Marijampolės apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, anksčiau teistas: 2022-02-02 Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau- BK) 145 straipsnio 1 dalį 2 mėnesių viešųjų darbų bausme,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. P. nežymiai sutrikdė sveikatą šeimos nariams, o būtent: 2022-01-16 apie 21 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), konflikto metu tyčia kartą spyrė savo seseriai G. P. į pilvą, tempė ją už plaukų ir kartą sudavė ranka į veido sritį, padarydamas kraujosruvą dešinės akies apatinio voko – paakio srityje ir taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiajai G. P. sveikatą. Tęsdamas nusikalstamą veiką, to paties konflikto metu mamai I. P., skiriant jį nuo sesers G. P., jis tyčia kartą ranka sudavė nukentėjusiajai I. P. į veido sritį, padarydamas kraujosruvą kairės akies viršutinio voko srityje ir taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiajai I. P. sveikatą.

D. P. apklaustas kaip įtariamasis kaltu prisipažino visiškai bei paaiškino, kad 2022-01-16 vakare grįžo į namus, buvo neblaivus. Tikslios įvykių sekos neprisimena dėl girtumo, tačiau pamena, kad grįžus seseriai G. P., su ja sukonfliktavo. Kaip tiksliai vyko konfliktas neprisimena, tik tiek, kad iš pradžių jie apsižodžiavo, o paskui susistumdė. Gali būti, kad spyrė jai į pilvą, po to sudavė į veidą, tiksliai nepamena. Gailisi, kad sudavė mamai ir sesei. Taip nutiko, nes buvo neblaivus, nesuprato, kad negerai elgiasi. Po to, kai smurtavo prieš mamą ir seserį, buvo labai susinervinęs, todėl pradėjo save žaloti pjaustydamasis skutimosi peiliuku. Sutinka, kad byla būtų baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu (b.l. 105-106).

Kaltinamojo kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, grindžiama šiais rašytiniais duomenimis:

2022-01-20 Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kazlų Rūdos policijos komisariato tyrėjos U. A. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, jog policijoje gautas pranešimas apie tai, jog 2022-01-16 apie 21 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kilo konfliktas tarp sūnaus ir motinos. Policijos pareigūnus pasitiko D. P., teigiantis, kad motina neįsileidžia į namus ir neleidžia pasiimti jam priklausančių daiktų. Patekus į namus, buvo akivaizdžiai matyti ant I. P. ir G. P. veidų esančios kraujosruvos po akimis. Apie tai I. P. paaiškino, kad 2022-01-16 sūnus D. P. konflikto metu smurtavo prieš savo seserį G. P.: koja spyrė jai į pilvą, tampė už plaukų ir sudavė ranka į veido sritį. I. P. bandant skirti vaikus, sūnus jai vieną kartą ranka sudavė į veido sritį. Abi moterys dėl tokių veiksmų jautė fizinį skausmą (b.l. 4-5).

2022-01-21 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos apžiūra, nurodyta, jog bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ant G. P. kambario durų staktos ir lovos rėmo rastos galimai kraujo dėmės (b.l. 8-16).

Nukentėjusioji I. P. paaiškino, kad 2022-01-16 apie 21.30 val. į namus, esančius (duomenys neskelbtini), grįžo akivaizdžiai neblaivus jos sūnus D. P.. Tarp jo ir sesers G. P. kilo žodinis konfliktas, kurio metu jis koja spyrė seseriai į pilvo sritį, vėliau ėmė tampyti už plaukų ir vieną kartą trenkė į veido sritį ranka. I. P. puolė juos skirti, bet sūnus jai vieną kartą ranka sudavė į veido sritį. Po smūgio ji pradėjo šaukti, kad iškvies policijos pareigūnus, bet sūnus paėmė jos ir G. P. mobiliojo ryšio telefonus, paskui paėmė ir raktus, kad moterys negalėtų išeiti iš namų. Nuėjęs į virtuvę, jis pasiėmė peilį ir pasakė: „žiūrėkit, kas dabar bus“, nuėjo į G. P. kambarį, griebė jai už plaukų, parvertė ant lovos ir prie gerklės pridėjo peilį sakydamas: „žiurke, negyvensi“, tačiau nepjovė, nes mama jį patraukė. Tuomet jis pradėjo žaloti save, dėl ko bute atsirado daug kraujo. Dukrai pavyko atgauti raktus ir ji išėjo iš namų, sūnus taip pat pasišalino. Į policiją iškart nesikreipė, nes gailėjo sūnaus. Kitą dieną jam vėl pasirodžius prie namų, neįsileido, nes jautė baimę. Jai ir dukrai po įvykio atsirado kraujosruvos (b.l. 20-21).

Specialisto išvadoje Nr. G 46/2022 (09) pateikta, jog I. P. konstatuota kraujosruva kairės akies viršutinio voko srityje buvo padaryta kontaktuojant su kietu buku daiktu, galimai 2022-01-16, ir sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, nes dėl jos nukentėjusios sveikata sutrikdyta ne ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui (b.l. 53).

Nukentėjusioji G. P. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2022-01-16 vakare, apie 21-22 val., parėjo į namus, kuriuose buvo jos brolis D. P.. Brolis sukėlė žodinį konfliktą, kurio metu jis koja spyrė jai į pilvo sritį. Nuo spyrio ji skausmo nepajuto. Po to brolis iš virtuvės atsinešė peilį, pagriebė ją už plaukų, pargriovė ant lovos ir sakė, kad ji negyvens. Nuo peilio skausmo nepajuto, sužalojimų nebuvo, tik labai išsigando. Mama jį nuo jos patraukė, tačiau, smūgiuodamas per mamos petį, jis sudavė jai kartą kumščiu į veidą. Nuo suduoto smūgio juto fizinį skausmą. To paties konflikto metu brolis pasiėmė skutimosi peiliuką ir pradėjo save žaloti, sakydamas, kad jei jis mirs, ji bus kalta. Taip pat konfliktuodamas brolis sudavė mamai kumščiu į kairę akį. Konflikto metu jis buvo neblaivus (b.l. 39-40).

Specialisto išvadoje Nr. G 47/2022 (09) pateikta, jog G. P. konstatuota kraujosruva dešinės akies apatinio voko – paakio srityje buvo padaryta kontaktuojant su kietu buku daiktu, galimai 2022-01-16, ir sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, nes dėl jos nukentėjusios sveikata sutrikdyta ne ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui (b.l. 57).

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso ( toliau- BPK) 20 straipsniu, visi šie įrodymai gauti įstatymų nustatyta tvarka, laikytini įrodymais, kadangi patvirtina aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti ir leidžia teismui daryti išvadą, kad kaltinamasis 2022-01-16 apie 21 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), konflikto metu tyčia kartą spyrė savo seseriai G. P. į pilvą, tempė ją už plaukų ir kartą sudavė ranka į veido sritį, padarydamas kraujosruvą dešinės akies apatinio voko – paakio srityje ir taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiajai G. P. sveikatą. Tęsdamas nusikalstamą veiką, to paties konflikto metu mamai I. P., skiriant jį nuo sesers G. P., jis tyčia kartą ranka sudavė nukentėjusiajai I. P. į veido sritį, padarydamas kraujosruvą kairės akies viršutinio voko srityje ir taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiajai I. P. sveikatą ir jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamasis sutinka, jog ikiteisminis tyrimas būtų baigtas baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro nurodyta bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 124).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina, kad nusikalstamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

BK 41 straipsnis numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Sprendžiant bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, t. y. teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamasis padarė tyčinį nesunkų baigtą nusikaltimą, anksčiau teistas, baustas už administracinių nusižengimų padarymą (b.l. 80-84). Specialisto išvadoje (duomenys neskelbtini)2022 pateikta, kad D. P. nėra užfiksuotos psichopatologijos, dėl kurios jis negalėtų suprasti aplinkybių, turinčių reikšmės nagrinėjamai bylai, duoti apie tai parodymus, taip pat nenustatyta tokio laipsnio psichikos sutrikimų, kurie galėtų trukdyti ginti savo teises ir teisėtus interesus ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu, todėl įtariamajam D. P. netikslinga skirti psichiatrijos ekspertizę (b.l. 96).

Teismas, įvertinęs nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, individualizavęs nusikalstamą veiką bei ją įvykdžiusį asmenį, daro išvadą, kad už padarytą nusikaltimą kaltinamajam gali būti skiriama prokuroro pareiškime siūloma bausmė – laisvės apribojimas be intensyvios priežiūros, įpareigojant nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Kadangi kaltinamasis smurtavo prieš šeimos narius, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 72 ² straipsnyje - įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, ją pradedant vykdyti ir įvykdyti per 4 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą, baudžiamoji byla baigta, priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nekeičiama, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui ir pradėjus jį vykdyti, panaikinama ( b.l. 109-110, BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Proceso išlaidų byloje nebuvo. Civilinis ieškinys nepareikštas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu

D. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 72 ² straipsniu, paskirti D. P. baudžiamojo poveikio priemonę ir įpareigoti jį dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, ją įvykdyti per 4 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja [pasirašyta elektroniniu parašu] Aksinija Žemantauskienė