Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

2005-12-09 · Administracinė byla Nr. A-556-927-06

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2005-12-09
Bylos Nr.
A-556-927-06
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Arūnas Sutkevičius (pran.), Vaida Urmonaitė
Pareiškėjas
A. S.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Muitinės departamento, Kauno teritorinei muitinei
Kategorijos
  • 16.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A17 - 927/2006Procesinio sprendimo kategorija 16.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. birželio 8 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės,

sekretoriaujant Rūtai Šipkauskienei,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2005 m. spalio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. S. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Muitinės departamento, ir Kauno teritorinei muitinei dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja A. S. skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą prašydama priteisti iš atsakovų Lietuvos valstybės ir Kauno teritorinės muitinės 6051,56 Lt žalos atlyginimo.

Pareiškėja paaiškino, kad 2002 - 2004 metų laikotarpiu, vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo l straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 686 ,,Dėl darbo užmokesčio skaičiavimo valstybės tarnautojams 2002 metų II pusmetį“ ir 2003 m. sausio 17 d. nutarimu Nr. 53 ,,Dėl valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisyklių“ atsakovas buvo nustatęs darbo užmokesčio indeksavimo koeficientą ir buvo sumokėtas ne visas priklausantis darbo užmokestis dėl indeksavimo koeficiento taikymo. Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimu pripažino, kad darbo užmokesčio indeksavimas buvo neteisėtas. Pagrindas neišmokėti pareiškėjai jai nuosavybės teise priklausančių lėšų išnyko įsigaliojus minėtam Konstitucinio Teismo nutarimui – 2004 m. gruodžio 18 d. Pareiškėja pažymėjo, kad žala (nepagrįstas praturtėjimas) buvo padaryta atskirais atsakovų veiksmais, ir, vadovaujantis Civilinio kodekso 6.279 straipsniu, atlygintina solidariai iš abiejų atsakovų.

Atsiliepimas

Muitinės departamentas ir Kauno teritorinė muitinė atsiliepimais į pareiškėjos skundą prašė skundą atmesti. Paaiškino, kad lėšų valstybės tarnautojų darbo užmokesčiui poreikiui viršijant atitinkamiems metams darbo užmokesčiui patvirtintus asignavimus, Kauno teritorinės muitinės viršininkas muitinės pareigūnų darbo užmokestį indeksavo vadovaudamasis tuo metu galiojusiais teisės aktais - Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo l straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 686 ,,Dėl darbo užmokesčio skaičiavimo valstybės tarnautojams 2002 metų II pusmetį“ ir 2003 m. sausio 17 d. nutarimo Nr. 53 ,,Dėl valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisyklių“ 2 punktu. Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimu pripažino, kad minėtų teisės aktų nuostatos, nustačiusios indeksavimo koeficiento taikymą apskaičiuojant ir išmokant valstybės tarnautojams darbo užmokestį, prieštarauja Konstitucijai. Teisės aktai (jų dalys) laikomi atitinkančiais Konstituciją ir teisėtais tol, kol Konstitucijos ir Konstitucinio Teismo įstatymo nustatyta tvarka nėra pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai (poįstatyminiai aktai - prieštaraujančiais Konstitucijai ir (arba) įstatymams), o iki tokio pripažinimo prieštaraujančiais Konstitucijai, arba kol jie nėra nustatyta tvarka pripažinti netekusiais galios, teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas atitinkamiems teisinių santykių subjektams yra privalomas, kadangi Konstitucinio Teismo sprendimų galia dėl teisės aktų atitikties Konstitucijai yra nukreipiama tik į ateitį (Konstitucijos 102, 107 straipsniai, Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnis). Konstitucinio Teismo nutarimas, kuriuo pareiškėja grindžia savo reikalavimą, įsigaliojo 2004 m. gruodžio 18 d. Sprendimai nemokėti viso priskaityto atlyginimo yra įvykdyti iki nurodytos datos, todėl pareiškėjos reikalavimai nepagrįsti. Valstybės tarnautojų veiksmai, taikant indeksavimo koeficientą apskaičiuojant ir išmokant darbo užmokestį, yra teisėti, nes buvo vadovautasi tuo metu galiojusiais teisės aktais ir veikta pagal įstatymus. Pabrėžė, kad, nesant valdžios institucijų darbuotojų veiksmuose neteisėtumo, negali atsirasti ir valstybės civilinė atsakomybė pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos administracinis teismas 2005 m. spalio 26 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas pažymėjo, kad Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimu konstatavo, kad Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo l straipsnio 3 dalis (2002 m. gruodžio 30 d. redakcija) bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 20 d. nutarimas Nr. 686 ir 2003 m. sausio 17 d. nutarimas Nr. 53 prieštarauja Konstitucijos 23 straipsnio l ir 2 dalims, 29 straipsniui, 48 straipsnio l daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Teismas nurodė, kad pagal Konstitucijos 107 straipsnį Konstitucinio Teismo sprendimų galia dėl teisės aktų atitikties Konstitucijai yra nukreipiama tik į ateitį. Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo, t. y. nesukėlę realių teisinių pasekmių. Atsakovo sprendimai dėl darbo užmokesčio indeksavimo koeficiento taikymo įvykdyti iki Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimo įsigaliojimo, todėl Konstitucinio Teismo 72 straipsnio 4 dalis neišmokėtai pareiškėjos darbo užmokesčio daliai negali būti taikoma tiems teisiniams santykiams, kurie atsirado po Konstitucinio Teismo sprendimo paskelbimo. Teismas padarė išvadą, kad Kauno teritorinė muitinė pareiškėjai darbo užmokestį mokėjo vadovaujantis tuo metu galiojusiais teisės aktais, todėl konstatuoti šios institucijos darbų veiksmų neteisėtumo nėra pagrindo. Pareiškėja taip pat nepateikė įrodymų, kad Kauno teritorinė muitinė, neišmokėdama dalies darbo užmokesčio, nepagrįstai gavo naudos, praturtėjo.

Šalies argumentai

Pareiškėja A. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2005 m. spalio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėja nurodo, kad vertinant Civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1 dalies nuostatas, žalos faktas reiškia žalą padariusio asmens veiksmų neteisėtumo ir jų kaltės prezumpciją. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovų veikoje nėra civilinės atsakomybės sąlygų, kurių pagal teismų praktiką yra trys – neteisėti veiksmai, padaryta žala ir priežastinis ryšys tarp jų. Neteisėti veiksmai – tai Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiksmai, priimant vėliau antikonstituciniu pripažintą nutarimą, kurį privalėjo taikyti Kauno teritorinė muitinė. Tokiu būdu Kauno teritorinė muitinė be pagrindo įgijo pareiškėjai priklausančio darbo užmokesčio dalį, o pareiškėjai padaryta atitinkamo dydžio žala.

Atsiliepimas

Atsiliepimais į apeliacinį skundą atsakovai Lietuvos valstybė, atstovaujama Muitinės departamento, ir Kauno teritorinė muitinė prašo jį atmesti, o Kauno apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Kolegija, spręsdama šioje byloje taikytinų materialinės teisės normų klausimą, pažymi, kad skundo reikalavimas priteisti darbo užmokesčio dalį Administracinių bylų teisenos įstatymo taikymo požiūriu laikytinas skundo (reikalavimo) dalyku, kuris (pagal nurodytas faktines bylos aplinkybes, aiškiai suprantamas skundo reikalavimas) suponuoja būtinumą taikyti pareigūnų darbo užmokestį reglamentuojančias, o ne civilinės teisės normas. Todėl nagrinėjant šį ginčą netaikytinos ir neanalizuotinos nurodytos civilinės (deliktinės) atsakomybės bei nepagrįsto praturtėjimo institutų normos.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog atsižvelgiant į aiškiai suformuluotą reikalavimo dalyką (konkrečių piniginių sumų priteisimas) nėra teisinio pagrindo sieti jo su šių sumų nemokėjimą sąlygojusių atitinkamų atsakovo administracinių sprendimų (įsakymų) priėmimu bei būtinumu ABTĮ nustatyta tvarka apskųsti šiuos sprendimus (įsakymus).

Administracinėje byloje neginčijamai nustatyta, kad prašoma priteisti darbo užmokesčio dalis buvo nemokama taikant Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 1 straipsnio 3 dalies, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 17 d. nutarimo Nr. 53 nuostatas, kurios Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimu buvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai. Taigi nagrinėjant aptariamą administracinį ginčą spręstinas šių (prieštaraujančių Konstitucijai) nuostatų taikymo laike aspektas.

Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Konstitucijai. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalį, neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo.

Aiškindamas pastarąją įstatymo nuostatą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs: „Sprendimo priėmimo procedūroje nustatytų faktinių aplinkybių, iš kurių teisinio santykio subjektams kyla teisės ir pareigos, teisinis kvalifikavimas baigiamas priėmus sprendimą, kuris jau negali būti ginčijamas. Iki šio momento teisinio santykio turinys nėra galutinai apibrėžtas – tikrasis teisinis santykis, su neginčijamai nustatytomis to santykio dalyvių teisėmis ir pareigomis, dar nėra galutinai susiformavęs, o kartu teises ir pareigas nustatantis sprendimas dar nėra įgavęs būtino įvykdymui stabilumo, nes tinkamos teisės normos (ar tinkamų teisės normų) reguliuotinai situacijai parinkimo procedūra nėra baigta. Sprendimo įvykdymas (jei teisės normos nenumato išimčių ar ypatingų situacijų) yra galimas tik tada, kai nustatytų faktų teisinė kvalifikacija yra baigta. Teisinė kvalifikacija baigiama įvykdžius visą numatytą sprendimo priėmimo procedūrą, įskaitant ir įstatymų nustatyta tvarka ir terminais pateikto skundo išnagrinėjimą teisme, kai išnyksta galimybė sprendimu nustatytas teisinio santykio subjektų teises ir pareigas koreguoti.“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A12-219/2004 K. J. v. Vilniaus miesto vyriausiasis policijos komisariatas, kat. 8.6.1, 19.5).

Nagrinėjamos kategorijos reikalavimams taikytinas trejų metų ieškinio senaties terminas. Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies taikymo prasme tai reiškia, kad pareiškėjos atžvilgiu atsiradusi darbo užmokesčio nepriemoka negali būti laikoma „įvykdytu sprendimu“. Todėl ir atsižvelgiant į tai, kad ši byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama iš esmės po minėto Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo, t. y. po to, kai teisės aktai, kurių pagrindu pareiškėjai buvo mokamas mažesnis darbo užmokestis, buvo pašalinti iš taikytinų teisės aktų sistemos, sprendimas dėl skundo turėjo būti priimtas vadovaujantis jo priėmimo dieną galiojančiomis teisės normomis.

Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė materialinės teisės normas. Skundžiamas sprendimas naikintinas, o pareiškėjos reikalavimas tenkintinas, priteisiant neišmokėtą darbo užmokesčio dalį (ABTĮ 143 straipsnis, 88 straipsnio 2 punktas; b.l. 7).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsniu, 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 88 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos A. S. apeliacinį skundą patenkinti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2005 m. spalio 26 d. sprendimą panaikinti.

Priteisti iš Kauno teritorinės muitinės A. S. 6051, 56 Lt (šešis tūkstančius penkiasdešimt vieną litą ir 56 ct) darbo užmokesčio.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Ričardas PiličiauskasArūnas SutkevičiusVaida Urmonaitė