Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Petras Meidus, sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei,

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjęs R. M., kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. lapkričio 5 d. nutarties, kuria jam stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis buvo pakeistas į stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 6 d. nutartimi R. M., nepakaltinamumo būsenoje padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, buvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. liepos 12 d. nutartimi ši priverčiamoji medicinos priemonė R. M. buvo pakeista į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, kurio taikymas buvo tęsiamas Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų nutartimis.

2. Skundžiama nutartimi R. M. buvo sugriežtintas jam taikomos priverčiamosios medicinos priemonės režimas – jo stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis buvo pakeistas į stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Apylinkės teismas skundžiamą nutartį motyvavo tuo, kad R. M. psichikos būklė pablogėjo, jo elgesys neadekvatus, neprognozuojamas, stebėta pasikartojanti fizinė ir verbalinė agresija prieš ligoninės darbuotojus ir kitus pacientus, jis konfliktuoja, grasina, jam taikytos fizinio suvaržymo priemonės ir koreguotas gydymas neužtikrina kitų saugumo, todėl, siekiant sumažinti pavojų aplinkiniams, R. M. tam tikrą laiką reikia stebėti sustiprinto stebėjimo sąlygomis.

Motyvuojamoji dalis

4. Skundas atmetamas.

5. Esminis apelianto skundo argumentas yra tas, kad jam nepagrįstai taikomas priverstinis gydymas stacionare ir jis gydymąsi gali tęsti ambulatorinėmis sąlygomis. Tačiau skundą nagrinėjantis apygardos teismas sutinka su skundžiamos apylinkės teismo nutarties išvada, kad R. M. ne tik turi būti gydomas stacionare, tačiau jam taikomas priverstinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis yra nebepakankamas, dėl ko buvo pagrindas jį sugriežtinti.

6. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingų veikų taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris, parinkdamas medicininės priemonės rūšį, atsižvelgia į BK 98 straipsnyje nustatytus kriterijus, bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos teismas turi įvertinti, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą – asmens psichinė sveikata ir su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas.

7. Pažymėtina, kad Komisijos dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių pakeitimo (toliau – Komisija) medicininės apžiūros išvada yra tik rekomendacinio pobūdžio. Teismas, spręsdamas dėl priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės rūšies taikymo, įvertina ne tik gautus medicininius duomenis apie ligos eigą, bet ir asmens socialinį pavojingumą bei galimybes maksimaliai užtikrinti reikalingų gydymo priemonių jam taikymą. Ambulatorinį stebėjimą teismas taiko asmeniui, kurio dėl padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo nereikia stebėti ir gydyti stacionare arba kuris gali toliau ambulatoriškai gydytis, kai po stacionarinio gydymo jo psichikos būklė pagerėja. Stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis taikomas asmeniui, kurį dėl jo psichikos sutrikimo reikia stebėti ir gydyti specializuotame stacionare (BK 98 straipsnio 2 ir 3 dalys).

8. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad apylinkės teismas, spręsdamas dėl priverčiamosios medicinos priemonės pakeitimo R. M., atsižvelgė į Komisijos 2020 m. spalio 22 d. medicininės apžiūros išvadą ir VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės atstovės paaiškinimus teismo posėdyje, kad R. M. psichikos būklė pablogėjo, yra nestabili, jis tapo neadekvataus elgesio, sunkiai prognozuojamas, kelia grėsmę savo ir aplinkinių sveikatai, išsako grasinimus, nesilaiko vidaus tvarkos taisyklių, į pastabas nereaguoja, konfliktuoja su kitais pacientais, jo emocijos dirglios, nuotaika disforiška. R. M. buvo daug kartų koreguotas medikamentinis gydymas, tačiau efektas mažas, taikytos net fizinio suvaržymo priemonės. Jis nuolat skambina telefonu į įvairias institucijas, ligoninės darbuotojams, išsako nerealius reikalavimus, atiminėja pacientų maistą, trukdo medicinos darbuotojams atlikti savo darbą, 2020 m. spalio 19 d. sudaužė televizorių. Pokalbio metu R. M. šaukia, vartoja necenzūrinius žodžius, yra įsitempęs, jo dėmesio koncentracija susilpnėjusi, mąstymas nenuoseklus, paralogiškas, išsako realumo stokojančius ateities planus, elgesys sunkiai prognozuojamas, visiškai nekritiškas dabartinei savo būklei ir elgesiui. Dėl tokio savo elgesio ir psichikos būklės paūmėjimo R. M. buvo izoliuotas nuo kitų pacientų, jam skiriamos pakankami didelės vaistų dozės, tačiau jo būklės pagerėjimas stebimas tik labai trumpalaikis (b. l. 3-4, 26-27). Paminėtina ir tai, kad atsižvelgiant į istorinius ir klinikinius duomenis, R. M. buvo nustatyta didelė pakartotinio smurto rizika (b. l. 13). Dėl šių priežasčių Komisija ir ligoninės atstovė rekomendavo R. M. sugriežtinti taikomo priverstinio gydymo stacionare režimą, t. y. taikyti jam priverstinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis.

9. BPK 405 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodyta, kad teismas gali priimti nutartį pakeisti pirmiau taikytos priverčiamosios medicinos priemonės rūšį, jeigu asmens sveikatos būklė pasikeitė. Visi anksčiau paminėti duomenys apie dabartinę R. M. psichikos būklę apygardos teismui, kaip ir apylinkės teismui, leidžia daryti išvadą, kad jo psichikos būklė pablogėjo. Šiuo metu jis yra agresyvus, neadekvataus elgesio, egzistuoja reali tikimybė, kad būdamas agresyviai nusiteikęs ir neadekvačiai vertindamas situaciją, gali naudoti fizinį smurtą prieš kitus ar daryti kitas baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas. Skunde apelianto nurodomos aplinkybės, kad jis šiuo metu viską suvokia adekvačiai, nepaneigia Komisijos išvados ir ligoninės atstovės paaiškinimų apie jo dabartinę psichikos būklę šiuo metu. Skunde R. M. ir pats neneigia, kad jo psichikos būklė pablogėjusi. Priešingai nei nurodoma skunde, apylinkės teismas įvertino visus šiuos duomenis, įsigilino į juos ir padarė pagrįstą išvadą, kad R. M. psichikos būklė yra tokia, dėl kurios jam tikslinga paskirtą stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis pakeisti į stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis. Minėta, jog R. M. psichikos būklė pablogėjo, jis elgiasi neadekvačiai, kas rodo, jog jo priverstinis gydymas bendro stebėjimo sąlygomis nebėra efektyvus. Kartu nėra pagrindo manyti, kad R. M. pageidaujamas priverstinis gydymas ambulatorinio stebėjimo sąlygomis būtų pakankama priemonė priverčiamųjų medicinos priemonių tikslui pasiekti.

10. Skunde apeliantas nurodo, kad apylinkės teismas pažeidė jo procesines teises – jo motina nebuvo išklausyta teisme, jam paskirtas advokatas nepalaikė jo pozicijos. Tačiau apygardos teismas su tuo nesutinka. Iš bylos matyti, kad dėl susirgimų COVID-19 virusu VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje buvo ribojamas ligonių judėjimas už ligoninės ribų (b. l. 14). Atsižvelgęs į tai, apylinkės teismas 2020 m. spalio 29 d. nutartimi nutarė VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimą nagrinėti nedalyvaujant R. M. Tačiau R. M. buvo sudaryta galimybė raštu pateikti savo paaiškinimą, kuo R. M. pasinaudojo. Ta pačia nutartimi R. M. procesinėms teisėms užtikrinti, jam buvo paskirtas advokatas, kuris dalyvavo teismo posėdyje. Taip pat byloje dalyvaujantiems asmenims, tarp jų – ir suinteresuotiems asmenims, t. y. R. M. motinai, buvo išsiųsti pranešimai apie posėdžio laiką ir vietą. Tačiau R. M. motina į teismo posėdį neatvyko. Be to, R. M. skundas apygardos teisme taip pat buvo išnagrinėtas žodinio proceso tvarka, apie posėdžio laiką, vietą bei teisę dalyvauti jame bylos dalyviai ir suinteresuoti asmenys, tarp jų – ir R. M. motina, buvo informuoti, teismo posėdyje dalyvavo apelianto gynėjas. Todėl, skundo argumentai, kad priimant skundžiamą nutartį buvo pažeistos pagrindinės baudžiamojo proceso nuostatos dėl sąžiningo bylos išnagrinėjimo, šalių rungtyniškumo ir kt. yra nepagrįsti.

11. Visuma anksčiau aptartų duomenų patvirtina, kad priverčiamųjų medicinos priemonių tikslui pasiekti yra būtinas R. M. pastovus stebėjimas bei gydymas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, kas darytų teigiamą įtaką jo elgesiui ir sveikatai. Apylinkės teismas, įvertinęs R. M. psichikos būklę bei su ja susijusį jo socialinį pavojingumą, pagrįstai ir motyvuotai jam taikomą priverstinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis pakeitė į jo priverstinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis. Taigi, apygardos teismas daro išvadą, kad skundžiama nutartimi R. M. pagrįstai buvo pakeista priverčiamosios medicinos priemonės rūšis. Skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti šią nutartį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Atmesti R. M., kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, skundą ir Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. lapkričio 5 d. nutartį palikti galioti.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.