant saugų eismą.
3.3. Pažymima, jog eismo dalyviai negali savavališkai perkelti, uždengti, pašalinti arba įrengti eismo tvarką nustatančių techninių priemonių, užtverti kelio, palikti kelyje kokių nors daiktų ar kitaip trukdyti eismui, gadinti kelio, eismo reguliavimo priemonių, avarinio ryšio linijų ir želdinių, užtverti ar kitaip trukdyti privažiuoti prie gaisrinio hidranto ar kitos įrengtos gelbėjimo įrangos.
3.4. Atsižvelgus į administracinio nusižengimo bylos apimtį, jos faktinį ir teisinį sudėtingumą, teisinės pagalbos teikimo pastovumą ir pobūdį, tikėtinai skirtą darbo laiką, bylos rezultatą, išlaidų būtinumą ir pagrįstumą, protingumo bei sąžiningumo principus, skunde remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-5-303/2021 nurodoma, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo yra nepagrįstas.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą A. E. V. atstovas advokatas Povilas Juzikis prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. lapkričio 22 d. nutarimą palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti. Taip pat prašo pripažinti A. E. V. turėtas 363 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti proceso išlaidomis ir jas priteisti.
4.1. A. E. V. atstovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino materialines ir procesines teisės normas, tinkamai atskleidė bylos esmę, vertino bylos įrodymus, dėl ko teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, o institucijos apeliacinis skundas turėtų būti atmestas.
4.2. Atsiliepime pabrėžiama, jog A. E. V. inkriminuojamo administracinio nusižengimo administracinės nuobaudos skyrimo terminas, užsitęsęs dėl institucijos aplaidumo ir bylos vilkinimo, suėjo 2021 m. lapkričio 28 d. ir administracinė nuobauda negali būti skiriama, dėl ko institucijos apeliacinis skundas yra nepagrįstas.
4.3. Teigiama, jog apeliaciniame skunde nutylimos faktinės aplinkybės, kad A. E. V. atžvilgiu buvo naudojama psichologinė prievarta, nors pastarasis pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad yra neteisėtai braunamasi į jo privatų būstą. Be to, nenurodoma, jog A. E. V. automobilį, kuris stovėjo jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, pašalino.
4.4. Nurodoma, jog administracinio nusižengimo byloje nėra duomenų, kam nuosavybės teise priklauso žemės sklypas ar jo dalis, kurioje buvo norima vykdyti statybos darbus, nėra pateikta jokių dokumentų, paaiškinimų ar įrodymų, jog pareigūnų reikalavimai buvo teisėti.
4.5. Pabrėžiama, kad savivaldybės tarybos sprendimas apie skunde nurodomų konkrečių darbų vykdymą A. E. V. privačiame žemės sklype neegzistuoja, dėl ko neaišku, apie kokį informavimą kalba institucija apeliaciniame skunde.
4.6. Teigiama, jog nėra jokio teisės akto, įpareigojančio laikyti protokole nurodomo užtvaro – A. E. V. nuosavybės teise priklausančių vartų į jo namų valdą – atrakinto, ar pagal policijos pareigūno nurodymą juos atrakinti, siekiant įleisti į sklypą kelių darbams vykdyti skirtą techniką atlikti gatvės statybos darbus be statybos leidimo, techninio projekto ir žemės sklypo savininko sutikimo ar leidimo. Be to, A. E. V. automobilis tiesiog stovėjo, kur buvo pastatytas, jo sklype, tačiau pareigūnui panaudojus psichologini smurtą, grasinant, jog bus iškviesta specialioji technika, jog A. E. V. bus sulaikytas, A. E. V. automobilį siekė patraukti.
4.7. Atsiliepime kvestionuojama, kodėl policijos pareigūnas nesivadovavo Nekilnojamojo turto registro duomenimis, patvirtinančiais, jog sklypas nuosavybės teise priklauso A. E. V. ir jame vietinės reikšmės kelių nėra, nors pareigūnui buvo pateikti ir įsiteisėję teismų sprendimai, kuriuose konstatuota, kad jokių kelių sklype nėra, o apklausiamas teisme pareigūnas negalėjo paaiškinti, kokius planus matė ir koks jų teisinis statusas.
4.8. Nurodoma, jog su administracinio nusižengimo byla nebuvo pateikti A. E. V. nuosavybės teises į žemės sklypą patvirtinantys dokumentai, ar teismų sprendimai, kurie buvo pateikti pareigūnams, kas, A. E. V. atstovo vertinimu, yra pagrindas konstatuoti bylos faktinių aplinkybių tyčiniu klastojimu.
4.9. Pažymima, kad remiantis teismo sprendimu civilinėje byloje A. E. V. nuosavybės teise priklausančio sklypo dalimi leista naudotis tik žemės sklypo savininkams ir naudotojams, dėl ko kvestionuojama, kuo grindžiami policijos pareigūnų reikalavimai, pabrėžiant, jog policijos pareigūnus iškvietė pats A. E. V., kurie atvykę ėmė ginti kitų asmenų, galimai darančių nusikalstamą veiką, teises, viršijo savo tarnybinius įgaliojimus: policijos pareigūnų nurodymu buvo nupjauta pareiškėjo žemės sklype įrengto užtvaro spyna, pareiškėjui buvo grasinama taikyti įvairias procesinės prievartos priemones.
4.10. Atsiliepime nurodoma, jog nei policijos pareigūnai, nei savivaldybės darbuotojai, nėra asmenys, kuriems pagal kompetenciją yra priskirtas teismo sprendimo vykdymo užtikrinimas, o civilinėje byloje buvo nustatyta antstolio, kad teismo sprendimo nėra galimybės įvykdyti, kadangi teismo nutartimi nustatyto sklypo savininkams ir naudotojams teisės naudotis sklypo dalis yra perkasta ir jokio kelio pravažiavimui automobiliu nėra.
4.11. Pabrėžiama, jog nei savivaldybė, nei kiti asmenys neturi teisės naudotis A. E. V. žemės sklypu, dėl ko pareigūnų subjektyvus suvokimas apie jų nurodymų teisėtumą negali būti tapatinamas su tuo, jog pareigūnų nurodymu be teismo sankcijos ar kito procesinio sprendimo savivaldybės atstovai gali vykdyti pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype statybos darbus.
4.12. Nurodoma, jog atsakomybei pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį kilti būtina nustatyti ir asmens kaltę – tiesioginę tyčią, t. y. kaltininko supratimą, kad jis neteisėtai nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, tačiau nagrinėjamu atveju A. E. V. įvykio metu ir kėlė klausimą, kvietė policiją, kad šie išreikalautų į jo privataus būsto teritoriją besibraunančių asmenų dokumentus, suteikiančius jiems teisę pateikti į jo žemės sklypą ir jame atlikti gatvės statybos darbus. Tačiau, A. E. V. atstovo vertinimu, policijos pareigūnai davė neteisėtus nurodymus, suteikiančius teisę prieš savininko valią įsibrauti į kito žmogaus gyvenamąjį namą, butą ar kitą gyvenamąją patalpą arba jos priklausinius, įskaitant ir saugomą būsto teritoriją, ir norėjo taip veikti, o ši aplinkybė nebuvo detaliau analizuojama.
4.13. Atsiliepime pabrėžiama, jog A. E. V. iki inkriminuojamo nusižengimo padarymo raštu prašė iš savivaldybės pateikti dokumentus, pagrindžiančius jos darbuotojų teisę pateikti į privatų pareiškėjo sklypą ir jame vykdyti statybos darbus, tačiau tokių dokumentų negavo nei iki įvykio, nei policijos pareigūnams fiksuojant įvykį. Be to, tiek seniūnijos darbuotojų reikalavimai vykdyti statybos darbus, tiek ir atvykusių policijos pareigūnų reikalavimai turėjo būti teisėti, tačiau reikalavimų teisėtumo įrodymų nebuvo pateikta, dėl ko A. E. V. veiksmai negali būti kvalifikuojami kaip ANK 506 straipsnio 4 dalyje nustatytas administracinis nusižengimas.
4.14. Teigiama, jog A. E. V. siekiama už tą pačią veiką bausti antrą kartą. Nurodoma, jog Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Švenčionių rajono policijos komisariato vyresnysis tyrėjas 2020 m. vasario 13 d. buvo surašęs administracinio nusižengimo protokolą už padarytą administracinį nusižengimą pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį bei 2020 m. vasario 13 d. buvo priimtas nutarimas, kuriuo A. E. V. buvo skirta 90 Eur bauda, tačiau šis nutarimas Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2020 m. birželio 30 d. nutartimi buvo panaikintas ir bylą grąžinta institucijai, o administracinio nusižengimo bylos likimas nėra aiškus.
4.15. Taip pat nurodoma, kad ankstesnis nutarimas buvo panaikintas nustačius, jog institucijos nutarimas priimtas visapusiškai neištyrus ir neįvertinus visų aplinkybių, galinčių patvirtinti ar paneigti administracinio nusižengimo požymių buvimą A. E. V. veiksmuose – nesurinkus ir neištyrus įrodymų apie patekimo į administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui priklausantį žemės sklypą pagrindus ir nenustačius tokių veiksmų teisėtumo, tuo pačiu nenustačius ir policijos pareigūnų reikalavimų teisėtumo, tačiau nurodomų veiksmų nebuvo atlikta ir nagrinėjamoje byloje.
Atsiliepimas
4.16. Pabrėžiama, jog protokole nurodomoje atkarpoje prie sodybos (duomenys neskelbtini) gatvės nėra ir niekada nebuvo kelio, ką patvirtina savivaldybės sprendimai bei jais nustatytos gatvės pradžios ir pabaigos koordinatės, pagal kurias gatvė yra kitoje vietoje, dėl ko neaišku, kokias aplinkybes tyrė pareigūnai, kokie buvo jų teisėti nurodymai.
4.17. A. E. V. atstovo vertinimu, A. E. V. veiksmai – reikalavimas prieš patenkant į privačią asmeninio būsto teritoriją pateikti dokumentus, leidžiančius įeiti ir vykdyti statybos darbus jo privačioje nuosavybėje, pakeičiant tokios nuosavybės teisinį statusą – nebuvo pavojingi visuomenei, nebuvo priešingi teisei, nesukėlė žalingų padarinių, todėl nėra visų objektyviųjų administracinio teisės pažeidimo sudėties požymių, todėl negali kilti ir administracinė atsakomybė.
4.18. Teigiama, jog, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, priteista bylinėjimosi išlaidų suma yra adekvati ir protinga – byloje parengti didelės apimties rašytiniai paaiškinimai, pateikti papildomi įrodymai, kurie nulėmė tokį teismo procesinį sprendimą, kurių nebūtų prireikę, jei institucija būtų tinkamai vykdžiusi savo pareigas. Be to, advokatas dalyvavo dviejuose teismo posėdžiuose, į kurios buvo vykstama iš Vilniaus į Švenčionis ir atgal, o kelionėje su atstovavimo teismo posėdyje darbo laiku išdirbtas laikas sudarė visą darbo dieną.
4.19. Nurodoma, jog rengiant atsiliepimą į institucijos apeliacinį skundą A. E. V. taip pat turėjo išlaidų advokato pagalbai apmokėti – viso 363 Eur, kurios, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartimi, priimtoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-6-303/2021, taip pat turėtų būti pripažintos proceso išlaidomis ir priteistos pareiškėjui už advokato teiktas teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
5. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 652 straipsnyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą, užtikrindamas, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, dėl kurio administracinio nusižengimo teisena nutraukta, padėtis nebūtų pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamu atveju institucijos atstovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad A. E. V. veikoje nėra administracinio nusižengimo požymių, nurodydamas, jog A. E. V. subjektyvus situacijos vertinimas nėra pagrindas pateisinti jo nepaklusimą vykdyti tarnybines pareigas vykdžiusių policijos pareigūnų reikalavimus.
6. Apygardos teismas, išnagrinėjęs apylinkės teismo nutarimo bei apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, nenustatęs esminių procesinių pažeidimų, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą administracinio nusižengimo byloje, kurio naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas priėmė įrodymais pagrįstą bei teisėtą sprendimą, jog byloje nenustatyti būtinieji administracinio nusižengimo sudėties požymiai, o priteisdamas bylinėjimosi išlaidas tinkamai įvertino procesiniam sprendimui reikšmingas aplinkybes.
Dėl A. E. V. kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 506 straipsnio 4 dalyje.
7. ANK 506 straipsnio 4 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė, be kita ko, už statutinio valstybės tarnautojo teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, išskyrus šio kodekso 556 straipsnyje nurodytus atvejus. Nagrinėjamoje byloje administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį A. E. V. buvo surašytas už tai, kad jis policijos pareigūnams pareikalavus atverti užtvarą, kuriuo jis užtvėrė kelio atkarpą, policijos pareigūnų nurodymų nevykdė – atidaryti užtvarą atsisakė, dėl ko pasitelkus Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Švenčionių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnus buvo atidarytas užtvaras. Po ko, pašalinus kliūtis, A. E. V. ant kelio pastatė jam priklausantį automobilį ir apribojo galimybę AB „K“ darbuotojui vykdyti darbus gatvės atkarpoje, o policijos pareigūnams pareikalavus pašalinti automobilį, A. E. V. tai padaryti atsisakė, tokiu būdu nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų.
8. Kaip matyti iš minėto straipsnio dispozicijos, šiame straipsnyje numatyta formali administracinio nusižengimo sudėtis, kurios požymis įtvirtintas blanketinėje dispozicijoje. Taigi, atskleidžiant statutinio valstybės tarnautojo teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymo turinį, privalu remtis teisės aktais, reglamentuojančiais statutinio valstybės tarnautojo įgaliojimus, teises, pareigas, be kita ko, Lietuvos Respublikos policijos įstatymu. Pagal Policijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalį policijos uždaviniai yra: 1) žmogaus teisių ir laisvių apsauga; 2) asmens, visuomenės saugumo ir viešosios tvarkos užtikrinimas; 3) neatidėliotinos pagalbos teikimas asmenims, kai ji būtina dėl jų fizinio ar psichinio bejėgiškumo, taip pat asmenims, nukentėjusiems nuo nusikalstamų veikų, administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų), ekstremaliųjų situacijų ar panašių veiksnių; 4) nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) prevencija; 5) nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) atskleidimas ir tyrimas; 6) eismo automobilių keliais priežiūra. Policijos įstatymo 21 straipsnyje nustatyta, kad, įgyvendindamas policijos uždavinius, pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi, panaudoti prievartą.
9. Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad A. E. V. atsisakė vykdyti policijos pareigūnų nurodymus atverti kelią atvykusiam AB „K“ mašinos operatoriui atlikti kelio darbus, tačiau šiuo aspektu administracinėn atsakomybė traukiamas asmuo nurodė, jog pateikė pareigūnams nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus, remiantis kuriais žemės sklypas, kuriame buvo ketinama atlikti kelio darbus, priklausė jam nuosavybės teise. Pastarasis taip pat pažymėjo, jog jam nebuvo pateikti kiti dokumentai, kurių pagrindu būtų pateisinamas greiderio ar savivaldybės darbuotojų patekimas į jam priklausantį sklypą. Analizuojamas A. E. V. nurodytas aplinkybes patvirtina ir byloje esantys dokumentai, be kita ko, iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pateikto Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti tai, jog A. E. V. priklausančiame žemės sklype neįregistruoti nei vietinės reikšmės, nei kitokie servitutiniai keliai. Tai patvirtina ir byloje esantys teismų sprendimai, kuriuose konstatuota, jog A. E. V. priklausančiame sklype nėra suprojektuoto bendro naudojimo kelio.
10. Į įvykio vietą atvykęs policijos pareigūnas P. V. apklaustas pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad jam savivaldybės atstovas pateikė planą, remiantis kuriuo šis įsitikino, jog per A. E. V. priklausantį žemės sklypą eina servitutinis kelias, tačiau tai prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Be to, nors Švenčionių rajono savivaldybės administracijos A. E. V. atstovui pateiktame 2019 m. lapkričio 27 d. rašte buvo nurodyta, kad Savivaldybės tarybos 2019 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu patikslintos vietinės reikšmės kelio Nr. (duomenys neskelbtini) pabaigos koordinatės, nurodant, kad šio kelio dalis patenka ir į A. E. V. priklausantį žemės sklypą, tačiau nagrinėjamo įvykio metu šis Savivaldybės tarybos sprendimas buvo ginčijamas teisme, ką patvirtino ir savivaldybės administracija. Taigi, nagrinėjamo įvykio metu A. E. V. priklausančiame sklype nebuvo įregistruoti nei vietinės reikšmės, nei kitokie servitutiniai keliai, tačiau Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartimi ieškinio reikalavimams užtikrinti buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – draudimas A. E. V. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos užtverti kelią, pažymėtą Kelio servituto nustatymo plane, ar kitaip riboti galimybę patekti šiuo keliu į ieškovui ir tretiesiems asmenims nuosavybes teise priklausantį žemės sklypą, tokiu būdu suteikiant teisę apibrėžtiems subjektams – žemės sklypo savininkams ir naudotojams, naudotis laikinu kelio servitutu. Šiame kontekste aukštesnės instancijos teismas pastebi, jog A. E. V. veiksmus, susijusius su kelio užtvėrimu, būtų galima vertinti, kaip paminėtos Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutarties nevykdymą, tačiau tokios aplinkybės nei buvo tirtos, nei buvo inkriminuotos A. E. V. pateiktame administracinio nusižengimo aprašyme. Todėl šioje byloje toks jų vertinimas išeitų už administracinio nusižengimo aplinkybių tyrimo ribų.
11. Aptartų aplinkybių kontekste pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog nagrinėjamo įvykio dieną A. E. V. priklausančiame žemės sklype nebuvo įregistruotas kelias, ar nustatyta teisė naudotis žemės sklypu neapibrėžtiems tretiesiems asmenims, t. y. šiuo atveju AB „K“ priklausančiai transporto priemonei, dėl ko apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamoje byloje A. E. V. veiksmuose nėra būtinojo administracinio nusižengimo sudėties subjektyviojo požymio – kaltės. Kartu teismas pastebi ir tai, jog nagrinėjamoje byloje nebuvo atkleistas valstybės tarnautojo – policijos pareigūno nurodymo teisėtumo požymis, kadangi pagal byloje nustatytas aplinkybes nėra aišku kokį uždavinį, numatytą Policijos įstatymo 5 straipsnyje, šis įgyvendino, be to, neįrodyta, kuo remiantis šis grindė faktinį nurodymo – pašalinti kliūtis, teisėtumą.
12. Pastebėtina, jog administraciniuose nusižengimuose, aprašytuose formaliosiomis sudėtimis, intelektinis tiesioginės tyčios elementas pasireiškia ANK uždraustos pavojingos veikos pobūdžio suvokimu, o valinis elementas pasireiškia tuo, kad kaltininko valia sutelkta į pavojingos veikos padarymą. Bylos duomenimis nustatyta, jog A. E. V., nevykdydamas nurodymų, buvo įsitikinęs savo veikos teisėtumu, kuris, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, buvo paremtas ne išskirtinai jo subjektyviu vertinimu, tačiau ankstesniais teismų sprendimais, nuosavybės teisę patvirtinančiais dokumentais, be kita ko, byloje nustatyta ir tai, jog iki nagrinėjamo įvykio buvo kreiptasi į savivaldybę, prašant pateikti dokumentus, pagrindžiančius jos darbuotojų teisę pateikti į privatų pareiškėjo sklypą ir jame vykdyti statybos darbus. Aptartų aplinkybių kontekste, įvertinus susidariusią situaciją, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog A. E. V. veikoje nėra kaltės, kadangi jo valia, be kita ko, pastarajam iškviečiant policijos pareigūnus, buvo nukreipta ne į pavojingos veikos padarymą, o į savo teisėtų interesų apsaugą. Kaip minėta, nenustačius būtinojo požymio – nurodymų teisėtumo bei kaltės, A. E. V. neveikime nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 506 straipsnio 4 dalyje, požymių, dėl ko administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagrįstai.
Dėl proceso išlaidų.
13. Vadovaujantis ANK 666 straipsniu, administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog atsižvelgiant į tai, kad įstatymų leidėjas naujo teisinio reguliavimo šiuo aspektu dar nėra nustatęs, tais atvejais, kai teismas nutraukė asmeniui administracinio nusižengimo bylą dėl administracinio nusižengimo įvykio ar sudėties nebuvimo, būtinų ir pagrįstų teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas tiesiogiai vadovaujantis bendrosiomis Konstitucijos nuostatomis (6 straipsniu, 30 straipsnio 1 dalimi, 31 straipsnio 6 dalimi, konstituciniu teisinės valstybės principu) bei pagal analogiją BPK 105 straipsnio 5 dalimi (nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-7-5-303/2021, 2AT-7-6-303/2021, 2AT-26-1073/2021).
14. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismo nutarimu administracinio nusižengimo teisena A. E. V. atžvilgiu buvo nutraukta, nustačius, jog padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 punktas), taigi A. E. V. įgijo teisę į pagrįstų teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą. Bylos duomenys patvirtina, kad A. E. V. atstovui advokatui už atstovavimą administracinio nusižengimo byloje sumokėjo pirmosios instancijos teismo priteistą sumą (726 Eur), kurią sudaro procesinių dokumentų rengimas – rašytinių paaiškinimų, papildomų dokumentų pateikimas, atstovavimas pirmosios instancijos teisme (įvyko du teisiamieji posėdžiai), dėl ko priteista suma laikytina pagrįsta ir proporcinga, todėl turi būti atlyginta A. E. V.
15. Atsiliepimu taip pat prašoma pripažinti A. E. V. turėtas 363 Eur išlaidas advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme proceso išlaidomis ir jas priteisti. Įvertinus tai, kad atsiliepimo į institucijos apeliacinį skundą surašymas ir pateikimas teismui yra viena iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kurio atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena nutraukta, dalyvavimo ir savo teisių įgyvendinimo procese formų, o institucijos apeliacinis skundas yra atmetamas, laikytina, kad A. E. V. turi teisę į proceso išlaidų (ar jų dalies) atlyginimą.
16. Iš byloje pateiktos PVM sąskaitos faktūros matyti, jog A. E. V., kuriam administracinio nusižengimo teisena nutraukta, patyrė 363 Eur išlaidų advokato pagalbai – už atsiliepimo parengimą, apmokėti. Šiame kontekste pastebėtina tai, jog pagal formuojamą teismų praktiką proceso dalyvio nurodomas patirtų išlaidų, be kita ko, ir advokato pagalbai, dydis neįpareigoja teismo priteisti visos nurodomos sumos. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-192-489/2019, 2K-7-25-495/2020 ir kt.).
17. Ši administracinio nusižengimo byla buvo išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, A. E. V. atstovas jo interesus gynė ir pirmosios instancijos teisme, taigi, jam gerai buvo žinomos bylos aplinkybės, administracinio nusižengimo byla nėra didelės apimties, apeliaciniame skunde keliami klausimai buvo nagrinėjami pirmosios instancijos teisme, byloje nebuvo pateikta naujų duomenų, o atsiliepime nurodomi teisiniai argumentai iš esmės analogiški byloje esantiems rašytiniams paaiškinimams, pateiktiems pirmosios instancijos teisme, todėl teismas, remdamasis protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į administracinio nusižengimo bylos apimtį, jos faktinį ir teisinį sudėtingumą, daro išvadą, kad prašoma priteisti išlaidų suma, susijusi su patirtomis išlaidomis advokato pagalbai apmokėti, nelaikytina proporcinga, todėl mažintina iki 200 Eur.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu, 666 straipsniu,
nutaria:
Vidaus reikalų ministerijos Teisės skyriaus vyriausiojo specialisto Večislavo Burneikos apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. lapkričio 22 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Priteisti A. E. V. iš valstybės 200 Eur patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.