Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-05-16 · Administracinė byla Nr. I-2798-171/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-05-16
Bylos Nr.
I-2798-171/2017
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00760-2017-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Irena Paulauskienė
Pareiškėjas
V. D.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-2798-171/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00760-2017-6Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2, 55.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gegužės 16 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Irena Paulauskienė,dalyvaujant pareiškėjui V. D. (V. D.),

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. D. (V. D.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas V. D. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), priteisti 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Paaiškina, kad laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 18 d. iki 2017 m. kovo 6 d. buvo laikomas Lukiškių TI-K, neužtikrinant minimalaus ploto, turinčio tekti vienam asmeniui, kamerose sanitarinis mazgas (tualetas) nebuvo pakankamai atskirtas nuo likusio kameros ploto, nebuvo užtikrinta efektyvi ventiliacija, ant sienų veisėsi pelėsiai, grybeliai, nuo lubų ir sienų krito tinkas ir dažai, kamerų langai nešvarūs, ant jų uždėtos grotos trukdo juos nuvalyti, langų rėmai išpuvę, kamerose šalta ir drėgna. Spintelės maistui laikyti surūdijusios ir sulankstytos, nebuvo vietos laikyti higienos priemones, nebuvo veidrodžio ir pakabų drabužiams, nebuvo išduodamos šluostės grindims plauti. Patalynė išduodama sintetinė, todėl miegant daug prakaituojama, o į dušą veda tik 1 kartą per savaitę po 15 min.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skunde išdėstytus argumentus. Paaiškino, kad dėl ploto ginčo nėra. Ginčą kelia tik dėl kitų netinkamų laikymo kamerose sąlygų.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepimuose (b. l. 7–15, 40–48) su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Pažymi, kad Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybę naudotis pasivaikščiojimo, sporto kiemeliais, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.

Skirstant atvykusius asmenis į kameras buvo laikomasi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – SVĮ) 10 straipsnyje nustatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų, taip pat Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 70 straipsnyje nustatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų. Sutinka, kad dėl šių aplinkybių kai kurios kameros galėjo būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekė teisės aktuose nustatytą ribą. Tardymo izoliatoriaus administracija stengėsi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos nevisiškai atitiko nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t. y., atsiradus galimybei, būtų perkeliami į laisvesnes kameras. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui buvo skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas bei kitas teisės aktų nustatytas inventorius.

Visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti, higienos priemonėms sudėti. Atsižvelgiant į tai, kiek miegamųjų vietų yra kamerose, atitinkamai ir lentynos yra padarytos arba didesnės, arba mažesnės, taip, kad visiems asmenims užtektų vietos maistui ir higienos reikmenims susidėti. Pažymi, kad kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrenti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų. Suimtieji ir nuteistieji asmenys neretai piktybiškai niokoja valstybės turtą, todėl neretai kamerose vėl tenka daryti pakartotinį remontą.

Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 metro aukščio.

Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinti yra pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.

Atkreipia dėmesį, kad už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys esantys nuteistieji bei suimtieji ir įstaigos administracija nuolat iš jų reikalauja palaikyti kamerose tvarką. Reikalingas inventorius (t. y. šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras) visą laiką yra išduodami į kameras. Taip pat į kameras išduodama kalcinuota soda, skirta kamerų kriauklėms ir unitazams valyti, bei universalus valiklis, tinkantis ir indams plauti. Už administracijos reikalavimų nevykdymą skiriamos nuobaudos. Karantino kameras valo iš ūkio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plauna ir dezinfekuoja su išduotais valikliais.

Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Suimtieji ir nuteistieji asmenys neretai piktybiškai niokoja valstybės turtą, gadindami elektros instaliaciją, daužydami apšvietimo lemputes, laužydami langus, daužydami stiklus, klozetus, taip pat griaudami atitvarines sieneles, kurios skiria klozetą nuo miegamųjų vietų, ir pan., todėl suremontuotose Lukiškių TI-K kamerose vėl tenka daryti pakartotinį remontą.

Pareiškėjo nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo dėl tariamai jam padarytos neturtinės žalos. Šios pareiškėjo nurodytos žalos dydis nėra grindžiamas jokiais įrodymais, jis tiesiog pateikia savo samprotavimus apie tariamai atsiradusią žalą, tačiau nekonkretizuoja, kuo būtent pasireiškia jam tariamai padaryta neturtinė žala, nepateikia jokių faktinių aplinkybių.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, patirtos dėl pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis nuo 2016 m. lapkričio 18 d. iki 2017 m. kovo 6 d., atlyginimo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad, nagrinėjant administracinių teismų kompetencijai priskirtas bylas dėl žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), atlyginimo, taikomos CK normos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2010 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2011 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-150/2011).

Žemesnės instancijos teismas

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.

Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis).

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.

Dėl minimalaus ploto kamerose trūkumo

Pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K laikotarpiu minimalūs kalinimo vietų kamerų plotui keliami reikalavimai buvo nustatyti Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. V-124) 1.3.1 papunktyje. Jame nurodyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 m. plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į šių įstaigų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr. 2005 m. spalio 6 d. sprendimą byloje Hirst prieš Jungtinę Karalystę (Nr. 2), pareiškimo Nr. 74025/01). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr. 1967 m. liepos 11 d. sprendimą byloje K. H. C. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką įprastam asmens gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr. 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimą byloje Dickson prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 44362/04).

EŽTT praktikoje (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršic prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13) laikomasi pozicijos, kad, sprendžiant ar buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais turėtų būti įskaičiuotas į bendrą kameros plotą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017).

Pareiškėjas neginčija atsakovės atstovo nurodytų duomenų apie kartu su juo kamerose buvusių asmenų skaičių ir kamerų plotus. Teismas neturi pagrindo šiais duomenimis abejoti. Iš atsakovės atstovo pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas nuo 2016 m. lapkričio 18 d. iki 2017 m. kovo 6 d., Lukiškių TI-K buvo laikomas kamerose iš viso 109 dienas, iš kurių 11 dienų (2017 m. vasario 1 d., 2017 m. vasario 3 d. – 2017 m. vasario 12 d.) buvo laikomas kamerose, kuriose tenkantis plotas (atėmus tik sanitarinio mazgo plotą) vienam asmeniui neatitiko nustatytus reikalavimus.

Likusiomis dienomis vienam asmeniui tenkantis plotas gyvenamojoje kameroje atitiko nustatytus reikalavimus.

Teismas, atsižvelgdamas į EŽTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką įvertina ir tą aplinkybę, kad tenkantį plotą papildomai dar mažino įrengtos lovos ir kiti baldai ir, kad tokiomis sąlygomis pareiškėjas turėjo praleisti didžiąją dalį paros laiko, todėl pripažįsta, jog pareiškėjas buvo laikomas sąlygomis, pažeidžiančiomis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį, Įsakymo Nr. V-124 1.3.1 papunktį.

Dėl teisės į privatumą pažeidimo

Pareiškėjas nurodo, kad sanitarinis mazgas nebuvo pakankamai atskirtas nuo likusio kameros ploto.

Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 14.5 papunktyje nustatyta, kad sanitarinio mazgo patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybei, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto.

Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimas gali būti vertinamas kaip viena iš aplinkybių, lemianti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą, kt.).

Atsakovės atstovas atsiliepime teigia, kad sanitarinis mazgas nuo gyvenamosios patalpos atskirtas 1,5 metro aukščio pertvara. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2016 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-626-442/2016) laikomasi pozicijos, jog minėtas sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas užtikrinti asmens, besinaudojančio taip nuo bendros kameros erdvės atskirtu tualetu, privatumą. Taigi, toks sanitarinio mazgo įrengimas laikytinas pareiškėjo laikymo sąlygų bloginimu ir teisių pažeidimu, sukėlusiu neigiamus išgyvenimus, sietinus su atsakovės pareigos užtikrinti teisę į privatumą nevykdymu.

Dėl netinkamos ventiliacijos, oro temperatūros, langų rėmų

Pareiškėjas teigia, kad nebuvo užtikrinta efektyvi ventiliacija, ant sienų veisėsi pelėsiai, grybeliai, nuo lubų ir sienų krito tinkas ir dažai, kamerų langai nešvarūs, ant jų uždėtos grotos trukdė juos nuvalyti, langų rėmai išpuvę, kamerose šalta ir drėgna.

Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.1 papunktis nustato, kad langas užtikrina natūralios dienos šviesos patekimą. Lango angoje įstatomos metalinės grotos. Lango stiklas gali būti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele. Lukiškių TI-K, įrengdamas grotas ant langų, vykdė minėtų taisyklių reikalavimus, todėl nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus Lukiškių TI-K veiksmus.

Lietuvos higienos normos HN 134:2015 17 punkte nustatyta, kad gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Atsakovės atstovas atsiliepime paaiškino, kad kamerose langai vėdinti pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus, kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Taip pat paaiškino, kad už kamerų valymą ir tvarką atsakingi jose esantys nuteistieji bei suimtieji, tam reikalingas inventorius į kameras išduodamas nuolat.

Byloje nėra įrodymų, paneigiančių šį atsakovės atstovo paaiškinimą, teismui nėra pagrindo juo abejoti. Taip pat nėra duomenų, kad kamerų, kuriose pareiškėjui teko būti, langų rėmai išpuvę, ant sienų veisėsi pelėsiai, grybeliai, nuo lubų ir sienų krito tinkas ir dažai, kamerų langai buvo nešvarūs. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl kamerų įrengimo

Pareiškėjas teigia, kad spintelės maistui laikyti surūdijusios ir sulankstytos, nėra vietos laikyti higienos priemones, nėra veidrodžio ir pakabų drabužiams.

Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.6–14.9 papunkčiuose nurodyta, kad kamerose turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai), po lova gali būti įrengiama dėžė asmeniniams daiktams sudėti, viena spintelė arba sieninė lentyna dviem suimtiesiems knygoms ir daiktams susidėti, spintelė arba lentyna maisto produktams laikyti, viršutinių drabužių pakaba. Šiose taisyklėse nėra nustatytas reikalavimas kamerose įrengti veidrodžius.

Atsakovės atstovas atsiliepime patvirtino, kad kamerose yra įrengtos lentynos maisto produktams ir higienos priemonėms sudėti. Taip pat paaiškino, kad suimtieji ir nuteistieji asmenys neretai piktybiškai niokoja valstybės turtą, todėl neretai kamerose vėl tenka daryti pakartotinį remontą. Teismas neturi pagrindo abejoti šiuo atsakovės atstovo paaiškinimu. Be to, pareiškėjas nepateikė įrodymų, paneigiančių šį atsakovės atstovo paaiškinimą.

Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus pranešimas (b. l. 16–17) patvirtina, kad kamerose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, t. y. Nr. 115, 151, 152, 274, 280 ir 340, yra viršutinių drabužių pakabos (4 vnt.) .

Atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus, byloje esančius įrodymus, atsakovės atstovės paaiškinimus, pareiškėjo argumentai dėl sulankstytų, surūdijusių spintelių, kad nebuvo veidrodžio ir pakabų drabužiams, atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl naudojimosi dušu ir valymo priemonių neišdavimo

Pareiškėjas teigia, kad neišduodamos šluostės grindims plauti, patalynė sintetinė, joje miegant daug prakaituojama, o į dušą veda tik 1 kartą per savaitę po 15 min.

Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad šluota, samtis, šiukšliadėžė ir kibiras į kameras išduodami nuolat. Taip pat išduodama kalcinuota soda, skirta kamerų kriauklėms ir unitazams valyti, bei universalus valiklis, tinkantis ir indams plauti.

Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus pranešimas (b. l. 16–17) patvirtina, kad valymo priemonės (šepetys grindims, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, šluostė, valikliai) išduotos į visas kameras. Minkštasis inventorius išduodamas dezinfekuotas, švarus ir tvarkingas. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas kreipėsi į Lukiškių TI-K direktorių dėl kameroms valyti skirtų priemonių neišdavimo, todėl šis pareiškėjo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

Atsakovės atstovas atsiliepime nurodo, kad, išduodamas patalynę, vadovavosi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139, nustatančiu Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normas. Pagal šias normas išduodama antklodė, čiužinys, pagalvė, užvalkalas pagalvei, paklodė, o vietoj dviejų paklodžių gali būti išduodamas užvalkalas antklodei.

Pareiškėjas patvirtina, kad patalynė jam buvo išduodama. Taigi, Lukiškių TI-K vykdė teisės aktų reikalavimus. Įsakyme Nr. 1R-139 nenustatyta, iš kokios medžiagos turi būti pasiūta patalynė.

Kadangi pareiškėjas neginčija, kad patalynė jam buvo išduodama, o teisės aktai nenustato, iš kokios medžiagos ji turi būti pasiūta, todėl pareiškėjo noras gauti ne sintetinę patalynę vertintinas kaip asmeninis papildomas poreikis ir negali būti pripažintas kaip netinkamas Lukiškių TI-K pareigų vykdymas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

Lietuvos higienos normos HN 134:2015 44 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Pareiškėjas nurodo, kad Lukiškių TI-K jis turėjo galimybę prastis duše, o tai tik įrodo, kad Lukiškių TI-K tinkamai įgyvendino minėtą pareigą, todėl šis pareiškėjo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl žalos dydžio

Apibendrindamas byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad laikymo Lukiškių TI-K metu pareiškėjui 109 dienas nebuvo užtikrinamas privatumas naudojantis tualetu, iš kurių 11 dienų buvo laikomas kamerose, kuriose tenkantis plotas (atėmus tik sanitarinio mazgo plotą) vienam asmeniui neatitiko nustatytus reikalavimus.

Taigi, jis Lukiškių TI-K buvo laikomas sąlygomis, pažeidžiančiomis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį, Įsakymo Nr. V-124 1.3.1 papunktį.

Konstatuotina, kad dėl tokių laikymo sąlygų visumos nors ir neilgą laiką laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 18 d. iki 2017 m. kovo 6 d. patyrė neigiamus emocinius išgyvenimus, nepatogumų, kurių nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas tinkamomis sąlygomis, t. y. patyrė neturtinę žalą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad neturtinė žala, tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, pažeminimas (nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013,2013 m. gruodžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1946/2013, 2008 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į pažeidimo pobūdį, į tai, kad pareiškėjas, pažeidžiant jo privatumą, buvo laikomas 109 dienas ir nepertraukiamai, o perpildytose kamerose buvo laikomas 11 dienų. Teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo teisės buvo pažeistos dėl sąmoningo Lukiškių TI-K elgesio, siekio išskirti jį iš kitų įstaigoje laikomų asmenų. Priešingai, atsakovės atstovas nurodė, kad, stengėsi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos nevisiškai atitiko nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t. y., atsiradus galimybei, būtų perkeliami į laisvesnes kameras. Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjo patirtus neigiamus išgyvenimus vertinti nurodoma 5 000 Eur suma nėra pagrindo, nes ji akivaizdžiai neadekvati patirtiems neturtiniams praradimams.

Nagrinėjamu atveju teismas, atsižvelgęs į formuojamą EŽTT ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką panašiose faktinėmis aplinkybėmis bylose, įvertinęs pažeidimo intensyvumą (109 dienos), Lietuvoje egzistuojančias ekonomines, darbo užmokesčio bei pragyvenimo lygį, taip pat į analogiškose bylose priteistus žalos dydžius konstatuoja, kad pareiškėjo patirtą neturtinę žalą teisingai atlygins 259 Eur sumos priteisimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 5 punktais ir 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo V. D. (V. D.) skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti V. D. (V. D.) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 259 (du šimtus penkiasdešimt devynis) eurus neturtinei žalai atlyginti.

Likusią skundo dalį atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Irena Paulauskienė