Šiaulių apygardos teismo nutartis

2020-04-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-136-875/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-04-22
Bylos Nr.
1A-136-875/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-05687-2020-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Nerijus Masiulis, Gražvydas Poškus, Laisvydas Zederštremas
Nuteistasis
G. G.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-136-875/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-05687-2020-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.2.4.6.2.1; 2.4.6.1 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. balandžio 22 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Masiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gražvydo Poškaus ir Laisvydo Zederštremo,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. G. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. vasario 24 d. nuosprendžio, kuriuo G. G. pripažintas kaltus padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, bausmę sumažinus vienu trečdaliu, paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie paskirtos bausmės pridėjus dalį 2020 m. sausio 20 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos bausmės, G. G. paskirta galutinė subendrinta 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuojant nuo G. G. faktinio sulaikymo momento.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. G. G. nuteistas už tai, kad jis smurtaudamas artimoje aplinkoje, sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, t. y., veikdamas sunkinančiomis aplinkybėmis - būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2020 m. vasario 8 d. apie 4.22 val., (duomenys neskelbtini), prie namo Nr. 14, kilusio konflikto metu, tyčia šeimos nariui – žmonai A. G., sudavė tris smūgius kumščiu į veido sritį, suėmęs rankomis už kaklo, smaugė, po to, suėmęs už rūbų, spyrė du smūgius kojos keliu į pilvo sritį, tuo padarė veido dešinės pusės skruosto ir dešinės pusės antakio patinimą ir paraudimą bei sukėlė nukentėjusiajai A. G. fizinį skausmą.

2. Tokiais veiksmais G. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai

3. Apeliaciniu skundu nuteistasis G. G. prašo pakeisti skundžiamą nuosprendį ir sušvelninti jam paskirtą bausmę.

3.1. Skunde nurodo, kad su nukentėjusiąja žmona A. G. susitaikė, ji pretenzijų neturi, toliau veda bendrą ūkį. Pažymi, kad šeimoje auga neįgalus vaikas, kuriam nustatytas cerebralinis paralyžius ir kuriam reikalinga nuolatinė priežiūra, o jo žmonai vienai sunku jį prižiūrėti.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimų į nuteistojo apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina pateikto apeliacinio skundo ribose. Baudžiamojo proceso paskirtis yra ir tinkamas įstatymo pritaikymas, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Įsiteisėjęs teismo nuosprendis yra vienintelis dokumentas, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu arba nekaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, todėl šis išskirtinės svarbos procesinis dokumentas baudžiamajame procese turi būti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis laikomas teisėtu, jeigu jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo bei kitų teisės normų, pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, veikos kvalifikavimo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų, pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Kadangi apeliaciniu skundu nuteistasis G. G. savo kaltės neneigia, pripažįsta kaltinime nurodytus jo atliktus veiksmus, tačiau prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę, apeliacinės instancijos teismas baudžiamąją bylą patikrina neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų.

6. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. spalio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.

7. BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

8. BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 2 metų.

9. Pirmosios instancijos teismas G. G. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą skyrė 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kurią vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažino 1/3 dalimi, paskiriant jam laisvės atėmimą 4 mėnesiams, bei vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, subendrino su 2020 m. sausio 20 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, paskiriant galutinę subendrintą 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

10. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamą nuosprendį, bei byloje nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad apylinkės teismas G. G. teisingai parinko ir paskyrė bausmę už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, nustatė jos dydį ir sumažino 1/3 dalimi. Teisėjų kolegija neturi pagrindo keisti apylinkės teismo nuosprendžio ir švelninti paskirtą bausmę, kadangi ji paskirta nepažeidžiant BK 54 straipsnyje įtvirtintų bausmės skyrimo pagrindų.

11. Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas G. G. už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą bausmės rūšį bei nustatydamas jos dydį, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nusikalstamos veikos padarymo stadiją – padarytas baigtas tyčinis nesunkus nusikaltimas. Nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – G. G. visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, bei atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Apylinkės teismas tinkamai įvertino ir G. G. asmenybę, t. y., kad jis teistas 8 kartus, turi neišnykusį ir įstatymo nepanaikintą teistumą, baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių nuobaudų neturi, niekur nedirba, aptariamą nusikalstamą veiką padarė praėjus mažiau nei mėnesiui po ankstesnio nuteisimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Įvertinus visas šias aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus įmanoma pasiekti tik skyrus griežčiausią minėtos nusikalstamos veikos sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, kurios dydis mažesnis nei vidurkis.

12. Apylinkės teismas paskirtą bausmę mažindamas 1/3 dalimi bei subendrindamas BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, pažeidimo nepadarė. Tokia skundžiamu nuosprendžiu G. G. paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta ir dėl to neteisinga. Kokių nors išimtinių aplinkybių, išskyrus apelianto nurodytas, kad susitaikė su nukentėjusiąja savo žmona, bei, kad šeimoje yra neįgalus vaikas, dėl kurių apeliantui turėtų būti skiriama švelnesnė bausmės rūšis ar paskirtoji bausmė švelninama byloje nenustatyta. Jokių naujų, objektyviais duomenimis patvirtintų ir dar neįvertintų aplinkybių, turinčių reikšmės skiriamos bausmės rūšiai ar dydžiui baudžiamojoje byloje nėra, jų nenurodė ir apeliantas.

13. Teismų praktikoje pripažįstama, kad kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtus interesus. Kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją. Vien prisipažinimas dėl įvykdytos nusikalstamos veikos nelaikytinas išimtine aplinkybe, sąlygojančia švelnesnės bausmės skyrimą ar jos atlikimo tvarkos keitimą. Bausmė neišvengiamai susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas – bausmes už jų padarymą. Būtent tuo ir pasireiškia asmens nubaudimas.

14. Atsižvelgiant į G. G. asmenybę, į jo ankstesnius teistumus bei tai, kad nagrinėjamą nusikalstamą veiką jis padarė nepraėjus nei mėnesiui po jo ankstesnio nuteisimo, nėra priežasčių manyti, kad jis nepavojingas ir daugiau nusikaltimų nebedarys. Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo G. G. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Nerijus MasiulisGražvydas PoškusLaisvydas Zederštremas