- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-02-13
- Bylos Nr.
- 2A-230-555/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Tamašauskas (pirm.), Galina Blaževiš, Raimondas Buzelis
- Atsakovas
- R. J.
- Ieškovas
- J. J.
- Kategorijos
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 75.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Egidijaus Tamašausko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. J. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. J. ieškinį atsakovui R. J., institucija, teikianti išvadą, Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, materialinio išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, santuokinio turto padalijimo ir
Aprašomoji dalis
nustat ė:
Šalies argumentai
ieškovė J. J. ieškiniu prašė nutraukti santuoką tarp jos ir atsakovo dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei palikti J. pavardę; dukrų D. J., gim. 1997-12-23, D. J., gim. 1999-06-10, D. J., gim. 2003-04-15, gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove; priteisti dukrų išlaikymui iš atsakovo po 300,00 Lt kiekvienai dukrai į mėnesį nuo ieškinio padavimo teisme dienos iki dukrų pilnametystės; santuokoje įgytus buities daiktus padalinti taip: J. J. asmeninės nuosavybės teisėmis priteisti: televizorių su DV grotuvu - 400,00 Lt, garintuvą „Faber“ - 200,00 Lt, tepalinį radiatorių - 200,00 Lt. Viso - 800,00 litų. R. J. asmeninės nuosavybės teisėmis priteisti: skalbimo mašiną - vertė 1200,00 Lt, šaldytuvą - 1000,00 Lt, prieškambario spintą (natūrali mediena) - vertė 2000,00 Lt, virtuvines spinteles (2 vnt.) - vertė 360,00 Lt, lauko duris - 800,00 Lt, šienapjovę - 1600,00 Lt, vagotuvą - 1600,00 Lt. Viso - 8560,00 litai. R. J. asmeninės nuosavybės teisėmis priteisti automobilį Citroen XM, v/n (duomenys neskelbtini), 1991 m., vertė - 3000,00 Lt; priteisti iš atsakovo 2810,00 Lt kompensaciją už santuokinio turto sumažinimą, pardavus santuokos metu įgytą automobilį Crysler Voyager, v/n (duomenys neskelbtini), 1993 m., kurio vidutinė rinkos vertė pardavimo mėnesį buvo 5620,00 Lt; priteisti iš atsakovo už jam atitenkančią didesnę santuokoje įgyto kilnojamojo turto dalį 5380,00 Lt kompensaciją; priteisti iš atsakovo R. J. išlaikymo dukroms D. J., D. J. ir D. J. įsiskolinimą už 4 mėnesių laikotarpį nuo 2007 m. gegužės 1 d. iki ieškinio pareiškimo dienos, sumoje 3600,00 Lt, nustatant, jog išlaikymo įsiskolinimą uzufrukto teise tvarkys įstatyminė nepilnamečių dukrų atstovė J. J.; priteisti iš atsakovo ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šeima iširo dėl atsakovo žiauraus elgesio su ja ir dukromis, nesirūpinimo šeima, bei atsakovo neištikimybės. Vaikų poreikiai auga, jos turi sveikatos problemų, yra jautrios, tačiau atsakovas nesistengia uždirbti daugiau, kad galima būtų daugiau lėšų skirti vaikų išlaikymui, atsakovo teikiamas minimalus išlaikymas vaikams nepakankamas. Be to, ieškovė turi nuolat kelti savo kvalifikaciją kaip pedagogė, už tai dažnai reikia mokėti savo lėšomis. Atsakovas pradėjo sirgti prasidėjus skyrybų procesui, jo pajamos nėra tik atlyginimas darbovietėje.
Žemesnės instancijos teismas
Jonavos rajono apylinkės teismas 2008 m. rugsėjo 17 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) . Kauno miesto CMB, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (santuokos liudijimas (duomenys neskelbtini) ), tarp J. J. ir R. J. nutraukė, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo moteriai paliko pavardę “J.“, vyrui – „J.“, nepilnamečių vaikų : dukrų D. J., D. J., D. J. gyvenamąją vietą nustatė su motina J. J., iš atsakovo R. J. priteisė D. J., D. J., D. J. išlaikymui po 230,00 Lt periodinėmis išmokomis kiekvienai dukrai į mėnesį nuo ieškinio padavimo teisme, t.y. nuo 2007 09 21 dienos iki dukrų pilnametystės, išlaikymą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nustatė, kad išlaikymą uzufrukto teise tvarkys įstatyminė nepilnamečių D. J., D. J., D. J. atstovė J. J., iš atsakovo R. J. priteisė dukroms D. J., D. J., D. J. materialinio išlaikymo įsiskolinimą už 4 mėn. 21d. į mėnesį mokant po 230 Lt kiekvienam vaikui nuo 2007m. gegužės 1d. iki ieškinio padavimo teisme 2007 m. rugsėjo 21d. – 3243 Lt nustatant, kad išlaikymo įsiskolinimą uzufrukto teise tvarkys įstatyminė nepilnamečių atstovė J. J., santuokoje įgytą turtą padalino taip: ieškovei J. J. asmeninės nuosavybės teisėmis priteisė : televizorių su DVD grotuvu 525 Lt vertės, garintuvą „Faber“ 200 Lt vertės, tepalinį radiatorių 200 Lt vertės. Viso turto už 925 Lt; atsakovui R. J. asmeninės nuosavybės teisėmis priteisė: prieškambario spintą 1500 Lt vertės; virtuvines spinteles 2 vnt. 280 Lt vertės; skalbimo mašiną 1200 Lt vertės; šaldytuvą 850 Lt vertės; lauko duris 600 Lt vertės; šienapjovę 1600 Lt vertės; vagotuvą 1050 Lt vertės; automobilį Citroen XM v/n (duomenys neskelbtini) 1100 Lt vertės ir parduoto automobilio Chrysler Voyager v/n (duomenys neskelbtini) rinkos vertę – 2800 Lt, viso turto už 10 980,00 Lt; ieškovei J. J. iš atsakovo R. J. priteisė 5027,50 Lt piniginę kompensaciją už ieškovei tenkančią mažesnę dalį turto bei už santuokoje įgyto turto vertės sumažinimą.
Teismas, nagrinėdamas materialinio išlaikymo nepilnamečiams vaikams bei materialinio išlaikymo įsiskolinimo priteisimo klausimą, nurodė, jog ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius nepilnamečių vaikų poreikius, o dėl šalių turtinė padėtis nevienoda, nes ieškovė turi nekilnojamojo turto, jos atlyginimas 4 kartus didesnis nei atsakovo, o atsakovas yra ribotai darbingas, gauna mažesnį nei minimalų atlyginimą. Tačiau teismas pažymėjo, kad atsakovas nuo santuokos pradžios – 1997 m. birželio 7 d. iki 2008 m. balandžio 4 d. (iki įsidarbinimo UAB „(duomenys neskelbtini) ) – per daugiau kaip 10 metų oficialiai dirbo keturis metus ir penkis mėnesius ( VSDFV duomenys nuo 1997 01 01 iki 2008 05 31), todėl teismas darė išvadą, kad daugiau kaip šešis metus atsakovas ir vaikai buvo išlaikomi tik ieškovės arba atsakovas vertėsi papildomais darbais ar verslu ir gavo atlyginimą, kurio nėra galimybės nustatyti. Taip pat teismas nurodė, jog nuo 2003 04 01 iki 2003 08 31 atsakovas dirbo motinos ūkininkės R. J. ūkyje viešuosius darbus, tai rodo, kad yra ūkininko ūkis, iš kurio galima gauti pajamų, be to santuokos metu atsakovas pirko ir pardavinėjo automobilius (1 t. b.l. 134-138). Teismas sprendė, kad atsakovas nesąžiningai elgiasi savo nepilnamečių vaikų atžvilgiu – net ir nedirbdamas 2007-12-19 jis siūlė mokėti po 200 Lt kiekvienam vaikui į mėnesį (1 t., b.l. 114), o įsidarbinęs 2008-09-03 – tik po 80 Lt, kadangi atsakovas yra trijų nepilnamečių vaikų tėvas, daugiau išlaikytinių neturi, yra atsakingas už vaikus kaip ir jų motina, todėl privalo ieškoti būdų kaip daugiau uždirbti, gauti daugiau pajamų ir užtikrinti ne tik būtiniausius vaikų poreikius maistui, bet ir užtikrinti būtinas sąlygas vaikams vystytis. Teismas, įvertinęs šalių turtinę padėtį, ieškinį dalyje dėl išlaikymo vaikams priteisimo tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo dukrų išlaikymui periodinėmis išmokomis po 230 Lt kiekvienai iki jų pilnametystės. Atsakovui nepateikus įrodymų, kad jis periodiškai nuo 2007 m. gegužės 1 d. iki ieškinio padavimo teisme dienos teikė dukroms išlaikymą, teismas priteisė iš atsakovo materialinio išlaikymo dukroms įsiskolinimą nuo 2007 m. gegužės 1 d. iki ieškinio padavimo teisme dienos – 2007-09-21 po 230 periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui, iš viso 3 243,00 Lt.
Teismas, dalindamas šalims jų santuokoje įgytą turtą, ieškovei priteisė turto už 925 Lt. atsakovui už 10980 Lt. Nurodė, jog atsakovas elgėsi nesąžiningai ieškovės atžvilgiu, nes jai 2007-09-21 padavus ieškinį dėl santuokos nutraukimo, atsakovas 2007-12-18 pardavė automobilį Chrysler Voyager (duomenys neskelbtini) už 1000,00 Lt, kai jo rinkos vertė buvo didesnė (2 800 Lt) tuo sumažindamas santuokoje įgytą dalintiną turtą. Kadangi byloje nėra duomenų, kad atsakovas šį bendrą turtą panaudojo tikslams, susijusiems su CK 3.109 straipsnyje numatytų prievolių vykdymu ar šeimos poreikiams, todėl nurodė, kad iš atsakovo ieškovei priteistina kompensacija už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą (CK 3.98 straipsnio 3 dalis, 3.115 straipsnis). Teismas atsižvelgdamas į ieškovei tenkančią mažesnę dalį turto, priteisė ieškovei iš atsakovo 5 027,50 Lt piniginę kompensaciją.
Šalies argumentai
Atsakovas R. J. apeliaciniu skundu prašo Jonavos rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 17 d. sprendimą pakeisti ir priteisti iš atsakovo nepilnamečių dukrų išlaikymui po 80 Lt periodinėmis išmokomis kiekvienai dukrai į mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t.y. 2007-09-21 iki dukrų pilnametystės išlaikymo sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, atitinkamai sumažinti priteisto materialinio išlaikymo įsiskolinimą už 4 mėnesius 21 dieną nepilnametėms dukroms, išdėstyti priteistos ieškovei iš atsakovo 5027,50 Lt kompensacijos mokėjimą dviems metams. Mano, jog teismas netinkamai taikė CK 3.192 straipsnio normas, nukrypo nuo teismų praktikos, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, dėl ko nepagrįstai priteisė iš atsakovo neproporcingai atsakovo pajamoms didelį išlaikymą nepilnamečiams vaikams. Nurodo, jog teismas nenustatė konkrečių nepilnamečių dukrų poreikių, t.y. nenustatė, kiek lėšų nepilnamečių tėvai turi skirti nepilnametėms dukroms, kad būtų užtikrintos būtinos nepilnametėms vystytis sąlygos. Apelianto nuomone, kadangi ieškovės turtinė padėtis yra žymiai geresnė, todėl ieškovė turėtų skirti po 520 Lt kas mėnesį išlaikymui kiekvienai iš nepilnamečių dukrų, o atsakovas – po 80 Lt. Taip pat nurodo, kad teismas nevertino aplinkybės, jog atsakovo bloga materialinė padėtis susiklostė dėl atsakovo blogos sveikatos, o ne dėl atsakovo kaltės. Apeliantas teigia, kad nėra byloje įrodymų, jog atsakovas papildomų pajamų gavo ir gali gauti iš atsakovo motinos ūkio, be to teismas nurodė, kad atsakovas sutiko dukroms mokėti po 200 Lt kiekvienai, tačiau atsakovas nurodo, kad teismo posėdžio metu sutiko iš viso dukroms skirti 200 Lt. Taip pat nurodo, kad atsižvelgiant į atsakovo gaunamas mažas pajamas, turimą mažavertį kilnojamąjį turtą, į tai kad atsakovas teikia išlaikymą trims nepilnamečiams vaikams bei į tai, kad atsakovas yra darbingas tik 50 procentų, teismo priteistos ieškovei 5027,50 Lt kompensacijos mokėjimas turėtų būti išdėstytas dviems metams.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė J. J. prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinis skundas grindžiamas argumentais, kuriais nesutinkama su sprendimo dalimi dėl priteisto išlaikymo vaikams dydžio.
CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Pastarasis principas reiškia, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. į juos atsižvelgti prioritetiškai. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, jog šiuo metu ieškovės turtinė padėtis yra geresnė negu atsakovo. Todėl nagrinėjamu atveju teismas, nustatydamas atsakovo galimybę teikti teismo nustatyto dydžio išlaikymą, vertino ne tik jo kas mėnesį gaunamą darbo užmokestį, bet ir galimybę gauti papildomas pajamas, atsižvelgė į atsakovo sveikatos būklę, į tai, kad daugiau išlaikytinių neturi, bei į jo paties pasiūlytą priteisti išlaikymo vaikams dydį. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliaciniame skunde nurodytu argumentu, jog atsakovas sutiko skirti dukroms iš viso 200 Lt išlaikymui per mėnesį, nes 2007 m. gruodžio 19 d. teismo posėdžio protokole užfiksuoti atsakovo paaiškinimai, kad vaikų išlaikymui galėtų skirti po 200 Lt kas mėnesį kiekvienai dukrai (b.l. 114, t. 1). Rašytinės pastabos dėl šio teismo posėdžio protokolo nepareikštos (CPK 171 straipsnis). Be to, atsakovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė įrodymą - VSDFV Jonavos skyriaus 2008-10-02 raštą Nr. (5.49)33-7463, patvirtinantį, kad priėmus ginčijamą teismo sprendimą atsakovo gaunamos pajamos padidėjo 271,70 Lt kas mėnesį. Nurodytina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad tėvo (motinos), privalančio teikti išlaikymą, gaunamos minimalios mėnesinės pajamos, negali būti pagrindiniu kriterijumi sprendžiant išlaikymo klausimą, nes, pripažįstant jį pagrįstu, būtų paneigtas įstatyme įtvirtintas imperatyvas - tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartis Nr. 3K-3-790/2002 E. A. v. A. A.).
Pažymėtina, jog siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus. Tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. D. v. L. D., bylos Nr. 3K-3-1017/2003; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. M. v. I. M., bylos Nr. 3K-3-341/2006). Tėvai atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (požiūrių) sistemai, už paramą vaikui siekiant išsilavinimo, jam realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus bei pateiktus byloje įrodymus apie nepilnamečių vaikų poreikius, teisėjų kolegijos nuomone, atsakovo sutinkamas teikti po 80 Lt išlaikymas minėtųjų vaiko teisių įgyvendinimo neužtikrins, todėl pirmosios instancijos teismas ir šiuo aspektu pagrįstai nustatė atsakovo teiktino išlaikymo vaikams dydį kas mėnesį.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl išlaikymo vaikui dydžio įtvirtinta nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Byloje atsakovui teismo nustatytas išlaikymo vaikui dydis – 230 Lt, yra žymiai mažesnis nei pusė minimalios mėnesinės algos.
Pažymėtina, kad iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai, atsakovui būtų pagrindas reikalauti keisti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis, CPK 279 straipsnio 5 dalis).
CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Kadangi šių nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti ar išdėstyti tik išimtinais atvejais. Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo, lygiateisiškumo principais. Be to teismas pirmiausia turi remtis teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių principu, pagal kurį privalu pripažinti, gerbti ir ginti teisėtai įgytas civilines teises – ieškovo teises, todėl vien blogos atsakovo turtinės padėties aptariamam procesiniam institutui taikyti nepakanka. Nagrinėjamu atveju, atsakovas savo prašymą dėl dalies teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo argumentuoja savo sunkia turtine padėtimi, tačiau, įvertinus prievolės pobūdį-tai, kad visas santuokoje įgytas turtas yra priteistas atsakovui, priteistos sumos dydį kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisinio pagrindo išdėstyti dalies sprendimo įvykdymą neturėjo.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kolegijos vertinimu, išdėsčius dalies sprendimo vykdymą bus neproporcingai pažeidžiami ieškovės teisėti interesai, todėl remiantis šalių lygiateisiškumo principu, darytina išvada, jog teisinio pagrindo tenkinti atsakovo prašymą dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo nėra.
Netenkinus atsakovo apeliacinio skundo priteistinos iš atsakovo ieškovei bylinėjimosi išlaidos apeliacinėje instancijoje: 900 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 93, 98 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Jonavos rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo R. J. atsakovei J. J. 900 Lt bylinėjimosi išlaidų.