Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Liudmilos Zaborovskos,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos N. K. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius 2016 m. birželio 22 d. sprendimu Nr. (10.1)3-69450 netenkino pareiškėjos prašymo išmokėti jos velioniui tėvui neišmokėtą pensijos dalį, nes iki 2012 m. gruodžio 31 d. tokio prašymo paveldėtojai nepateikė (b. l. 7).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2016 m. rugsėjo 5 d. sprendimu Nr. (6.5)I-5134 taip pat netenkino pareiškėjos skundo dėl jos tėvui neišmokėtos pensijos dalies išmokėjimo (b. l. 10).

2016 m. gegužės 23 d. raštu kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyrių dėl tėvui neišmokėtos pensijos dalies, buvo informuota, jog VSDFV Vilniaus skyriaus 3- iasis pensijų skyrius iki 2012 m. gruodžio 31 d. negavo jos prašymo dėl neišmokėtos pensijos dalies, todėl prašymo netenkino bei papildomai pranešė, jog N. D. neišmokėtos valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos dalis yra 3081,38 Eur. Mano, kad atsisakymas išmokėti velioniui tėvui neišmokėtą dalį pensijos 3081,38 Eur nepagrįstas, nes į atsakovus pareiškėja kreipėsi žodžiu, o norėdama paduoti rašytinį prašymą dėl neišmokėtos pensijos dalies išmokėjimo buvo šių įstaigų darbuotojų suklaidinta.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas prašė skundą patenkinti, palaikė skunde išdėstytus argumentus.

Tvarkos apraše nustatyta, kad dėl 1995-2002 metais neišmokėtos pensijų dalies sumos už mirusius pensininkus paveldėtojai į VSDF valdybos teritorinius skyrius turi kreiptis patys, pateikdami prašymą ir kitus Tvarkos apraše nurodytus dokumentus. Teritoriniai skyriai nedisponuoja informacija apie mirusių pensininkų paveldėtojus, todėl negalėjo informuoti mirusiųjų pensininkų turto paveldėtojų apie 1995-2002 metais negautos pensijos dalies dydį ir gavimo sąlygas. Pensijų dalies išmokėjimo įstatymas ir Tvarkos aprašas buvo oficialiai paskelbti, spaudoje ir kitomis žiniasklaidos priemonėmis visuomenė buvo nuolat informuojama apie šį įstatymą, nuo 2012 metų antro pusmečio žiniasklaidos priemonėmis visuomenė vėl nuolat buvo informuojama apie būtinybę paveldėtojams kreiptis dėl mirusiojo negautos pensijos dalies iki 2012 m. gruodžio 31 d. Duomenų apie pareiškėjos kreipimąsi į VSDFV Vilniaus skyrių (raštu ar žodžiu) dėl jos mirusio tėvo N. D. negautos pensijos dalies nėra.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjos tėvui N. D., mirusiam 2005 m. rugsėjo 12 d., kurio įpėdinė yra pareiškėja, laikotarpiu nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 2002 m. gruodžio 31 d. priklausiusios mokėti valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos, kurios dydis pagal Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (Pensijų įstatymas) nuostatas buvo ribojamas dėl gautų draudžiamųjų pajamų, dydžių skirtumo priteisimo.

25Nagrinėjamam ginčui aktualų teisinį reglamentavimą nustato Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalies išmokėjimo įstatymas (redakcija, įsigaliojusi nuo 2010 m. sausio 1 d.) bei Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalies sumų išmokėjimo tvarkos aprašas (redakcija, įsigaliojusi nuo 2010 m. sausio 1 d.).

Pareiškėja teigia, kad 2005 m. rugsėjo 12 d. mirus tėvui N. D., turtą pagal įstatymą paveldėjo pareiškėjos mama K. D., 2006 m. spalio 12 d. mirus mamai, turtą pagal įstatymą paveldėjo pareiškėja. Priėmusi palikimą keletą kartų žodžiu kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyrių su prašymu išmokėti neišmokėtą tėvui N. D. dalį pensijos, o 2010 m. rugsėjo 7 d. buvo raštu surašiusi prašymą jai išmokėti tėvui neišmokėtos pensijos dalį, tačiau šios įstaigos darbuotojai prašymo neregistravo.

Atsakovė su pareiškėjos skundu nesutinka, teigdama, kad pareiškėja prašymą išmokėti jos tėvui priklausančią pensijos dalį pateikė 2016 m. gegužės 23 d., t. y. pasibaigus Pensijų dalies išmokėjimo įstatyme ir Tvarkos apraše nustatytam terminui (iki 2012 m. gruodžio 31 d.), o rašytinių pareiškėjos prašymų dėl kompensuojamosios senatvės pensijos sumos išmokėjimo iki 2016 m. gegužės 23 d. Vilniaus skyriuje nebuvo gauta, todėl nebuvo pagrindo išmokėti mirusio tėvo N. D. negautos senatvės pensijos dalies.

Teismas negali sutikti su pareiškėjos teiginiais, palaiko atsakovės poziciją, nes Pensijų dalies išmokėjimo įstatymo 1 straipsnis nustato, jog šis įstatymas nustato valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalies išmokėjimo sąlygas ir tvarką tiems šių pensijų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo laikotarpiu nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 2002 m. gruodžio 31 d. turėjo draudžiamųjų pajamų, dėl kurių dydžio pagal tuo metu galiojusias Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nuostatas jiems buvo mokama ne visa paskirta valstybinė socialinio draudimo senatvės ar invalidumo pensija. Pensijų dalies išmokėjimo įstatymo 3 straipsnis nustato asmenis, kurie pagal šio įstatymo nuostatas turi teisę gauti neišmokėtą senatvės ar invalidumo pensijos dalį. Tokia teisė – gauti senatvės ar invalidumo pensijos dalį, priklausančią mirusiam asmeniui, kuris atitiko šio straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, nustatyta ir asmenims, kuriems paveldėjimo tvarka pereina mirusiojo asmens turtas (Pensijų dalies išmokėjimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalis).

Pažymėtina, kad Pensijų dalies išmokėjimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis nustato, jog apskaičiuota senatvės ar invalidumo pensijos dalies suma asmeniui išmokama 2008–2012 metais Vyriausybės nustatyta tvarka. Tokią tvarką nustatė jau minėtas Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalies sumų išmokėjimo tvarkos aprašas, kurio 6 punkte numatyta, jog senatvės ar invalidumo pensijų dalies sumos išmokamos šia eilės tvarka: už mirusius iki 2008 m. sausio 1 d. senatvės ar netekto darbingumo (invalidumo) pensijų gavėjus – 2012 metų birželio mėnesį (Tvarkos aprašo 6.5 punktas). Šią nuostatą tikslina Tvarkos aprašo 7 punktas, pagal kurį senatvės ar invalidumo pensijų dalies sumos už mirusius pensijų gavėjus išmokamos asmenims, kuriems paveldėjimo tvarka pereina mirusio asmens turtas, teritoriniam skyriui, mokėjusiam valstybinę socialinio draudimo senatvės ar invalidumo pensiją mirusiajam, pateikus rašytinį prašymą, asmens tapatybės dokumentą, sąskaitos Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiame banke (toliau vadinama – banko sąskaita) rekvizitus ir atitinkamai paveldėjimo teisės liudijimą ar nuosavybės teisės į bendrą sutuoktinių turtą liudijimą.

Teismas, įvertinęs nurodytą teisinį reglamentavimą, daro išvadą, jog pareiškėja, siekdama gauti mirusio tėvo negautą pensijos dalį, turėjo įgyvendinti dvi minėtuose teisės aktuose nustatytas sąlygas, t. y. pateikti rašytinį prašymą ir Tvarkos apraše 7 punkte nurodytus dokumentus ne vėliau kaip iki 2012 m. gruodžio 31 d. Tvarkos aprašo 7 punkte aiškiai nurodyta, jog į VSDFV teritorinį skyrių, mokėjusį valstybinę socialinio draudimo senatvės ar invalidumo pensiją mirusiajam asmeniui, šio asmens įpėdinis turi kreiptis su prašymu (kartu pateikti nurodytus dokumentus). Tačiau pareiškėja daugiau nei devynis metus šia savo teise nepasinaudojo.

Tvarkos aprašo 12 punkte nustatyta, jog jeigu šio Aprašo 7 punkte nurodyti asmenys rašytinius prašymus ir šio Aprašo 7 punkte nurodytus dokumentus pateikia praėjus šio Aprašo 6.1–6.6 punktuose nustatytam išmokėjimo eilės tvarkos terminui, senatvės ar invalidumo pensijų dalies sumos šiems asmenims išmokamos per 30 kalendorinių dienų nuo prašymų kartu su reikiamais dokumentais pateikimo dienos, bet ne vėliau kaip iki 2012 m. gruodžio 31 d. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėja į VSDFV Vilniaus skyrių kreipėsi tik 2016 m. gegužės 23 d., t. y. praleidusi Tvarkos aprašo 12 punkte nustatytą terminą. Pareiškėjos nurodomos aplinkybės, kad ji į atsakovą tuo pačiu klausimu kreipėsi žodžiu ir 2010 m. raštu nepatvirtintos byloje surinktais įrodymais.

Todėl atsižvelgus į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, konstatuotina, jog atsakovai pagrįstai netenkino pareiškėjos prašymo išmokėti 1995–2002 metais jos tėvui, mirusiam 2005 m. rugsėjo 12 d., laikotarpiu nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 2002 m. gruodžio 31 d. neišmokėtą pensijos, kurios dydis pagal Pensijų įstatymo nuostatas buvo ribojamas dėl gautų draudžiamųjų pajamų, dalį. Pažymėtina, kad tokios pat pozicijos laikėsi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ir taikydamas šiai bylai aktualų teisinį reglamentavimą (LVAT administracinėje byloje Nr. A756-886/2014).

Esant šioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad VSDFV Vilniaus skyrius ir VSDFV tinkamai išaiškino ir pritaikė byloje nagrinėjamai situacijai materialinės teisės normas, nėra pagrindo naikinti ginčijamų sprendimų skunde išdėstytais argumentais, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismui konstatavus, kad ginčijami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti nėra pagrindo įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių išmokėti pareiškėjai jos tėvui velioniui N. D. neišmokėtą valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos dalį 3081,38 Eur.

Nepatenkinus pareiškėjos skundo nėra pagrindo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994-04-19 sprendimas V. de H. v. Netherlands; 1997-12-19 sprendimas H. v. Finland; LVAT administracinėse bylose: Nr. A261-3555/2011, Nr. A-556-1995/2013).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

pareiškėjos N. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.