Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Jurgos Klimčukienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

R. G., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pradinio išsilavinimo, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini) (laikinai - (duomenys neskelbtini)), nedirbantis, teistas 3 kartus:

2002 m. gegužės 15 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 2 dalį (galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d.) laisvės atėmimo bausme 1 metams su 200 Lt turto konfiskavimu, 500 Lt bauda; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47¹ straipsniu (galiojusiu iki 2003 m. gegužės 1 d.) bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant atlikti 160 val. nemokamų darbų;2013 m. sausio 24 d. Raseinių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, paskirta viešųjų darbų bausmė dviem mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 val. per mėnesį visuomenės labui; 2013 m. gegužės 28 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo nutartimi viešųjų darbų bausmė pakeista 10 MGL (1300 Lt) bauda;2015 m. gruodžio 7 d. Joniškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmė mažintina vienu trečdaliu, galutinė bausmė – viešieji darbai 4 (keturių) mėnesių terminui, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsniu bausmė subendrinta su 2013 m. gegužės 28 d. Radviliškio apylinkės teismo sprendimu ir paskirta galutinė 4 mėnesių viešųjų darbų bausmė ir 191,15 Eur bauda, bausmė atlikta, teistumas neišnykęs

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. G. 2018 m. gegužės 26 d., apie 7 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto metu, tyčia vieną kartą delnu smogė į veido sritį žmonai K. G., po to vieną kartą kumščiu smogė į galvos sritį, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai K. G., sukėlė fizinį skausmą.

Baudžiamoji atsakomybė už šią nusikalstamą veiką numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

R. G., apklaustas įtariamuoju dėl pareikštų įtarimų padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, 2018 m. gegužės 26 d., ryte, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholinius gėrimus (alų) kartu su žmona K. G. ir J., kurios pavardės jis nežino. J. yra jų draugė. Begeriant susipyko su žmona K., nes K. norėjo su J. išvažiuoti į Kriukų mstl., Joniškio r., jis neleido, nenorėjo, kad vyktų tokie dalykai, susinervinęs jis sudavė vieną kartą delnu K. per veidą ir po to vieną kartą kumščiu per galvą, supranta, kad tokie jo veiksmai žmonai K. sukėlė fizinį skausmą, dėl savo poelgio labai gailisi (b.1. 71).

Nukentėjusioji K. G., ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja, parodė, kad 2018 m. gegužės 25 d. apie 18 val. iš Kriukų mstl. pas ją ir jos vyrą R. G. į svečius atvažiavo draugė J. (pavardės nežino), jie visi vartojo alkoholį. Tą vakarą jokių konfliktų nebuvo, bendravo visi draugiškai. Apie 23 val. visi nuėjo miegoti. Sekančią dieną pabudo prieš 7 val. ir vėl pradėjo gerti alų, kurį turėjo iš praeitos dienos. Begeriant virtuvėje prie stalo, vyras R. G. be jokios priežasties ją pradėjo įžeidinėti, vadino ją kurva, prostitute, kekše, šliundra. Ji jo prašė ramintis ir jos nebeįžeidinėti, tačiau jis atsistojo nuo kėdės ir delnu sudavė jai į veidą. Ji jo klausė ką jam padarė, tačiau jis toliau įžeidinėjo. Draugė J. atsistojo prie R. ir stojo jos ginti, taip pat jį ramino, tačiau R. nesiramino ir dar kartą kumščiu trenkė jai į galvą. Draugė J. vis jį ramino ir pasakė, kad išvažiuoja namo. Jai išvažiavus, vyras nusiramino ir abu nuėjo gulti. Jos vyras atsiprašė, tačiau ji jam sakė, kad už tokius jo veiksmus jam neatleis. Dėl suduotų smūgių į gydymo įstaigą nesikreipė, tačiau dėl ko nekvietė policijos, nežino. Dėl suduotų smūgių jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Civilinio ieškinio pateikimo tvarka išaiškinta (b.1. 36-37; 40).

Nukentėjusioji K. G., papildomai apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog jai buvo įteikta užduotis vykti pas teismo medicinos ekspertą, tačiau ji nevyko, nes jai sukeltas fizinis skausmas buvo laikinai, rimtų sužalojimų nepatyrė. Šiuo metu vyrui pretenzijų neturi (b. l. 40).

Motyvuojamoji dalis

R. G. kaltė padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką be jo paties prisipažinimo, nukentėjusiosios parodymų, įrodyta šiais byloje esančiais duomenimis:

2018 m. gegužės 28 d. K. G. protokolu – pareiškimu, kuriame nurodė, jog 2018 m. gegužės 26 d. kilus konfliktui tarp jos ir jos vyro R. G., šis sudavė jai vieną smūgį į veidą ir vieną smūgį kumščiu į galvą (b. l. 11);

2018 m. gegužės 30d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame aprašytas butas, esantis (duomenys neskelbtini), kur buvo smurtaujama prieš K. G. bei fotolentele, kurioje užfiksuotas buto vaizdas (b. l. 19-20, 22-25).

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Artimų giminaičių ir nusikaltimą padariusio asmens šeimos narių sąvoka yra apibrėžta BK 248 straipsnyje. BK 248 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad R. G. 2018 m. gegužės 26 d. tarpusavio konflikto metu, suduodamas smūgius delnu ir kumčiu nukentėjusiajai žmonai K. G. į veidą ir galvą, sukėlė jai fizinį skausmą.

Bylos aplinkybės yra aiškios, kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai, kaltinamojo R. G. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką teismui jokių abejonių nekelia – jis savo kaltę pripažįsta ir tai patvirtino apklausos metu, be to, jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiosios parodymais, kitais byloje esančiais dokumentais.

Atsižvelgiant į tai, jog BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės, nukentėjusioji nėra pareiškusi ieškinio dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, pretenzijų įtariamajam neturi, prokurorė pagrįstai galėjo įtariamajam pasiūlyti baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajam sutikus, 2018 m. birželio 7 d. buvo surašytas protokolas, kuriame nurodyta, jog įtariamasis suprato galimybę užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarką ir pasekmes, sutinka su prokurorės kreipimusi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi bei dydžiu (b. l. 78).

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis).

Kaltinamojo R. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis pripažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas anksčiau teistas už tyčinį nusikaltimą, kas laikytina nusikaltimų recidyvu (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Tai, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus nepripažintina sunkinančia aplinkybe, nes neblaivumas nusikalstamos veikos padarymo metu ar iš karto po jos padarymo R. G. nenustatytas.

R. G. padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą, anksčiau teistas tris kartus, iš jų du kartus už analogiškas nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje ir BK 140 straipsnio 2 dalyje, teistumas neišnykęs (b. l. 52-54), turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 57-62), paskirtos baudos nesumokėtos, nedirba (b. l. 63), registracija darbo biržoje nutraukta 2018 m. kovo 7 d., be teisės registruotis šešis mėnesius (b. l. 64). Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką skiriant laisvės apribojimo bausmę, jos terminą nustatant tarp BK 48 straipsnio 2 dalyje numatyto bausmės termino minimumo ir vidurkio (BK 54, 61 straipsniai).

Laisvės apribojimo laikotarpiu, vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 1, 3, 5 punktais ir 7 dalimi, R. G. skirtini įpareigojimai – visą laisvės apribojimo laikotarpį būti namuose nuo 21 val. iki 6 val. jeigu tai nesusiję su darbu; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, t. y. alkoholio; per tris mėnesius nuo bausmės atlikimo pradžios neatlygintinai išdirbti 45 valandas sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; per keturis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje. Teismo įsitikinimu, jų visuma leis pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus ir užtikrins teisingo nubaudimo principo įgyvendinimą.

Baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka – baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis R. G. prisipažino kaltu, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo R. G. paliktina galioti kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant nebendrauti ir neieškoti ryšių su K. G..

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Proceso išlaidų nėra.

R. G. išaiškintina laisvės apribojimo bausmės vykdymo tvarka ir jos neatlikimo pasekmės, numatytos BK 48 straipsnio 9 ir 10 dalyse.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas,

nusprendė:

R. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir nubausti laisvės apribojimo bausme1 (vieneriems) metams, įpareigojant bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 21 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų – alkoholio; per tris mėnesius nuo bausmės atlikimo pradžios neatlygintinai išdirbti 45 valandas sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; per keturis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, R. G. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę laisvės apribojimo bausmę 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 21 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų – alkoholio; per tris mėnesius nuo bausmės atlikimo pradžios neatlygintinai išdirbti 45 valandas sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; per keturis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo R. G. palikti galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant nebendrauti ir neieškoti ryšių su K. G..

Išaiškinti R. G. kad jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

Išaiškinti R. G., kad jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

R. G. teismo baudžiamąjį įsakymą įteikti pasirašytinai.

Informuoti kaltinamąjį, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo jam, o jeigu jis laikinai išvykęs – nuo įteikimo kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.