- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2015-05-11
- Bylos Nr.
- 1-72-649/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-1-00233-2014-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Saulius Vanagas
- Kaltinamasis
- S. Ž.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Bauda (BK 47 str.)
Kupiškio rajono apylinkės teismo teisėjas Saulius Vanagas, išnagrinėjęs Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės Virginijos Kliaugienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje S. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsilavinimas vidurinis, vedęs, dirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini)., deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 182 str. 1 d. padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. Ž. 2014-02-13 apie 21.55 val., Kupiškio r., kelyje (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, inscenizavo eismo įvykį, kurio metu apgadino savo automobilį automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris buvo apdraustas KASKO draudimu, ir apgadino V. V. priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kad gautų neteisėtą draudžiamąją išmoką, jis kreipėsi į „ERGO Insurance Se Lietuvos filialą“, tikėdamasis gauti draudžiamąją išmoką, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi AB „ERGO Insurance Se Lietuvos filialas“ draudžiamosios išmokos neišmokėjo. Tokiu būdu S. Ž. pasikėsino apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą.
Kaltinamasis S. Ž. dėl jam pareikšto įtarimo padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 182 str. 1 d., kaltu prisipažino pilnai (b. l. 154-155; 162) ir nurodė, kad 2014-02-13 apie 21 val. su jam priklausančiu automobiliu BMW, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo iš Panevėžio pas savo motiną, gyvenančią (duomenys neskelbtini). Buvo jau tamsu, kelias truputį apledėjęs, privažiavęs sankryžą Puponys - Byčiai, automobilį pristabdė ir, parodęs dešinį posūkį, suko į dešinę pusę. Tiksliai kokiu greičiu važiavo neprisimena, galėjo važiuoti 50 km/val. greičiu. Sukdamas į dešinę, pamatė, keliu nuo Puponių pusės lik Byčių k. atvažiuojantį automobilį. Darant posūkio manevrą jo vairuojamą automobilį sumėtė. Matydamas, kad automobilį sumetė, nebandė ištiesinti automobilio, važiavo ir trenkėsi tiesiai į atvažiuojantį automobilį. Tuo metu šovė į galvą mintis gauti draudimo išmoką, nes automobilis buvo draustas Kasko draudimu ERGO draudimo bendrovėje. Tada jo vairuojamas automobilis BMW, valstyb. Nr (duomenys neskelbtini) priekine dalimi atsitrenkė į automobilį (duomenys neskelbtini), valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) Tik išlipęs po smūgio iš automobilio, pamatė, kad atsitrenkė į savo pusbrolio V. V. automobilį. Po įvykio iš karto V. V. pasakė, kad jis kaltas. V. V. apie įvykį pranešė policijai. Pareigūnai pasiteiravo, ar yra sužeistų, pasakius, kad nėra, jie pasiūlė pildyti deklaraciją. Užpildė deklaraciją ir išsiskirstė. Po šio įvykio jo automobiliui buvo sulankstytas priekinis kapotas, buferis, apsaugos grotelės. Kiek pamena, po to eismo įvykio V. V. priklausančiam automobiliui buvo sugadinti abu priekiniai žibintai, kapotas sulankstytas, priekinis buferis, apdailos grotelės. Ar buvo dar jo automobiliui kas nors sugadinta, negali pasakyti. Taip pat suskilo priekiniai žibintai. Gal prieš metus laiko, yra turėjęs eismo įvykį, kuris buvo įvykęs 2013 metais kovo ar vasario mėn. - buvo atsitrenkęs į automobilį, kurio metu jam buvo sudaužyti abu priekiniai žibintai. Tada užpildė deklaraciją, tuo metu buvo netyčinis eismo įvykis. Po to įvykio jam buvo išmokėta draudiminė išmoka. Buvo išmokėta išmoka už sudaužytus priekinius žibintus, tačiau tų žibintų nepasikeitė, juos suklijavo. Todėl po antro eismo įvykio, kurio metu nesistengė išvengti eismo įvykio, vėl suskilo žibintai tose pačiose vietose, kur jos buvo suklijuotos. Tai, kad atsitrenkė tyčia į V. V. vairuojamą automobilį, tikrai nebuvo planuota iš anksto, todėl V. V. tikrai nieko negalėjo žinoti ir numatyti. Gal po 3 dienų po įvykio nuvažiavo į ERGO žalų administravimo skyrių, ten buvo apžiūrėtas po eismo įvykio jam priklausantis automobilis BMW, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo surašytas transporto priemonės apžiūros defektų aktas. Po eismo įvykio draudimo bendrovė nesumokėjo draudimo išmokos, pasikvietė atvykti į jų būstinę, esančią Panevėžyje. Kiek žinoma, V. V. automobilis taip pat buvo apžiūrėtas ir surašytas transporto priemonės apžiūros defektų aktas.
Nuvykus į draudimo atstovybę, parodė nuotraukas po eismo įvykio ir dar parodė nuotraukas iš prieš tai buvusio jo eismo įvykio. Draudimo bendrovės atstovai paaiškino, kad negali būti identiški automobilio žibintų sugadinimai. Tada prisipažino, kad tyčia įvažiavo į automobilį, norėdamas gauti draudiminę išmoką. Draudimo bendrovėje pasirašė atsisakymą dėl žalos atlyginimo, nes eismo įvykį tyčia inicijavo ir taip pat norėjo parodyti automobilio tuos pačius sugadinimus, kurie buvo jau padaryti eismo įvykio, įvykusio prieš metus laiko, tai yra norėjo gauti du kartus draudiminę išmoką. Kadangi V. V. nebuvo sumokėta draudiminė išmoka, o jo automobilį jis sugadino, todėl jam geranoriškai sumokėjo sutartą pinigų sumą. Su V. V. nesitarė bendrai inscenizuoti eismo įvykio. Tai buvo jo vieno sugalvota. Kad taip pasielgė, labai gailisi, net nežino, kaip pateisinti savo poelgį. Sutiktų, kad byla būtų baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu. Mano, kad tai bus pamoka gyvenime. Dėl savo poelgio gailisi.
Be kaltinamojo S. Ž. prisipažinimo jo kaltė grindžiama šiais dumenimis:
Liudytojas T. J. parodė, kad 2013 metų sausio 17 d. į ERGO draudimo atstovybę kreipėsi S. Ž., gyvenantis (duomenys neskelbtini), jis pranešė, kad 2013-01-16 jo vairuojamas automobilis (duomenys neskelbtini), valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) pateko į eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas jam priklausantis automobilis (duomenys neskelbtini), valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) 2013-01-17 Panevėžio EGRO draudimo žalų administratorius M. J. apžiūrėjo S. Ž. priklausantį automobilį BMW, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) Žalų administratorius užfiksavo fotonuotraukose automobilio pažeidimus ir juos surašė transporto priemonės apžiūros defektų akte, po kuriuo pasirašė administratorius ir pats įvykio dalyvis S. Ž.. Draudimo bendrovė už sugadintą automobilį S. Ž. 2013-01-24 išmokėjo draudiminę išmoką - 5340,63 Lt. Mūsų bendrovė turi informaciją, kad 2014-01-27 V. V., gyv. Kupiškio r. registravo eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas jam priklausantis automobilis BMW, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Lietuvos draudimo“ turimomis nuotraukomis V. V. BMW automobilis buvo geresnės komplektacijos negu nuotraukose užfiksuotose ERGO draudime po 2014-02-13 įvykio. Ant automobilio priekinio bamperio buvo žibintų apiplovimo purkštukai su dangteliais. 2014-02-14 į ERGO kreipėsi S. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), jis pranešė, kad važiuodamas kelyje Kupiškis- Panevėžys, sukdamas į dešinę, sankryžoje Kupiškis -Puponis, jo automobilį sumėtė, jis išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir atsitrenkė į važiuojantį automobilį BMW, vairuojamą V. V., kurio valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) 2014-02-14 Panevėžio EGRO draudimo žalų administratorius R. S. apžiūrėjo S. Ž. priklausantį automobilį BMW, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) Žalų administratorius užfiksavo fotonuotraukose automobilio pažeidimus ir juos surašė transporto priemonės apžiūros defektų akte po kuriuo pasirašė administratorius ir pats įvykio dalyvis S. Ž.. 2014-02-17 Panevėžio EGRO draudimo žalų administratorius M. J. apžiūrėjo V. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), priklausantį automobilį BMW, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) Žalų administratorius užfiksavo fotonuotraukose automobilio pažeidimus ir juos surašė transporto priemonės apžiūros defektų akte, po kuriuo pasirašė administratorius ir pats įvykio dalyvis V. V.. Peržiūrėjus nuodugniau užfiksuotą medžiagą buvo pastebėta, kad įvykyje įvykusiame 2013-01-16 užfiksuoti automobilio sugadinimai yra labai panašūs į sugadinimus, užfiksuotus 2014-02-14. Dalis sugadintų automobilio detalių yra automobilyje BMW, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) kita dalis dalių atsirado ant BMW, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) Pastebėjus eismo įvykio metu sugadinimų panašumus ir automobilio detalių pakeitimus automobiliuose BMW, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) ir valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) 2014-03-05 į Panevėžio ERGO atstovybė skyrių, esantį Panevėžyje, Laisvės a. 4, buvo iškviestas S. Ž. ir V. V.. Jie iš pradžių parašė papildomus paaiškinimus. Tiksliau jie užpildė pateiktą anketą. Po to buvo parodyta vaizdinė medžiaga su automobilių sugadinimais 2013 metų sausio ir 2014 m. vasario mėn. Peržiūrėję medžiagą, jie parašė atsisakymus dėl draudiminės išmokos gavimo. Jis pats bendravo su S. Ž., jis pasakė, kad susitarė su V. V. dėl iš anksto suplanuoto eismo įvykio ir dėl draudiminės išmokos gavimo. Su V. V. bendravo L. V. Po to 2014-03-05 V. V. kreipėsi į ERGO bendrovę su prašymu jam pateikti 2014-02-13 eismo įvykio deklaraciją. Jis nurodė, kad jam reikalinga deklaraciją pateikti Lietuvos draudimui dėl žalos išmokėjimo (b. l.18-19).
Liudytojas V. V. parodė, kad 2014-02-13 vakare, tikslaus laiko neprisimena, važiavo iš savo namų, esančių (duomenys neskelbtini) į Kupiškį. Netoli sankryžos, kelyje Kupiškis – Panevėžys, pamatė atvažiuojantį keliu Panevėžys -Kupiškis automobilį, kuris važiavo link Kupiškio. Važiavo šalutiniu keliu, todėl sulėtino savo automobilio greitį. Tada tas automobilis, kurį turėjo praleisti, suko į dešinę ir išvažiavo skersuodamas automobiliu į priešingą eismo pusę, ir atsitrenkė į jo vairuojamą automobilį (duomenys neskelbtini), valtyb. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilis atsitrenkė į jo automobilio priekinę dalį. Kelias buvo slidus, atrodo, buvo plikledis. Po autoįvykio išlipo iš automobilio, pažino, kad automobilį vairavo pusbrolis S. Ž.. Po įvykio paskambino policijai ir pranešė apie eismo įvykį. Policijos pareigūnas pasiteiravo, ar nėra sužalotų asmenų, kai pasakė, kad nėra, jie pasiūlė užsipildyti deklaraciją. Pildydamas deklaraciją, savo kaltę prisipažino S. Ž.. Po šio įvykio jo automobilį (duomenys neskelbtini), valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūrėjo ERGO žalų administravimo skyriaus atstovai, buvo surašytas transporto priemonės techninės apžiūros aktas. Buvo užfiksuoti automobilio sugadinimai: sulankstytas kapotas, žibintai, buferis ir kitos dalys. Tai, kad S. Ž. galėjo būti suplanavęs inscenizuoti eismo įvykį, nieko nežinojo, S. nieko nesakė. Sužinojo tik tada, kai nuvažiavo į ERGO draudimo bendrovę ir jos atstovai pasakė, kad S. Ž. inscenizavo eismo įvykį. ERGO draudimo atstovai Panevėžyje liepė atsisakyti draudiminės išmokos. Draudimo bendrovėje S. Ž. sakė, kad jam bus iškelta baudžiamoji byla, pasirašė, kad atsisako draudiminės išmokos, nenorėdamas pakenkti pusbroliui. Praėjus kiek laiko, kai baigėsi automobilio draudimas, norėdamas apdrausti savo automobilį, draudimo atstovei pasakė tai, kad teko dalyvauti eismo įvykyje, kur kaltas vairuotojas prisipažino inscenizavęs eismo įvykį. Draudimo atstovė patarė kreiptis į draudimo bendrovę, kurioje buvo apdraudęs savo automobilį, t. y. į „Lietuvos draudimą“. Praėjus kiek tai laiko „Lietuvos draudimo“ atstovai, atsakė, kad jie atsisako mokėti išmoką. Kodėl atsisako atlyginti žalą, nepaaiškino. Po to įvykio su S. susitarė, kad jis dalimis kompensuos išlaidas. Tikrai niekada su S. Ž. nesitarė inscenizuoti eismo įvykį, niekada apie tai nekalbėjo. Kad jis sugalvojo ir taip padarė, sužinojo tik atvykęs į draudimo bendrovę. Po šio įvykio liko nukentėjęs, automobilis buvo sugadintas, o draudimas nepadengė jo remonto išlaidų. Su automobiliu (duomenys neskelbtini),valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) anksčiau buvo dalyvavęs eismo įvykyje į automobilio galą buvo įvažiavęs kitas vairuotojas. Tai, kad dalis jam priklausančio automobilio detalių galėjo atsidurti S. Ž. automobilyje, gali paaiškinti, kad remontavo savo automobilį, automobilio dalis yra davęs pusbroliui S. Ž.. Kam jam reikėjo, jis nieko man nesakė, tačiau ir nesiteiravo, kam jam reikalingos dalys. Kadangi jų automobiliai to paties modelio, todėl dalys tiko (b. l. 21-22).
2014-05-26 AB “Lietuvos draudimas” Nr. 1465434, pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo inicijavimo (b. l. 7-8).
2014-02-13 eismo įvykio deklaracija, kurią S. Ž. ir V. V. yra užpildę po eismo įvykio, įvykusio 2014-02-13 21.55 val. (duomenys neskelbtini) k. (b. l. 24).
2014-02-13 S. Ž. pranešimu ERGO bendrovei apie įvykio aplinkybes (b. l. 42).
2014-02-14 automobilio (duomenys neskelbtini), valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) transporto priemonės apžiūros- defektų aktu, kur užfiksuoti S. Ž. priklausančio automobilio sugadinimai po eismo įvykio 2014-02-13 (b. l. 41).
2015-03-16 specialisto išvada Nr. 11Š-224(14), 11Š-46-(15), kurioje nurodyta, kad iki 2014-02-13 deklaruoto įvykio automobilio (duomenys neskelbtini) priekinė dalis (priekinis bamperis, variklio (vairuotojo) dangtis, radiatoriaus grotelės) jau buvo sugadinta, o minėtam automobiliui stovint arba judant nedideliu greičiu į jo priekinę dalį priekine dalimi trenkėsi automobilis (duomenys neskelbtini), kurio priekinėje dalyje jau buvo sugadinti abiejų priekinių žibintų tvirtinimo laikikliai.
Automobilio (duomenys neskelbtini) priekinių žibintų sugadinimai yra tie patys tiek po 2013-01-16 eismo įvykio,tiek po 2014-02-14 darytose fotografijose, o variklio dangčio priekinio bamperio, radiatoriaus apdailos grotelių, oro srauto nukreipėjo sugadinimai nėra identiški. Tikėtina, kad automobilyje (duomenys neskelbtini) yra tas pats priekinis bamperis, kuris buvo automobilyje (duomenys neskelbtini), tik jo vidurinioji dalis buvo ištiesinta ir priekinėje dalyje kontaktų su šiurkščių paviršių turinčiais objektais metu buvo padaryti didesni dažų dangos pažeidimai. Tikėtina, kad automobilyje (duomenys neskelbtini) yra tas pats variklio dangtis, kuris buvo ant automobilio (duomenys neskelbtini) (b. l. 99-114).
2014-10-13 nutarimu S. Ž. buvo paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos (b .l. 156-157).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo S. Ž. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Baudžiamojoje byloje yra surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes ir padaryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, tai yra pasikėsino apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą. ERGO Insurance Se Lietuvos filialo žalų administratorius užfiksavo fotonuotraukose automobilio pažeidimus ir juos surašė transporto priemonės apžiūros defektų akte. Peržiūrėjus nuodugniau užfiksuotą medžiagą buvo pastebėta, kad įvykyje įvykusiame 2013-01-16 užfiksuoti automobilio sugadinimai yra labai panašūs į sugadinimus, užfiksuotus 2014-02-14. Draudimo bendrovė už sugadintą automobilį S. Ž. 2013-01-24 išmokėjo draudiminę išmoką - 5340,63 Lt (1546,75 €). Kilus įtarimui dėl galimo S. Ž. sukčiavimo, draudimo bendrovė neapskaičiavo draudimo išmokos sumos, kuri turėjo būti išmokėta S. Ž. po 2014-02-14 autoįvykio. Atsižvelgiant į tai, kad abiem atvejais draudimo bendrovei buvo pateiktas automobilis su analogiškais sugadinimais, t. y. abiem atvejas buvo kaip sugadintos autoįvykyje buvo nurodytos tos pačios detalės, daroma išvada, kad po 2014-02-14 inscenizuoto autoįvykio paskaičiuotos žalos dydis būtų artimas 2013-01-24 išmokėtai draudimo išmokai. Tokiu būdu S. Ž. pasikėsino apgaule užvaldyti svetimą turtą, kurio kurio vertė viršija 5 MGL dydžio sumą, todėl S. Ž. nusikalstama veika pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 182 str. 1 d. kvalifikuota tinkamai.
Teismas, skirdamas kaltinamajam S. Ž. bausmę, atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį: pasikėsino apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, t. y. pasikėsino padaryti tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 1 d. 3 d.). Taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę – administracine tvarka nebaustas, nėra registruotas psichoneurologinėje ir narkologinėje įskaitoje, charakterizuojamas teigiamai (b. l. 148; 149; 147), dirba, yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (dėl savo nusikalstamos veikos gailisi), sunkinančių nenustatyta. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, siekiant įgyvendinti teisingumo principą, tikslinga jam už nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 str. 1 d., 182 str. 1 d., padarymą skirti 12 MGL dydžio (456,00 eurų) baudą. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis S. Ž. prisipažįsta kaltu, taikyti BK 64¹ str. ir bausmę sumažinti vienu trečdaliu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420- 422 str.,
nusprendžia:
S. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu už veiką, numatytą Lietuvos Respublikos LR BK 22 str. 1 d., 182 str. 1 d, ir paskirti 12 MGL dydžio (456,00 € (keturių šimtų penkiasdešimt šešių eurų) baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. 1 d., S. Ž. paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir skirti galutinę - 8 MGL dydžio (304,00 € (trijų šimtų keturių eurų) baudą.
Iki bausmės vykdymo pradžios S. Ž. palikti paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.
Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Kupiškio rajono apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Šia teise per aukščiau nurodytą terminą nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas, o įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.
Teismas, kaltinamojo prašymu išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė.