Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl drausminės nuobaudos panaikinimo pagal ieškovo V. M. ieškinį atsakovui Panevėžio miesto savivaldybės merui, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas V. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo teismo panaikinti Panevėžio miesto savivaldybės mero 2015 m. rugsėjo 23 d. potvarkiu ieškovui paskirtą drausminę nuobaudą – pastabą. Ieškovo nuomone, jam drausminė nuobauda buvo paskirta visiškai nepagrįstai, neįsigilinus į situaciją, esant dideliam darbuotojų trūkumui ir jų kaitai, neišanalizavus dokumentų, nuobauda buvo paskirta nesant jo, ieškovo (darbuotojo), kaltei, nesant pažeidimo, nesilaikant Darbo kodekso reikalavimų, todėl drausminė nuobauda yra naikintina. Už įstaigos darbuotojų kvalifikacijos tobulinimą yra atsakinga direktoriaus pavaduotojas slaugai, kuris sutinkamai su pareiginiais nuostatais, tobulina personalo mokymą, planuoja priemones ir būdus šiam darbui gerinti, organizuoja išvykas į seminarus, konferencijas. Būtent licencijos turėtojas privalo informuoti apie kvalifikacijos kėlimą kas penkerius metus apie išklausytus mokymus ir jam kyla atsakomybė už netinkamą pareigų vykdymą. Akreditavimo tarnybos įpareigojimą ieškovas tinkamai įvykdė, pateikė reikalautus dokumentus, nurodė, kada, kur ir kokiu būdu nurodymai bus įvykdyti, tačiau tarnyba ne visus dokumentus įvertino, o pateikus likusius dokumentus, tarnyba jokių priekaištų neturėjo, galutinio tarnybos vertinimo taipogi nėra. Šiuo metu GMP vairuotojams nėra parengta programa ir jie nėra apmokami. Tik kitiems metams planuojama patvirtinti programą. Medicinos auditoriaus funkcijas 2015 metais pagrindinių pareigų metu buvo pavesta atlikti gydytojai, nesant įstaigoje aukštesnės kvalifikacijos darbuotojo. Pažymi, jog nuo 2015 m. lapkričio 1 d. nustatyti mažesni reikalavimai auditoriaus kvalifikacijai. 2014-09-06 įvykio metu ieškovas buvo nedarbingas, tuo metu jo pareigas eiti buvo paskirtas kitas asmuo. Be to, 2014-09-06 įvykio metu moteris reikalavo vaistų, bet atsisakė jos būklės įvertinimo, todėl jai buvo atsisakyta suteikti medicininę pagalbą. Ieškovas taip pat atkreipė dėmesį, jog jau šešiolika metų nėra ruošiami GMP darbuotojai, todėl ieškovas, kaip įstaigos vadovas, deda daug pastangų, kad būtų suformuotas atitinkamas skaičius brigadų iš tinkamą išsilavinimą turinčių medikų.

Ieškovas ir jo atstovas teismo posėdyje palaikė ieškinį jame išdėstytais argumentais, prašė ieškinį patenkinti. Ieškovas teismo posėdyje papildomai paaiškino, jog įstaiga 2012-2014 metų mokymą planavo iš anksto pasirašydama sutartis su Panevėžio kolegija 2011 m. rugsėjo mėn. Europiniame projekte ,,Šiaurės Lietuvos aukštos kvalifikacijos specialistų naujų kompetencijų ugdymas“, kuris vyko 2013-2014 metais. Tobulinimo metu buvo numatyta kiekvienam medikui išklausyti ,,Skubios medicinos pagalbos“ 320 val. mokymų, apmokyti 51 medicinos darbuotoją, buvo numatytos lėšos mokymams, daugiau kaip 2 proc. nuo darbo užmokesčio fondo, nors tuo metu buvo rekomenduojama ne mažiau kaip po 1 proc. Darbuotojams apmokyti buvo sudarytos sąlygos. Ieškovo nuomone, nurodyti pažeidimai neatitinka Lietuvos Respublikos slaugos praktikos ir akušerijos praktikos įstatymo, Sveikatos apsaugos ministro įsakymo ,,Dėl sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų profesinės kvalifikacijos tobulinimo ir jo finansavimo tvarkos“, Sveikatos apsaugos ministro įsakymo ,,Dėl Slaugos praktikos licencijavimo taisyklių patvirtinimo“ reikalavimų. Medicinos auditoriui buvo sudarytos visos sąlygos gauti reikiamą kompetenciją, kuris taip pat įsipareigojo išklausyti reikalaujamos trukmės mokymus, tačiau to nepadarė dėl objektyvių priežasčių, išklausė 36 val. Tuo tarpu teisės aktai numatė 2 metų laikotarpį išklausyti reikalaujamas valandas. Kitus kvalifikacinius reikalavimus atitiko. Vairuotojų apmokymai negalėjo būti įvykdyti, nes nebuvo parengtos vairuotojų mokymo programos. Akreditavimo tarnybos direktoriaus įsakymo neapskundė, nes įstaigai pateikė dokumentus ir tarnyba jokio pažeidimo nebekonstatavo, teisinės pasekmės nebuvo taikytos – nė vieno įstaigos specialisto licencija nebuvo sustabdyta. Planuoti, organizuoti, kontroliuoti Pagalbos tarnybos veiklą ieškovui yra sunku ir sudėtinga, nes trūksta žmogiškųjų išteklių, auga kvietimų skaičius, bet mažėja finansavimas, ilgai nerengiant specialistų, esant patalpų trūkumui, įstaiga yra išdėstyta 4 miesto vietose, nesant centrinės valdžios aiškios pozicijos dėl GMP ir regioninių dispečerinių ateities bei su tuo susijusių darbo organizavimo ir finansinių kaštų, dėl intensyvių įstaigos patikrinimų, dėl ko įvyko didelis atsakingų asmenų (administracijos darbuotojų) pasikeitimas.

Atsiliepime į ieškinį atsakovas su ieškovo reikalavimais nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, jog pažeidimai buvo nustatyti 2015 m. rugpjūčio 17 d. Akreditavimo tarnybos direktoriaus įsakymu, šio įsakymo ieškovas neapskundė, todėl atsakovas daro išvadą, jog ieškovas su nustatytais teisės aktų pažeidimais sutiko. Atsakovas nesutinka, kad už kvalifikacijos kėlimą VšĮ Panevėžio miesto greitosios medicinos pagalbos stotyje nėra atsakingas ieškovas, nes direktoriaus pavaduotojo slaugai pareiginiuose nuostatuose nėra numatyta, jog minėtas darbuotojas užtikrina ir yra atsakingas už darbuotojų kvalifikacijos kėlimą įstaigoje. Nuo 2014-02-19 iki 2014-04-15, nuo 2014-08-26 iki 2014-11-17 nedirbo direktoriaus pavaduotojas slaugai ir kitam darbuotojui nebuvo pavesta funkcija užtikrinti darbuotojų kvalifikacijos kėlimą. Bendrosios praktikos slaugytojai yra Panevėžio GMPS darbuotojai, tokiu būdu už jų kvalifikacijos kėlimą yra atsakingas įstaigos vadovas. 2015 m. rugsėjo 9 d. ieškovo Akreditavimo tarnybai išsiųstas raštas yra tik informacinio pobūdžio ir nelaikytinas nurodytų teisės aktų pažeidimų pašalinimu. Be to, pažeidimų pašalinimas ar nepašalinimas neturi reikšmės pačiam pažeidimo padarymo faktui. Ieškovo kaltę nurodo Akreditavimo tarnybos nustatyti teisės aktų pažeidimai ir konkrečios veikos. Ieškovui už darbo drausmės pažeidimą pritaikyta proporcinga nuobauda, kuri yra adekvati padarytam pažeidimo sunkumui, skirta teisėtai ir pagrįstai, todėl paskirtą nuobaudą panaikinti nėra teisinio pagrindo.

Atsakovo atstovė teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko, rėmėsi atsiliepime į ieškinį išdėstytais argumentais, prašė ieškinį atmesti.

Ieškinys tenkintinas.

Iš bylos medžiagos (b.l. 36-37, 1 t.) matyti, jog 2015 m. rugsėjo 23 d. Panevėžio miesto savivaldybės mero potvarkiu Nr. MP-102 ieškovui VšĮ Panevėžio miesto greitosios medicinos pagalbos stoties direktoriui V. M. buvo paskirta drausminė nuobauda - pastaba už tai, kad jis padarė darbo drausmės pažeidimą - 1.1. netinkamai vykdė darbdavio pareigą, nustatytą Lietuvos Respublikos darbo kodekso 229 straipsnyje - ,,darbdavys ir administracija privalo tinkamai organizuoti darbuotojų darbą, laikytis darbo įstatymų“, Įstaigos įstatų 28.11 papunktyje - ,,sukurti ir prižiūrėti Įstaigos vidaus kontrolės, įskaitant finansų kontrolės, sistemą“, neužtikrino kontrolės ir nepavedė vykdyti funkcijų darbuotojui, kuris būtų atsakingas už įstaigos darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo kursų organizavimą (vidaus medicinos auditorius, vairuotojai nėra išklausę privalomų kursų), taip netinkamai įvykdė Įstaigos direktoriaus pareiginių nuostatų 8.1 papunktyje įtvirtintą nuostatą - ,,Direktorius atsako už darbo organizavimą Darbo kodekso nustatyta tvarka“, 1.2.-netinkamai įvykdė Akreditavimo tarnybos įpareigojimą iki 2015 m. rugsėjo 13 d. pašalinti 2015 m. rugpjūčio 17 d. įsakyme Nr. T4-110 nurodytus teisės aktų pažeidimus, taip pažeidė Įstaigos direktoriaus pareiginių nuostatų 3.1 papunktį - ,,Direktorius privalo vadovautis Lietuvos Respublikos įstatymais, Vyriausybės nutarimais, Sveikatos apsaugos ministro įsakymais, kitais teisės aktais, Valstybinės ligonių kasos nurodymais, Lietuvos medicinos normomis, Savivaldybės tarybos sprendimais, įstaigos vidaus ir darbo tvarkos taisyklėmis“.

Ieškovas su paskirta drausmine nuobauda nesutinka, mano, kad nuobauda jam buvo paskirta visiškai nepagrįstai, neatsižvelgus į didelį darbuotojų trūkumą, jų kaitą, neišanalizavus jo (ieškovo) pateiktų dokumentų, nesant darbo drausmės pažeidimui, jo, kaip darbo santykių subjekto, kaltei.

Dėl ieškovui paskirtos drausminės nuobaudos - pastabos panaikinimo.

DK 236 straipsnyje, kuriame nustatyti drausminės atsakomybės pagrindai, nurodyta, kad drausminės nuobaudos gali būti taikomos tik darbo drausmės pažeidimą padariusiam darbuotojui. Įstatymuose ir kituose darbo drausmę reglamentuojančiuose norminiuose darbo teisės aktuose tokia atsakomybė gali būti nustatyta ir už kitas pražangas. Darbo drausmės pažeidimas yra darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės (DK 234 straipsnis). DK 237 straipsnis taip pat nustato, kad už darbo drausmės pažeidimą gali būti skiriamos šios drausminės nuobaudos: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) atleidimas iš darbo (Kodekso 136 straipsnio 3 dalis). Kai kurioms darbuotojų kategorijoms įstatymuose ir kituose darbo drausmę reglamentuojančiuose norminiuose teisės aktuose gali būti nustatytos ir kitos drausminės nuobaudos. Drausminė nuobauda turi būti skiriama laikantis tam tikros tvarkos. Skiriant drausminę nuobaudą, turi būti atsižvelgiama į darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, į aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas. Privalomi drausminės atsakomybės pagrindai: 1. konkretūs darbuotojo neteisėti veiksmai arba neveikimas; 2. žalingi padariniai; 3. priežastinis darbuotojo neteisėtų veiksmų arba neveikimo ir žalingų padarinių ryšys; 4. darbuotojo kaltė. Nesant bent vienos minėtos sąlygos, taikyti drausminės atsakomybės negalima. Pareiga įrodyti buvus drausminės atsakomybės sąlygas tenka darbdaviui.

Teismo nuomone, ieškovui nebuvo teisinio pagrindo paskirti drausminės nuobaudos už tai, kad jis nustatytu terminu (iki 2015-09-13) nepašalino Akreditavimo tarnybos pažeidimų, bei konstatuojant Lietuvos Respublikos darbo kodekso 229 straipsnyje, Įstaigos įstatų 28.11 papunktyje numatytų darbdavio pareigų neatlikimą. Šiuo atveju, teismas atsižvelgia į tai, jog funkcijos, susijusios su įstaigos darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo kursų organizavimu, buvo patikėtos atlikti direktoriaus pavaduotojui slaugai, kadangi direktoriaus pavaduotojo slaugai pareiginių nuostatų 28 punktas numatė, jog direktoriaus pavaduotojas slaugai organizuoja išvykas į seminarus, konferencijas ir imasi kitų priemonių įstaigos darbuotojų kvalifikacijai kelti, 31 punktas - tobulina personalo mokymą, darbe planuoja priemones ir būdus šiam darbui gerinti (b.l. 105-109, 1 t.,), nuo 2014-09-16 direktoriaus pavaduotojo slaugai pareiginių nuostatų 5.14 punktas numato, jog direktoriaus pavaduotojas slaugai yra atsakingas už išvykų į seminarus, konferencijas organizavimą, imasi kitų priemonių pavaldžių darbuotojų kvalifikacijai kelti, tobulina personalo mokymą, planuoja priemones ir būdus šiam darbui gerinti (5.16 punktas)(b.l. 102-104). Pažymėtina ir tai, jog Direktoriaus pavaduotojo slaugai pareiginiai nuostatai (7.5 punktas) numato ir minėto darbuotojo atsakomybę už slaugos personalo mokymą, kai tuo tarpu, paties direktoriaus pareiginiuose nuostatuose (8.1 punktas) numato bendro pobūdžio atsakomybę už ,,darbo organizavimą Darbo kodekso nustatyta tvarka“, kuri gali būti siejama tik su kitų darbuotojų atsakingų už tam tikrų funkcijų atlikimą kontrolės nevykdymu. Nesutiktina su atsakovo pozicija, jog ieškovo nurodytais laiko tarpais, atitinkamai nuo 2014-02-19 iki 2014-04-15, nuo 2014-08-26 iki 2014-11-17, kai įstaigoje nedirbo pavaduotojas slaugai ir kitam darbuotojui nebuvo pavesta atlikti užtikrinti darbuotojų kvalifikacijos kėlimą, už minėtos funkcijos neatlikimą buvo atsakingas įstaigos direktorius (ieškovas), už ką jis turi būti traukiamas drausminėn atsakomybėn, nes teismo manymu, ginčo objektu tapusiame mero 2015 m. rugsėjo 23 d. potvarkyje nenurodžius konkretaus laikotarpio, už kurį ieškovui konstatuotas darbo drausmės pažeidimas (šiuo atveju, visos abejonės vertintinos ieškovo, kaip darbuotojo, naudai), negalima laikyti, jog tai, kad ieškovas, kaip įstaigos vadovas, aukščiau nurodytais laikotarpiais nepavedė kitam darbuotojui atlikti darbuotojų kvalifikacijos kėlimo funkcijų, padarė darbo drausmės pažeidimą. Tačiau teismas sutinka su atsakovo pozicija, jog ieškovas, būdamas institucijos vadovas, privalėjo kontroliuoti atsakingą už įstaigos darbuotojų kvalifikacijos kėlimą pavaduotoją slaugai, kad darbuotojai tinkamai keltų savo kvalifikaciją, išklausytų privalomus kursus ir tokiu būdų būtų laikomasi įstatymų, kitų norminių aktų reikalavimų sutinkamai su Įstaigos įstatų 26 punkto, 28.11 punkto bei 28.14 punkto (numato Įstaigos direktoriaus kompetenciją rengti darbuotojų atestaciją) reikalavimais, o tuo atveju, jeigu vadovas tinkamai neatlieka minėtos kontrolės, gali būti traukiamas drausminėn atsakomybėn. Tačiau nagrinėjamu atveju, teismas atsižvelgia į tai, jog dalis su darbuotojų mokymų atlikimu funkcijų (mokymų organizavimas) vadovo buvo patikėtos kitam darbuotojui, Įstaigos vadovas (ieškovas) 2011 m. rugsėjo mėn. su Panevėžio kolegija sudarė susitarimą dėl specialistų kvalifikacijos bei kompetencijos tobulinimo (b.l. 129, 1 t.), iš bylos medžiagos matyti, jog minėtas susitarimas buvo vykdomas, Įstaigos darbuotojai mokėsi ir kėlė kvalifikaciją, kas rodo, jog Įstaigos vadovas nebuvo nusišalinęs nuo darbuotojų kvalifikacijos kėlimo klausimo sprendimo, atsižvelgiama ir į Įstaigoje nepalankiai susiklosčiusią situaciją (didelė darbuotojų kaita, darbuotojų trūkumas), į tai, kad pažeidimas (nepakankama kontrolė organizuojant mokymus) nesukėlė žalingų padarinių (nekonstatuotas darbuotojų netinkamas darbo funkcijų atlikimas, jiems tinkamai nekeliant kvalifikacijos, nesustabdyta jų veikla, darbuotojams nebuvo atimtos licencijos), įstaiga Panevėžio regiono dispečerinės funkcijas perėmė tik nuo 2012-07-01 (b.l. 88, 2 t.), o dalis darbuotojų netgi nebuvo įstaigoje išdirbę 5 metų, todėl nagrinėjamo reikalavimo kelti kvalifikaciją nustatytą valandų skaičių jie nepažeidė, reikalavimas atitinkamiems darbuotojams per 5 metų laikotarpį išklausyti ne mažesnį nei 36 val. trukmės atitinkamus mokymus teismo nuomone, yra menkavertis, formalus pažeidimas, palyginus su atitinkamų darbuotojų dalyvavimu kvalifikacijos kėlimo programoje 320 val. trukmės (pvz., b.l. 156-165), už ką teismo vertinimu, vadovui neturėtų būti skiriama drausminė nuobauda, įvertinus ir tai, jog į bylą nebuvo surinkta duomenų apie tai, kad įstaigos vadovas anksčiau jau buvo baustas už tokio pobūdžio pažeidimą. Ieškovo teigimu, 2015 metais jis pavedė medicinos auditoriaus funkcijas atlikti darbo metu darbuotojui, kuris neturėjo reikiamos/aukštesnės kvalifikacijos, nes kito darbuotojo tuo metu įstaigoje nebuvo, iš auditorės R. P. rašytinio paaiškinimo (darbo ginčų komisijos byloje b.l. 63) matyti, jog minėta įstaigos darbuotoja neišklausė reikiamų 72 val. trukmės kvalifikacijos tobulinimo kursų ne dėl įstaigos vadovo kaltės, o dėl kitų aplinkybių - siūlomų kursų datos sutapo su minėtos darbuotojos darbu įstaigoje bei kitu jos darbu kitoje įstaigoje. Priešingų duomenų į bylą nepateikta, todėl teismas neturi jokio pagrindo abejoti minėtu darbuotojos paaiškinimu ir jame nurodytomis aplinkybėmis. Sutiktina su ieškovo pozicija, jog nesant vairuotojų kvalifikacijos kėlimo programai (ją ruošia kita institucija), nėra galimybė vairuotojams kelti kvalifikaciją. Nesutiktina su atsakovo pozicija, jog ieškovas bet kuriuo atveju nesutikdamas su 2015 m. rugpjūčio 17 d. Akreditavimo tarnybos direktoriaus įsakymu, privalėjo nustatyta tvarka įsakymą skųsti. Šiuo atveju, ieškovas aukščiau nurodytai tarnybai teikė dokumentus apie darbuotojų kvalifikacijos įgijimą bei kėlimą, raštus apie tai, jog Akreditavimo tarnybos nustatytų pažeidimų ieškovas laiku negalės pašalinti ir nurodė to priežastis, bet dalis ieškovo pateiktų Akreditavimo tarnybai dokumentų nebuvo įvertinti dėl atsakingo tarnybos darbuotojo nebuvimo darbe.

Iš ieškovo duoto paaiškinimo bei kitų rašytinių įrodymų (b.l. 57, 58, 59, 88, 89, 90, 1 t., 5, 6, 79, 80, 81, 82, 83, 85-87, 2 t.) matyti, jog jis ėmėsi priemonių mokymams suorganizuoti, tačiau dėl objektyvių (ne nuo jo valios priklausančių priežasčių) negalėjo tinkamai, nustatytu terminu iki 2015-09-13 įvykdyti Akreditacijos tarnybos įpareigojimo pašalinti nustatytus pažeidimus, nes mokymai darbuotojui nėra organizuojami individualiai, o tam tikrais laikotarpiais, kartą per pusmetį, kai yra sudaromi mokymų planai, darbuotojų grupės, atsižvelgiant į dėstytojų darbo krūvį, paskirus lėšas darbuotojų kvalifikacijai kelti. Be to, vienu metu visi įstaigos darbuotojai taip pat neturi galimybės dalyvauti mokymuose, nes priešingu atveju, būtų sutrikdyta įstaigos veikla. Pažymėtina ir tai, kad šiai dienai įstaigos vairuotojai reikalaujamus mokymus jau yra išklausę, kiti darbuotojai taipogi buvo užregistruoti į mokymus ir kėlė kvalifikaciją. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad nuo 2016 metų įstaigoje buvo padidintos sąnaudos mokymams surengti nuo 0,83 proc. iki 1,40 proc., kas rodo vadovo padidėjusį indėlį organizuojant įstaigos mokymus darbuotojams.

Teismas neanalizuoja ir nevertina 2014-09-06 įvykio, nes ginčo objektu tapusi drausminė nuobauda už tai nebuvo paskirta.

Esant tokioms aplinkybėms, ieškinys tenkinamas, o Panevėžio miesto savivaldybės mero 2015 m. rugsėjo 23 d. potvarkiu ieškovui paskirta drausminė nuobauda – pastaba naikintina. Dėl kitų šalių argumentų teismas nepasisako, nes jie nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui.

LR CPK 93 str. 1 d. nurodo, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Byloje ieškovas sumokėjo 830 Eur sumą už teisinę pagalbą. Šios išlaidos ieškovo buvo patirtos dėl tarp šalių egzistuojančio ginčo sprendimo privalomoje ikiteisminėje ginčų sprendimo institucijoje bei teisme, išlaidos yra realios, būtinos ir pagrįstos, suma nėra per didelė, atsižvelgiant į ginčo sudėtingumą, bylos medžiagos kiekį, teismo posėdžių skaičių, todėl ieškinį patenkinus visiškai, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo (CPK 88 str. 1 d. 9 p., 98 str.).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei iš atsakovo nepriteisiamos (CPK 96 str. 6 d.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270, 271 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Panaikinti Panevėžio miesto savivaldybės mero 2015-09-23 potvarkį Nr. MP-102 ,,Dėl drausminės nuobaudos skyrimo VšĮ Panevėžio miesto greitosios medicinos pagalbos stoties direktoriui V. M.“, kuriuo jam paskirta drausminė nuobauda - pastaba.

Priteisti ieškovui V. M., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo Panevėžio miesto savivaldybės mero (juridinio asmens kodas 288724610) 830 Eur (aštuonis šimtus trisdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio miesto apylinkės teismą.