Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-03-24 · Administracinė byla Nr. I-231-739/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-03-24
Bylos Nr.
I-231-739/2017
Teisminio proceso Nr.
3-65-3-00660-2016-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Dalia Pranckienė
Pareiškėjas
G. Š.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-231-739/2017Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00660-2016-8Procesinio sprendimo kategorijos: 20.1.; 20.2.3.2.; 55.1.3. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 24 d.Panevėžys
Panevėžio apygardos administracinioteismo teisėja Dalia Pranckienė,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. Š. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas G. Š.(toliau –pareiškėjas) skundu kreipėsi į teismą ir prašė iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovės atstovas, ir Utenos AVPK), priteisti 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 2).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo 2013 m. lapkričio 13 d. iki 2014 m. birželio 26 d. Utenos AVPKkonvojaus pareigūnų buvo konvojuojamas į Utenos AVPKVisagino policijos komisariato areštinę(toliau –Visagino PK areštinė), Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariatoareštinę ir Švenčionių rajono policijos komisariato areštinę, taip pat, teismus su antrankiais specialiame konvojavimui skirtame automobilyje, nors tam pagrindo visiškai nebuvo, kadangi jis nėra linkęs užpulti, bėgti ar kitaip kelti grėsmę. Pareiškėjo teigimu, jis ne kartą prašė konvojaus viršininko nuimti antrankius, tačiau į jo prašymus nebuvo reaguojama. Pareiškėjas tvirtino, kad dėl neteisėtų Utenos AVPK konvojaus pareigūnų veiksmų jis patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, papildomą diskomfortą, suvaržymus, laisvę judėti. Pareiškėjo teigimu, vežamas specialiojoje transporto priemonėje su uždėtais už nugaros antrankiais jis negalėjo nusirengti striukės, todėl buvo priverstas prakaituoti, be to, uždėti antrankiai sukeldavo jam fizinį skausmą. Visa tai sudaro patirtą neturtinę žalą, kurią ir prašė pareiškėjas atlyginti (b. l. 2).

Atsiliepimas

Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Utenos AVPK, atstovas į teismo posėdį neatvyko, jam apie teismo posėdį tinkamai ir laiku pranešta. Atsakovei atstovaujantis Utenos AVPK atsiliepimu nesutiko su pareiškėjo skundo reikalavimu dėl neturtinės žalos atlyginimo. Pažymėjo, kad skundžiamu laikotarpiu duomenų apie pareiškėjo buvimą Utenos AVPK areštinėje nėra. Nurodė, kad pareiškėjas buvo laikomas Visagino PK areštinėje nuo 2014 m. kovo 26 d. iki 2014 m. balandžio 9 d., tačiau konvojaus pareigūnai pareiškėjo iš šios areštinės į Visagino miesto teismo posėdžius ar kitas areštines nekonvojavo. Nurodė, kad Utenos AVPK Ignalinos rajono policijos komisariato laikino sulaikymo patalpose pareiškėjas buvo laikomas nuo 2013 m. lapkričio 1 d. iki 2013 m. lapkričio 2 d. Į šią areštinę pareiškėjas buvo pristatytas su policijos tarnybiniu automobiliu, kuriame sulaikymo kamera neįrengta, todėl jam buvo uždėti antrankiai. Pažymėjo, kad duomenų apie pareiškėjo buvimą šiame komisariate daugiau nėra. Teigė, kad minėtu atveju pareigūnai vadovavosi Lietuvos policijos generalinio komisaro 2012 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. 5-V-677 „Dėl policijos areštinių apsaugos ir priežiūros instrukcijos patvirtinimo“, kuris neteko galios įsigaliojus 2015 m. vasario 10 d. įsakymui Nr. 5-V-139 „Dėl policijos areštinių apsaugos ir priežiūros instrukcijos patvirtinimo“. Šio įsakymo 44 ir 45 punktuose nustatyta, kad išvestą iš kameros asmenį lydi policijos areštinės pareigūnas (pareigūnai). Išvedant ir uždarant asmenis į kamerą, policijos pareigūnai turi imtis atsargumo priemonių, kad būtų išvengta pabėgimo ar užpuolimo. Iš kamerų išvesti asmenys rankas privalo laikyti už nugaros (44 punktas); asmenis išvedus už policijos areštinės teritorijos ribų ar juos konvojuojant į teismo posėdžius, procesinių tyrimų veiksmų atlikimo vietas ir kt., jiems gali būti uždedami antrankiai (45 punktas). Atsakovės atstovas teigė, kad konvojuodami asmenis, policijos pareigūnai vykdo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 (su pakeitimais) patvirtintose Konvojavimo taisyklėse įtvirtintus reikalavimus.Teigė, kad pareiškėjas savo skunde teismui nenurodė jokių duomenų dėl sveikatos sužalojimo ar kitų aplinkybių, todėl atsakovės atstovo nuomone, pareiškėjo reikalavimai yra nepagrįsti, todėl turėtų būti atmesti. Be to prašė pareiškėjo skundo reikalavimams taikyti ieškinio senaties terminą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos, kildinamos iš valstybės įstaigų pareigūnų neteisėtos veiklos, atlyginimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje numatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nustatyta tvarka. Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį, tokią žalą privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Viešajai atsakomybei atsirasti yra būtinos trys sąlygos: neteisėti veiksmai ar neveikimas, žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Tai reiškia, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą.

Pareiškėjas skundu, pareiškęs reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, jam padarytą neturtinę žalą iš esmės sieja su neteisėtaisUtenos AVPK konvojaus pareigūnų veiksmais konvojuojant jį į Visagino, Švenčionių ir Panevėžio miestų areštines bei šių miestų teismus, atlyginimo.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Utenos AVPK konvojaus pareigūnai į nurodytas areštines ir teismus konvojavojį laikotarpiu nuo 2013 m. lapkričio 13 d. iki 2014 m. birželio 26 d.Atsakovės atstovo pateiktais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjo nurodytu laikotarpiujis Utenos AVPK areštinėje nebuvo laikomas ir iš šios areštinės į kitas areštines bei teismus nebuvo konvojuojamas (b. l. 12). Iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo 2015 m. liepos 29 d. atsiliepimo Nr. 9-14000, kuris buvo pateiktas Vilniaus apygardos administraciniam teismui administracinėje byloje Nr. I-10067-580/2015 dėl neturtinės žalos atlyginimo pagal pareiškėjo G. Š. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, duomenų nustatyta, kad nuo 2013 m. lapkričio 13 d. iki 2014 m. birželio 26 d. su pertraukomis pareiškėjas buvo kalinamas Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime (b. l. 27-28). Remiantis šiais duomenimis nustatyta, kad iš šios įkalinimo įstaigos pareiškėjas 2014 m. kovo 26 d. – 2014 m. balandžio 9 d. laikotarpiu buvo išvykęs į Visagino PK areštinę, 2014 m. balandžio 23 d. – 2014 m. balandžio 30 d. – į Švenčionių rajono policijos komisariato areštinę, 2014 m. gegužės 22 d. - 2014 m. birželio 19 d. – į Marijampolės pataisos namus, o 2014 m. birželio 26 d. išvyko į Panevėžio miesto vyriausiojo policijos komisariato areštinę (b. l. 27-28).Byloje nustatyta, kad nurodytais laikotarpiais Utenos AVPK konvojaus pareigūnai pareiškėjo konvojavimo į šias įkalinimo įstaigas nevykdė. Atsakovės atstovo pateikti rašytiniai bylos duomenys patvirtina, kadpareiškėjas nuo 2014 m. kovo 26 d. iki 2014 m. balandžio 9 d. buvo laikomas Visagino PK areštinėje (b. l. 12, 17-19). Nustatyta, kad pareiškėjo laikymo Visagino PK areštinėje laikotarpiu pareiškėjas taip pat į teismus ir kitas areštines nebuvo konvojuojamas.Remiantis šiais duomenimis, daroma išvada, kad Utenos AVPK konvojaus pareigūnai 2013 m. lapkričio 13 d. - 2014 m. birželio 26 d. laikotarpiupareiškėjo į Visagino, Švenčionių ir Panevėžio miestų areštines bei šių miestų teismus nekonvojavo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą dėl to, kad laikotarpiu nuo 2013 m. lapkričio 13 d. iki 2014 m. birželio 26 d. jis buvo konvojuojamas Utenos AVPK pareigūnų naudojant antrankius atmetamas kaip nepagrįstas.

Atsakovės atstovas pateikė duomenis apie tai, kad nuo 2013 m. lapkričio 1 d. iki 2013 m. lapkričio 2 d.pareiškėjas buvo laikomasUtenos AVPK Ignalinos rajono policijos komisariato laikino sulaikymo patalpose. Iš atsakovės atstovo pateiktų duomenų nustatyta, kad į šią policijos įstaigą pareiškėjas buvo pristatytas policijos tarnybiniu automobiliu, kuriame sulaikymo kamera neįrengta, todėl jam buvo uždėti antrankiai (b. l. 12, 14). Atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujantis Utenos AVPKpareiškėjo reikalavimui prašė taikyti ieškinio senaties terminą (b. l. 12).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotas aiškinimas, kad nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikomos ir ieškinio senatį reglamentuojančios CK normos (2010 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-850/2010). Ieškinio senatis suprantama kaip įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). CK 1.125 straipsnio 8 dalis reikalavimams dėl žalos atlyginimo nustato sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, jog ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Pagal CK 1.127 straipsnio 5 dalį, tuo atveju, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda kiekvieną dieną.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas skundą teismui dėl žalos atlyginimo paštu išsiuntė 2016 m. gruodžio 9 d., tai patvirtina žyma ant voko (b. l. 3). Atsižvelgus į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą senatį reguliuojančių teisės normų aiškinimą, daroma išvada, kad asmenys per visą laisvės apribojimo laikotarpį paprastai žino arba turi žinoti apie jų atžvilgiu vykdomus pažeidimus ir subjektyviai suvokti, kad jie kelia suvaržymus, nepatogumus, neigiamas emocijas ir kitokius nemalonius pergyvenimus (2013 m. gegužės 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-307/2013). CK 1.131 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad, jeigu teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas.

Pareiškėjas nagrinėjamoje byloje nepateikė prašymo atnaujinti ieškinio senaties terminą, nepateikė argumentų, įrodymų dėl ieškinio senaties termino atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo, nors pareiškėjui buvo išsiųstas Utenos AVPK atsiliepimas į skundą, jam buvo žinoma, kad Utenos AVPK prašo taikyti jo reikalavimams ieškinio senaties terminą.Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad nėra pagrindo irexofficio atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimams. Vadovaujantis CK 1.131 straipsnio 1 dalimi, ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus, nepaisant ieškinio reikalavimų pagrįstumo. Teismui konstatavus, kad pareiškėjo skundo reikalavimui taikomas ieškinio senaties terminas, nesprendžiama dėl jogalimai pažeistų teisių ir interesų, t. y. neturtinės žalos atlyginimo priteisimo nuo 2013 m. lapkričio 1 d. iki 2013 m. lapkričio 2 d.

Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes ir jas patvirtinančius įrodymus, pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetamas visa apimtimi.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.

Teisėja Dalia Pranckienė